Maču Pikču (isp. Machu Picchu, keč. Machu Pikchu), dar vadinamas prarastuoju inkų miestu, yra viena paslaptingiausių ir įspūdingiausių vietų pasaulyje, apipinta istorijomis ir magiškais pasakojimais. Ši inkų tvirtovė, įkurta XV amžiuje, stūkso Peru Andų kalnuose, maždaug 2430 metrų virš jūros lygio, maždaug 80 kilometrų nuo Kusko (Cusco) miesto. 1983 metais šis unikalus statinys buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o jo liekanos pripažintos vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Maču Pikču kraštas keliautojus žavi savo iki galo neatskleistomis paslaptimis ir kvapą gniaužiančia gamta.
Maču Pikču kečujų kalba reiškia „senasis kalnas“. Miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Tačiau, prieštaraujant daugeliui istorinių įvykių, konkistadorai šio miesto nenukariavo ir nesugriovė. Jis buvo atrastas tik 1911 m. ekspedicijos, kuriai vadovavo Hiramas Bingamas, metu. Nors jau šimtmetį tyrinėjamas, miestas tebeišlieka paslaptingas. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kodėl inkams prireikė taip aukštai ir tokioje sunkiai pasiekiamoje vietoje statytis miestą, kuris, dėl savo geografinės padėties, neturėjo svarbios ekonominės funkcijos. Dauguma ekspertų mano, kad Maču Pikču buvo pastatytas apie 1400 m. po Kr. kaip karališkasis inkų valdovo Pačakuteko dvaras. Imperijos kūrėjas Pačakutis pradėjo seriją užkariavimų, po kurių inkai galiausiai išaugo į Pietų Amerikos karalystę, besidriekusią nuo Ekvadoro iki Čilės. Vėliau Maču Pikču buvo apleistas ispanams užkariaujant Inkų imperiją 1532 m.
Pasak tyrinėtojų, Maču Pikču buvo privatus karališkosios inkų šeimos miestas. Kadangi tauta neturėjo rašto ir naudojo tik simbolius, nėra likę aiškių duomenų apie tuometinius gyventojus. Archeologai skirsto Maču Pikču į tris dalis: šventąją, gyvenamąją, diduomenės ir žynių. Išliko inkų tradicinių architektūros statinių: Intihuana (Saulės laikrodis), Saulės šventykla, Trijų langų šventykla, pagrindinė šventykla, Kondoro šventykla, Saulės vartai, sargybos bokštas, laidojimo uola. Diduomenės kvartale išliko amautų (išminčių) rezidencija, princesių gyvenamosios patalpos, mauzoliejus. Spėjama, kad mieste gyveno apie 1200 žmonių, daugiausia - moterys ir žyniai. Namai turėjo plokščius stogus, trapecijos formos duris, dažnai buvo 2 aukštų - į antrąjį kopdavo kopėčiomis.
Inkų statybos meistriškumas
Inkai buvo puikūs meistrai ir statybos technikos, vadinamos tašeliu, ekspertai. Kai išgauto granito luitai, kai kurie sveriantys net 50 tonų, buvo tiksliai supjaustyti, kad sandariai tilptų be skiedinio. Šie neįtikėtini civilinės inžinerijos metodai sumažino dažnų žemės drebėjimų poveikį. Maču Pikču konstrukcija yra ypač įspūdinga, atsižvelgiant į tai, kad inkai nenaudojo darbinių gyvūnų, geležinių įrankių ar rato. Statyboms naudoti akmens luitai (kai kurie jų turi 30 kampų), apdoroti bronziniais įrankiais. Statiniai sumaniai įkomponuoti į aplinką. Apskaičiuota, kad 60 % statinių buvo po žeme, įskaitant gilius pastatų pamatus ir skaldą drenažui.
Klimatas ir geriausias metas lankytis
Maču Pikču klimatas yra subtropinis, šiltas ir drėgnas, su lietingais ir sausais sezonais. Sausasis laikotarpis, trunkantis nuo gegužės iki rugsėjo, yra geriausias metas lankymui. Dienos temperatūra svyruoja tarp 20-25 °C, o naktimis gali nukristi iki 5-10 °C. Prieš leidžiantis į kelionę, dėl didelio vietovės aukščio, rekomenduojama aklimatizuotis Kuske bent 1-2 dienas. Pirmą dieną patariama vengti aktyvios veiklos ir alkoholio, gerti daug vandens. Jei jausitės nekomfortiškai, galite išbandyti vietinę priemonę - kokos lapų arbatą, padedančią nuo aukščio ligos.
Praktiniai patarimai keliautojams
Susiruošę į žygį pasirūpinkite patogiais, lengvais rūbais ir avalyne. Rekomenduojama turėti su savimi ne tik apsaugines priemones nuo saulės, bet ir nuo lietaus, pavyzdžiui, lietpaltį. Dėl nykstančio paviršiaus, dygliuotus batus teks iškeisti į lygiapadžius sportbačius, o plastikinius mineralinio vandens butelius - į gertuves. Kai kurios taisyklės kelia ironišką šypseną - pasišovus kopti su didžiule kuprine, greičiausiai būsite paprašyti ją palikti kalno papėdėje, kad nekiltų pagunda įsimesti gabalėlį paslaptingojo miesto griuvėsių.
Maču Pikču teritorijoje prekyba maistu yra griežtai draudžiama. Tačiau prie įėjimo (Aguas Calientes pusėje) yra kelios užkandinės ir kavinės, kur galima įsigyti gėrimų ir lengvų užkandžių. Keliautojai gali apsistoti viešbučiuose Maču Pikču viršukalnės papėdėje esančiame Aguas Calientes mieste arba prabangiame viešbutyje šalia griuvėsių. Tiems, kurie apsistoja Aguas Calientes mieste, daugybė autobusų važiuoja į kalną iki griuvėsių, taip pat galima nueiti pėsčiomis per mažiau nei dvi valandas.
Transportas ir kelionės planavimas
Skrydis iš Vilniaus į Kuską dažniausiai vyksta per Madridą, Amsterdamą ar Limą. Atkeliavę traukiniu iki Aguas Calientes, į Maču Pikču toliau vyksite autobusu (CONSETTUR) - kelionė trunka apie 25 minutes. Jeigu esate ištvermingi keliautojai, galite nuo Aguas Calientes iki Maču Pikču keliauti pėsčiomis - užtruksite 1,5-2 valandas. Jei į Maču Pikču vyksite iš Kusko, čia verta paieškoti jums patogių viešbučių. Renkantis viešbutį, svarbi vieta - geriausia rinktis centrą (netoli Plaza de Armas), kad būtų patogu pasiekti išvykimo taškus į Maču Pikču. Kainos priklauso nuo viešbučio lygio.
Yra du pagrindiniai būdai patekti į Maču Pikču griuvėsius. Vienas - traukiniu iš Kusko, kuris trunka maždaug keturias valandas, sustojant senojoje inkų vietovėje Ollantaytambo. Kitas - žygis vadinamuoju Inkų taku, kuris paprastai trunka keturias dienas. Kiekvienais metais Inkų taku vyksta lenktynės, kurios, būdamos 26 mylios ilgio, beveik prilygsta maratonui.
MACHU PICCHU (Peru) | Full tour and documentary in 4K
Paslaptingi ritualai ir gamtos grožis
Kadangi ši vieta tarp dvasingumu besidominčių žmonių laikoma energetiškai stipria, joje vykdomi įvairūs ritualai. Dalis jų gali neigiamai paveikti sveikatą, todėl reikia būti labai atidžiais. Jei norite išbandyti egzotiškus potyrius ir skonius, verčiau rinkitės kultūrines pramogas ar paragaukite vietinių gyventojų gaminamo maisto.
Miestu ant debesų vadinamas Maču Pikču iš tiesų remia dangų - kalno aukštis siekia pustrečio kilometro. Populiariausias būdas patekti į viršukalnę - pėsčiomis įveikti šimtus vingiuotų laiptelių. Nereikia išsigąsti - visi jie buvo sutvarkyti ir pritaikyti turistams. Geriausia kopti anksti ryte, kuomet tekanti saulė apšviečia aplinkinių kalvų ir didžiulių medžių viršūnes. Vos užkopus į viršūnę kvapą užgniaužia gamtos vaizdai - aplinkiniai miškai atsiveria tarsi ant delno, o debesys, atrodo, kabo taip arti, jog norisi ištiesti ranką ir šiek tiek atsignybti. Nenustebkite, jeigu jus iškart apspis gailiais žvilgsniais maisto prašančios kalnų ožkos. Patariama skanėstais joms apsirūpinti iš anksto - kitaip teks dalintis savo sumuštiniais. O aplink ramiai vaikštinėjančias lamoms geriau grožėtis iš tolo, kadangi šie, iš pažiūros taikūs, gyvūnai gali būti nenuspėjami.
Kai atsitokėsite nuo gamtos grožio, fotoaparatą teks stvertis dėl įspūdingų griuvėsių. Tarsi labirintai išsiraizgiusios sienos ir apleistos šventyklos slepia daug inkų civilizacijos paslapčių. Sunku įsivaizduoti, kaip vien žmogaus rankomis sugebėta statybai panaudoti kelias tonas sveriančius akmenis. Tad yra nemažai tikinčiųjų, jog Maču Pikču - ateivių darbas.
Huajnos Pikču ir Mėnulio šventykla
Jei norėsite pamatyti Huajnos Pikču viršukalnę, negalėsite sau leisti ilgai vartytis pataluose - per dieną čia įleidžiami tik 400 lankytojų. Virš Maču Pikču griuvėsių 1180 metrų aukštyje stūkso Huaina Pikču viršukalnė su šventyklomis ir terasomis. Pasak vietinių legendų, kalno viršūnėje gyveno vyriausiasis žynys, kuris kiekvieną rytą prieš saulėtekį eidavo į Maču Pikču, norėdamas pranešti apie naujos dienos atėjimą. Nuo viršūnės antras takas veda žemyn į Didžiąją olą ir Mėnulio šventyklą, abi išmūrytas dailiais mūrais. Patekus į vidų šiurpą kelia raudonas, tarsi krauju išteptas skliautas bei akmenyse išraižyti paslaptingi religiniai simboliai. Ant šventyklos viduryje stūksančio akmens, ant kurio patogiai įsitaisyti mėgsta turistai, kažkada aukodavo inkų mergeles. Buvo tikima, kad jaunos sveikos merginos kraujas patręšia žemę ir atneša dievų malonę.
Aguas Calientes: miestas papėdėje
Nusileidus nuo paslaptingo inkų miesto, reiktų nepamiršti ir kalno apačioje verdančio gyvenimo. Papėdėje įsikūrusiame Aguas Calientes mieste, pasitinkančiame besišypsančiais vietiniais gyventojais, pirmiausia būtina išbandyti karšto vandens versmes. Ežeruose, plytinčiuose šalia didžiulių krioklių, temperatūra šokteli net iki 46 laipsnių. Tad maudynės čia - tarsi pirtis po atviru dangumi. Ypač romantiškai nuteiks pasivaikščiojimas po Drugelių namus. Šių sparnuotų vabzdžių draustinyje išvysite šimtus nykstančių rūšių.
Maču Pikču griuvėsiai yra 75 mylios į šiaurės vakarus nuo Kusko miesto, buvusios Inkų imperijos sostinės. Nuo tada, kai Maču Pikču buvo iš naujo atrastas, daugiau nei 30 % jo buvo rekonstruota, kad būtų išsaugota pirminė jo išvaizda, o restauravimas tęsiasi iki šiol. 1981 m. jis buvo paskelbtas Peru istoriniu draustiniu, o 1983 m. - UNESCO pasaulio paveldo vertybe.
