Makaronai dažnai nepelnytai laikomi „sunkiu“ ar svorį didinančiu maistu, tačiau iš tiesų jie gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis. Svarbiausia - žinoti, kaip teisingai pasirinkti makaronus, kokį jų svorį naudoti ir kaip taisyklingai išvirti, kad patiekalas suteiktų ilgalaikį sotumo jausmą.
Kaip pasirinkti makaronus?
Renkantis makaronus parduotuvėje pirmiausia atkreipkite dėmesį iš kokių miltų jie pagaminti. Geriausias pasirinkimas - visadaliai arba viso grūdo dalių miltai. Tokiu atveju į miltus sumalamos visos grūdo dalys: gemalas, apvalkalėlis (sėlenos) ir krakmolingas endospermas. Vertingiausi yra makaronai, pagaminti iš kietagrūdžių kviečių (durum), kurių glikeminis indeksas yra žemesnis.
Puiki alternatyva - viso grūdo spelta. Speltos glitimas karštyje skyla, o pagal maistines medžiagas šis grūdas laikomas vertingesniu už įprastinius kviečius. Renkantis alternatyvas dėl įvairovės ar sveikatos sutrikimų (pvz., vengiant glitimo), tinka grikių, avinžirnių, pupelių, sojos pupelių, sorų ar bolivinės balandos makaronai. Visada atidžiai skaitykite sudėtį: kartais grikių makaronuose gali būti vos 20 proc. grikių, o likusi dalis - paprasti balti miltai.
Kietagrūdžiai makaronai ir jų nauda:
- Sotumo jausmas: Suvalgius vertingesnius viso grūdo kietagrūdžių kviečių makaronus, sotumo jausmą jausite ilgiau nei po įprastinių kvietinių makaronų.
- Žemas glikeminis indeksas: Mažo glikeminio indekso maisto produktai skyla pamažu, todėl cukraus kiekis kraujyje nepakyla taip greitai, o organizmui reikia mažiau insulino.
- Maistinė vertė: Juose gausu ląstelienos, B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų: kalio, geležies, fosforo ir kalcio.
|Čepsėk| Makaronai "carbonara" / Carbonara
Makaronų svoris: žali ir virti
Neretai apsirinkame spręsdami, kiek makaronų reikia išvirti, kad būtų nei per mažai, nei per daug. Suaugusiam žmogui rekomenduojama garnyrui virti apie 75 g sauso produkto. Svarbu nepamiršti, kad gaminant makaronų tūris žymiai padidėja. Tiksliai numatyti porcijas ypač svarbu, jei norime, kad liktų mažiau nesuvalgyto maisto.
| Produktas | Svoris (sausas) | Rezultatas (išvirtas) |
|---|---|---|
| Makaronai | 75 g | Padori porcija garnyrui |
| Ryžiai | 80 g | Tūris padidėja 4 kartus |
| Grikiai | 75 g | Padori porcija garnyrui |
Kaip teisingai virti makaronus?
Gaminant makaronus ypatingai svarbu, kiek laiko verdate. Pervirus makaronus nukenčia ne tik jų skonis, bet ir maistinė vertė - jie tampa „koše“, t. y. greitai pasisavinamais angliavandeniais, kurie didina svorį ir skatina alkį. Italai garsėja „al dente“ (liet. „iki danties“) metodu - virimu šiek tiek trumpiau nei nurodyta ant pakuotės.
Pagrindinės taisyklės tobulam rezultatui:
- Vandens kiekis: 100 gramų makaronų turi gauti bent 1 litrą verdančio vandens.
- Laiko skaičiavimas: Virimo laikas skaičiuojamas nuo makaronų įdėjimo į verdantį vandenį. Jei nurodytas intervalas (pvz., 6-8 min.), rinkitės mažesnį laiką (6 min.).
- Druska: Pasūdome jau verdantį vandenį, prieš dėdami makaronus.
- Maišymas: Pirmosiomis minutėmis makaronus būtina maišyti, kad jie nepriliptų prie puodo dugno.
- Nukošimas: Išvirusius makaronus trumpai nuvarvinkite sietelyje. Niekada neplaukite makaronų po šaltu vandeniu, jei ruošiate karštą patiekalą!
Jei planuojate makaronus papildomai keptuvėje patroškinti kartu su padažu, iš virimo laiko, nurodyto ant pakuotės, atimkite 2 minutes, nes makaronai dar bus kaitinami keptuvėje.