Restoranas „Marceliukės klėtis“, įsikūręs Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, kvietė pasinerti į autentišką kaimo aplinką ir paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų. Ši vieta, anot tinklaraščio „Pietų pertrauka“ kūrėjos Robertos Venclovienės, nukeldavo lankytojus į močiutės kaimą ir primindavo Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.
Vieta ir atmosfera
„Marceliukės klėtis“ buvo įsikūrusi Tuskulėnų g. 35, Vilniuje, tarp daugiabučių ir biurų. Iš išorės lankytojus pasitikdavo didelis malūnas ir įvairi senovinė technika. Restorano viduje vyravo senovinė atmosfera: buvo gausu senovinių ūkio padargų, variklių, buities daiktų ir įrankių. Pirmame aukšte buvo eksponuojamas seniausias Lietuvoje medinis dviratis, taip pat buvo galima apžiūrėti senovinę kuliamąją ir įrenginį skiedroms gaminti. Dideli stalai skatino bendravimą tarp lankytojų.
Nuo pirmų apsilankymo minučių svečius apgaubdavo praėjusių liaudies laikų atmosfera. Restorane gausu senovinių ūkio padargų, variklių, buities daiktų ir įrankių. Pirmame aukšte akį traukė seniausias Lietuvoje medinis dviratis. Lankytojai galėjo apžiūrėti senovinę kuliamąją, įrenginį skiedroms gaminti.
Iš išorės - sovietinės architektūros dėžė, iš vidaus - daržinė. Visi keturi restorano aukštai buvo užstatyti itin masyviais stalais, prie kurių tilptų bent po 10 lankytojų, ir suolus atstojančiais pusrąsčiais. Sienos - plikas, beveik belangis plytų mūras, kurio sukurtą prieblandą, regis, kiaurai persmelkia žiemos šaltis. Tai buvo „Marceliukės klėtis“.
Trečiame aukšte vaizdas panašus: tos pačios plikų plytų sienos, tokie pat, tik dar masyvesni stalai, kurių kiekvienas pritaikytas jau maždaug 30 žmonių kompanijai. Tai - banketų salė. Pasieniui išdėliota restorano savininko - buvusio Vilniaus „Statybos“ krepšininko Vytenio Urbos surinkta, matyt, prieškarinių vidaus degimo variklių kolekcija. Tai ganėtinai originalus interjero akcentas. Dar keliolika laiptelių aukštyn - restorano savininko biuras ir iš abiejų pusių po maždaug 10 vietų salytę, kuriose irgi tos pačios pliko mūro sienos ir po maždaug 10 vietų stalą su suolais. Tarp banketų salių jos neminimos - matyt, čia vykdavo gamybiniai susirinkimai, nors visiškai tiktų ir konfidencialesniems pokalbiams.
Dienos pietūs ir meniu
„Marceliukės klėtis“ kiekvieną dieną siūlė dienos pietų meniu, kuriame buvo galima rasti tradicinių lietuviškų patiekalų. Pavyzdžiui, vieną dieną meniu sudarė: šaltibarščiai su apkeptomis bulvėmis (1,5 EUR), kiaulienos befstrogenas (3,5 EUR), vištienos muštinukas (3 EUR), lietiniai blyneliai su sūriu (3,1 EUR), bulviniai vėdarai arba cepelinai su mėsa (3,5 EUR). Desertui buvo galima užsisakyti aviečių arbatos (0,7 EUR) ir ledų su trintomis braškėmis (1,2 EUR).
Kiekvieną darbo dieną restoranas siūlė skanius ir nebrangius dienos pietus. Čia dažnai vykdavo įvairios akcijos, „gyvo“ alaus pristatymai, o savaitgaliais grodavo kaimiškos kapelijos. Pastoviems klientams buvo dovanojamos nuolaidų kortelės.
Valgiaraščiai „Marceliukėje“ buvo pateikiami su gera kičo doze: pritvirtintuose prie A4 formato burokinių trintuvių (tarkų) lapuose - iš pirmo žvilgsnio nepažįstama kalba surašyti patiekalai. Šriftas priminė armėnišką, ir juo buvo galima perskaityti maždaug tai: „Jašnikas“ - 5,60 Lt, „Silkramtis“ - 5,50 Lt, „Kiverzė keverzė“ - 16,00 Lt, „Bryzas“ - 16,50 Lt, „Douk tešmens paplėšt“... - 19,90 Lt, „Kvakst-tvakst tararai“ - 16,40 Lt, „Sturliukė buksvose“ - 25,50 ir 35,50 Lt ir t. t., ir pan. Paskutinis patiekalas - brangiausias, todėl įsimintiniausias - kiaulės karka (maža ir didelė) su troškintais kopūstais. Visa kita - mėsos, vištienos arba žuvies patiekalai. Pigiausi karštieji - 5-8 Lt kainuojantys gruzdinti didžkukuliai, „Čilčienė“, „Giminių“ blynai ir „Pautienė“. Viskas pagal skonį ir ypač - pagal išprusimą.
Apskritai fantazijos valgiaraščio tekste gal ir per daug, juolab, kad ne visi pavadinimai žadina apetitą. Pavyzdžiui, „Nespjauk į sriubą“ už 4 Lt - tai, pasirodo, viso labo tėra tradiciniai šaltibarščiai. Pagirįtas lankytojas gal ir pakrizena iš tokio teksto, tačiau kainos čia ne tokios ir žemos, tad norėtųsi daugiau aiškumo. Teisybės dėlei, trumpi paaiškinimai skliausteliuose buvo, tačiau apie porcijos dydį - nė žodžio. Antai, „Bryzas“ (ant grotelių keptas jautienos žlėgtainis), kainuojantis 16,50 Lt, pasirodo, patiekiamas tik su žaliomis daržovėmis, bet be bulvių ir be duonos. Antrųjų patiekalų porcijos nebuvo didelės, todėl labiau įalkusiam tektų užsisakyti dar ką nors, o tai jau nepagrįstai kerta per kišenę. Desertų nebuvo didelio pasirinkimo, tačiau jei brangiausias iš jų - vyšnių pyragas, kainuojantis 6 Lt, telpa į pusantro valgomojo šaukšto, galima įsivaizduoti desertą, čia kainuojantį 4,90 Lt, pavadintą „Širdele mano“ (miltinis blynelis), arba „Ingman Vega“ ledų burbuliukus po 4,50 Lt (su bananais arba ananasų gabaliukais - 6,50 Lt).
Aptarnavimas
Aptarnavimas „Marceliukės klėtyje“ buvo greitas ir malonus. R. Venclovienė pietums užtruko apie 30 minučių, tačiau ji atvyko vėliau, kai pietaujančiųjų srautas jau buvo sumažėjęs.
Vėsią salės prieblandą tarsi sušildo maloni tautiškai apsirengusi padavėja. Atrodo, ji tvarkosi viena, tačiau vienas kitas šiltas žodelis nuteikia, lyg būtum šeimos narys - nepanašu, kad mandagumas apsimestinis.
Šventės ir renginiai
„Marceliukės klėtis“ taip pat siūlė banketų ir furšetų organizavimo paslaugas. Restoranas puikiai tiko švęsti įvairias šventes: vestuves, krikštynas, jubiliejus ar įmonių vakarėlius. „Marceliukės klėtis“ stengėsi išlaikyti tikras lietuviškas tradicijas, todėl šventiniame meniu dominavo tradiciniai patiekalai.
Restoranas „Marceliukės klėtis“ - tai vieta, kurioje puoselėjamas lietuviškas paveldas ir siūlomi skanūs dienos pietūs. Šis restoranas idealiai tinka švęsti brangiausias gyvenimo šventes: vestuves, krikštynas, jubiliejus ar įmonių vakarėlius. Čia gausu privatumą sukuriančių erdvių, kuriose jaukiai jausis bet kokia kompanija. Restoranas patrauklus įvairių šventės biudžetų turintiems organizatoriams.
Restoranas „Marceliukės klėtis“ - ideali vieta švęsti brangiausias gyvenimo šventes: vestuves, krikštynas, įvairius jubiliejus, kompanijų šventes ir pan. Čia daug privatumą sukuriančių erdvių, kuriose jaukumą ras bet kokia kompanija. Šis lietuvišką paveldą puoselėjantis restoranas patrauklus įvairų šventės biudžetą turintiems organizatoriams.
Unikaliausių ir prabangiausių pasaulio restoranų viduje
Vyno derinimas su patiekalais
Štai keletas A. Užkalnio patarimų, kaip derinti vyną su įvairiais patiekalais, įkvėptais Beatos Nicholson receptų:
- Silkė su grybais. Šiame patiekale derinkite vyną prie grybų (baravykų arba pievagrybių). Jei silkutė su baravykais, rekomenduojama rožinis vynas, pavyzdžiui, H.Bourgeois Petit Bourgeois Rose 2009. Jei su pievagrybiais, rinkitės vaisiškesnį Domaine Peiriere Pinot Noir VdP D´OC.
- Kiaulienos šonkauliukai. Prie šio ūkiško valgio tiks prieskoninis australiškas Salomon Estate Norwood Cabernet Shiraz 2008.
- Kumpio, smidrų (šparagų) ir pomidorų pyragas. Puikiai derės gaivus Austriškas baltasis Weingut Salomon Undhof Honoris Reserve Traminer Kremstal 2007 arba pigesnis mozeliukas Weingut Dieter Sunner Winninger Domgarten Riesling Trocken Qba Mosel 1998.
- Mėsainiai. Prie Beatos mėsainių, kurie yra kiaulienos ir su saldžiu aitriųjų pipirų padažu, rekomenduojamas raumeningas vynas, pavyzdžiui, argentinietiškas Dominio del Plata Susana Balbo Cabernet Sauvignon Mendoza 2008.
- Cukinijų ir bulvių blynai. Prie šio valstietiško patiekalo derės šampanas, šaltas kaip ledas ir aukštose taurėse.
Alternatyvos
Jei ieškote greitų, kokybiškų ir nebrangių dienos pietų Vilniuje, verta apsvarstyti „iLunch“ restoranus. Šie restoranai įsikūrę verslo centruose ir siūlo platų dienos pietų pasirinkimą. „iLunch“ išsiskiria greitu aptarnavimu, kokybišku maistu ir patraukliomis kainomis.
Restorano veiklos pabaiga
Lietuviško maisto restoranas „Marceliukės klėtis“ veikė beveik 27 metus. Restoraną valdanti bendrovė „Vikšris“ buvo įregistruota 1995 m. balandžio 3 dieną. Pandemija buvo pagrindinė restorano uždarymo priežastis. Dideli mokesčiai, ypač žemės ir NT mokesčiai, išaugo nuo 5 tūkst. eurų iki 26 tūkst. eurų, todėl, nepaisant to, kad pastatas priklausė įmonei, savininkas V. Urba nusprendė jį parduoti.
Įmonės finansinės ataskaitos atskleidė, kad pernai, lyginant su 2019 metais, pajamos susitraukė 45 procentais, iki 232,9 tūkst. eurų, įmonė uždirbo 5,3 tūkst. eurų grynąjį pelną. Nuosavas įmonės kapitalas buvo neigiamas, įsipareigojimai viršijo turtą.
V. Urba prisimena, kad anksčiau vienu metu tekdavo aptarnauti ir po 5 grupes turistų, dideliame restorane vienu metu būdavo iki 400 sėdimų vietų, restoraną buvo pamėgę Skandinavijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, netgi Japonijos turistai. Tačiau dėl pandemijos ir sumažėjusio turistų skaičiaus teko priimti sprendimą keisti veiklą.
Šiuo metu įmonėje dirba 13 darbuotojų, nors panašiu laikotarpiu prieš metus čia dirbo apie 26 darbuotojus. Įmonė turėjo plėtros planų 2021 metams, tarp jų - įrengti pirmame aukšte pečių duonai kepti, taip pat aktyviai dalyvauti ir organizuoti viešojo maitinimo paslaugas įvairiuose renginiuose.
Savininkas svarsto galimybę atidaryti nedidelį greito maisto restoraną. Jis teigia dar nežinantis, ar „Marceliukės klėtis“ galėtų atgimti kitoje vietoje, tačiau ieško patalpų ir dirba ta linkme.
tags: #marceliukes #dienos #pietus