Lietuvos mėsos ir žuvies sektoriai yra svarbi šalies ekonomikos dalis, turinti gilias tradicijas ir nuolat prisitaikanti prie kintančių rinkos sąlygų. Šiame straipsnyje apžvelgiama dabartinė žuvies sektoriaus situacija, iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos, atsižvelgiant į vartotojų poreikių pokyčius ir geopolitinę situaciją.
Žuvies sektoriaus apžvalga
Lietuva, būdama Baltijos jūros regione, turi ilgą ir turtingą žuvininkystės istoriją. Ši tradicija atsispindi stipriame žuvies perdirbimo sektoriuje, kuris apima įmones, tiekiančias įvairų produkcijos asortimentą tiek vidaus, tiek eksporto rinkoms.
Neseniai Žemės ūkio ministerija pasigyrė, kad, nepaisant pandemijos ir karantino, lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas augo. Pasidžiaugta ir žuvų bei jų gaminių eksporto mastais, o svarbiausiomis šio eksporto rinkomis nurodomos Moldova bei Ukraina. Iš tiesų keista, kad teoriškai jūrinė valstybė Lietuva, tačiau pati žuvį importuojanti, sugeba aprūpinti žuvimi ir jos produktais tokių didelių valstybių rinkas. O gal tai tik reeksportas, negi priauginame žuvų patys? Ir ar tikrai per keturis šių metų mėnesius eksporto mastai išaugo, nors karantinas ir užvėrė valstybių sienas?
Stulbinantis augimas
Statistikos departamento informacijoje, nurodančioje žuvų ir bestuburių vandens gyvūnų eksporto tendencijas, Lietuvos rodikliai atrodo įspūdingi, tačiau ir patys statistikai stebisi šių metų vandens gyvūnų eksporto dinamika ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) komentaru, jog daugiausia žuvų Lietuva šiemet eksportavo į Ukrainą ir Moldovą. ŽŪM, remdamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikiamais duomenimis, pranešė apie gyvūninės kilmės maisto produktų eksporto augimą šiais metais (11 proc.), o labiausiai išskiriami Lietuvos žuvų produktų gamintojai, kurių produkcijos per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo eksportuota daugiau kaip 37 tūkst. tonų, palyginti su 33,7 tūkst. tonų prieš metus. Pasidomėjęs, kokią informaciją pateikia Statistikos departamentas, paaiškėjo, kad eksporto rezultatai dar įspūdingesni, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius ketvirčius, žuvų ir jų produktų eksporto apimtis vertinant eurais. Juk Lietuvos užsienio prekybos eilutėje, nurodančioje žuvų, jų produktų ir bestuburių vandens gyvūnų eksporto apimtis, nurodoma graži suma - 114,323 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau, negu eksportuota per 2019 m. pirmąjį ketvirtį - už 56,339 mln. eurų. Per visus metus pernai šios produkcijos buvo eksportuota už 233,5 mln. eurų. Gerokai įspūdingiau šiemet augo tik javų eksportas. Šios produkcijos šiemet pirmąjį ketvirtį eksportuota už 209 mln. eurų, palyginti su 141,8 mln. eurų prieš metus.
Kryptys koreguojasi
Ministerija pranešė, jog pagrindinėmis žuvies ir jos produktų eksporto iš Lietuvos rinkomis išlieka Ukraina ir Moldova. Vis dėlto, įvertinus Statistikos departamento atsiųstus duomenis, akivaizdu, kad pagrindinės žuvies produktų importuotojos iš Lietuvos lieka ES valstybės. Pavyzdžiui, į Vokietiją iš Lietuvos apdorotų žuvų šiemet buvo išvežta už 14,1 mln. eurų, arba už 9,8 karto didesnę sumą, negu į Ukrainą, ir 25 kartus daugiau, negu į Moldovą. Daugiau, negu į Ukrainą ir juolab Moldovą, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva žuvų produktų šiemet eksportavo ir į Jungtinę Karalystę, Italiją, Belgiją, Prancūziją, Švediją. Tai šalys, ir pačios aktyviai dalyvaujančios žvejybos rinkoje bei žuvų sugaunančios gerokai daugiau, negu Lietuva. Taigi, nedvejojant galima daryti išvadą, kad Lietuva, būdama tik teorinė jūrinė valstybė, atsiveža žalias žuvis ir eksportuoja daugiausia tik iš jų pagamintus produktus. Juolab kad ir Statistikos departamento pateiktose suvestinėse nenurodoma, kad Lietuva eksportuoja ir gyvas žuvis.
Eksportas be eksportuotojų
Pabandžius išsiaiškinti žuvų ir jų produktų eksporto detales, teko greitai nusivilti. Mat, kaip paaiškėjo, tikrasis žuvies eksporto augimas nėra toks įspūdingas, kaip atrodė iš pradžių. Paaiškėjo, kad žuvų ir jų produktų šiemet eksportuojama netgi mažiau nei prieš metus - ne už 114 mln. eurų, o už 12,5 mln. eurų, o įskaitant NVS valstybes - už 24,4 mln. eurų. Tai penkeriopai mažiau, negu nurodoma bendroje lentelėje. Didžiausi, kaip manoma, žuvų produktų eksportuotojai nenoriai komentuoja savo produkcijos eksporto augimą ir netgi tvirtina eksportą mažėjus. „Iš savo įmonių statistikos matome, kad šiais metais mūsų eksportuojami kiekiai sumažėjo. Tiek dėl globalių priežasčių kaip pandemija ir karantinas, tiek dėl mūsų įmonės planuotai mažintų pardavimų atsisakant nepelningų kontraktų šiais metais. Kadangi mūsų eksporto kryptis yra Vakarų Europa (Vokietija, Belgija, Italija, Prancūzija, kitos šalys), komentuoti eksportą į Moldovą ir Ukrainą turėtų kiti“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė bendrovės „Norvelita“ rinkodaros produkto vadovė Asta Markauskienė. Panašiai pateiktomis žuvų produktų eksporto tendencijomis nusistebėjo ir „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius. Anot jo, „Vičiūnų grupės“ eksportas metų pradžioje išliko panašiame lygyje. Jis taip pat pridūrė, jog didžiąją grupės eksporto dalį sudaro įvairūs surimio gaminiai, taip pat paruošta naudoti lašišų filė. Aiškiau nepasidarė ir pabandžius aiškintis kitose žuvų perdirbimo bendrovėse, kurių dauguma, be kita ko, yra likviduotos. Lietuvos vandens telkiniuose pagautomis žuvimis prekiaujančios ir jas perdirbančios bendrovės „Kintai“ gamybos padalinio vadovas Justas Višinskas teigė, jog daugiausia šios bendrovės perdirbtų žuvų išvežama į grupės „Maxima“ parduotuves Latvijoje, tačiau, anot jo, tai tik lašelis visoje Lietuvos žuvų eksporto jūroje. UAB „Vasaknos“, tvenkiniuose auginančios karpius, plačiakakčius, ungurius, eršketus, vadovas Algirdas Šiukščius „Ūkininko patarėjui“ teigė šiemet žuvų ir jos produktų beveik neeksportuojantis, nors dalį produkcijos pernai išveždavęs į Lenkiją, o eksportą planuojantis atnaujinti po koronaviruso karantino, nes yra didžiulė paklausa ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, o šiuo metu jis atnaujina savo žuvininkystės ūkį. Pernai bendrovė eksportavo apie 300 tonų karpių į Lenkiją, o šiemet beveik nieko ir, A. Šiukščiaus žodžiais, iš grupei priklausančių 16 įmonių šiemet karpių dėl smarkiai kritusios kainos neeksportavo niekas.
Galai suslėpti muitinėje
Lietuvoje nėra institucijos, kuri bent kiek analizuotų tarptautinę žuvų ir jų produktų prekybą. Lietuvos žuvininkystės tarnybos pagrindinis rūpestis yra Lietuvos vidaus vandenų įžuvinimas ir žvejybos kontrolė, o tarptautinė prekyba - Muitinės departamento rūpestis, tačiau šioje institucijoje informacija apie pagrindinius žuvų eksportuotojus laikoma po devyniais užraktais, nes jos viešinti neleidžia Asmens duomenų įstatymas. Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Vitas Volungevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad asmens duomenys yra laikomi komercine paslaptimi, kalbant ir apie juridinių asmenų informaciją, todėl tai laikoma komercine paslaptimi net ir tada, kai prireikia statistinės informacijos apie pagrindinių įmonių ūkinės veiklos rodiklius. Šią informaciją atskleidus, gresia teisminės bylos. Panašiai teigė ir Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė. Anot jos, departamentas turi žinių ir apie informacijos teikėjus, bet jų ji negalinti atskleisti, skyrius tik fiksuoja pateikiamą informaciją, pasitikėdami respondento sąžiningumu. Visa tai verčia daryti išvadą, kad Lietuva, nebūdama grynai jūrinė valstybė, savo žuvų eksporto statistiką gerina daugiausia reeksporto ir, žinoma, perdirbimo srityse, o vietinėmis gėlųjų vandenų gėrybėmis daugiausia džiaugiasi lietuvaičiai.
Žuvies perdirbimo sektorius
Žuvies perdirbimo pramonė Lietuvoje yra svarbi šalies ekonomikos dalis. Įmonės, veikiančios šiame sektoriuje, apdoroja įvairias žuvų rūšis, įskaitant Baltijos jūroje sugaunamas žuvis, tokias kaip silkės, strimėlės ir menkės, taip pat importuojamas žuvis iš kitų regionų. Perdirbimo procesai apima sūdymą, marinavimą, rūkymą, šaldymą ir konservavimą, siekiant patenkinti įvairius vartotojų poreikius.
Pagrindinės žuvies perdirbimo įmonės Lietuvoje
- Espersen Lietuva: Viena moderniausių Danijos kapitalo žuvies perdirbimo kompanijų Europoje. Įmonė specializuojasi aukštos kokybės žuvies produktų gamyboje, naudojant naujausias technologijas ir laikantis griežtų kokybės standartų. Produkcija: Šaldyta žuvis, žuvies filė, žuvies pusgaminiai ir kita.
- UAB ICECO: Žinoma žuvies perdirbimo įmonė, turinti ilgametę patirtį. Įmonė perėmė nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat išlaikė patyrusių žuvies perdirbimo specialistų komandą. ICECO specializuojasi įvairių žuvies produktų gamyboje, įskaitant šaldytą, sūdytą ir rūkytą žuvį. Produkcija: Šaldyta žuvis, sūdyta žuvis, rūkyta žuvis ir kita.
- UAB Rusnės Žuvis: Gerai žinoma žuvų perdirbimo įmonė Lietuvoje. Gamina platų produkcijos asortimentą, įskaitant sūdytus arba marinuotus silkių gaminius. Produkcija pasižymi aukšta kokybe ir tradiciniais skoniais. Produkcija: Sūdyti silkių gaminiai, marinuoti silkių gaminiai ir kita.
- Baltijos Žuvies Perdirbimas, UAB: Mikro įmonė, kurios specializacija - žuvies perdirbimas.
- UAB JVA Partneris: Viena pirmaujančių atvėsintų žuvų tiekėjų bei vytintų žuvies produktų gamintojų ir platintojų Lietuvoje. Specializuojasi šviežios ir vytintos žuvies tiekimu restoranams, prekybos centrams ir kitiems klientams. Produkcija: Atvėsinta žuvis, vytinta žuvis ir kita.
- G. Kanaševičiaus Individuali įmonė Desė: Turi ilgametę patirtį žuvies perdirbimo bei jos produkcijos gamybos pramonėje. Įmonė orientuojasi į aukščiausius maisto saugos standartus. Produkcija: Įvairūs žuvies produktai, atitinkantys maisto saugos reikalavimus.
Be minėtų įmonių, Lietuvoje veikia ir daugiau smulkesnių žuvies perdirbimo įmonių, kurios specializuojasi tam tikrose nišose, pavyzdžiui, gamina žuvies konservus ar užkandžius.
Pagrindinės tendencijos žuvies sektoriuje
- Dėmesys tvarumui: Vis daugiau įmonių siekia užtikrinti, kad jų žuvies perdirbimo veikla būtų tvari ir nekenktų aplinkai. Tai apima žvejybos kvotų laikymąsi, atliekų mažinimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą.
- Inovacijos: Įmonės nuolat ieško naujų būdų, kaip pagerinti savo produktų kokybę ir patrauklumą. Tai apima naujų perdirbimo technologijų diegimą, naujų produktų kūrimą ir naujų rinkų paiešką.
- Sveikatingumas: Vartotojai vis labiau domisi sveika mityba, todėl žuvies perdirbimo įmonės stengiasi patenkinti šį poreikį gamindamos produktus, kuriuose mažai riebalų ir daug omega-3 riebalų rūgščių.
Kaip ūkininkai augina tilapijas: automatinė žuvų perdirbimo linijos mašina | Dokumentinis filmas apie ūkininkavimą
Tvari žuvininkystė ir atsakingas vartojimas
Nors daugelis renkasi žuvį dėl sveikos gyvensenos, tačiau ne visi susimąsto, kokią įtaką šis pasirinkimas turi jūrų, upių ir ežerų ekosistemoms. Ekspertai atskleidžia, į ką svarbiausia atsižvelgti renkantis tvarią žuvį ir jūros gėrybes bei kodėl svarbu įvertinti ne tik žuvies kilmę ar rūšį, bet ir jos dydį. Žuvies ištekliai pasaulyje sparčiai nyksta dėl neatsakingų žvejybos verslų, todėl tvarus žuvies vartojimas šiais laikais tampa ne tik sveikatai, bet ir aplinkai svarbiu pasirinkimu.
Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį?
- Rinkitės didesnę žuvį ar filė išpjovą: Renkantis didesnes, visiškai užaugusias žuvis arba jų išpjovas, stengiamasi užtikrinti, kad jos spėtų subręsti ir susilaukti palikuonių neršdamos. Taip pat verta rinktis vietines gausias žuvų rūšis, pavyzdžiui: karpius, strimeles, Baltijos šprotus ir kitas.
- Venkite silpnai išsivysčiusių šalių produkcijos: Renkantis žuvies produktus, svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Šalyse, kur žvejybos sektorius yra prastai reglamentuotas, didesnė tikimybė, kad išteklių būklė prasta.
- Atkreipkite dėmesį į sertifikatus: Tvarūs žuvies ir jūros gėrybių gamintojai savo produkciją žymi tarptautiniais MSC (angl. Marine Stewardship Council) ir ASC (angl. Aquaculture Stewardship Council) sertifikatais. Šie sertifikatai užtikrina atsakingą žvejybą ir akvakultūros praktiką.
- Nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų: Rekomenduojama vengti į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių, kaip, sakykime, jūros ešerio.
Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei pristatė atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis - padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“.
Nyksta žuvys
Nyksta žuvys - šią liūdną žinią pastaruoju metu vis dažniau linksniuoja tiek aplinkosaugos specialistai, tiek kukliu laimikiu besiskundžiantys žvejai ar žuvies kainų pokyčiais besistebintys pirkėjai. „Net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos, viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį“, - sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovas Robertas Staponkus. Visą reikalingą informaciją jau dabar galima rasti žuvies ir jūros produktų gide sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“.
Geriausia vadovautis Nystazuvys.lt žuvies gidu. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai.
Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Viena populiariausių Lietuvoje žuvų - tunas - dėl intensyvios komercinės žvejybos ir jos aplinkai daromos žalos, išmetamo anglies dvideginio kiekio, šiuo metu yra toks pat taršus kaip kiauliena. Kaip įmanoma, kad žuvis, laikyta aplinkai draugiška, dabar jai kelia pavojų? Kas lėmė, kad anksčiau pakrantėse gyvenusius žvejus išmaitinęs tunas dabar paliko juos be darbo? Galiausiai, ką kiekvienas, mėgstantis ir valgantis žuvį, gali padaryti, kad žuvininkystės gamtai daroma žala būtų kuo mažesnė? „Tuno ištekliai drastiškai mažėja. Iš penkių rūšių, kurios žvejojamos, tik dviem kol kas negresia išnykimas: jų ištekliai geri, ribojama ir gerai kontroliuojama jų žvejyba. Dauguma tuno ir jo produktų, kuriuos randame prekyboje, yra būtent šių dviejų rūšių. Dar dvi rūšys, kurios ypač populiarios Azijos šalyse, yra arti išnykimo ribos, bei penktoji, pati populiariausia ir garsiausia pasaulyje - mėlynpelekis tunas, yra oficialiai nykstanti rūšis“, - „Zero Waste“ festivalyje sakė Liudvikas Aleliūnas.
Laivai, kuriais žvejojama, degina kurą, kuris yra ypatingai taršus. Lyginant su dyzelinu, laivų kuras turi apie 3000 kartų daugiau sieros oksidų, azoto ir kitų kenksmingų elementų. Tokį kurą degina tiek žvejybiniai, tiek kruiziniai, tiek krovininiai laivai. Tokį kiekį taršos į aplinką išmetantys laivai plaukia didžiulius atstumus. Visą maršrutą, kurį plaukia laivas, jo išmetami dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir virtę lietumi, grįžta į vandenį ir taip vanduo rūgštinamas.
Žuvininkystė Lietuvoje: verslo potencialas ir iššūkiai
Žuvininkystė Lietuvoje - tai ne tik hobis žuvytei vakarienei pasigauti, bet ir vis labiau besikeičianti ūkininkavimo kryptis su realiu verslo potencialu. Šalies žuvininkystės sektorius šiuo metu patiria transformaciją: nuo tradicinių tvenkinių ūkių link modernių technologijų ir diversifikuotos produkcijos.
Tradicinė tvenkinių žuvininkystė ir uždaros recirkuliacinės sistemos
Tradicinė tvenkinių žuvininkystė - žuvų auginimas specialiai įrengtuose tvenkiniuose. Tai labiausiai paplitęs būdas, tinkamas ūkiams, turintiems žemės plotų ir galimybę įrengti arba panaudoti esamus vandens telkinius. Šiltavandenės žuvys, tokios kaip karpiai, karosai, lynai, baltieji amūrai ir plačiakakčiai, auginamos tvenkiniuose su lėtai tekančiu vandeniu.
Uždaros recirkuliacinės sistemos (UAS) - moderniosios technologijos, leidžiančios auginti žuvis kontroliuojamomis sąlygomis, nepriklausomai nuo klimato ir sezoniškumo. Šios sistemos taupiai naudoja vandenį, kuris cirkuliuoja uždarame rate, nuolat filtruojamas ir valomas. Pagrindinė rūšis, auginama uždarose sistemose, yra afrikinis šamas.
Populiariausios auginamos žuvų rūšys
- Karpiai: Labiausiai paplitusi rūšis Lietuvoje, sudaranti apie 95 procentus tradicinių tvenkinių produkcijos. Karpiai nereiklūs gyvenimo sąlygoms, gerai auga daugelyje tvenkinių.
- Afrikinis šamas: Sparčiai auganti rūšis uždarose sistemose.
- Vaivorykštiniai upėtakiai: Vertinama rūšis tiek rekreacinėje žvejyboje, tiek maisto produktų rinkoje.
- Amūrai ir plačiakakčiai: Naudingos žuvys tvenkiniams prižiūrėti.
- Lydekos, lynai, eršketai: Plėšriosios ar vertingos žuvys, kurios gali būti auginamos rekreacinėms žūklėms arba maisto produktų gamybai.
Investicijos ir eksploatacinės sąnaudos
Tvenkinių kasimas, hidrotechninių įrenginių statymas, įžuvinimas ir pašarų įsigijimas gali pareikalauti nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Uždaros recirkuliacinės sistemos reikalauja gerokai didesnių investicijų, kurios gali siekti dešimtis tūkstančių eurų ir daugiau. Šios sistemos yra imlios energijai, todėl eksploatacinės sąnaudos taip pat didesnės. Energija ir pašarai - pagrindinės eksploatacinės sąnaudos.
Reguliavimas ir kokybės užtikrinimas
Lietuvoje žuvų veisimas yra reglamentuojamas keliais teisės aktais, todėl ši veikla privalo atitikti aplinkosauginius, veterinarinius ir žuvininkystės reikalavimus. Žuvininkystės tvenkiniai turi atitikti teisės aktuose nustatytus apibrėžimus, būti tinkamai įrengti ir turėti reikiamus hidrotechnikos statinius. Žuvų auginimas komerciniais tikslais reikalauja registruoti verslo subjektą ir pasirinkti tinkamus veiklos kodus. Tiek planuojant žuvų ar jų produktų pardavimą, būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Žuvų sveikatos kontrolę atlieka įgaliotos institucijos.
Rinkodara ir realizavimas
Didžioji dalis uždarų sistemų ūkiuose užaugintos žuvų produkcijos realizuojama Lietuvos rinkoje. Pagrindiniai realizavimo kanalai yra tiesioginė prekyba iš ūkio, didmeninė prekyba bendradarbiaujant su perdirbimo įmonėmis, didmenininkais ar prekybos tinklais, taip pat restoranai ir maitinimo įstaigos.
Iššūkiai ir perspektyvos
- Konkurencija ir kainos: Augant gamybai, kainos juda žemyn, o tai tampa iššūkiu augintojams.
- Energijos kainos: Vienas didžiausių iššūkių uždarų sistemų augintojams.
- Klimato kaita: Gali paveikti žuvų augimą, išgyvenamumą ir ligų plitimą.
- Žinios ir patirtis: Sėkminga žuvininkystė reikalauja nuolatinio mokymosi ir specializuotų žinių.
- Vietinės produkcijos paklausa: Vartotojai vis labiau vertina šviežią, vietinę, kokybišką produkciją.
- Diversifikacija: Galimybė plėsti asortimentą, auginti keletą rūšių, teikti papildomas paslaugas.
- ES parama: Europos Sąjunga teikia paramą žuvininkystės sektoriui per įvairias programas.
- Nišinės rūšys ir produktai: Galimybė auginti mažiau paplitusias, bet vertingas žuvų rūšis.
Svarstant pradėti žuvų veisimo verslą, rekomenduojama neskubėti ir veiklą pradėti nuo nedidelio masto, konsultuotis su specialistais ir parengti aiškų verslo planą.
