Baltarusija, ilgus šimtmečius siejama su Lietuva bendra valstybe, papročiais ir kova su užkariautojais, yra Lietuvos kaimynė. Šioje šalyje, pietinėje jos dalyje, prie Pripetės upės, glaudžiasi miestas, kurio istorija - tai regiono istorijos atspindys. Šis straipsnis skirtas panagrinėti šio miesto praeitį, pradedant nuo jo ištakų ir baigiant šių dienų realijomis, atskleidžiant platesnį Baltarusijos pietinio regiono kontekstą.
Geografinė padėtis ir klimatas
Baltarusiją dažnai pasiekia drėgnos oro masės iš Atlanto, todėl ten nebūna ilgai trunkančių žiemos šalčių ir karščių, retos sausros. Klimatas yra neryškus žemyninis, žiemą rytinėje krašto dalyje šalčiau nei vakarinėje, o vasaros kiek šiltesnės būna Baltarusijos pietuose. Pietiniu Baltarusijos pasieniu tęsiasi plati pelkėta Polesės žemuma. Smarkiai supelkėję plotai pietinėje dalyje sausinami. Šalis yra miškų zonos mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 1/3 krašto ploto. Pietuose paplitę ąžuolų, bukų, klevų ir liepų miškai.
Istoriniai ryšiai ir raida
Dabartinės Baltarusijos teritorijoje lietuviai gyvena nuo seno, dalis jų persikėlė XIX a. pabaigoje. Iki šių dienų išliko lietuviškų kaimų Breslaujos, Vydžių, Yvijos, Astravo, Varenavo rajonuose. Į baltų gyventas žemes dabartinės Baltarusijos teritorijoje VI - VII a. ėmė veržtis rytų slavai. Kai kurie baltai traukėsi į šiaurės vakarus, kiti tolygiai maišėsi su atsikėlusiais slavais. IIX - X a. Dysnos upės baseine ir Dnepro aukštupyje, pasak archeologų, dar gyventa baltų.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epocha
XIII a. pradžioje susiformavo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK). Lietuvos kunigaikščiai ilgainiui į ją įjungė ir slavų gyvenamų kunigaikštysčių. Bendromis jėgomis buvo lengviau kovoti su kryžiuočiais vakaruose ir totoriais mongolais rytuose. Baltarusių bajorai buvo įjungti į LDK valdymą, o baltarusių kalba XV - XVII a., greta lietuvių ir lenkų, buvo oficiali valstybinė Lietuvos DK kalba, ypač naudota įstatymų leidyboje ir teismuose. Per XVII a. viduryje vykusį Žečpospolitos karą su Rusija Baltarusijos žemės labai nukentėjo.
Vienas reikšmingiausių įvykių, siejančių LDK su Europos istorija, buvo Žalgirio mūšis. Tai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenių mūšis su Vokiečių ordino kariuomene, vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje. Įvyko 1410 m. liepos 15 d. Vokiečių ordino valdose, prie Grünwaldo (lietuviškai Žalgiris, lenkiškai Grunwald) ir Tannenbergo kaimų, apie 80 km į pietryčius nuo Marienburgo (dabar Malborkas). Sąjungininkų kariuomenės vyriausiasis vadas buvo Jogaila, mūšiui faktiškai vadovavo Vytautas, kurio žymiausi karvedžiai buvo Vilniaus seniūnas Manvydas Albertas ir Smolensko bei Mstislavlio trijų pulkų vadas Jogailos brolis Lengvenis Algirdaitis. Vokiečių ordino kariuomenė buvo apsupta ir visiškai sumušta. Žalgirio mūšio pergalingą baigtį didžiąja dalimi nulėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės taktika - reikšminga vidurinių amžių karo meno naujovė. Gediminaičiai pusbroliai Vytautas ir Jogaila tapo vienais žymiausių Europos karvedžių ir politikų. Buvo palaužta Vokiečių ordino karinė ir politinė galia, sužlugdyti jo planai sukurti Baltijos kraštuose kolonijinę didvalstybę ir įsigalėti Rytų ir Vidurio Europoje. Baigėsi apie 200 metų trukęs Vokiečių ordino karinis veržimasis į Lietuvą bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, lietuvių tautos naikinimas.
Istorine rekonstrukcija Lietuvoje
Baltarusijos žemės Rusijos imperijos sudėtyje
Po trijų Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimų dabartinės Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Rusija jose, kaip ir Lietuvoje, vykdė didžiavalstybinę rusinimo politiką, labai varžiusią baltarusių tautines galimybes. Dėl sunkios dalios XIX a. baltarusių žemėse būta daugiau kaip 150 valstiečių bruzdėjimų, kurių daugelį malšino caro kariuomenė. Ypač daug baltarusių dalyvavo 1830 - 1831 ir 1863 m. sukilimuose.
XX amžius: karai ir pokyčiai
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje vakarines baltarusių žemes okupavo vokiečiai. Karui baigiantis vokiečių neužimtoje Baltarusijos dalyje, o vėliau ir visame krašte išviję vokiečius valdžią paėmė bolševikai. 1919 m. Baltarusiją okupavo lenkų legionieriai, bet po metų į ją vėl įžengė bolševikų armija. Iki Antrojo pasaulinio karo didelė vakarų Baltarusijos dalis pagal Rusijos ir Lenkijos sutartį priklausė Lenkijai. Ypatingai sunkūs Baltarusijai buvo Antrojo pasaulinio karo metai. Su fašistais kovojo baltarusių partizanai ir kariai frontuose; apskritai kas ketvirtas baltarusis arba buvo nukautas, arba patyrė terorą.
Žemiau pateikiamas svarbiausių Baltarusijos istorijos įvykių sąrašas, atspindintis šio regiono raidą:
| Laikotarpis | Įvykis |
|---|---|
| XIII a. | Susiformavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) |
| 1410 m. | Žalgirio mūšis |
| XV-XVII a. | Baltarusių kalba - oficiali LDK kalba |
| XIX a. | Rusijos imperija vykdo rusinimo politiką |
| 1914-1918 m. | Pirmasis pasaulinis karas |
| 1941-1945 m. | Antrasis pasaulinis karas |
| 1986 m. | Černobylio katastrofa |
| 1991 m. | Baltarusija pasiskelbė nepriklausoma valstybe |
Černobylio katastrofos atgarsiai Baltarusijoje
1986 m. įvykusi Černobylio katastrofa turėjo didelės įtakos Baltarusijai. Nors pati Černobylio atominė elektrinė yra Ukrainos teritorijoje, radioaktyviosios dulkės vėju buvo nuneštos šiauriau, giliai į Baltarusijos pusę, paveikdamos didelius šalies pietinius plotus. „Černobylio Malda“ autorė Svetlana Aleksijevič aprašo žmonių, kurių gyvenimus pakeitė atominės elektrinės avarija, monologus iš nepelnytai užmirštos kitos sienos pusės - Baltarusijos, kas rodo katastrofos mastą ir poveikį šaliai.
Nepriklausoma Baltarusija ir jos ekonomika
Subirėjus sovietų imperijai, Baltarusija 1991 m. pasiskelbė nepriklausoma valstybe ir įstojo į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą. Per paskutinį dešimtmetį Baltarusijos pramonė išaugo apie pusantro karto. Beveik 1/3 jos masto sudaro mašinų gamyba ir metalų apdirbimas. Svarbiausios automobilių (MAZ, BelAZ) ir traktorių „Belarus“ įmonės yra Minske, Žodine, Mogiliove. Įvairios paskirties staklės gaminamos Minske, Gomelyje, Vitebske, Oršoje, Molodečne ir Pinske. Minske, Gomelyje, Braste, Lydoje, Vitebske veikia radiotechnikos, elektronikos, prietaisų gamybos įmonės, gaminančios laikrodžius, televizorius, kino ir foto aparatus, skaičiavimo mašinas ir kt. Ūkiui svarbi chemijos pramonė. Baltarusija žinoma lengvosios pramonės gaminiais: odomis, lininiais ir medvilniniais audiniais, kilimais.
Ariamoji žemė užima 2/3 žemės ūkio naudmenų. Maždaug po pusę žemės ūkio produkcijos vertės pagamina augalininkystė ir gyvulininkystė. Auginami rugiai, bulvės, linai, cukriniai runkeliai ir pašariniai kultūriniai augalai. Svarbiausios gyvulininkystės šakos - pieno-mėsos galvijininkystė, kiaulininkystė.
Baltarusių kultūra ir kalba
Baltarusių kultūroje ryškiai dominuoja balta spalva. Pagrindinė tautinių drabužių spalva - balta. Ne tik vyrų ir moterų gausiai siuvinėti marškiniai, bet ir vyrų kelnės, moterų prijuostės, sijonai, kai kurie vyriški drabužiai yra balti. Baltarusių ir lietuvių siuvinėjimas ir juostų raštai labai panašūs. Balta spalva derinama su raudona, šviesiai žalia arba mėlyna. Baltarusiai mėgsta miltinius ir bulvinius valgius - sklindžius, lietinius, kruopų košę, kukulius. Iš bulvių (baltarusiškai „bulba“) gaminama per 100 patiekalų.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjusi baltarusių kalba 1863 m. caro valdžios buvo uždrausta, kaip ir Lietuvoje - lietuvių kalba. Sovietiniais metais Baltarusijoje irgi nebuvo vidurinių ir aukštųjų mokyklų, kuriuose bendrieji dalykai būtų dėstomi baltarusių kalba. Taigi ji buvo beišnykstanti iš viešojo gyvenimo, o Baltarusijos žmonės vis labiau pasiduodavo rusų kalbos, meno ir kultūros įtakai. Nepaisant to, Baltarusija išgarsino švietėjas ir humanistas P. Skorina, ženkliai prisidėjęs prie baltarusių raštijos ir kultūros plėtros.