Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios - per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti - jie plėsis ir stiebsis aukštyn.
Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas - kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? „Yra paskaičiuota, jog galbūt įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio pastatus, bet niekas nenori atverti piniginės ir niekas neįsivaizduoja, kiek iš tikrųjų laiko tektų praleisti tokio pastato projektavimui“, - teigia VGTU tyrėjas dr. Šarūnas Skuodis.
Nuvykę už Atlanto, į JAV miestą Niujorką, daugelis išsižiojame. Šis miestas - tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, mokslo ir kultūros centras. Tai labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Niujorke gyvena daugiau nei 8 milijonai gyventojų ir jų skaičius toliau auga. Labiausiai pritrenkia aukšti pastatai. Sunku nuleisti galvą - dangoraižiai tarsi laiko dangų. Jie tokie aukšti, kad nesimato viršus. Kaip tai įmanoma?
Kiekviename dangoraižio aukšte gali būti skirtingų patalpų. Restoranai, viešbučio kambariai, biurai, prekybos centrai, techninės patalpos. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius statybos aspektus, nuo inovatyvių technologijų, tokių kaip 3D spausdinimas, iki natūralių medžiagų naudojimo ir iššūkių, kylančių statant aukštus pastatus bei užtikrinant ryšio kokybę moderniuose namuose. Taip pat pažvelgsime į Korėjos architektūros ypatumus ir statybos pramonės patirtį Lietuvoje.
Dangoraižių konstrukcijų išbandymai ir saugumas
Dangoraižių konstrukcijos turi atlaikyti milžinišką svorį ir įvairius smūgius, todėl privalu jas išbandyti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje esanti įranga yra labai reta ir ją turi vos 2-3 Europos šalys. Šis presas gali spausti 2000 tonų jėga tokiu būdu patikrindamas gelžbetonio tvirtumą.
Reikalavimas projektuoti dangoraižius taip, jog šie atlaikytų keturias lėktuvų atakas, galioja visame pasaulyje ir yra griežtai prižiūrimas. 2001 rugsėjo 11-osios įvykiai parodė, kokia svarbi yra ši taisyklė ir kas nutinka, kai į ją žiūrima pro pirštus. Tačiau projektuotojai turi atsižvelgti ir į kitus galimus grėsmingus scenarijus, pavyzdžiui, uraganus ar žemės drebėjimus. Inžinieriai kaskart susiduria su iššūkiu sukurti pastatą taip, jog gamtos stichijos padarytų kuo mažiau žalos pastatui ir jame esantiems žmonėms.
Seismiškai aktyviose vietose įrengiami aktyvūs vibracijų slopintuvai, kurie pradeda veikti vos užfiksavę kokį nors žemės judėjimą. Sukurti tvirtą karkasą, atlaikysiantį įvairius žemės virpesius, yra labai sudėtinga, o ir užtrunka tai labai ilgai. Kuo pastatas aukštesnis, tuo iššūkis didesnis.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto dr. Šarūno Skuodžio, dangoraižiuose negali dirbti žmonės, kurie dideliame aukštyje jaučiasi blogai (juos pykina, sukasi galva). Pati aukščio baimė - natūrali savisaugos išraiška, todėl statyti dangoraižius gali toli gražu ne kiekvienas statybininkas. Apskritai, didžiausia problema kalbant apie dangoraižius - vėjas, todėl reikia sugalvoti tokias pastato formas, kurios sukeltų kuo mažesnį vėjo pasipriešinimą. Natūralu, jog ne mažiau svarbu pamatai ar dangoraižio modelio bandymas vėjo laboratorijose.
„Mokslo sriubos“ kūrėjai domisi, kaip išvengti galimos stiprių vėjų žalos ir didelio pastatų siūbavimo? Kaip tiriama žemės sudėtis toje vietoje, kurioje norima statyti dangoraižį?
Inovatyvūs statybos sprendimai
Kolorade įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Thinking huts“ planuoja panaudoti 3D spausdinimo technologiją mokyklų statybai Madagaskare. Ši iniciatyva siekia pagerinti vaikų galimybes gauti išsilavinimą šalyje, kurioje didelė dalis pradinės mokyklos amžiaus vaikų negali lankyti mokyklos dėl perpildytų klasių, sunkiai pasiekiamų vietovių ir nepakankamo finansavimo.
Šalyje, kurioje infrastruktūra nėra išvystyta, statybos yra labai sudėtingas procesas tiek dėl prastų kelių, tiek dėl energijos tiekimo. 60 % Madagaskaro pradinės mokyklos amžiaus vaikų negali gauti išsilavinimo. Taip yra dėl perpildytų ar tiesiog nepasiekiamų mokyklų ir prasto finansavimo.
3D spausdinimas leidžia stipriai pagreitinti statybų procesą, sutrumpinantį laiką nuo kelių mėnesių iki kelių dienų. Be to, šis metodas reikalauja mažiau darbo jėgos, todėl statybos tampa pigesnės ir draugiškesnės aplinkai. „Thinking huts“ mokyklų pastatai bus sudaryti iš atskirų mažesnių modulių, kuriuos lengviau spausdinti mažais spausdintuvais.
Natūrali ir organinė statyba
Ekspertai sako, kad išties šiuolaikiniai statybų ir aplinkos tvarkymo sektoriaus dalyviai vis dažniau atsigręžia į praeitį, ieškodami natūralumo ir organikos. Natūralios statybos atgimimą, parodos dalyvių ir ekspertų teigimu, neabejotinai paskatino Europos Sąjungos žaliasis kursas. Bendrija juo įsipareigojo iš esmės transformuoti daugelį ekonomikos sričių. Statyba čia ne išimtis.
L. Marcinkaus teigimu, tikrasis progresas būtų sugrįžimas prie natūralesnių medžiagų, tradicinių metodų. „Džiugu, kad jau randasi vis daugiau gražių pavyzdžių, kai statybai naudojamos natūralios medžiagos. Tiesa, iki šiol tuo daugiausia užsiėmė entuziastai. Tačiau atsiranda ir lengvai prieinamų sprendimų. Tarkime, mūsų šiaudų skydai yra natūralus, bet profesionalus statybos būdas. Anot jo, technologijos, kurios leistų statyti tvariau ir natūraliau, jau egzistuoja. Trūksta tik pažinties su jomis. Tam, kad tokia statyba įgautų pagreitį, reikia kritinės masės. Kitaip tariant, kaimynystėje stovinčių pavyzdžių, kurie paskatintų akimirkai sustoti ir susimąstyti, kad gal ir mano namas galėtų būti toks.
„Technologijos jau pakankamai ištobulėjo. Dabar atėjo metas tobulėti mąstymui. Juk galime kurti tokius objektus ir tokias technologijas, kurios įgalintų neturėti šiukšlių, leistų praktiškai viską panaudoti iš naujo. Tokia labai paprasta, bet galinga idėja. Organinė statyba yra statybų ateitis. Sugrįžimas prie tokių medžiagų kaip šiaudai, medis ir molis ir mums patiems leis grįžti į gamtą“, - įsitikinęs L.
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo atnaujintas Statybų techninis reglamentas, kuriame atsirado naujų organinių medžiagų savybių įverčių. Lietuvoje kol kas vadovaujamės senomis normomis, neatsižvelgiančiomis į technologinį progresą, leidžiantį sukurti statybinę medžiagą, kuri yra organiška ir kartu atitinka aukščiausius energinės klasės reikalavimus. Kai kuriose šalyse, siekiant paskatinti persiorientavimą prie tokių medžiagų, valstybės net subsidijas moka, panašiai kaip Lietuvoje už saulės elektrinių įrengimą ar elektromobilių pirkimą“, - paaiškino „Modulinos“ vyr.
„Lietuvoje yra bendrovių, kurios laimėjo konkursus, tačiau laukia, kada atsiras tinkamas reglamentavimas. Jį sutvarkius, procesai būtų kur kas paprastesni. Nors kol kas didesnė mūsų produkcijos dalis skirta Lietuvos rinkai, sparčiai plečiamės į užsienio rinkas, kur reguliavimas jau pritaikytas organinei statybai.
SGD Terminalo statyba Lietuvoje
Prieš beveik pustrečių metų į Lietuvą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. „Independence“ dydis įspūdingas - laivo ilgis siekia 294 metrus, o tai beveik prilygsta Vilniaus televizijos bokšto aukščiui. Laivą Pietų Korėjoje statė didžiausia pasaulyje laivų statybos kompanija „Hyundai Heavy Industries“. „Reikėjo pertvarkyti gamtinių dujų perdavimo sistemą, kad dujas būtų galima importuoti ir iš vakarinės šalies pusės, o ne tik rytinės, kaip iki tol.
UAB „Dzūkijos statyba“ patirtis Lietuvos statybų sektoriuje
Žvelgiant į energija trykštantį ilgametį UAB „Dzūkijos statyba“ valdybos pirmininką, kelias dešimtis metų ėjusį ir direktoriaus pareigas, Julių Žuką, sunku patikėti, kad šis vyras jau užpernai įžengė į aštuntą dešimtį. Tuo patiki tik išgirdęs, kad statybose jis darbuojasi daugiau kaip pusę amžiaus.
Julius Žukas: „Pamatę, kaip kokybiškai ir sparčiai mes dirbame, vokiečiai sakė, kad ir pas juos galėtume dirbti“. J. Viskas prasidėjo tada, kai iš Šeduvos apylinkių kilęs ir ten vidurinę baigęs Julius, porą metų padirbėjęs tarpkolūkinėje statybos organizacijoje skardininku, 1962-aisiais pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete. Dieną dirbdavo, o vakare skubėdavo į paskaitas. „Tada būsimiems statybos specialistams buvo labai palankus metas. Augo miestai, plėtėsi pramoninės zonos, ir visur reikėjo jaunų žmonių. Tai kai atėjau į praktiką, manęs ir nepaleido. Diplominį darbą Alytuje parengiau. Darbą Alytaus statybos tresto 2-oje statybos valdyboje meistru pradėjęs specialistas, 1974-siais jau tapo 5-osios statybos valdybos vadovu.
Pirmasis Juliaus darbas Rimo Raulavičiaus vadovaujamoje statybos aikštelėje buvo Alytaus miesto rajoninė katilinė. O kaip savarankiškam darbų vykdytojui jam buvo patikėta 5-osios vidurinės mokyklos (dabar Dainavos pagrindinė) statyba. O tada jaunas statybos specialistas buvo paskirtas vadovauti medvilnės kombinato, vėliau žinomo „Alytaus tekstilės“ vardu, statybos aikštelei. Dirbo ten dvejus metus, tačiau pabaigtuvių vainiką iškėlė kiti - 1972-siais statybos tresto valdytojas Kazimieras Šimčikas paskyrė J. Žuką 5-osios statybos valdybos, kuri statė didelius pramonės objektus, vyriausiuoju inžinieriumi.
„Baltijos šalyse tai buvo viena didžiausių statybų, kurios teritorija - apie 60 hektarų. Mūsų valdyba buvo generalinė rangovė. Vien mūsiškių ten dirbo apie 300 žmonių, dar tiek subrangovų. O įrengimus montavo užsienio specialistai iš Austrijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Lenkijos“, - prisimena ponas Julius ir priduria, kad statybos svarbą liudija tai, jog visus darbus kontroliavo kompartijos centro komitetas ir vyriausybė.
Tačiau ne vien ši statyba įsiminė jaunam inžinieriui. 5-osios statybos valdybos vyrai statė polikliniką ir autobusų stotį, ligoninę, dirbo plečiant mėsos ir pieno kombinatus, pastatė Birštono mineralinio vandens pilstymo cechą, rekonstravo spirito gamyklą Balbieriškyje, gelžbetonio gamyklą ir alaus daryklą Alytuje. Statė ir kultūros namus, ir kino teatrą. Vien Alytuje pastatė bent 5 mokyklas ir per 10 vaikų darželių. O už Grūdų perdirbimo kombinato statybą, kurią taip pat kontroliavo daugybė valstybinių institucijų, net šeši asmenys, tarp kurių ir J. su draugais armėnais.
J. Teko jam padirbėti ir Armėnijoje. Po 1988 metais šią šalį supurčiusio galingo žemės drebėjimo ponas Julius buvo paskirtas vadovauti iš įvairių organizacijų suburtam statybos būriui „Lietarmėnstatyba“, kuris dalyvavo likviduojant žemės drebėjimo pasekmes Artike. Kartu su J. Žuku ten išvyko per 20 5-osios statybos valdybos darbuotojų. Ponas Julius pasakoja, kad ten juos aprūpino tik elektra ir vandeniu. „Vežėmės viską: statybines medžiagas, mechanizmus, aprangą, maistą. O atsivežus reikėdavo labai greitai viską išsikrauti, nes naktimis, kaip dažnai būna stichinės nelaimės zonose, siautėdavo vietiniai plėšikai. Anot jo, visi atvykusieji padėti armėnams labai stengėsi dirbti kuo sparčiau ir net nekreipdavo dėmesio į nestiprius žemės drebėjimus, kurių kasdien buvo užregistruojama dešimtimis. Tačiau kartą drauge su taip pat padėti atvykusiais austrais, vokiečiais, prancūzais ir baltarusiais teko patirti, ką reiškia 5 balų žemės drebėjimas. Tąkart bėgdami iš karkasinio viešbučio 3 aukšto, pasakoja ponas Julius, vyrai buvo gerokai įsibaiminę: „Buvo poilsio diena, ant elektrinės plytelės virėme šviežių kopūstų sriubą. Pirmas smūgį pajuto armėnas, atėjęs taisyti telefono, ir tuoj pat spruko. Paskui jį į koridorių išbėgome ir mes. Ne vienas tada mintyse atsisveikinome su gyvenimu, bet gerą minutę „pavaikščiojęs“ pastatas nurimo. Po šio įvyko nusprendėme persikraustyti arčiau žemės - į „fazendą” (taip alytiškiai vadino įrenginėjamą statybinę bazę - red. Tačiau patyręs specialistas Armėnijoje ilgai neužsibuvo. Po pusmečio, kai bazė buvo parengta ir jau pradėta statyti nauja mokykla, o gyventojai ėmė kraustytis į tris pirmuosius namus, J.
Atkūrus nepriklausomybę, kai nemažai sovietmečiu garsių Lietuvos įmonių po privatizacijos atsidūrė netinkamose rankose ir žlugo, J. Žuko vadovaujamos 5-osios statybos valdybos pagrindu buvo sukurta UAB „Dzūkijos statyba“. „Nemanau, kad būtų teisinga išmėtyti darbo jėgą ir darbų vadovus po smulkius objektus. Kaip ir seniau, taip ir dabar mes stengiamės dalyvauti didesniuose projektuose, kurių sąmatinė vertė litais siekia milijoną ir daugiau, ir jų nepritrūkstame. Per visą įmonės egzistavimo laiką nė karto užsakovai mumis nesiskundė, o darbuotojams net per krizę atlyginimus laiku mokėjome. Gal dėl to, svarsto jis, tokių, kurie išėjo iš įmonės ir išvažiavo skalsesnio duonos kąsnio ieškoti kitose šalyse, buvo vos vienas kitas. Ir taurelės mėgėjų praktiškai nėra, nes žmonės supranta, kad darbą reikia branginti. Todėl įmonės branduolys - apie 70 procentų darbuotojų nesikeičia nuo pat „Dzūkijos statybos“ įkūrimo.
Bendrovės statybininkai pastatė nepriklausomos Lietuvos pasienio veterinarijos postus Lavoriškėse ir Kenoje, Purvėnų pasienio užkardą, Kabelių, Kudirkos Naumiesčio, Mickūnų pasienio postus, Raigardo, Ramoniškių pasienio kontrolės punktus, Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją Vilniuje, Profesinio rengimo centrą Alytuje. „Dzūkijos statybos“ darbų sąraše ir pirmas Europos Sąjungos (ES) finansuotas objektas - Pabradės pabėgėlių centras, taip pat valymo įrenginiai Druskininkuose, Seirijuose, Kaišiadoryse, Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus valymo įrenginių rekonstrukcija, geoterminė jėgainė Klaipėdoje ir kiti. Kai kuriuose objektuose dirbo vieni, kai kuriuose, pavyzdžiui, Vilniaus valymo įrenginius, kurių sąmatinė vertė 170 milijonų litų, - su partneriais. „Dalyvavome statant daug objektų pasienyje su Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi. O kai statėme pirmą ES lėšomis finansuojamą objektą Pabradėje, mus kontroliavo danai. Jie išmokė mus dirbti labai kokybiškai, nors ir anksčiau stengėmės tik gerai statyti. Štai projekto vertė buvo 18,5 milijono litų be PVM. Įdomu buvo statyti ir karantininį šiltnamį Vilniuje prie Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos. Kiekvienam objektui keliami saviti reikalavimai, todėl ir įdomu statyti. Pavyzdžiui, statydamas sanatoriją, turi visą kelią, kaip purvas iki vonių patenka, išstudijuoti.
Į klausimą, kurie pastarojo meto statiniai jo vadovaujamai įmonei tapo didžiausiu iššūkiu, o kuriuos prisiminus širdis suvirpa pasididžiavimu, ponas Julius atsako, kad išvardinti visus būtų sunku. „Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pastatėme pasyvųjį namą. Prieš ketverius metus Panaroje, Varėnos rajone, buvo pašventinti jo statybvietės pamatai ir kertinis akmuo, po metų ten jau stovėjo namas, kuriam pasyvaus namo sertifikatą suteikė viena kompetentingiausių šios srities institucijų pasaulyje - Vokietijos pasyvaus namo institutas. Mūsų pastatytas pasyvusis namas atitinka A+ energetinio naudingumo klasės reikalavimus...
tags: #mokslo #sriuba #dangoraiziai