Kotryna Starkienė - žinoma kulinarė, TV laidų vedėja ir įkvėpėja, savo kūrybiškumu ir meile maistui užkariavusi daugelio žiūrovų širdis. Jos veikla apima ne tik naujų receptų pristatymą, bet ir tradicijų puoselėjimą, įkvėpimą gaminti ir naujų skonių atradimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kotrynos Starkienės indėlį į kulinarinį pasaulį, jos laidų ypatumus, šeimos įtaką kūrybai ir tradicijų atspindžius jos veikloje.
Kotrynos kulinariniai burtai televizijoje
Kotryna Starkienė jau antrąjį sezoną šeštadienio rytais TV3 laidoje „Kotrynos burtai“ dalijasi savo receptais ir atskleidžia, kaip iš paprastų ingredientų sukurti tikrą šventę. Didžiausia jos svajonė - įkvėpti kiekvieną žiūrovą gaminti ir atrasti su tuo ateinantį džiaugsmą. Tam, kad virtuvėje sukurtumėte nedidelį stebuklą, užtenka tik šiek tiek magijos - būtent tokios, su kuria žiūrovus supažindina Kotryna Starkienė. Žinoma moteris jau antrąjį sezoną iš eilės šeštadienio rytais laidoje „Kotrynos burtai“ mielai dalijasi savo receptais bei atskleidžia, kaip net iš paprasčiausių ingredientų, randamų namuose, susikurti tikrą šventę. Mat didžiausia pačios Kotrynos svajonė - kiekvieną žiūrovą įkvėpti gaminti ir atrasti su tuo ateinančius džiaugsmus!
Pirmąkart savo pačios laidos šeimininke K. Starkienė tapo pavasarį. Dabar, tai prisiminusi, Kotryna šypteli - jaudulys dėl to, kaip ją priims žiūrovai, buvo itin stiprus. Ir vis dėlto rezultatas viršijo visus lūkesčius. „Buvau maloniai nustebinta, kaip šiltai žiūrovai mane priėmė. Sulaukiau daugybės atsiliepimų, žinučių socialiniuose tinkluose - žmonės mane drąsino, rašė, kad norėtų ir antrojo sezono. Tai labai motyvuoja. Manau, kad visiems televizijoje dirbantiems žmonėms didžiausias įvertinimas yra teigiami atsiliepimai“, - sako Kotryna ir kviečia į dar vieną gardžiausių patiekalų kupiną laidos sezoną.
Naujajame laidos sezone - ne tik nauji receptai, bet ir vertingi buities patarimai. Kotryna stengiasi kulinarinius receptus derinti su įvairiais naudingais patarimais buityje. Taip pat nelieka pamiršta ir daržininkystė - ir pati neseniai pradėjusi čia eksperimentuoti, Kotryna turi daug vertingų pastebėjimų ir žiūrovams. „Daržininkyste pradėjau užsiimti pernai, o šiemet visa tai tęsiu. Didžiausias mano atradimas yra kopūstai ir brokoliai, nes tai - daržovės, kurios iš tiesų nereikalauja jokių didesnių pastangų! Jei spėsiu „pagauti“ sezoną, žiūrovams būtinai papasakosiu apie tai, ką tikrai verta auginti, turint net ir menkiausią žemės lopinėlį“, - intriguoja K. Starkienė.
Įkvėpimas ir kūryba: nuo kelionių iki šeimos
Kotryna Starkienė įkvėpimo gaminti semiasi atostogaudama, keliaudama, lankydama tiek užsienio, tiek ir Lietuvos restoranus ar išbandydama tokius produktus, kurių dar niekuomet nėra ragavusi. Anot jos, tokios patirtys visuomet gimdo naujas idėjas, kurias vėliau išvysta ir laidos žiūrovai. „Mano virtuvė nėra molekulinė - man patinka gaminti naminį, tačiau galbūt ne visuomet labai paprastą, o kiek įdomesnį maistą. Nesiekiu, kad peržiūrėję mano laidas, žiūrovai būtinai gamintų konkrečiai tą patį, ką ir aš. Noriu apskritai įkvėpti juos gaminti, nes tai - didžiulis malonumas! O ir rezultatai gali būti ne ką prastesni nei restorane“, - įsitikinusi ji.
Naujų vėjų virtuvėje įpučia ir dukros. Kotrynos kulinarinius eksperimentus pasitinka jos dukros, kurias ji visuomet įkalba išbandyti kažką naujo. „Gal ir ne visuomet savo noru, bet mergaitės mano paruoštus eksperimentus tikrai ragauja (juokiasi). Visuomet įkalbu jas išbandyti kažką naujo. Manau, kad net ir mes, suaugę, galiausiai sustojame prie to, kas mums įprasta, ir nebedrįstame paragauti kažko, kas būtų nauja, netikėta. Tačiau aš esu įsitikinusi, kad plėsti reikia net ir savo maisto akiratį - tą visuomet skatinu daryti ir savo dukras“, - sako ji. Tiesa, tokie kulinariniai mainai - abipusiai. Žiūrovai jau pernai metais laidoje išvydo nemažai receptų, kuriuos Kotryną įkvėpė pagaminti dukros. O šiemet tokių laukia net ir dar daugiau! „Naujasis laidos sezonas bus gausus receptų, kuriuos, pamatę socialiniuose tinkluose, išbandyti panoro ir mano vaikai. Ten taip pat vyrauja maisto mados, kurias aš mielai pritaikau savo virtuvėje - naujovės man patinka. Esu tikra, kad tokie patiekalai tiks ir vaikams, ir suaugusiems“, - sako Kotryna.
Sezoniškumas ir tradicijos virtuvėje
Kotrynos Starkienės laidos neatsiejamos nuo metų laikų ir sezoninių produktų. Ruduo Lietuvoje - ypatingas laikas, dovanojantis patį gardžiausią maistą: nuo įvairiausių grybų ar prinokusių vaisių iki pačių gardžiausių daržovių. Su tuo sutinka ir Kotryna, kuri savo laidas pradeda nuo receptų, kupinų šių gėrybių. „Pažadu, kad laukia daugybė įdomių patiekalų! Tiesa, kol dar galime daržoves valgyti šviežias, papasakosiu ir apie tokius receptus, kuriuose jos būtų kuo įmanoma mažiau apdorotos ir itin naudingos mūsų sveikatai“, - žada ji.
Pačios Kotrynos mylimiausias šaltesniojo laiko patiekalas yra sriuba - jų žinoma moteris žino pačių įvairiausių. „Ir pati grįžusi iš atostogų, visuomet pirmiausiai renkuosi valgyti būtent sriubą. Kai kuriems, galbūt, atrodo, kad norint pasigaminti sriubą, užtenka viską sumesti į puodą, ir jau netrukus bus galima mėgautis gardžiu patiekalu.
Kotrynos receptai: nuo troškinio iki moliūgų sriubos
Šeštadienio rytą laidoje „Kotrynos burtai“ žinoma moteris pasidalino ne tik kvapnaus marokietiško troškinio receptu, bet ir sentimentais apgaubsiančio deserto paslaptimis. Kotrynos marokietiškas troškinys bus iš tiesų netradicinis. Jam prireiks ne tik mėsos, bet ir… džiovintų datulių bei abrikosų! Būtent šie ingredientai, anot K. Starkienės, patiekalui suteiks ypatingą skonį. „O desertui siūlau naudoti tai, kas vis dar karaliauja soduose - obuolius. Kepkime pyragėlius su obuoliais“, - kvies ji.
Pyragėliai su obuoliais
Kaip paruošti pyragėlius, Kotryna dalijasi nedelsdama.
Tešlai reikės:
- 200 g miltų;
- 200 g sviesto;
- 100 g grietinės;
- 0,5 a.š. kepimo miltelių;
- žiupsnio druskos.
Įdarui reikės:
- 4 obuolių;
- 100 g rudojo cukraus;
- 1 a.š. cinamono;
- žiupsnio malto muskato;
- žiupsnio maltų gvazdikėlių.
Gaminimo eiga:
- Į dubenį suberkite miltus, kepimo miltelius ir druską. Viską gerai išmaišykite.
- Šaltą sviestą apvoliokite miltuose ir sutarkuokite stambia tarka. Nepamirškite tarkių vis pabarstyti miltais, kad nesuliptų.
- Sviestą lengvai sumaišykite su miltais, įdėkite grietinės ir greitai užminkykite tešlą. Minkykite tik tol, kol ingredientai sulips.
- Tuomet suformuokite iš jos rutulį, suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve bent valandai.
- Per tą laiką nulupkite obuolius, išimkite jų sėklas ir supjaustykite skiltelėmis.
- Atvėsintą tešlą iškočiokite ir supjaustykite trikampiais.
- Įdarui skirtus sausus ingredientus sumaišykite ir gausiai jais pabarstykite kiekvieną tešlos gabalėlį.
- Pridėkite po vieną skiltelę obuolio ir susukite pyragėlius.
- Tuomet beliks pyragėlius patepti plaktu kiaušiniu ir iškepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, kol gražiai apskrus.
Skanaus!
Gurmaniška moliūgų sriuba
Vieniems moliūgai siejasi su šiurpiausia metų švente Helovinu, o štai kitiems tai - bene gardžiausia rudens daržovė. Kad moliūgas gali būti naudojamas ne tik Helovino dekoracijoms, įrodo ir Kotryna Starkienė, kuri pademonstravo, kaip iš šios daržovės pasigaminti nė kiek restorano lygiui nenusileidžiančią sriubą. „Kaip pagaminti moliūgų sriubą, kuri tikrai papuoštų net geriausio restorano meniu? Ką gaminti iš moliūgo sėklų? Ir, galiausiai, kaip iškepti gardų, kvapnų, rudeninį pyragą iš tos pačios oranžinės daržovės? Visa tai - jau šį šeštadienį“, - intriguoja laidos „Kotrynos burtai“ vedėja K. Starkienė, ir sriubos receptą atskleidžia nieko nelaukdama.
Sriubai reikės:
- 1 kg moliūgo;
- 5 didelių pomidorų;
- svogūno;
- nedidelio poro;
- kelių česnako skiltelių;
- nedidelio gabalėlio imbiero;
- čili pipiro;
- 200 ml kokosų pieno;
- šaukštelio kario prieskonių;
- druskos;
- kelių čiobrelio šakelių;
- šviežių ar šaldytų krevečių.
Petražolių pesto:
- 100 g alyvuogių aliejaus;
- 100 g moliūgo sėklų;
- saujos petražolių;
- kelių šalavijo lapelių;
- 80 g sūrio „Feta“;
- skiltelės česnako;
- druskos.
Gaminimo eiga:
- Supjaustę moliūgą nedideliais gabalėliais, apšlakstykite jį alyvuogių aliejumi ir gerai įtrinkite. Tuomet į kepimo skardą sudėkite moliūgą, pusiau perpjautus pomidorus bei čiobrelių šakeles. Viską kepkite orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje, kol moliūgai taps minkšti.
- Keptuvėje apkepinkite sukapotą svogūną, česnaką, imbierą bei čili pipirą. Suberkite kario prieskonius, viską gerai išmaišykite ir dar pakepinkite.
- Tuomet į virtuvinį kombainą sudėkite keptus moliūgus, pomidorus bei pakepintas daržoves. Supilkite sultinį nuo keptų daržovių ir viską sutrinkite iki vientisos masės.
- Sutrintus moliūgus supilkite į puodą kartu su kokosų pienu, įdėkite druskos ir užvirkite.
- Paruoškite petražolių pesto: į maisto smulkintuvą supilkite alyvuogių aliejų, suberkite moliūgų sėklas, petražoles, česnaką, druską ir viską sutrinkite. Suberkite sūrį ir dar kartą sutrinkite.
- Į įkaitintą keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įdėkite gabalėlį sviesto. Kai sviestas ištirps, suberkite plonomis riekelėmis pjaustytą česnaką ir sudėkite krevetes. Gerai viską apkepkite ant kaitrios ugnies.
- Į dubenėlį įpilkite sriubos ir pagardinkite ją šaukšteliu pesto padažo bei keliomis krevetėmis.
Skanaus!
Kotrynos diena: istorija ir kulinarinis paveldas
Kotrynos diena, minima lapkričio 25 d., Lietuvoje turi gilias tradicijas, persipynusias su kulinariniu paveldu ir šventiniais papročiais. Nors istoriškai ši diena labiau siejama su mergelių globėja, šv. Kotryna Aleksandriete, liaudies kultūroje ji įgavo savitų atspalvių, įskaitant ir su maistu susijusius ritualus bei patiekalus.
Šv. Kotryna Aleksandrietė ir dienos papročiai
Šv. Kotryna Aleksandrietė, krikščionių šventoji, gyvenusi III-IV amžiuje, laikoma mokslo, studentų, bibliotekininkų, teisininkų, filosofų ir mergelių globėja. Jos garbinimas paplito visoje Europoje, o Lietuvoje įsišaknijo kartu su krikščionybe. Nors Kotrynos diena nėra įtraukta į valstybinių švenčių sąrašą, ji tradiciškai buvo minima kaimo vietovėse, ypač Dzūkijoje ir Aukštaitijoje, kur išliko stiprios liaudies tradicijos.
Kotrynos dienos papročiai Lietuvoje nėra tokie ryškūs kaip Kūčios ar Velykos, tačiau jie turėjo savo vietą kaimo bendruomenių gyvenime. Šią dieną, kaip ir daugelį kitų šventų dienų, buvo draudžiama dirbti sunkius ūkio darbus. Buvo tikima, kad darbas gali atnešti nesėkmę. Vietoj to, žmonės daugiau laiko skirdavo maldai, šeimai ir bendravimui. Kai kuriuose regionuose buvo paprotys lankyti bažnyčią ir melstis už gerą derlių ir šeimos gerovę.
Kaip ir daugelis kitų šventų dienų, Kotrynos diena buvo susijusi su būrimais ir spėjimais, ypač merginoms. Buvo tikima, kad tą dieną galima išburti ateitį, sužinoti apie būsimą vyrą ar santuoką. Merginos sėdavo aguonas, pildavo vandenį į dubenį ir žiūrėdavo, kokie daiktai iškils į paviršių, arba mesdavo batus per petį, kad sužinotų, iš kurios pusės ateis jaunikis. Šie būrimai, nors ir neturintys mokslinio pagrindo, buvo svarbi kaimo kultūros dalis ir atspindėjo žmonių viltis bei lūkesčius.
Tradiciniai Kotrynos dienos patiekalai ir gėrimai
Nors konkrečių Kotrynos dienai būdingų patiekalų nėra daug, tačiau galima rasti tam tikrų regioninių skirtumų ir tradicinių receptų, kurie buvo gaminami šią dieną ar artimiausiu metu. Svarbu pabrėžti, kad to meto virtuvė buvo glaudžiai susijusi su gamtos ritmu ir sezoniniais produktais. Lapkričio pabaiga - tai metas, kai jau būdavo suruoštos atsargos žiemai, todėl ant stalo karaliavo rauginti kopūstai, bulvės, morkos, burokėliai, kruopos, mėsa ir įvairūs konservuoti produktai.
| Patiekalo pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Kugelis (bulvių plokštainis) | Tai vienas populiariausių lietuviškų patiekalų, gaminamas iš tarkuotų bulvių, kiaušinių, pieno ar grietinės ir spirgučių. |
| Šaltiena (košeliena) | Šaltas mėsos patiekalas, gaminamas iš kiaulienos kojų, ausų ir kitų dalių, sultinys sustingsta į drebučius. Dažnai patiekiama su actu, krienais ar garstyčiomis. |
| Raugintų kopūstų sriuba (šiupinys) | Sriuba iš raugintų kopūstų, mėsos (dažniausiai kiaulienos), bulvių ir morkų. |
| Kruopainis | Patiekalas iš įvairių kruopų (miežių, grikių, perlinių), mėsos ir daržovių, troškinamas puode ar orkaitėje. |
| Blynai | Kepti iš miltų, kiaušinių ir pieno, galėjo būti kepami su varške, obuoliais, uogiene ar mėsa. |
Tradiciniai gėrimai, vartojami Kotrynos dieną, priklausė nuo regiono ir šeimos tradicijų. Dažniausiai tai buvo:
- Gira: Gaivus gėrimas, gaminamas iš ruginių duonos džiūvėsių, mielių ir cukraus.
- Sula: Pavasarį surinkta beržų sula buvo laikoma vertingu gėrimu, turinčiu daug vitaminų ir mineralų.
- Žolelių arbata: Iš įvairių žolelių (čiobrelių, ramunėlių, mėtų) paruošta arbata buvo ne tik skanus, bet ir sveikas gėrimas.
Šiandien Kotrynos diena nėra plačiai švenčiama Lietuvoje, tačiau tam tikri jos elementai išlieka gyvi. Tradiciniai receptai ir papročiai išsaugomi šeimose, knygose apie lietuvišką virtuvę ir etnografiniuose muziejuose. Taip pat atsiranda iniciatyvų, skatinančių domėjimąsi senosiomis tradicijomis ir jų atgaivinimą. Pavyzdžiui, kai kurie restoranai ir kaimo turizmo sodybos siūlo specialius meniu, paremtus tradiciniais lietuviškais patiekalais, įskaitant ir tuos, kurie galėjo būti gaminami Kotrynos dieną.
Kotryna Starkienė - ne tik kulinarė, bet ir įkvėpėja
Kotryna Starkienė - ne tik talentinga kulinarė, bet ir įkvepianti asmenybė. Jos laidose žiūrovai randa ne tik receptų, bet ir idėjų, kaip kūrybiškai pažvelgti į maisto gaminimą, kaip įtraukti šeimą į šį procesą ir kaip atrasti naujus skonius. Be to, Kotryna dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie gyvenimą, šeimą ir karjerą, įkvėpdama žmones siekti savo svajonių ir nebijoti pokyčių.