Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslas ir technologijos iš esmės keičia mūsų gyvenimo būdą bei kokybę. Praktiškai, tai prie ko šiuo metu savo laboratorijose dirba viso pasaulio mokslininkai, tai yra mūsų ateitis“, - teigia laidos kūrėjai.
Matematika ir fizika kasdieniame gyvenime
Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida - jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių - kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos.
Įdomioji fizika mus supa visur. Pavyzdžiui, elektromagnetines bangas - terahercus - galima labai plačiai panaudoti: peršvietus paveikslą šiomis bangomis galima nusakyti, iš ko jis padarytas, kuo skiriasi viename ar kitame amžiuje naudoti dažai. Taip pat, infraraudonieji spinduliai, kurių žmogaus akis matyti negali, leidžia automatiškai atsidaryti parduotuvės durims ar stebėti šiluminę spinduliuotę.
Fizikos eksperimentas
Genų inžinerija ir gyvybės mokslai
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 - genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Lietuvių mokslininkai - pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį, kuris gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.
| Sritis | Pasiekimas |
|---|---|
| Genetika | CRISPR-Cas9 įrankis |
| Energetika | Modernios termofikacinės elektrinės |
| Kosmosas | Asteroidų kasybos technologijos |
Kosmoso tyrinėjimai
Kiek metų užtruktų kelionė į artimiausią žvaigždę Kentauro Proksima? Ar žmonija sugebės išsikraustyti iš Žemės, iki didėjanti Saulė visko neiškepins? 2015 m. buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose.
Technologijų ateitis ir tvarumas
Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai - reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Pavyzdžiui, pirmasis fotovoltinis (saulės) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino.
„Mokslo sriuba“ kviečia žiūrovus domėtis pasauliu ir suprasti, kad net ir paprasčiausi dalykai, kaip vandens srovės valdymas ar tatuiruotės gimimas, slepia gilius mokslinius procesus. Kiekvieną šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima bus ragauti adresu www.mokslosriuba.lt.
tags: #mokslo #sriuba #technologijos