Kontrastinga ir labai paslaptinga - tokia yra Indija. Tai šalis, į kurią keliautojai vyksta norėdami pabėgti nuo įkyrėjusio gyvenimo ritmo, skubos bei rutinos. Įspūdingos šventyklos, kerinti gamta, arbatos ir prieskonių aromatai, malonūs vietiniai gyventojai - tokia yra ši šalis. Pietų Indijos žemė dėl turtingos architektūros ir dosnios gamtos dažnai vadinama Dievų globojama šalimi.
Indostano pusiasalis iš visų pusių skalaujamas vandens: rytuose - Bengalijos įlanka, vakaruose - Arabijos jūra, pietuose - Indijos vandenynas. Tai tikras rojus gamtos mėgėjams, derlinga žemė, kurioje auga daugybė rūšių prieskonių, arbata ir kava. Džiunglėse bujoja laukiniai drambliai, tigrai, leopardai ir bizonai. Šių žemių tikrieji šeimininkai - svetingi dravidai, puikūs architektai ir nepavargstantys keliautojai, išsaugoję vieną iš seniausių kalbų pasaulyje, savo kultūrą ir šventyklas, kurios gerokai skiriasi nuo šiaurinės Indijos šventyklų ir datuojamos VII-XVIII a. Tokias autentiškas, tradiciškai spalvingas ar iš vientiso akmens iškaltas šventyklas galima pamatyti tik pietų Indijoje. Indija pilna dinamizmo ir spalvų, bet ryškiausiai jos atsiskleidžia Pietuose, kur daug saulės ir žalumos, keri džiunglės ir netikėtai išnyrantys ežerai apsupti vešlių arbatos ir prieskonių plantacijų.
Šioje šalyje gausu išskirtinės architektūros miestų, o vienas iš jų - milijoninis miestas pietų Indijoje, Bengalūras.
Bengalūras: Indijos Sodų ir Technologijų Miestas
Karnataka - viena iš keturių pietinių Indijos valstijų. Jos sostinė - Bengalūro miestas, apie kurį ir norime jums papasakoti. Istoriniai šaltiniai leidžia teigti, jog miestas gyvavo jau 900-aisias mūsų eros metais. Visgi, kaip pastovi gyvenvietė jis pradėtas minėti tik XVI a. pirmoje pusėje, kai čia buvo pastatyta Vidžajanagaros imperijos tvirtovė. Miestas apsuptas pasakiškos gamtos, todėl ilgą laiką jis vadintas „Indijos sodais“.
Pramonės ir technologijų centras
Vis dėlto, šiandien įstabūs miškai ir ežerai džiugina tik priemiesčių gyventojus, o Bengalūro centre vystoma maisto, tekstilės pramonė, amatai. Bengalūre yra didžiulis mašinų gamybos centras, kosminių tyrimų centras. Bengalūras tapo svarbiu pramonės centru, kuriame vystoma maisto, tekstilės pramonė ir amatai.
Kultūros ir švietimo židinys
Bengalūras - ne tik pramonės, bet ir kultūros centras. Mieste veikia universitetai, mokslinių tyrimų institucijos ir meno galerijos. Bengalūras garsėja savo teatrais, muzikos koncertais ir šokių pasirodymais.
Istorija ir architektūra
Nors Bengalūras yra modernus miestas, jame galima rasti istorinių pastatų ir paminklų. Bengalūro fortas, pastatytas XVIII a., yra vienas iš svarbiausių miesto istorinių objektų. Tipu Sultono vasaros rūmai, pastatyti XVIII a., demonstruoja indo-islamo architektūros stilių. Mieste taip pat yra keletas senovinių šventyklų ir bažnyčių.
Gamtos oazės ir iššūkiai
Nors Bengalūro centre vyrauja pramonė ir komercija, miestas vis dar gali pasigirti parkais ir sodais. Lal Bagh botanikos sodas, įkurtas XVIII a., yra vienas iš populiariausių Bengalūro parkų. Cubbon parkas, įkurtas XIX a., yra dar viena populiari vieta pasivaikščiojimams ir poilsiui. Kaip ir daugelyje didelių Indijos miestų, Bengalūre susiduriama su spūstimis, oro tarša ir skurdu. Miesto valdžia stengiasi spręsti šias problemas, investuodama į viešąjį transportą, aplinkosaugos programas ir socialinę paramą.
Mumbajus: Indijos finansų sostinė ir kontrastų miestas
Vidurio vakarų Indijoje esantis Mumbajus - didžiausias šalies miestas. Mumbajus, seniau žinomas kaip Bombėjus, yra daugelio indų svajonių miestas. Mumbajus iškilo ant septynių salų, kai 1661 metais britų inžinieriai jas sujungė į vieną, taip suformuodami ne tik didžiausią miestą Indijoje, bet ir vieną didžiausių visame pasaulyje. Todėl nenuostabu, jog jis turi tikrai ne vieną veidą.
Bolivudas ir kontrastai
Tai etniškai margas miestas, kuriame gyvena imigrantai iš visos Indijos. Dažnas Bolivudo filmas yra nufilmuotas Mumbajuje, čia kiekvienais metais sukuriama labai daug kino filmų, iš kurių beveik visi yra miuziklai. Kaip bebūtų, Mumbajus gali būti pavadintas kontrastų miestu - čia daug dangoraižių, skubančių, pasitempusių žmonių, tačiau tiek pat daug ir benamių, besiglaudžiančių miesto gatvėse. Jeigu esate matę filmą „Lūšnynų milijonierius“, tikriausiai suprantate, apie kokius kontrastus kalbame. Mumbajuje filmuotas „Lūšnynų milijonierius“ laimėjo krūvą oskarų, tačiau ir tikrų milijardierių ten netrūksta.
Milijardierių miestas
Mumbajus tapo turtingiausių pasaulio žmonių sostine Indijoje, todėl milijardierių surašymo 2024 m. reitinge atidaro antrąjį penketuką. Jame jau gyvena 40 milijardierių - tai rodo augančią Indijos ekonominę galią. Pats miestas tapo dinamiško augimo simboliu. Aukščiausias pragyvenimo lygis Indijoje yra Mumbajuje. Tačiau net 60 proc. visų miesto gyventojų gyvena lūšnynuose. Miesto valdžia siekia lūšnynus nugriauti. Vietoj jų norima statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus.
Kiti Pietų Indijos brangakmeniai
Pietų Indija siūlo nepaprastą įvairovę - nuo gamtos grožio iki gilios istorijos ir kultūros. Štai keletas kitų įspūdingų regiono miestų ir vietovių:
Maisūras: jogos sostinė ir maharadžų rūmai
Maisūras (dažnai vadinamas Maisoru) - tai miestas, įsikūręs greta Dekano plokščiakalnio, pietinėje Indijos dalyje. Šiame mieste gausu įdomių statinių, čia vystomi tradiciniai amatai, pramonė, veikia universitetas. Visgi, dauguma keliautojų į Maisūrą plūsta dėl geriausių šalyje jogos mokyklų. Maisoras laikomas pietinės Indijos jogos sostine - čia įsikūrusios bene geriausios šalyje jogos mokyklos. Tam tikra jogos pratimų seka netgi vadinama „Maisoro stiliumi“.
Viena iš didžiausių Maisoro miesto įžymybių - Maisoro rūmai. Didingas karališkas statinys šioje vietovėje buvo pastatytas dar XIV a., tačiau jis buvo sugriautas. Įdomu tai, jog bėgant laikui Maisore buvo pastatyti ne vieni rūmai, tačiau dėl skirtingų priežasčių jų nelikdavo. Priešpaskutinius rūmus 1897 m. pasiglemžė viską griaunanti ugnis. Po to pradėtas statyti naujas statinys, kuris Maisore stūkso iki šių dienų. Šie rūmai - itin populiari lankytina vieta. Kasmet čia apsilanko daugiau nei šeši milijonai turistų.
Čenajus (Madrasas): uostamiestis ir kultūros centras
Čenajus - tai uostamiestis, įsikūręs pietrytinėje Indijos dalyje, Bengalijos įlankos pakrantėje. Madrasas (Chennai) - Pietų Indijos sostinė. Tai ketvirtas pagal dydį Indijos miestas įsikūręs Bengalijos įlankos pakrantėje, kultūrinis, ekonominis, pramoninis Tamil Nadu valstijos centras, garsėjantis universitetu, šventyklomis, smėlėtais paplūdimiais. Šiame mieste pagal tradiciją palaidotas apaštalas šv. Tomas.
Kaip jau minėjome, Čenajus ne tik pramonės, bet ir kultūros centras. Šiame mieste veikia nacionalinė paveikslų galerija, valstybinis muziejus. Čia yra keli universitetai, planetariumas, akvariumas, vystomas indiškas kinas.
Alepis (Alleppey): Indijos Venecija
Pažintį su pietine Indijos dalimi siūlome pradėti nuo miesto, kuris neretai vadinamas Indijos Venecija. Tai - Keralos valstijoje, Arabijos jūros pakrantėje įsikūręs Alepis (Alleppey). Šį miestą ir jo apylinkes vagoja įspūdingi kanalų labirintai. Jų bendras ilgis daugiau nei 900 km! Keliautojams, norintiems pasiplaukioti šiais kanalais, siūlomos ekskursijos tradiciniais laiveliais. Jausmas - lyg atsidūrus filme ar knygoje apie nuotykių kupiną kelionę po džiungles, mat kanalus supa žaliuojantys tropiniai augalai.
Laibos kokosų palmės, į vandenį nusvirę krūmynai, tarp tankių medžių šakų pasislėpę kaimeliai, pro šalį praplaukiantys vietinių laiveliai - kaip ir Venecijoje, taip ir Alepyje gyvenimas tiesiog verda ant vandens. Karštis, ore besimaišantis šviežios žuvies ir indiškų prieskonių kvapas, kanalų vingiai, gaivinantis kokosų pienas ir sodri žaluma - Alepis savo svečiams siūlo pažinti tikrą, nesuvaidintą pietinės Indijos dalies gyvenimą.
Hampis: senovės imperijos sostinė
Karnataka - tai viena iš keturių pietuose esančių Indijos valstijų. Vakarinė jos riba driekiasi šalia Arabijos jūros pakrantės. Na, o netoli rytinės valstijos ribos įsikūrusi keliautojų itin pamėgta lankytina vieta - Hampis (Hampi). Tai - uolingoje vietovėje, greta Tungabhadros upės (Tungabhadra) esantis šventyklų kompleksas - buvusi Vidžajanagaro imperijos sostinė. Hampio miestas pradėtas statyti iškart po imperijos susikūrimo - XIV a. Tačiau teritorijoje jau iki tol būta kelių šventyklų. Ilgainiui sostinė tapo svarbiu religiniu ir kultūriniu centru. Ne veltui Hampis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šiandien Hampyje galima apžiūrėti išlikusius religinius, karinius ir visuomeninius statinius. Bene garsiausias iš jų - Virupakšos šventykla (Virupaksha). Šis VII a. pradėtas ir XIV a. pabaigtas statyti religinis statinys - dedikuotas hinduizmo dievui Šivai. Šventovė žavi savo dekoratyvumu: raižiniais, kolonomis, didingu 50 m aukščio bokštu. Ją kasmet aplanko ne tik daug turistų, tačiau ir minios Šivą norinčių pagerbti tikinčiųjų. Architektūriniame komplekse išlikę ir daugiau šventyklų. O taip pat akvedukų ir kanalų sistema, skulptūros, dramblių laikykla.
Munaras: arbatos plantacijų kalvos
Aukštos kalvos, tyras oras, prieskonių ir arbatžolių kvapai, kuriuos atneša lengvas vėjelis - tai Munaras (Munnar). Keralos valstijoje įsikūręs miestelis iškilęs maždaug pusantro kilometro aukštyje virš jūros lygio. Jo pavadinimas reiškia „tris upes“, mat vietovėje į vieną vagą subėga kalnų upeliai. Šis miestelis - itin mėgstamas turistų, jis - populiari medaus mėnesio kryptis. Miestelį ir jo apylinkes garsina žaliuojančios arbatų plantacijos, kurios lyg labirintai išsiraizgiusios dešimtimis kilometrų aplink miestelį. Kalvos ir nesibaigianti žaluma - tai vaizdai, kuriems nėra lygių.
Beje, Munaro apylinkėse auginama ne tik arbata, tačiau taip pat ir kava, kardamonas. Norintys įminti arbatos auginimo paslaptis, viešėdami Munare turi tokią galimybę. Miestelyje įsikūręs arbatos muziejus, kuriame eksponatai kaupiami daugiau nei šimtmetį. Muziejuje dirbantys gidai veda ekskursijas ir į pačias plantacijas - jų metu galima ne tik pasigrožėti peizažu, tačiau ir sužinoti apie augalų priežiūrą, arbatos lapelių nurinkimo subtilybes. Viešint Munare verta įsigyti ir žiupsnelį arbatžolių - tokios lauktuvės pradžiugins jūsų artimuosius, o ir patys, grįžę iš kelionės, galėsite mėgautis šiltu gėrimu, kuris mintimis nuneš į Indiją.
Varkalos paplūdimys: nuodėmes nuplaunantis vanduo
Indija gali pasigirti puikiais Arabijos jūros paplūdimiais ir vaizdingomis Bengalijos įlankos pakrantėmis. Na, o dabar norime jus supažindinti su išskirtinio grožio paplūdimiu - Varkalos paplūdimiu. Palei Arabijos jūrą besidriekiantis paplūdimys dar vadinamas Papanasham vardu. Šis žodis reiškia „nuplauti šalin nuodėmes“. Vietiniai gyventojai tiki, jog būtent čia esantis vanduo - daro stebuklus. Išsimaudęs žmogus atsikrato visų savo nuodėmių ir gali vėl gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Tačiau Varkalos paplūdimys taip pat garsus tuo, jog šalia pakrantės stūkso didingi skardžiai. Tokių paplūdimių Keralos valstijoje daugiau nėra. O geriausia tai, jog palei pat jūrą driekiasi ir puraus smėliuko juosta. Netoli paplūdimio įsikūrę viešbučiai, kavinukės, parduotuvės - todėl tai vieta, žavinti tiek savo peizažais, tiek infrastruktūra.
Madurajus: senovės piligrimystės centras
Pabuvoję Arabijos jūros pakrantėje, vėl persikelkime į labiau urbanizuotą teritoriją - Madurajaus miestą (Madurai). Jis įsikūręs Tamil Nadu valstijoje, greta Vaigajaus upės (Vaigai). Įdomu tai, jog šis miestas gyvenamas bent jau nuo trečio tūkstantmečio prieš mūsų erą. Jis minimas įvairiuose istoriniuose dokumentuose: tamilų literatūroje, Ptolemėjaus, Plinijaus Jaunesionojo veikaluose ir kt. XIX a. Madurajų valdė britai, būtent šios kolonizacijos metu miestas patyrė sparčią urbanizaciją. Šiandien tai svarbus Indijos religinis ir kultūrinis centras, jame išvystyta prekyba, transporto infrastruktūra, veikia universitetas, kelios kolegijos, įsikūręs regioninis oro uostas.
Madurajaus miestą garsina jo sakralinės architektūros paveldas. Vienas iš įspūdingiausių statinių - Minakši šventykla (Meenakshi). Tai - Šivos žmonai Pervatei dedikuotas kompleksas, kurį sudaro net 14 bokštų. Nors pati šventykla šioje vietovėje egzistavo tūkstantmečius, dabartinis kompleksas mena XVII a. Įdomu tai, jog Minakši šventyklų kompleksas - tarytum atskiras miestas Madurajaus mieste. Tai teritorija, kurioje galima vaikštinėti, netgi apsipirkti ar pavalgyti. Šventyklų kompleksas žavi savo statiniais, dekoracijomis, gyvybingumu. Čia gausu dievybių, gyvūnų, sargų statulų, pagrindinės šventovės priekyje stūkso piramidžių formos struktūros, tyvuliuoja nedidelis baseinas su šventu vandeniu.
Kočinas: Arabijos jūros karalienė
Vykstame į Kočiną - žaliausią Keralos valstijos miestą, vadinamą Arabų jūros karaliene. Šiandien susipažinsime su spalvingu kosmopolitiniu Kočino miesteliu Keralos valstijoje. Aplinkui Eranakulam yra daugybė salų, bet Kočino sala, sakoma, turi gražiausią laivų prieplauką pasaulyje. Kitos dvi artimiausios salos - Bolghatty ir Willingdon. Nuo neatmenamų laikų arabai, kinai olandai, britai ir portugalai pasakodavo apie šių pakrančių neapsakomą grožį. Ekskursijos metu aplankome olandų Mattachery rūmus, Fortą, Vasco Da Gama aikštę ir šv. Pranciškaus bažnyčią, seną žydų Paradeshi sinagogą, apžiūrime įspūdingo silueto kiniečių žvejybos tinklus.
Vakare siūlome Pietų Indijos Kathakali šokėjų pasirodymą. Tai šokis-spektaklis, kur susipynę baleto ir operos elementai, išraiškai naudojamos kaukės ir pantomimos. Sakoma, kad šie šokiai kilo susijungus keliems tradicinių šokių žanrams.