Marcipanas yra saldi, tiršta masė, gaminama iš maltų migdolų ir cukraus pudros. Jis vertinamas visame pasaulyje dėl savo unikalaus skonio ir plastiškumo. Daugeliui marcipanas pažįstamas kaip sodraus amaretto skonio šokoladinių saldainių įdaras, kuriam tiesiog neįmanoma atsispirti. Nors marcipaną dažnai perkame jau paruoštą, tikrasis jo potencialas atsiskleidžia gaminant jį namuose.
Marcipano istorija ir kultūrinė reikšmė
Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, pasakoja, kad marcipanai - karališkas desertas, kuris užburia savo skoniu. Marcipanais pagardinti įvairiausi desertai visuomet nustebina, todėl vargu ar rasite žmogų, kuris nemėgtų šio skanėsto. Kaip teigia konditerijos ekspertas, marcipanai tokie ypatingi, kad netgi turi savo dieną. Amerikoje sausio 12-ąją švenčiama nacionalinė marcipanų diena.
Visgi, iš kur kilo šis skanėstas - iki galo aišku nėra. Vieni mano, kad marcipanai kilę iš Viduržemio jūros regiono, kiti šaltiniai teigia, kad šis skanėstas pirmiausia atsirado Kinijoje, iš kurios receptas ilgainiui nukeliavo į Artimuosius Rytus, o netrukus ir į Europą. Pasakojama, kad marcipanus nuo seno mėgo ir lietuviai. Manoma, kad marcipanai į LDK galėjo atkeliauti jau XII-XIII amžiuje, o šie skanėstai dažnai atsidurdavo ant didikų stalo įvairiausių švenčių metu.
„Marcipanai daugelyje šalių išties yra neatsiejama įvairiausių švenčių dalis. Pavyzdžiui, Italijoje, Graikijoje ir Kipre marcipaniniai skanėstai valgomi per vestuves arba įvairiausias religines šventes. Prancūzijoje, Austrijoje ar Vokietijoje iš marcipanų pagaminti desertai yra neatsiejama kalėdinio laikotarpio dalis: Vokietijoje ir Austrijoje - tai Kalėdų šventės desertas, o Prancūzijoje - marcipanai yra tradicinio per Trijų Karalių šventę valgomo pyrago ingredientas“, - teigia ekspertas. Visgi, didžiausiais marcipanų gerbėjais laikomi vokiečiai, o Vokietijos šiaurėje esantis Liubeko miestas netgi vadinamas „pasauline marcipanų sostine“.
Kodėl marcipaną verta gaminti namuose?
Paruoštas marcipanas yra ganėtinai brangus, o ypač jeigu ieškote tikrai kokybiško, galiu tik palinkėti sėkmės. Gamindami patys galite kontroliuoti ir kokybę, ir skonį, ir dar sutaupyti šiek tiek pinigų. Šis procesas leidžia ne tik kontroliuoti ingredientų kokybę ir saldumą, bet ir atrasti autentišką skonį, kuris dažnai prarandamas masinėje gamyboje. Naminis marcipanas gali tapti ne tik puošmena jūsų kepiniams, bet ir savarankišku desertu ar dovana.
Kas yra marcipanas? Esminiai komponentai ir jų vaidmuo
Pačia paprasčiausia forma marcipanas yra dviejų pagrindinių ingredientų - maltų migdolų ir cukraus - mišinys, surištas nedideliu kiekiu skysčio. Tačiau už šio paprastumo slypi niuansų pasaulis, lemiantis galutinio produkto kokybę, skonį ir tekstūrą.
Migdolai: marcipano širdis
Tai marcipano širdis ir siela. Jų kokybė tiesiogiai veikia skonį. Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama naudoti aukštos kokybės, šviežius, blanširuotus (nuplikytus ir nuluptus) migdolus. Blanširavimas ne tik pašalina odelę, kuri suteiktų masei kartumo ir tamsesnę spalvą, bet ir šiek tiek suminkština riešutus, palengvindamas malimą. Migdolai turi būti sumalti labai smulkiai, beveik iki miltų konsistencijos, tačiau svarbu nepersistengti, kad neišsiskirtų per daug aliejaus ir masė netaptų riebi ar per šlapia. Riebalų kiekis migdoluose (paprastai apie 50%) suteikia marcipanui būdingą minkštumą ir dalį skonio.
Migdolų paruošimas gamybai
Pirmiausia reiktų pasiruošti marcipanų masę. Iš pradžių pasiruoškite migdolų riešutus: migdolus nuplikykite karštu verdančiu vandeniu ir palikite jame pabūti maždaug 60 sekundžių (ilgiau palaikius riešutai praranda savo traškumą). Tuomet nupilkite karštą vandenį ir perliekite šaltu vandeniu. Nusausinkite. Riešutų odelės dabar turėtų atrodyti šiek tiek pasiraukšlėjusios. Kiekvieną riešutą paimkite nykščiu bei rodomuoju pirštu ir spustelėkite, kad riešuto odelė atsitrauktų. Likučius, jeigu jų lieka ant riešutų, nugnybkite nykščio nagu. Ne visus riešutus pavyks labai lengvai nulupti, todėl kartais prireikia šiek tiek kantrybės. Jei odelės nusiiminėja itin sunkiai, įmetame juos dar kuriam laikui į verdantį vandenį. Pabaigus paliekame riešutus, kad išgaruotų drėgmė.
Cukrus: saldumo ir tekstūros pagrindas
Tradiciliškai naudojama cukraus pudra (miltinis cukrus), nes jos smulkios dalelės lengvai ištirpsta ir susijungia su migdolais, sukurdamos vientisą, glotnią tekstūrą. Cukraus pudroje dažnai būna nedidelis kiekis krakmolo (pvz., kukurūzų), kuris padeda išvengti sušokimo į gumulus ir šiek tiek prisideda prie masės stabilumo. Cukraus kiekis lemia ne tik marcipano saldumą, bet ir jo kietumą bei ilgaamžiškumą - cukrus veikia kaip konservantas. Marcipano rūšys skiriasi pagal migdolų ir cukraus santykį.
Saldumas - skonio reikalas, todėl jei mėgstate saldesnį marcipaną, galite dėti daugiau cukraus. Tačiau visada yra tas „bet“. Dėl didesnio cukraus kiekio marcipanas taps skystesnis ir nebe toks tinkamas formavimui. Be to, kuo daugiau cukraus įdėsite, tuo mažiau migdolų skonio bus galutiniame produkte. Du pagrindiniai jo sudedamieji ingredientai - migdolo riešutai ir cukrus, o tiksliau cukraus pudra. Standartiškai šie ingredientai yra imami santykiu vienas prie vieno. Bet visada galite receptą pasireguliuoti pagal savo skonį ir priklausomai nuo to, ką paskui su juo gaminsite.
Rišamoji medžiaga: jungtis tarp migdolų ir cukraus
Tam, kad malti migdolai ir cukrus suliptų į vientisą, plastišką masę, reikalingas nedidelis kiekis skysčio. Čia galimi keli variantai, kiekvienas turintis savų privalumų ir trūkumų:
- Kiaušinio baltymas (žalias): Tai klasikinis rišiklis, suteikiantis masei elastingumo ir tvirtumo. Tačiau naudojant žalią kiaušinio baltymą kyla nedidelė salmoneliozės rizika.
- Pasterizuotas kiaušinio baltymas: Saugesnė alternatyva žaliam baltymui, išlaikanti panašias rišamąsias savybes.
- Cukraus sirupas: Verdant cukrų su nedideliu kiekiu vandens iki tam tikros temperatūros (paprastai apie 112-116°C), gaunamas tirštas sirupas, kuris ne tik suriša masę, bet ir ją pasterizuoja.
- Vanduo, rožių vanduo, apelsinų žiedų vanduo ar alkoholis (pvz., romas, kiršas): Nedidelis kiekis šių skysčių taip pat gali būti naudojamas kaip rišiklis, ypač paprastesniuose receptuose ar kai norima suteikti papildomo aromato. Tačiau jie gali nesuteikti tokio pat elastingumo kaip kiaušinio baltymas ar sirupas.
Papildomi prieskoniai (neprivaloma)
Nors klasikinis marcipanas remiasi tik migdolų ir cukraus skoniu, kartais pridedama papildomų aromatų:
- Karčiųjų migdolų ekstraktas arba aliejus: Labai mažas kiekis (vos keli lašai) gali sustiprinti migdolų skonį ir suteikti jam būdingą "marcipanišką" aromatą. Svarbu nepadauginti, nes per didelis kiekis gali būti toksiškas ir suteikti nemalonų kartumą.
- Rožių vanduo arba apelsinų žiedų vanduo: Suteikia subtilų gėlių aromatą, populiarų kai kuriuose regioniniuose marcipano variantuose.
- Citrinos sultys ar žievelė: Gali būti naudojamos ne tik kaip rišiklio dalis, bet ir suteikti gaivumo bei subalansuoti saldumą.
Migdolų malimas: milteliai ar šviežiai malti riešutai?
Įmanomi abu variantai, bet rezultatas šiek tiek skirsis. Šviežiai maltuose migdoluose yra gerokai daugiau drėgmės negu miltuose, tad sumalę juos šviežiai gausite drėgnesnį, minkštesnį ir lipnesnį marcipaną. Be to, namuose tobulai tolygiai sumalti migdolų nepavyks, dėl to marcipano tekstūra bus kiek grubesnė. Man asmeniškai tokia tekstūra netgi labai patinka, bet minkštą, lipnų ir grubesnės tekstūros marcipaną sunkiau formuoti ir kočioti. Vis tiek galite tai daryti leidę jam kiek sutvirtėti šaldytuve. Būtent dėl minkštumo ir drėgnumo, taip gamintą marcipaną paprastai renkuosi pyragų įdarams.
Iš pirktinių migdolų miltų pagaminti marcipaną daug paprasčiau - nereikia net trintuvo. Galutinė tekstūra - tobulai lygi, vos sumaišius jis puikiai formuojamas ir kočiojamas, beveik kaip sausainių tešla. Tad jeigu norite marcipanu dengti pyrago išorę ar formuoti dekoratyvines figūrėles - miltai yra geresnis pasirinkimas. Jeigu migdolus malsite patys, geriausia tai daryti virtuviniu kombainu su universaliu S formos peiliu. Štai palyginimas:
| Aspektas | Šviežiai malti migdolai | Pirktiniai migdolų miltai |
|---|---|---|
| Drėgmė | Gerokai daugiau drėgmės | Mažiau drėgmės |
| Tekstūra | Drėgnesnis, minkštesnis, lipnesnis, kiek grubesnė tekstūra | Tobulai lygi tekstūra |
| Formavimas | Sunkiau formuoti ir kočioti (reikia atvėsinti) | Puikiai formuojamas ir kočiojamas, beveik kaip sausainių tešla |
| Panaudojimas | Geriau tinka pyragų įdarams | Geriau tinka tortų išorės dengimui ar figūrėlėms |
| Paruošimas | Reikia virtuvinio kombaino ar trintuvo | Daug paprasčiau, nereikia net trintuvo |
Naminio marcipano receptai
Šaltasis būdas su kiaušinio baltymu
Šis metodas yra vienas iš populiariausių gaminant marcipaną namuose dėl savo paprastumo ir greitumo. Jis nereikalauja virimo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žaliavų kokybę ir, jei įmanoma, naudoti pasterizuotą kiaušinio baltymą saugumo sumetimais.
Reikalingi ingredientai:
- 250 g labai smulkiai maltų blanširuotų migdolų (migdolų miltų)
- 250 g cukraus pudros (persijotos)
- 1 vidutinio dydžio kiaušinio baltymas (geriausia pasterizuotas) arba apie 30-35 g pasterizuoto skysto kiaušinio baltymo
- 1/2 - 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių (neprivaloma, balansuoja saldumą)
- Keli lašai migdolų ekstrakto (neprivaloma, skoniui sustiprinti)
Pastaba dėl proporcijų: Klasikinis santykis yra 1:1 migdolų ir cukraus pudros. Norint mažiau saldaus ir labiau migdolinio skonio marcipano, galima didinti migdolų kiekį iki 300 g, paliekant tą patį cukraus pudros kiekį, arba šiek tiek sumažinti cukraus pudros kiekį (pvz., iki 200-220 g).
Gamybos eiga:
- Migdolų malimas (jei naudojate sveikus migdolus): Jei neturite paruoštų migdolų miltų, pradėkite nuo sveikų blanširuotų migdolų. Įsitikinkite, kad jie visiškai sausi po blanširavimo. Malkite juos kavamale ar galingu smulkintuvu porcijomis, kartu įdėdami šaukštą cukraus pudros iš bendro kiekio - tai padės sugerti dalį išsiskiriančio aliejaus ir neleis riešutams virsti pasta. Milti reikia iki labai smulkios, bet vis dar birios konsistencijos. Persijokite sumaltus migdolus per smulkų sietelį, kad pašalintumėte stambesnius gabalėlius (juos galima sumalti dar kartą).
- Cukraus pudros sijojimas: Visada persijokite cukraus pudrą, net jei pakuotėje ji atrodo biri. Tai pašalins bet kokius gumulėlius ir užtikrins tolygesnę masės tekstūrą.
- Sausų ingredientų sumaišymas: Dideliame dubenyje kruopščiai sumaišykite persijotus migdolų miltus ir persijotą cukraus pudrą. Įsitikinkite, kad neliko jokių gumulėlių ir mišinys yra visiškai vienalytis. Tai svarbus žingsnis, nes vėliau įpylus skystį, sausus gumulėlius išmaišyti bus daug sunkiau.
- Rišiklio paruošimas ir įmaišymas: Atskirame mažame dubenėlyje lengvai paplakite kiaušinio baltymą šakute - tik tiek, kad jo struktūra suirtų, bet neplakite iki putų. Jei naudojate, įmaišykite citrinos sultis ir migdolų ekstraktą. Į sausų ingredientų mišinį centre padarykite duobutę ir supilkite didžiąją dalį (apie du trečdalius) kiaušinio baltymo mišinio. Pradėkite maišyti šaukštu ar mentele, palaipsniui įtraukdami sausus ingredientus iš kraštų į centrą.
- Minkymas: Kai masė pradės lipti į gumulą, perkelkite ją ant švaraus, sauso darbinio paviršiaus (galima lengvai pabarstyti cukraus pudra, bet nepersistenkite, kad masė netaptų per kieta). Minkykite marcipano masę rankomis, panašiai kaip tešlą, kol ji taps vientisa, elastinga ir nelipni. Minkymo procesas padeda tolygiai paskirstyti drėgmę ir suaktyvinti migdolų aliejus, kurie prisideda prie tekstūros. Minkykite tol, kol masė taps glotni, plastiška, panaši į minkštą plastiliną, ir lengvai formuojama. Tai paprastai užtrunka 5-10 minučių.
- Brandinimas (rekomenduojama): Nors ką tik pagamintą marcipaną galima naudoti iš karto, jo skonis ir tekstūra pagerėja, jei leidžiama jam subręsti. Suformuokite iš masės rutulį ar ritinį, sandariai suvyniokite į maistinę plėvelę (kad neapdžiūtų) ir įdėkite į šaldytuvą bent kelioms valandoms, o geriausia - per naktį ar net 24 valandoms. Brandinimo metu skoniai susimaišo, o masė šiek tiek sutvirtėja.
- Naudojimas: Prieš naudojimą išimkite marcipaną iš šaldytuvo ir palikite kambario temperatūroje apie 15-30 minutes, kad šiek tiek suminkštėtų. Jei reikia, trumpai perminkykite ant lengvai cukraus pudra pabarstyto paviršiaus. Dabar marcipanas paruoštas kočiojimui, formavimui, dažymui ar kitokiam naudojimui.
Karštasis būdas su cukraus sirupu
Šis metodas laikomas saugesniu dėl karščio apdorojimo ir dažnai naudojamas profesionalų. Jis reikalauja daugiau preciziškumo ir konditerinio termometro, tačiau rezultatas - labai glotnus, stabilus ir ilgesnį galiojimo laiką turintis marcipanas.
Reikalingi ingredientai:
- 250 g labai smulkiai maltų blanširuotų migdolų (migdolų miltų)
- 250 g smulkaus cukraus (ne pudros)
- 60-70 ml vandens
- 1 valgomasis šaukštas skystos gliukozės arba kukurūzų sirupo (neprivaloma, bet padeda išvengti cukraus kristalizacijos)
- Keli lašai migdolų ekstrakto (neprivaloma)
Gamybos eiga:
- Puode storu dugnu sumaišykite cukrų, vandenį ir gliukozės sirupą (jei naudojate). Kaitinkite ant vidutinės ugnies, maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Nustokite maišyti, kai sirupas užvirs. Galima šlapiu teptuku nuvalyti puodo sieneles nuo cukraus kristalų, kad sirupas nekristalizuotųsi.
- Įstatykite konditerinį termometrą ir virkite sirupą nemaišydami, kol pasieks 112-116°C temperatūrą (minkšto kamuoliuko stadija - lašas sirupo, įlašintas į šaltą vandenį, suformuoja minkštą, pirštais suspaudžiamą kamuoliuką).
- Kol sirupas verda, suberkite migdolų miltus į didelį karščiui atsparų dubenį.
- Kai sirupas pasieks reikiamą temperatūrą, atsargiai nukelkite puodą nuo ugnies ir iš karto plona srovele pilkite karštą sirupą ant migdolų miltų, nuolat maišydami tvirta mentele ar mediniu šaukštu. Jei naudojate, įlašinkite migdolų ekstrakto. Maišykite energingai, kol masė pradės jungtis. Iš pradžių ji gali atrodyti per skysta ar grūdėta, bet maišant ir vėstant ji tirštės.
- Kai masė šiek tiek pravės ir taps įmanoma liesti (bet vis dar šilta), perkelkite ją ant silikoninio kilimėlio ar lengvai aliejumi patepto paviršiaus (naudoti cukraus pudrą čia nerekomenduojama, nes ji gali paveikti tekstūrą).
- Minkykite masę rankomis (galite mūvėti pirštines, jei per karšta), kol ji taps visiškai vientisa, glotni ir elastinga. Šis procesas gali užtrukti ilgiau nei minkant šaltuoju būdu pagamintą marcipaną.
- Suformuokite ritinį ar diską, sandariai suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite atvėsti kambario temperatūroje, o vėliau laikykite šaldytuve brandinimui, kaip ir šaltuoju būdu gamintą marcipaną.
Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimo būdai
Net ir laikantis recepto, kartais gali kilti nesklandumų. Štai keletas dažniausių problemų ir patarimų, kaip jas spręsti:
- Marcipanas per sausas ir trupa: Tikėtina, kad trūksta skysčio arba migdolai buvo per sausi. Įlašinkite kelis lašus vandens, rožių vandens, sirupo ar papildomo kiaušinio baltymo ir gerai išminkykite. Taip pat gali būti, kad minkant buvo pridėta per daug cukraus pudros.
- Marcipanas per lipnus ir minkštas: Greičiausiai įdėta per daug skysčio arba migdolų ir cukraus santykis netinkamas (per daug migdolų aliejaus). Atsargiai įminkykite šiek tiek daugiau persijotos cukraus pudros. Jei gaminate karštuoju būdu, gali būti, kad sirupas nepasiekė reikiamos temperatūros.
- Marcipanas riebus, išsiskiria aliejus: Tai dažniausiai nutinka, kai migdolai per ilgai malami arba masė per intensyviai ar per ilgai minkoma, ypač šiltoje aplinkoje. Pabandykite masę atvėsinti šaldytuve ir tada trumpai perminkyti ant paviršiaus, lengvai pabarstyto cukraus pudra. Kartais padeda įminkyti šiek tiek daugiau migdolų miltų.
- Marcipanas grūdėtas, jaučiasi cukraus kristalai: Migdolai buvo sumalti nepakankamai smulkiai arba cukraus pudra nebuvo persijota/buvo su gumulėliais. Jei gaminote karštuoju būdu, sirupas galėjo pradėti kristalizuotis virimo metu. Deja, šią problemą ištaisyti sunku jau pagamintoje masėje. Kitą kartą užtikrinkite kruopštesnį ingredientų paruošimą.
- Marcipanas neturi ryškaus skonio: Gali būti, kad naudoti nekokybiški ar seni migdolai. Taip pat galite pabandyti įlašinti kelis lašus karčiųjų migdolų ekstrakto (labai atsargiai!). Skonis taip pat sustiprėja brandinant marcipaną.
Marcipano variacijos ir patobulinimai
Įvaldžius pagrindinį receptą, atsiveria erdvė eksperimentams:
- Skirtingi riešutai: Nors tikrasis marcipanas gaminamas tik iš migdolų, galite pabandyti dalį migdolų (iki 20-30%) pakeisti kitais riešutais, pvz., pistacijomis (gausite žalsvą, įdomaus skonio masę) ar lazdyno riešutais. Tačiau tai techniškai nebebus marcipanas.
- Pistacijų marcipanas: Gaminamas panašiai kaip migdolinis, tik naudojamos blanširuotos ir nuluptos pistacijos. Dažnai aromatizuojamas rožių vandeniu ar apelsinų žiedų vandeniu.
- Medus vietoje dalies cukraus: Galima dalį cukraus (iki 20-30%) pakeisti medumi, kuris suteiks papildomo skonio ir drėgnumo. Reikės atitinkamai pakoreguoti skysčio kiekį.
- Dažymas: Naminį marcipaną lengva nudažyti maistiniais dažais. Geriausia naudoti gelinius arba pastos pavidalo dažus, nes skysti dažai gali per daug suskystinti masę. Įminkykite dažus į paruoštą marcipaną po truputį, kol pasieksite norimą atspalvį. Marcipanų masę galima dažyti. Geriau tai daryti natūraliais dažais: burokėlių, morkų, špinatų sultimis.
- Šokoladinis marcipanas: Į sausus ingredientus įmaišykite kelis šaukštus kokybiškos kakavos miltelių arba įminkykite šiek tiek tirpinto ir pravėsusio juodojo šokolado į jau paruoštą masę.
Marcipano laikymas
Naminis marcipanas, ypač pagamintas šaltuoju būdu su žaliu kiaušinio baltymu, neturi tokių ilgų galiojimo terminų kaip pirktinis, kuriame gausu konservantų.
- Sandarumas yra svarbiausia: Marcipanas greitai džiūsta ir sugeria kvapus. Visada laikykite jį sandariai suvyniotą į maistinę plėvelę (galima dėti kelis sluoksnius) ir papildomai įdėtą į sandarų indelį ar maišelį.
- Šaldytuvas: Tai geriausia vieta laikyti naminį marcipaną. Šaltuoju būdu su (pasterizuotu) baltymu gamintas marcipanas šaldytuve išsilaikys apie 1-2 savaites. Karštuoju būdu su sirupu gamintas marcipanas gali išsilaikyti ilgiau, iki 3-4 savaičių ar net mėnesio.
- Šaldiklis: Marcipaną galima ir užšaldyti. Sandariai supakuotą laikykite šaldiklyje iki 3-6 mėnesių. Atšildykite lėtai, per naktį šaldytuve, o tada palaikykite kambario temperatūroje ir perminkykite prieš naudojimą.
Idėjos, ką galima pagaminti iš marcipano
Iš marcipanų dažniausiai gaminami saldainiai, pyragai, keksiukai, sausainiai, netgi įvairiausi desertams skirti papuošimai - pradedant gėlytėmis ar lapeliais ir baigiant jaunavedžių figūrėlėmis naudojamomis tortui papuošti. Marcipanų pastą galima paversti viliojančiomis saldžiomis figūrėlėmis ar tortų bei keksiukų papuošimais, šokoladu aplietais saldainiais ar kakavoje, kokosų drožlėse apvoliotais rutuliukais. Migdolų ir cukraus masė gali tapti sausainių pagrindu ar pyragų įdaru. Šis skanėstas dažniausiai derinamas su kitais intensyvaus skonio ingredientais arba vaisiais. Marcipanai itin dera su šokoladu, vanile, įvairiausi desertai su marcipanais dažnai pagardinami ir vaisiais, tokiais kaip apelsinai, obuoliai, kriaušės, vyšnios, spanguolės ar abrikosai.
Marcipanų ir šokolado saldainiai
Susmulkinkite šokoladą ir sviestą. Tuomet į puodą supilkite grietinėlę ir ją užvirkite. Tuomet sudėkite sviestą ir šokoladą. Kai šokoladas ir sviestas ištirpsta gautą masę atvėsinkite, o jai atvėsus padėkite valandai į šaldytuvą. Galiausiai gautą kremą sumaišykite su marcipanais, viską įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve 3-4 valandoms. Galiausiai supjaustykite marcipanus kvadratėliais ir pamirkykite ištirpintame tamsiame šokolade, palikite, kol šokoladas atvės ir mėgaukitės.
Marcipaniniai sausainiai
Pirmiausia reiktų pasiruošti marcipanų masę. 250 g migdolų nuplikiname, nulupame, sumalame. Iš pusės stiklinės vandens, stiklinės cukraus ir pusės šaukšto obuolių acto išverdame sirupą, atvėsiname iki 60°C, išsukame iš jo tirštą masę. Suberiame maltus migdolus, vėl gerai išsukame. Jei masė per tiršta, įpilame citrinos sulčių ar vandens. Persijojame miltinį cukrų, marcipano masę sutrupiname, kartu su cukrumi suminkome vientisą tešlą, iškočiojame 1 cm storio lakštą, formelėmis išpjaustome širdeles ir mėnuliukus. Skardą išklojame kepimo popieriumi, sudedame sausainius, patepame išplaktu tryniu, kepame orkaitėje apie 5 min. 220°C temperatūroje. Skardą išimame, sausainius atvėsiname.
Marcipanų ir kriaušių pyragas
Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite orkaitėje naudoti tinkamą apvalų indą ir suberkite cukrų. Ištirpusį cukrų kaitinkite tol, kol pasikeis jo spalva ir jis taps karamelinis. Tai užtruks 5-8 minutes. Tuomet į cukrų sudėkite sviestą ir galiausiai ant jo gražiai išdėliokite kriaušes. Iškočiokite tešlą ant lengvai miltais pabarstyto darbastalio, tada iš jos išpjaukite apie 26 cm skersmens apskritimą. Iš šaldytuvo ištraukite marcipanus. Juos supjaustykite ir sudėkite ant kriaušių. Galiausiai ant viršaus uždėkite tešlą ir gražiai sulipdykite jos kraštus aplink apvalų indą. Gautą pyragą kiškite į orkaitę ir kepkite 30 minutes, kol pyragas taps auksinis. Palikite atvėsti 5 minutes, tada atsargiai apverskite pyragą į lėkštę. Patiekite su grietinėle arba ledais.
tags: #naminis #marcipanas #receptas