Duona - neatsiejama lietuvių kultūros ir kasdienio stalo dalis. Nuo seno ji laikoma ne tik maisto, bet ir šventu kepiniu, turinčiu ypatingą reikšmę. Nors tradicinė ruginė duona vis dar populiari, pastebimas didelis susidomėjimas įvairiais jos variantais, įskaitant namuose keptą šviesią duoną.
Duonos reikšmė lietuvių kultūroje
Duona mūsų kultūroje užima svarbią vietą - ji aprašyta eilėraščiuose, apdainuota dainose, o vasario 5-ąją Lietuvoje minima duonos diena. Pagal senas tradicijas, šią dieną namuose ne tik būdavo kepama šviežia duona, bet ir atliekamos aukojimo apeigos žemės deivei Žemynai. Pasakojama, kad duona nuo seno buvo laikoma ne tik pagrindiniu maistu, bet ir šventu kepiniu: netyčia duonos riekelę numetus ant žemės, privalu būdavo ją pakelti, pabučiuoti, atsiprašyti. Žmonės tikėjo, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisrų - ją užkišdavo po trobos rąstais palubėje ar įkišdavo į namo pamatus. Taip pat buvo manoma, kad šventinta duona saugo nuo ligų ir blogos akies. Duonos kriaukšlelę į kišenę žmonės įsidėdavo netgi eidami į mišką, tikėdami, kad ji apsaugos nuo gyvačių įkandimų.
Nijolia Juchnevič, prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė, sako, kad be duonos tikriausiai neįsivaizduojama beveik nė viena pasaulio virtuvė. Pasak jos, Prancūzijoje mėgstamos bagetės, italai kepa fokačiją, čiabatą. Bagete vadinamas prancūziškas batonas yra neatsiejamas Prancūzijos gyventojų meniu atributas. Kaip teikia „Iki“ ekspertė, tikras prancūziškas batonas yra ypač purus viduje ir traškus išorėje. Kepamos bagetės kartais įpjaunamos keliose vietose ir pagardinamos sviestu, česnaku, įvairiomis žolelėmis. Tuo tarpu itališka čiabata yra mėgstama daugelyje šalių ir itin tinka sumuštiniams tepti arba gaminti brusketas. Iš Indijos kilusi naan duona savo išvaizda primena pitą, tačiau skirtingai nei pitos, naan duonos tešloje naudojamas jogurtas, pienas, o kartais ir kiaušiniai ar sviestas, todėl šios duonos tekstūra yra minkštesnė. Naan duonelė patiekiama prie įvairiausių troškinių ar Azijoje mėgstamų karių, užtepėlių.
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors nuo seno lietuviai kepdavo ir valgydavo ruginę duoną, šiuo metu pastebimas didelis susidomėjimas prancūziškais batonais arba duona su netikėtais priedais. „Kasdienis lietuvių krepšelis neįsivaizduojamas be duonos. Nors ilgus metus lietuviai buvo ištikimi tradicinei ruginei ir plikytai šviesiai duonai, pastebime, kad žmonių skonis keičiasi, o tinklo pirkėjų krepšeliuose dažnai matomi ne tik vietoje kepami švieži prancūziški batonai, itališkos čiabatos, bet ir įvairiausiais priedais: šalavijų sėklomis, linų sėmenimis, daigintais rugiais pagardinta duona“, - teigia V. Budrienė.
Mūsų šalyje taip pat itin mėgstama ir kepta duona. Dažniausiai ji kepama aliejuje ir patiekiama su česnaku, sėriu ar įvairiausiais majoneziniais padažais. Visgi, norint pasigaminti šio tradicinio užkandžio, nebūtina duonos nardinti į didelį kiekį riebalų ar derinti su skrandį apsunkinančiais padažais. „Galima rinktis tokius duonos kepimo būdus, kurie ne tik padės sumažinti aliejaus kiekį, bet ir atskleis tikrąjį keptos duonos skonį. Jeigu ketinate duoną kepti keptuvėje, pasistenkite neapsemti jos aliejumi, kepimui pakanka ir nedidelio jo kiekio. O jei norite dar sveikesnio varianto - kepkite duoną orkaitėje. Sudėkite ją ant kepimo popieriaus ir tuomet tik apipurkškite aliejumi arba ištepkite konditeriniu teptuku“, - sako ekspertė. Ruošiant užtepėlę prie keptos duonos, majonezą galima keisti kitais, mažiau riebiais ingredientais, pavyzdžiui, varške ar graikišku jogurtu. Užtepėlę taip pat galima paskaninti įvairiomis žolelėmis, česnaku, riešutais ar kitais mėgstamais priedais.
Šviesi mielinė duona: receptas ir nauda
Kas gali būti šventiškiau už namuose keptą, minkštutę sviestinę duoną? Ji ypatingai kvapni, minkšta ir tuo pačiu metu tvirta. Tokia duona puikiai tinka skrudinimui, įvairiems šaltiems ir karštiems sumuštiniams, patiekti ant stalo kaip užkandis prie salotų, sriubų ar kitų patiekalų. Ji net plonai supjaustyta atlaikys sviesto tepimą, o jei atsipjausite dar šiltos, gali būti, kad suvalgysite tiesiog kaip gardų mielinį pyragą.
Klasikinis šviesios mielinės duonos receptas
Ingredientai:
- 500 g baltų kvietinių miltų
- 7 g sausų mielių (arba 2 g šviežių)
- 2 arb. š. druskos
- 1 valg. š. cukraus
- 300 ml šilto vandens
- 2 valg. š. aliejaus (arba tirpinto sviesto)
- Geros kokybės pieno produktai (pienas, sviestas)
Gaminimo eiga:
- Dubenyje sumaišykite miltus, sausas mieles, druską ir cukrų.
- Nedideliame puodelyje (arba mikrobangų krosnelėje) pašildykite pieno mišinį: supilkite pieną, vandenį ir sudėkite sviestą. Kad duona būtų ypatingai kvapni ir minkšta, rinkitės geros kokybės pieno produktus.
- Pašildytą pieno mišinį supilkite į dubenį su miltais ir maišykite šaukštu, kol neliks skysčio.
- Tuomet rankomis arba pastatomu plaktuvu (naudojant tešlos minkymo kablį) energingai minkykite tešlą apie 5-8 minutes (plaktuvu 8-10 min. mažiausiu greičiu), kol ji taps elastinga, vientisa ir blizgi.
- Išminkytą tešlą suformuokite į kamuolį, dėkite į dubenį, uždenkite ir palikite kilti kambario temperatūroje maždaug 2-3 valandas, kol ji pakils dvigubai.
- Pakilusią tešlą išverskite ant švaraus stalo (jei šiek tiek limpa, stalą patepkite šlakeliu aliejaus). Iš tešlos suformuokite stačiakampį, kurio plotis atitiktų jūsų turimos pailgos kekso kepimo formos plotį.
- Stačiakampį suvyniokite į ritinį, kaip vyniotinį, ir perkelkite į gausiai sviestu pateptą pailgą kekso kepimo formą. Vėl palikite pakilti neuždengtą, apie 1,5-2 valandas.
- Kai tešla pakyla, duonos paviršių galite aptepti kiaušinio plakiniu, kefyru arba grietine (nebūtina).
- Perkelkite formą į iš anksto įkaitintą 180 laipsnių orkaitę be vėjelio ir kepkite apie 40 minučių, kol duonos paviršius taps rusvai auksinis.
- Iškeptą duoną iškart išverskite iš kepimo formos ir ataušinkite ant virtuvinių grotelių.
Greita duona be mielių ir duona su raugu
Jei neturite laiko laukti, kol tešla pakils, galite išsikepti greitą duoną be mielių. Jai reikės miltų, druskos, sodos, jogurto ir vandens.
Greitos duonos be mielių receptas:
- Miltų
- Druskos
- Sodos
- Jogurto
- Vandens
Gaminimo eiga:
- Sodą suberkite į jogurtą ir įpilkite vandens (2:1 santykiu).
- Išsijotus miltus supilkite į dubenį, suberkite likusį cukrų, druską ir išmaišykite.
- Užmaišytą tešlą minkykite rankomis.
- Suformuokite norimos formos kepalą ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 40-50 minučių, kol gražiai paruduos.
Duona su raugu yra sveikesnė ir aromatingesnė. Jai reikės raugo, miltų, šilto vandens, druskos, cukraus ir kmynų.
Duonos su raugu receptas:
- 150 g raugo
- Miltų
- Šilto vandens
- Druskos
- Cukraus
- Kmynų
Gaminimo eiga:
- Raugą ir miltus dubenyje sumaišykite su šiltu vandeniu, įberkite druskos, cukraus ir kmynų (žiupsnį pasilikite). Dar kartą gerai išmaišykite.
- Palikite tešlą kilti šiltoje vietoje. Rūgimo laikas priklauso nuo patalpos temperatūros - šiltai užteks ir 12 valandų. Nuo to, kiek laiko rauginsite, priklauso ir duonos rūgštumas.
- Pakilusią tešlą sukrėskite į riebalais išteptą ir miltais pabarstytą pailgą kepimo formą. Kepalėlį šlapiomis rankomis išlyginkite ir apibarstykite kmynais.
- Kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių.
Duonos reikšmė mityboje
Duona kartu su kitais grūdiniais produktais, vaisiais ir daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą. Tai reiškia, kad šie produktai turėtų būti vartojami kelis kartus per dieną. Duona yra svarbus angliavandenių šaltinis, suteikiantis organizmui energijos. Angliavandeniai yra pagrindinis energijos tiekėjas, o jų oksidacijos metu išsiskirianti energija palaiko gyvybines funkcijas ir šilumos gamybą. Iš angliavandenių gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei 55 % visos paros energijos. Duonoje vyrauja polisacharidas krakmolas, kuris sudaro apie 30-40 % jos masės.
Skaidulinių medžiagų svarba
Duona yra reikšmingas skaidulinių medžiagų šaltinis, ypač jei ji kepama iš viso grūdo miltų. Daugiausia skaidulų yra grūdo apvalkale. Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, tačiau juos perdirba žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos padeda reguliuoti virškinimo sistemą, skatina žarnyno peristaltiką ir spartina maisto judėjimą virškinamuoju traktu. Todėl verta rinktis rupaus malimo duoną, praturtintą grūdais ar sėlenomis.
Vitaminai ir mineralai
Duona aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Joje gausu B grupės vitaminų bei svarbių makroelementų, tokių kaip kalis, natris, chloras ir fosforas. Duonos sudėtyje esančios maistinės medžiagos yra lengvai įsisavinamos, o kepimo metu vitaminai išlieka stabilūs.
Mitai apie duonos vartojimą
Kai kurie žmonės mano, kad duona skatina nutukimą. Tačiau svorio augimas dažniausiai susijęs ne su duonos vartojimu, o su bendru kalorijų pertekliumi, per dideliu riebalų ir cukraus kiekiu mityboje. Subalansuota mityba turėtų laikytis optimalaus baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio (1:1:4), kur angliavandeniai turėtų sudaryti didžiausią dalį. Jie lengvai pasisavinami ir naudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti.
Duonos kepimo pamoka | Duonos kepimo pagrindai pradedantiesiems | Namų ruošos pagrindai
