Persikraustymas į naują būstą - tai didelis gyvenimo įvykis, kupinas lūkesčių ir naujų galimybių. Tačiau kartais nutinka taip, kad svajonių namai virsta tikru košmaru. Nuo netikėtų remonto išlaidų iki nemalonios auros - daugybė faktorių gali apkartinti gyvenimą naujoje vietoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios problemos gali iškilti įsigijus naują būstą ir kaip su jomis susidoroti, remdamiesi realiais pavyzdžiais ir specialistų patarimais.
Architektūriniai eksperimentai, virtę gyvenimo košmaru: sovietiniai apvalūs namai
Aštuntajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga gyveno nuolatinės statybų karštinės ritmu. Vadinamosios „chruščiovkės“ ir „brežnevkos“ sprendė opią būsto trūkumo problemą, tačiau kartu sukūrė kitą, monotoniškos ir beasmenės architektūros krizę. Tipiniai kvartalai atrodė lyg klonuoti. Šis urbanistinis nuobodulys ilgainiui pradėjo erzinti ne tik gyventojus, bet ir pačią valdžią. Sovietų Sąjunga siekė parodyti pasauliui savo modernumą, technologinę pažangą ir kūrybinį potencialą. Taip gimė ambicingas planas: pastatyti milžiniškus, tobulo apskritimo formos daugiabučius namus.
Ilgą laiką sklandė miesto legenda, kad namai buvo statomi 1980-ųjų Maskvos olimpinėms žaidynėms ir kad visas tokių pastatų kvartalas buvo suprojektuotas olimpinių žiedų forma. Tikroji projekto idėja buvo pabandyti atkurti „senąjį sovietinį gyvenamąjį kiemą“, suteikti patrauklumo tipiškoms užstatytoms zonoms ir suteikti gyventojams reikiamą infrastruktūrą pėsčiomis pasiekiamoje vietoje. Projektą patikėta įgyvendinti architektui Jevgenijui Stamo ir inžinieriui Aleksandrui Markelovui.
Tačiau iškart iškilo techninė problema: Sovietų Sąjungoje niekas negamino lenktų surenkamųjų plokščių. Tuomet gimė netikėtas sprendimas. Sprendimas buvo genialiai ciniškas: jie panaudojo standartines tiesias plokštes, jas jungdami vos šešių laipsnių kampu. Inžineriniu požiūriu tai buvo drąsus ir kūrybiškas sprendimas. Statinio skersmuo siekia net 155 metrus. 1979 m. Dovženkos gatvėje buvo pastatytas antras namas su 26 įėjimais, bet su 936 butais.
Pirmieji naujakuriai iš pradžių džiaugėsi prestižiniu adresu. Apvalūs namai atrodė išskirtinai, moderniai ir net futuristiškai. Tačiau pirmoji staigmena naujakurių laukė viduje. Kadangi visas pastatas buvo apskritimo formos, butų sienos nebuvo lygiagrečios. Kambariai įgavo trapecijos ar net lengvai išlenktas formas. Sovietų baldų pramonė gamino tik standartinius, masyvius ir griežtų formų baldus. Tiesios spintos ir sekcijos niekaip nepriglusdavo prie lenktų sienų. Gyventojams teko improvizuoti, kai kas gaminosi baldus pagal individualius matmenis, tačiau daugeliui tai buvo per brangu arba techniškai sudėtinga.
Dar baisiau pasidarė atidarius langus. Dar didesne problema tapo pastato akustika. Milžiniškas uždaras kiemas veikė kaip gigantiškas amfiteatras. Garso bangos, atsimušusios į lenktas sienas, nedingdavo, o keliaudavo ratu ir stiprėdavo. Gyventojai pasakojo, kad kaimynų šnabždesį kitoje pastato pusėje girdėdavo taip aiškiai, lyg jie sėdėtų šalia. Privatumas tapo iliuzija.
Uždara forma tapo ir ekologine katastrofa butų viduje. Apvali forma turėjo ir dar vieną, kur kas pavojingesnę pasekmę - natūralios šviesos bei vėdinimo trūkumą. Butuose, kurių langai buvo orientuoti į kiemo pusę, tvyrojo nuolatinė prieblanda. Net dienos metu gyventojai dažnai degdavo elektrą. Dėl uždaros struktūros kieme nesusidarydavo natūralūs oro srautai. Rudenį ir žiemą langų stikluose kaupėsi kondensatas, sienų kampai drėko, o kai kur atsirasdavo pelėsis.
Nors pradinis planas numatė penkis apvalius pastatus, realybė pakoregavo valdžios svajones. Suvokus, kad tokia statyba yra ne tik nepatogi, bet ir pasibaisėtinai brangi, penkių žiedų idėja buvo palaidota. Nestandartinė konstrukcija reikalavo daugiau žemės, sudėtingesnės priežiūros ir didesnių išlaidų. Buvo pastatyti tik du tokie namai, o jų statybos kaina gerokai viršijo bet kokius socialistinės ekonomikos rėmus. Galiausiai buvo pastatyti tik du tokie namai, o „olimpinių žiedų“ idėja liko neįgyvendinta. Šiandien apvalūs daugiabučiai laikomi įdomiu architektūriniu eksperimentu ir traukia turistų bei tyrinėtojų dėmesį. Tačiau jų istorija taip pat primena, kad forma negali būti svarbesnė už funkciją. Sovietiniai „žiedai“ liko kaip tylus liudijimas, kad architektūra - tai ne tik vaizdas iš viršaus ar įspūdis svečiams.
Naujakurio iššūkiai: nuo prastos nuotaikos iki pelėsio
Dovilės istorija - puikus pavyzdys, kaip naujas namas gali tapti ne džiaugsmo, o vargo šaltiniu. Rytą ji pabunda su sloga, krūtinėje jaučia aštrų smėlį, o elektrinis virdulys neveikia. Šaltame tualete ją pasitinka riebus voras. „Kas šitiems namams negerai?“ - klausia savęs Dovilė.
Nors namelis ant ežero kranto išdažytas madingomis spalvomis, sienos vis tiek slegia, o naktimis Dovilei nejauku. Darbe ji šniurkščioja ir kosėja, tačiau nenori eiti namo, nes kabinete šilta ir jauku, o virtuvėlėje veikia elektrinis virdulys. Dovilė susimąsto: nauji namai tikrai neatrodo savi. Darbe ji sėdi iki vakaro, o grįždama užsuka į parduotuvę ir nusiperka vaistų nuo peršalimo, krūvą žvakių ir penkis pakelius druskos. Ši situacija rodo, kad persikraustymas, net ir į gražiausius namus, gali sukelti psichologinių išgyvenimų: pripratimas prie seno, sunkus perėjimas į naują, naujų namų su sava, svetima istorija priėmimas ir t. t.
Aura ir energija: mitas ar realybė?
Dovilės nuostabai, darbe ji aptinka moterišką diskusiją apie namų aurą, nežemiškus padarus ir būdus jiems išprašyti. Ar tikėti namų aura ir energija - kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Vieni skeptiškai vertina tokias sąvokas, teigdami, kad tai tėra psichologinės problemos, kiti tiki, kad namuose gali tvyroti gera arba bloga energija, kuri veikia mūsų savijautą. Štai keletas patarimų, kaip, tikinčiųjų teigimu, galima išvalyti namų energiją:
- Tvarkymas ir atsikratymas nereikalingų daiktų: Pradėkite nuo namų tvarkymo, geriausia tai daryti per delčią ir viską plauti sūriu vandeniu. Apžiūrėkite, ar nėra sulūžusių, suskilusių, nereikalingų daiktų. Tokių namuose nelaikykite.
- Varpelių skambinimas ir plojimai: Pereikite per kambarius, skambindama varpeliais arba plodama rankomis.
- Žvakės ir smilkalai: Uždekite žvakių, mėgstamų smilkalų.
- Druska: Kambarių kampuose padėkite lėkštučių su druska. Palaikykite parą ar dvi, po to druską būtinai išmeskite - tai darykite kuo toliau nuo namų.
- Žolės ir maldos: Vasarą braidžiokite po pievas ir skinkite įvairiausias žoles. Jas riškite į kuokštelius, apsmilkykite bažnytinių smilkalų dūmuose, apšlakstykite šventintu vandeniu, užkalbėkite malda ir kiekviename namo kampe pakabinkite po kuokštą.
- Gyvūnai: Atmosferą pakeisti gali padėti draugės katė. Paėmus ją savaitei pasaugoti - pirmas dienas katė po namus vaikščiojo pašiauštu kailiu.
Tačiau, jei jaučiatės netvirtai, nepasitikite savimi, tuomet gal ir reikia namų auros valymo. Bet stiprūs, optimistiški žmonės dažniausiai tuo nesidomi. Jų stiprybė - jie patys.
Atsparumas iššūkiams: kaip padėti vaikams prisitaikyti prie naujos vietos
Persikraustymas į naują vietą gali būti stresas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Vaikų raidos ekspertė daktarė Tovah Klein suteikia tėvams pasitikėjimo savimi, kad galėtų padėti vaikams ir paaugliams ugdyti psichologinį atsparumą ir klestėti nenuspėjamame pasaulyje.
Knygoje „Atsparūs vaikai“ daktarė Tovah Klein siūlo tėvams ir globėjams penkis vaiko atsparumo ramsčius:
- Sukurti emocinį saugumą
- Mokyti reguliuoti emocijas
- Nustatyti ribas ir laisvę klysti
- Užmegzti ryšį su vaiku
- Priimti vaikus tokius, kokie jie yra
Nekokybiškos statybinės medžiagos: kai svajonių namai byra akyse
Tauragiškis Vaidotas jau beveik metus kovoja su įmone, iš kurios pirko galimai nekokybiškus blokelius namo statybai. Didžiausia vyro baimė ta, jog kol ginčas teisiškai bus išspręstas, namas gali ir subyrėti. Tuo metu blokelius pardavusios įmonės vadovas tvirtino, kad jų prekė yra kokybiška, o taip galėjo nutikti, nes statant namą buvo pridaryta daug klaidų.
„Lygiai prieš dvejus metus - 2013 metų rugpjūtį - nusprendžiau pasistatyti namą. Domėjausi įvairiomis statybinėmis medžiagomis, važinėjau po parodas. Mane labai sudomino plungiškių gaminami ekologiški putų betono blokeliai, kurių, kaip teigta, ir aukšta šiluminė varža. Todėl ir nusprendžiau jų įsigyti. Pirkau prekę lietuvišką ir dabar labai gailiuosi“, - istorijos pradžią prisiminė Vaidotas. Jis iš Plungėje įsikūrusios įmonės „Barmina“ už maždaug 20 tūkst. litų įsigijo blokelių namo statybai.
„Nors namas ir vieno aukšto, bet blokelių pirkau nemažai, nes sienas iš jų mūrijome ir iš lauko, ir iš vidaus, nes norėjau, kad namas būtų šiltas. Dėl blokelių kokybės nekilo jokių abejonių, nes jais jau domėjausi parodoje, jie sertifikuoti, viskas lyg ir buvo gerai. 2013 metų rudenį darbininkai iš blokelių sumūrijo sienas, tuos blokelius klijavo specialiais iš tos pačios įmonės pirktais klijais. Uždengėme stogą ir palikome per žiemą. Bėdos prasidėjo 2014 metų pavasarį, kai jau norėjau imtis namo apdailos. Tada ir pamačiau, kad blokeliai suskilinėję, namo sienose žiojėjo daugybė plyšių“, - pasakojo vyras. Blokelių įtrūkimus darbininkai „užlopė“ glaistu, bet vis atsirasdavo naujų.
„Blokelių įtrūkimų buvo ne tik iš lauko pusės, bet ir vidinėse namo sienose, kurios visą laiką buvo po stogu. Esant tokiai situacijai, teko atsisakyti namo įrengimo darbų, nes norėjosi tinkamai susitvarkyti sienas, jas nutinkuoti, nudažyti. Taip atėjo ir šių metų pavasaris. Namo sienas nutinkavome, o tada pasirodė, kad blokeliai dar labiau trūkinėja“, - kalbėjo Vaidotas.
Tuomet jis nusprendė susisiekti su įmonės „Barmina“ direktoriumi Mantu Kelerta. „Jis atvyko prie namo, jį apžiūrėjo, pripažino, kad problema yra jų pagamintuose blokeliuose. Direktorius pasiūlė duoti apdailos medžiagų ir armavimo tinklelį, taip pat prisižadėjo sumokėti susidariusias išlaidas už sienų armavimo atliktus darbus. Žadėtas apdailos medžiagas į statybų objektą pristatė pats direktorius. Tačiau už atliktus darbus jis sumokėti jau nebenorėjo ir nėra sumokėjęs iki šiol“, - teigė pašnekovas. Jo žodžiais, net ir papildomai atlikus apdailos - fasado sienų armavimo darbus, situacija iš esmės nepasikeitė, sienos vėl sutrūkinėjo. „Esu įsitikinęs, kad nusipirkau nekokybiškų blokelių, todėl ir turiu didelių problemų.“
M. Kelerta teigė, jog statant namą padaryta daug klaidų, todėl sienos ir trūkinėja. „Viena problemų yra ta, jog Lietuvoje trūksta kvalifikuotų mūrininkų, todėl ir tie blokeliai galėjo būti ne taip sumūryti, o dabar skilinėja. Dar yra toks faktorius, kaip namo pamatai. Nors klientas aiškina, kad jie išlieti jau seniai ir tikrai susigulėję, nebegali slankioti, tačiau niekas negali to garantuoti. Be to, sienos, sumūrytos iš mūsų blokelių, stovėjo dvi žiemas, todėl atmosferos poveikį jie tikrai pajuto. Jei jau daryti ekspertizę, tai ne tik blokelių, bet viso namo statybos proceso. Tik taip galima rasti tiesą, kas šioje situacijoje yra kaltas.“
Vaidotas pabrėžė, jog dar turi ir pirktų blokelių, kurių liko nuo namo statybų. „Juos paimi į rankas ir jie pradeda byrėti. Ar tai kokybiška statybinė medžiaga? Nemanau. Esu įsitikinęs, kad gaminant tuos blokelius, padaryta kažkokia klaida gamybos technologijoje, todėl jie ir yra nekokybiški.“ Vyras kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir pasiryžęs kreiptis į teismą prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Remonto darbų kokybės dilema: kai rangovas nuvilia
Vilnietė Vita su vyru sutartį dėl remonto darbų su UAB „Jutaris“ pasirašė dar liepos pabaigoje. Tačiau dabar jų laukia nauji darbai - viską, ką įmonės darbuotojai padarė bute, šeimai teks perdaryti. Įmonės teikiamos paslaugos jau patraukė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėmesį. Ši dėl įmonės atliekamų darbų kokybės šiemet sulaukė jau trijų vartotojų skundų. Įmonė jau girdėta ir Valstybinei darbo inspekcijai, kuri taip pat yra sulaukusi skundų iš jos darbuotojų.
„Prieš pasirašant sutartį, internete ieškojome informacijos apie UAB „Jutaris“ veiklą, darbus, bet atsiliepimų neradome. Nusprendėme, jog įmonė - patikima, į pačias kainas per daug nesigilinome: nei ar brangu, nei ar pigu, nes mums buvo svarbu, ką sakėme įmonės vadovui Vladimirui Bairakui, - kokybė, po to jau terminas“, - pasakojo moteris. Su Rusijos piliečiu, kuriam priklauso Lietuvoje registruota įmonė, Vita ir vyras sutarė, kad darbininkai atliks visus darbus, susijusius su nauja elektros instaliacija, sudės gipso kartono lubas ir jas nudažys, išlygins, paruoš sienas tapetams ir jas ištapetuos. „Jie visus šiuos darbus įvertino 1483 eurams ir dar 380 eurų už medžiagas.“
Tik pasirašę sutartį vilniečiai įmonei sumokėjo pusę sumos už darbus ir visą sumą už medžiagas (iš viso - 1121,5 euro). Pagal sutartį darbuotojai bute suktis turėjo pradėti rugpjūčio 10 d. Vėliau, pasak Vitos, prasidėjo įmonės vadovo pasiaiškinimai, kad susirgo darbuotojai, trūksta statybininkų, jie dirba kitame objekte, sulaužė raktą ir panašiai. „Supratome, kad bando visaip išsisukti, rugpjūčio paskutinėmis dienomis trūko kantrybė: darbus žadėjo užbaigti iki rugpjūčio 24 d., o paskutinę rugpjūčio dieną nebuvo net pusė darbų padaryta. Vietoje žadėtų kokybiškų medžiagų, naudojo nekokybiškas, jų nupirktos medžiagos sudarė apie tris maišus medžiagų“, - skaičiavo Vita.
„Elektros darbai tragiški: laidai sujungti ne pagal taisykles; iš kai kurių trigyslių laidų kažkodėl ištraukta įžeminimui skirta gysla ir užglaistyta; jau užglaistytos potinkinės dėžutės išsitraukia nestipriai pajudinus pirštais. Langokraščiai vos laikėsi, juos demontuojant net nereikėjo specialių priemonių, viskas krito vos prisilietus rankomis, profiliai luboms susukti nelygiagrečiai, savisriegių prisukta krūvomis, kur jų net neturėtų būti, tarpai tarp profilių nevienodi, skydinėje sumaišyti laidai. Gipso kartonas kai kuriose susidūrimo vietose nebuvo prisuktas prie profilių, savisriegių galvutės nesusuktos iki galo, lubų plokštuma buvo dar nelygesnė naudojant glaistą, o ne specialiai tam skirtas priemones. Sienos nuglaistytos taip, kad patepus giluminiu gruntu, glaistas pradeda luptis gabalais ir kristi žemėn. Grindys taip pat nebuvo saugomos, skylių jose padaryta aibė. O dabar jas jau restauruoti reikia“, - kas užkliuvo buto savininkams, vardijo Vitos vyras.
Šeimai nieko kito neliko, kaip kviestis antstolę ir esamą situaciją fiksuoti. Savo pretenzijas ir apie nutraukiamą sutartį bei prašymą grąžinti pinigus Vita su vyru nusiuntė ir įmonės vadovui V. Bairakui, tačiau susigrąžinti pinigų šeima nesitiki. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiais metais dėl UAB „Jutaris“ įmonės veiklos gavo tris vartotojų skundus. Nė vieno tarnybos nutarimo UAB ,,Jutaris“ neįvykdė, todėl apie tai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, buvo paskelbta tarnybos tinklalapyje. Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad dėl UAB „Jutaris“ šiais metais yra gavusi tris darbuotojų skundus, dėl kurių buvo pradėti tyrimai.
Dovanos, kurios griauna šeimas: teisinės turto perdavimo pinklės
Pensininkai Ona ir Antanas jau pusantrų metų gyvena viename Kelmės rajono kaime, už skolintus pinigus įsigytoje sodyboje. Šiaulių rajone nuosavą ūkį padovanoję sūnui, tėvai nebeiškentė jo priekabių bei grasinimų, ir paliko savus namus. Tėvai įsitikinę: jų ir sūnaus santykius sugriovė dovana. Teisininkai pataria: dovanoti reikia labai atsargiai.
70-metis Antanas pokalbio metu ne sykį pakartojo norintis įspėti žmones atsargiau dovanoti savo turtą, nežiūrint, ar jis dovanojamas tolimesniems, ar artimiausiems giminaičiams. Vyras ir jo žmona visą užgyventą turtą padovanojo savo vieninteliam sūnui ir netrukus sužinojo, kad namuose, kuriuos patys statė, rengė ir puoselėjo, yra tik nuomininkai, todėl turi išsikelti. „Niekada daugiau nebedaryčiau tokios klaidos, - su ašaromis akyse kalba pašnekovas. - Tik dovana sugriovė mūsų santykius. Visą gyvenimą taupėm, statėm, dirbom, o išėjom ubagais.“
Nesantaika prasidėjo sutvarkius dokumentus. Pasijutę šeimininkais jaunieji pensininkus, Onos žodžiais, ėmė persekioti, fotografuoti mobiliuoju telefonu, filmuoti. Tokio sūnaus elgesio tikslo tėvai tada nesupratę, tačiau dabar Ona neabejoja, kad tai buvęs teroras turint tikslą išvaryti juos iš namų. Gimdytojai sulaukę ne tik žodinių atakų, bet ir grasinančių bei juos prakeikiančių laiškų, kuriuos rasdavo pašto dėžutėje. Ne sykį kivirčams malšinti teko kviesti policiją. Po konflikto sūnus į pašto dėžutę įmetė reikalavimą tėvams tučtuojau išsikraustyti, nes šie yra esą tik nuomotojai namo, stovinčio ant jo žemės.
Šiaulietė advokatė Eugenija Povilaitienė nieko guodžiančio Antanui ir Onutei pasakyti negali. „Jei būta smurto, o galbūt tėvai buvo sūnaus, siekiančio dovanos, suklaidinti, teisme būtų galima mėginti užginčyti sutartį, - teigė teisininkė. Advokatė pataria nepasikliauti vien gerais norais ir turtą dovanoti tik apsvarsčius visas įmanomas rizikas. Teisininkės žodžiais, nesvarbu, kad savo vaiku pasitikima, derėtų žinoti: dovanotas turtas dovanotojui niekada nebesugrįš ir jokios valios į tą turtą jis nebeturės, nes jis tapęs kito žmogaus nuosavybe. „Dovanojimas - neatlygintinas ir besąlyginis sandoris, - tvirtina advokatė. - Kokia dovana, jei panorėjęs gali ją atsiimti.“
Anot E. Povilaitienės, sąlygos dovanojant turtą galėtų būti numatytos tik pavieniais atvejais. Panaikinti dovanojimo sutartį gali tik teismas. Tikimybės, kad sutartis bus panaikinta, yra, jei apdovanotasis kėsinasi į dovanojo gyvybę arba tyčia jį sunkiai sužaloja, arba atlieka kažkokius smerktinus veiksmus. Kur kas geresnis būdas, anot advokatės, suteikti kitam asmeniui galimybę disponuoti savo turtu - sudaryti su juo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Šioje sutartyje, teigia E. Povilaitienė, gali būti numatyta sąlyga, jog turtą gavęs asmuo turės išlaikyti ne tik turto perdavėją, bet ir jo kad ir sugyventinį ar kitą žmogų. Rentos sutartimi perimto turto gavėjas negali šio turto parduoti, o jei parduotų, įsipareigojimai „sektų“ iš paskos.
Finansiniai spąstai: kaip nepermokėti už svajonių namus
Svajonė apie nuosavus namus daugeliui prasideda nuo būsto paskolos skaičiuoklės ir palūkanų normų analizės. Tačiau be pačios paskolos sumos ir palūkanų normos, įsigyjant nekilnojamąjį turtą tenka susidurti su įvairiais papildomais mokesčiais, kurie gali gerokai padidinti bendras išlaidas. Svarbu iš anksto pasiruošti šiems mokesčiams.
- Turto vertinimo mokestis: Prieš suteikdama paskolą, finansų įstaiga privalo žinoti realią įkeičiamo turto rinkos vertę. Šią paslaugą atlieka nepriklausomi turto vertintojai. Standartinio buto vertinimo ataskaita pirkėjui kainuos nuo 150 iki 300 eurų.
- Sutarties sudarymo (administravimo) mokestis: Tai vienkartinis mokestis, kurį finansų įstaiga taiko už paskolos dokumentų parengimą, administravimą ir sutarties sudarymą. Šis mokestis skirtinguose bankuose gali svyruoti nuo 0,4 proc. iki 1 proc. paskolos sumos. Perkant būstą už 150 000 eurų, šis mokestis gali siekti nuo 500 iki daugiau nei 1 200 eurų. Lyginant būsto paskolų pasiūlymus, reikėtų tikrinti ne tik siūlomas palūkanų normas, bet ir kitas sąlygas, įskaitant ir sutarties sudarymo mokesčio dydį.
- Notaro mokesčiai: Būsto pirkimo-pardavimo sutartis ir hipotekos (įkeitimo) dokumentas turi būti patvirtinti notaro biure. Tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį taikomas 0,37 proc. būsto kainos mokestis, o tvirtinant hipotekos dokumentą - nuo 0,17 iki 0,25 proc. objekto vertės mokestis (bet iki 240 Eur + PVM). Perkant 150 000 eurų vertės būstą, išlaidų suma pas notarą gali lengvai pasiekti 700 eurų.
- Nuosavybės ir hipotekos registravimo mokesčiai: Pasirašius sutartis pas notarą, nuosavybės teisė į turtą bei hipoteka (turto įkeitimas bankui) turi būti įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre. Už nuosavybės teisės įregistravimą teks sumokėti mokestį, priklausantį nuo turto vertės, o už hipotekos įregistravimą - fiksuotą sumą. Šie du mokesčiai perkant 150 000 eurų kainuojantį būstą kartu sudarytų apie 70 eurų.
- Turto draudimas: Įkeičiamas turtas privalo būti apdraustas visą paskolos laikotarpį. Draudimo kaina priklauso nuo turto tipo, jo būklės ir pasirinktos draudimo bendrovės. Standartinio buto metinis draudimas vidutiniškai kainuoja apie 100 eurų. Tai nėra vienkartinis mokestis - jį reikės mokėti kasmet.
Būsto įsigijimo papildomų mokesčių pavyzdys (perkant 150 000 eurų vertės būstą)
| Mokestis | Aprašymas | Numatoma kaina (Eur) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Turto vertinimo mokestis | Už realios turto rinkos vertės nustatymą | 150-300 | Atlieka nepriklausomi vertintojai |
| Sutarties sudarymo (administravimo) mokestis | Už paskolos dokumentų parengimą ir administravimą | 500-1200+ | 0,4 proc. iki 1 proc. paskolos sumos |
| Notaro mokesčiai | Už pirkimo-pardavimo ir hipotekos dokumentų tvirtinimą | ~700 | 0,37% būsto kainos + 0,17-0,25% objekto vertės (iki 240 Eur + PVM) |
| Nuosavybės ir hipotekos registravimo mokesčiai | Už teisių įregistravimą Registrų centre | ~70 | Priklauso nuo turto vertės (nuosavybės), fiksuota (hipotekos) |
| Turto draudimas | Privalomas visą paskolos laikotarpį | ~100 (metinis) | Mokama kasmet |
| Bendra apytikslė suma | ~2000 ir daugiau | Tai tik pradinės papildomos išlaidos |
Vadinasi, perkant būstą už 150 000 eurų, visi papildomi mokesčiai gali siekti net apie 2 000 eurų. Svarbu iš anksto pasiruošti šioms išlaidoms.
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga: kainos ir tendencijos
"Inreal" grupės duomenimis, lapkričio mėnesį Vilniaus mieste susitarta dėl 451 būsto įsigijimo. Daugiausia susitarimų sudaryta vidutinės (50 proc.) bei ekonominės (30 proc.) klasių segmentuose. Į stebėjimus lapkričio mėnesį „Inreal“ analitikai įtraukė 535 naujus būstus 8 projektuose ar jų etapuose. Šiuo metu būsto pasiūlą sostinėje sudaro 3510 objektų, tarp kurių 43 proc. vidutinės klasės būstų, 37 proc. - ekonominės.
Ekonominės klasės būstai pirminėje rinkoje Vilniuje kainuoja apie 2077 Eur/kv.m, vidutinės - 2683 Eur/kv.m, prestižinės - 4180 Eur/kv.m, loftai - 1642 Eur/kv.m, kotedžai 1478 Eur/kv.m. Kauno mieste lapkritį sudaryti 85 susitarimai. Laikinosios sostinės pirkėjus labiausiai domino kotedžai (36 proc.) bei ekonominės klasės būstas (30 proc.). Iš viso pasiūloje - 1367 būstai, iš jų 43 proc. - ekonominės klasės, 41 proc. - vidutinės klasės, 10 proc. - kotedžai, 6 proc. Klaipėdoje lapkritį sudaryti 17 suminių pardavimų. Iš viso pasiūloje - 353 būstai, iš jų 24 proc. - ekonominės klasės, 43 proc. - vidutinės klasės, 29 proc. - kotedžai, 3 proc. - loftai. Ekonominės klasės būstai pirminėje rinkoje kainuoja apie 1636 Eur/kv.m, vidutinės - 1762 Eur/kv.m, loftai - 1700 Eur/kv.m, kotedžai - 1553 Eur/kv.m. Registrų centro duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau buvo įregistruota 145,8 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.
Nijolės Pareigytės-Rukaitienės patirtis: rojus prie jūros
Nijolė aprodė apylinkes ir papasakojo, kaip atrodys jos gyvenimas išsvajotame bute visai šalia jūros, kurį jau dabar vadina rojumi žemėje. Tokio, kur būtų galima kokybiškai pailsėti. Iš pradžių Nijolė ieškojo sodybos ant ežero kranto, bet paskui tėveliai ją atkalbėjo. Taigi, pirminius planus Nijolė pakeitė ir būsto galiausiai ėmė ieškoti prie jūros. Iki jūros čia visai netoli - mažiau nei dešimt minučių pėsčiomis. Be to, namus supa gražus miškas.
Nijolės išsirinktas būstas - nedidelis, pirmame aukšte esantis dviejų kambarių, 43 kvadratų butas. Bet labai norėjo pirmo aukšto, kad būtų žolytė, pievelė, ant kurios galima išeiti atsikėlus basom kojom. Vaikas išeina ir tu jį matai, kaip žaidžia lauke. Kalbėdama apie tai, kaip atrodys šis jos būstas, N. Pareigytė-Rukaitienė patikino vos tik ėmusis dėlioti viziją jau žinojusi, kokios spalvos interjere vyraus. Svarbiausia man, kad būtų gražu, kokybiška ir viskas derėtų tarpusavyje. Ir, žinoma, žiūrėjome, kad nebūtų labai brangu, o būtų viduriukas, tolygus išlaidų ir kokybės santykis, ir nereikėtų paskui man dieną naktį dirbti, kad įsirengčiau ir skolas grąžinčiau. Pasak Nijolės, kvartale nutarė įsikurti žmonės iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, taip pat ir iš jos gimtosios Klaipėdos. Džiugu, kad yra bendruomenė, kad nesi vienas kur miške, tai jaukiau.