Artėjant žiemai, daugelis susimąsto apie laukinių paukščių lesinimą. Vis dėlto labai svarbu tai daryti tinkamai, kad padėtume, o ne pakenktume sparnuočiams. Sodininkė ir organizacijos „The Backyard Naturalist“ bendraįkūrėja Debi Klein įspėja, kad laukiniams paukščiams nereikėtų duoti duonos ar kitų virtuvėje laikomų užkandžių. „Prašau neduoti laukiniams paukščiams duonos, krekerių ar kitų žmonių užkandžių. Duona laukiniams paukščiams neturi jokios maistinės vertės. Iš tiesų duona, krekeriai, traškučiai ir kiti žmonių užkandžiai kai kuriais atvejais yra net blogiau nei paukščių visai nelesinti“, - teigė ji.
Duonos ir batono žala paukščiams
Nors daugelis mano, kad paukščiai mėgsta duoną, nes ja dažnai maitinamos antys prie upių ar tvenkinių, iš tikrųjų laukiniai paukščiai neturėtų būti lesinami duona. Duonoje, krekeriuose ir kituose angliavandenių gausiuose žmonių vartojamuose produktuose yra daug kalorijų, todėl paukščiai greitai pasisotina, tačiau šie produktai nesuteikia jiems reikalingų maistinių medžiagų. Dėl to paukščiai gali jaustis sotūs, bet negauna pakankamai energijos. Kadangi jų medžiagų apykaita labai greita, jie greitai nusilpsta ir sušąla, nors ir nejaučia alkio. Žiemą ar ankstyvą pavasarį tai ypač pavojinga, nes paukščiams reikia sukauptos energijos, kad galėtų palaikyti kūno šilumą. Jei jie negauna tinkamo lesalo, gali neišgyventi net vienos šaltos nakties.
Gamtininkas Deividas Makavičius patvirtina, kad lesinti paukščius duona nėra rekomenduojama. „Šerti paukščius duona yra tikrai blogai, nes tuomet paukščių organizmuose prasideda rūgimo procesas virškinant“, - pasakojo jis, pridėdamas, kad tai gali kelti nemalonius pojūčius paukščiams, apsunkinti jų kasdienines funkcijas.
Ypač pavojinga yra juoda ruginė duona. Ji paukščio gurklyje surūgsta ir blogai virškinama, ypač esant šalčiams. Tamsi duona gaminama iš raugo, todėl, prisilesusios jos, antys ar gulbės kartais nespėja suvirškinti, ir duona pradeda rūgti organizme.
O štai pasiteiravus apie batoną, kaip produktą paukščiams šerti, D. Makavičius pasakojo, kad nors to daryti nerekomenduojama, vis tik paukščiams padaroma žala yra mažesnė. „Batonas yra nenatūralus maistas, jis nepilnavertis, tad laikinai šerti juo paukščius kaip ir nieko tokio, bet visai žiemai šis maistas nėra tinkamas“, - nurodė jis. Ornitologas Vytautas Eigirdas paminėjo, kad jam teko sverti nutukusią gulbę Kaune, kas rodo netinkamo lesinimo pasekmes. Nors batonas gali atrodyti mažiau žalingas nei juoda duona, ilgalaikis maitinimas tik juo yra labai žalingas.
Kiti paukščiams pavojingi maisto produktai
Specialistai taip pat pataria neduoti paukščiams ir kitų žmonių vartojamų maisto produktų, nes jie negali tinkamai virškinti druskos. Sūrus maistas gali stipriai pakenkti jų inkstams. Tą patį galima pasakyti ir apie sėklas bei riešutus iš parduotuvės, kuriuose dažnai būna daug pridėtinės druskos ar kitų priedų ir kvapiųjų medžiagų, o visa tai kenkia laukiniams paukščiams.
Be duonos ir sūraus maisto, yra ir kitų produktų, kurie yra ypač kenksmingi ir net mirtini paukščiams:
- Šokoladas: Šis produktas paukščiams yra labai toksiškas ir gali sukelti traukulius, širdies aritmiją, vėmimą ir net mirtį.
- Medus: Jis gali sukelti paukščiams botulizmą, kurį sukelia pavojingas toksinas, gaminamas bakterijos Clostridium botulinum. Jis gali sukelti silpnumą ir net paralyžių.
- Avokadas: Jame yra persino, kuris yra toksiškas kelioms paukščių rūšims.
- Sojų pupelės: Jos paprastai būna padengtos labai kenksmingais neonikotinoidiniais pesticidais, dar vadinamais neonikais. Kai kurie paukščiai, suvalgę šiuo neurotoksinu padengtų sėklų, gali patirti traukulius, prarasti motorinę kontrolę ir sunkiai orientuotis, o visa tai gali būti mirtina.
- Nešviežios sėklos: Supelijęs, supuvęs ar surūgęs maistas, taip pat pažeistas parazitų, netinka paukščiams - kaip ir žmonėms.
- Vaisių sėklos ir kauliukai: Nors tam tikrus vaisius paukščiams lesinti saugu, svarbu pirmiausia pašalinti sėklas ir kauliukus.
- Kiti draudžiami produktai: Žalia mėsa, traškučiai, gyvūnų augintinių maistas, džiovintos pupelės, pieno produktai (pvz., sūris), želė, mišrūs gaminiai (tortai, kepiniai), bei chemikalais apdoroti grūdai ar sėklos.
Kada ir kokiems paukščiams galima padėti lesinant?
Kalbant apie lesinimą, pirmiausia paukščius reikėtų suskirstyti į vandens ir lauko. Ornitologas Marius Karlonas teigia, jog visi ornitologai sutinka, kad gyventojai vandens paukščių turėtų nelesinti visai. Šerti vandens paukščius rekomenduojama tik išimtiniais atvejais, kai yra didelis ir netikėtas šaltis, ir tik gavus Aplinkos ministerijos nurodymą.
M. Karlonas pabrėžia, kad gyventojai daro didelę klaidą lesindami paukščius rudenį, kai šie migruoja. Mat būtent rudenį paukščių lesinimas jiems gali virsti tikra meškos paslauga. „Žmonės juos lesina ir paukščiai pasilieka mūsų šalyje, nebeišskrenda. Likę paukščiai pakliūva į spąstus - telkiniai užšąla, maisto nebelieka, gulbės nutukinamos“, - komentuoja pašnekovas. Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė griežtai draudžia lesinti laukinius vandens paukščius, nes jie pripranta ir nebeišskrenda žiemoti, tapdami lengvu grobiu plėšrūnams. Lesinimas vandens paukščiams leidžiamas tik žiemą ir tik pilnai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose, kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu.
Kiek kitokia situacija yra su mažaisiais sparnuočiais. Pasak M. Karlono, mažuosius sparnuočius geriausia lesinti tuomet, kai baigiasi jų migracija, kad paukščiai migracijos metu nebūtų stabdomi prie lesyklėlių. „Paukščių migracija pasibaigia spalio paskutinę savaitę arba lapkričio pirmą savaitę, maždaug tuo laiku galime pradėti lesinti“, - pataria ornitologas. Jis priduria, kad nustoti lesinti paukščius reikėtų kovo mėnesį, nebent žiema užsitęstų. Pasak specialisto, pavasarį lesalo į lesyklėlės pilti nebūtina - mat minėtu metų laiku paukščiai gamtoje randa natūralaus maisto. Lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius reikėtų, kai paspaudžia pirmasis rimtesnis šaltukas arba gausiai iškrenta sniegas, nes tada paukščiams yra sudėtinga susirasti pakankamai maisto.
Tinkamas lesalas paukščiams
Jei norite padėti paukščiams, geriausia rinktis paukščiams skirtą riebų maistą, kuris suteikia daug energijos ir gali net išgelbėti paukščių gyvybę šaltomis ryto valandomis. Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus ir kiti specialistai rekomenduoja šiuos lesalo tipus:
- Saulėgrąžos: Nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos yra paprasčiausias ir daugelio paukščių mėgstamiausias lesalas, kuriame gausu riebalų - svarbaus energijos šaltinio smulkiems paukščiams. Svarbu atminti, kad paukščių negalima lesinti kepintomis ir sūdytomis saulėgrąžomis.
- Riebalai: Nesūdyti lašiniai ir taukų granulės yra kaloringas lesalas, suteikiantis paukščiams daug energijos. Ornitologas M. Karlonas dalijasi ir paukščių pyrago receptu: „Galima nusipirkti taukų, išlydyti puode, į juos įpilti įvairių sėklų, užšaldyti maišeliuose rutuliukus ir kabinti ant šakų, paukščiai tą mišinuką iškart lesa“.
- Grūdai ir sėklos: Įvairūs grūdai (kviečiai, miežiai), sėmenys, aguonos, soros, avižos, kukurūzų grūdai, grūdų atliekos, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklos. Tinka ir arbūzų, melionų, moliūgų sėklos. Taip pat gali būti pilami pelai, kurie lieka ūkininkams nukūlus laukus ir išvalius grūdus.
- Riešutai: Žemės riešutai, bet juos reikėtų pirkti tik specializuotose parduotuvėse, kad jie būtų nesūdyti ir saugūs paukščiams.
- Vaisiai ir uogos: Minkšti vaisiai - obuolio ar kriaušės gabalėliai, razinos (prieš duodant džiovintus vaisius patariama pamirkyti vandenyje, kad paukščiai neužspringtų). Taip pat šermukšnių, šaltalankių uogos, gudobelių vaisiai.
- Kiti produktai: Nesaldinti avižiniai dribsniai, susmulkintas kietai virtas kiaušinis, virtos bulvės, naminiams gyvūnams ir namie laikomiems paukščiams skirtas konservuotas maistas, specialūs mišiniai.
Svarbu, kad jūsų pateikiamas lesalas nebūtų sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų.
Rekomenduojamas ir draudžiamas paukščių lesalas
| Lesalo tipas | Tinkamas / Netinkamas | Pastabos |
|---|---|---|
| Saulėgrąžos (nelukštentos, nesūdytos, nekepintos) | Tinkamas | Puikus energijos šaltinis |
| Nesūdyti lašiniai | Tinkamas | Kaloringas, suteikia daug energijos |
| Kviečiai, miežiai, soros, avižos, pelai | Tinkamas | Grūdinės kultūros |
| Obuolių/kriaušių gabalėliai, razinos (pamirkytos) | Tinkamas | Minkšti vaisiai, svarbu pamirkyti razinas |
| Žemės riešutai (nesūdyti) | Tinkamas | Pirkti specializuotose parduotuvėse |
| Juoda duona | Netinkamas | Rūgsta organizme, blogai virškinama |
| Batonas | Netinkamas (žiemai) | Nenatūralus, nepilnavertis, gali sukelti nutukimą |
| Sūdytas maistas | Netinkamas | Kenkia inkstams |
| Šokoladas | Griežtai netinkamas | Labai toksiškas, mirtinas |
| Medus | Griežtai netinkamas | Gali sukelti botulizmą |
| Sojų pupelės | Griežtai netinkamas | Padengtos pesticidais, neurotoksiškos |
| Supelijęs, supuvęs, surūgęs maistas | Griežtai netinkamas | Kenkia sveikatai |
Kaip tinkamai įrengti ir prižiūrėti lesyklą?
Norint lesyklas lankančius paukščius apsaugoti nuo kačių ir kitų plėšrūnų, lesyklas reikia iškelti kuo aukščiau nuo žemės, jų nepatariama tvirtinti ant tvorų, pirmų namo aukštų, palangių, medžio šakų, ten, kur plėšrūnai gali prisėlinti. Vienas iš pigiausių būdų pasigaminti lesyklą yra plastikiniai buteliai. Tačiau tokios lesyklos turi ir vieną minusą: plastikiniai buteliai blizga saulėje ir taip baido paukščius.
Ne mažiau svarbus ir vanduo, dėl to sode verta pastatyti girdyklą ar nedidelę paukščių vonelę - taip jūsų kiemas taps patrauklia vieta šiems sparnuotiems. Šaltą žiemą praverčia ir inkilai - juose galima prisiglausti naktį. „Daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena“, - sako ornitologas.
Alternatyvūs būdai padėti paukščiams žiemą yra sodinti kai kuriuos krūmus ar medžius, pavyzdžiui, šermukšnius. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis. Taip pat patartina neskubėti pjauti užaugusios žolės ar grėbti medžių lapų. Aukštoje žolėje paukščiai gali susirasti sėklų, o natūrali medžių lapų trąša yra svarbi ne tik dirvožemio gerinimui, bet ir paukščiams.
Daugiabučių namų gyventojai gali patys gaminti lesyklėles paukščiams ir jas kabinti savo daugiabučių namų kiemuose, o norint lesyklėles ar inkilus kabinti žaliosiose miesto teritorijose, reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją ir tokių vietų parinkimą suderinti su specialistais.
Žmogaus įtaka gamtai ir lesinimo pasekmės
Ornitologas Marius Karlonas paaiškina, jog žmonės nurodytu metu turėtų lesinti paukščius, nes patys labiausiai pakeitė paukščių aplinką, kitaip tariant - išnaikino mitybines paukščių bazes, pavyzdžiui, laukus. Dabar buvusiose paukščių mitybinėse bazėse auga naujos kultūros, joms auginti naudojamos cheminės priemonės. Ornitologas tęsia, kad ne tik laukuose, bet ir miškuose paukščiams sunku rasti maisto, kadangi miškai iškertami dar nespėjus jiems subręsti. Būtent brandžiuose ir ne po vieną šimtmetį skaičiuojančiuose miškuose paukščiai gali rasti natūralaus maisto, pavyzdžiui, kirmėlių.
Ventės rago vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas sako, kad kai kurių paukščių elgesys keičiasi iš esmės, ir taip yra dėl to, kad žmonės per daug kišasi į laukinę gamtą. Jei anksčiau silpni paukščiai žūdavo, o išlikdavo stipriausieji, dabar išgyventi galimybes turi ir silpnesnieji rūšies atstovai. Tačiau reikia nepamiršti, kad žuvęs gyvūnas yra gamtos dalis ir atitenka gamtai - plėšrūnams, kurie žiemą taip pat turi kažkuo misti. Kištis į gamtos ratą nederėtų. „Ko gero būtų sveikiausia tiesiog nutraukti visiškai tą papildomą jų maitinimą. Tokiu atveju silpnieji paukščiai, kurie liktų žiemoti čia, tikėdamiesi pratempti žiemą, tiesiog išgaištų. Išliktų stipriausi, kaip ir turi būti gamtoje“, - teigia V. Eigirdas.
Baudos už netinkamą paukščių lesinimą
Vis dėlto, netinkamas paukščių lesinimas gali kaip reikiant suploninti gyventojų piniginę. Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, jog už neteisingą paukščių lesinimą gyventojams gali būti skirta bauda, siekianti nuo 30 iki 230 eurų.
Vilniaus savivaldybės atstovai patikina, jog 346 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis nukreipia į kitus teisės aktus, kuriuose reikalavimai detalizuojami. Vienas tokių aktų - Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės. „Šiose taisyklėse nustatyta, kad vandens paukščius lesinti galima vandens telkinių pakraščiuose, kai telkiniai yra pasidengę ledu, o kitus paukščius (išskyrus balandžius) galima lesinti žiemą tinkamu lesalu, jei tam įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės“, - komentuoja savivaldybės atstovai.
Atkreipiamas dėmesys, kad būtent tokios nuostatos yra patvirtintos ir galioja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o kitose savivaldybėse taisyklės gali skirtis. Vilniaus mieste balandžius lesinti draudžiama. „Vilniaus savivaldybė laikosi pozicijos, kad aikštėse, skveruose, paplūdimiuose ir kitose tam neskirtose vietose lesinti paukščius nėra tinkamas elgesys, nes paukščiams primetama per daug lesalo, jie ne visą jį sulesa, o likučiai pūva, teršia teritoriją ir traukia graužikus. Taigi nors paukščių lesinimas atrodo kaip nepavojingas veiksmas, jis kelia kitas su sanitarinėmis sąlygomis susijusias problemas“, - paaiškina specialistai.
tags: #nelesinkite #pauksciu #duona