Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi užtikrinant jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas yra pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, tačiau ateina laikas, kai mažyliui reikia įvesti papildomą maistą. Tėvams kyla daugybė klausimų, kada ir kokiu būdu tai daryti, kad ne tik patenkintų augančio organizmo poreikius, bet ir nepakenktų jo virškinimo sistemai bei imunitetui.
Motinos pieno svarba ir primaitinimo pradžia
Motinos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6-8 (naujagimį 8-12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kūdikius primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėn. Apytiksliai pusmečio sulaukusio vaikelio energijos ir maistinių medžiagų poreikis sparčiai didėja, vien iš motinos pieno gaunamų medžiagų pradeda nebeužtekti, tad po truputį imamasi primaitinti kietu maistu. 6 mėn. kūdikis jau yra visiškai pasiruošęs ragauti kietų maisto produktų. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (4-6 mėnesių).
Tačiau kartais gydytojai gali rekomenduoti primaitinti jau 4 mėn. PSO taip pat akcentuoja, kad motinos pienas arba pieno mišinys vis dar gali patenkinti pusę ar daugiau 6-12 mėn. kūdikio paros energijos poreikio bei apie trečdalį 12-24 mėn. vaiko energijos poreikio. Gastroenerologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto.
Požymiai, rodantys, kad kūdikis pasiruošęs primaitinimui:
- Kūdikis gerai laiko galvą ir sėdi su minimalia pagalba.
- Domisi maistu ir stebi, ką valgo kiti.
- Bando paimti maistą ir įsidėti į burną.
- Neišstumia maisto liežuviu.
- Gali parodyti, kad yra sotus, nusisukdamas nuo maisto.
Kada verta svarstyti anksčiau pradėti primaitinimą (nuo 4 mėn.)?
- Mažesnis alkio jausmas naktį. Kietas maistas padeda vaikeliui per dieną suvartoti daugiau kalorijų, o tai gali sumažinti alkį nakties metu.
- Maisto medžiagų (pavyzdžiui, geležies) trūkumas. Motinos piene yra mažai geležies. Maždaug 6 mėn. sulaukusių kūdikių organizme geležies atsargos išsenka, todėl šio mikroelemento reikia gauti su maistu.
- Kūdikis yra maitinamas vien tik pieno mišiniu. Įprastai anksčiau primaitinti pradedami kūdikiai, kurie yra maitinami vien tik pieno mišiniu. Siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau.
- Siekiant užkirsti kelią alergijoms. Kai kurie tyrimai rodo, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką.
Potencialios rizikos: kodėl neverta primaitinti jaunesnių nei 4 mėn. kūdikių
- 4 mėn. kūdikiai dar turi stiprų žiaukčiojimo refleksą. Visi gimę kūdikiai turi apsauginio žiaukčiojimo refleksą, t.y. kūdikis į burną patekusį maistą liežuviu išstumia lauk.
- Didesnė skrandžio turinio atpylimo rizika.
- Didėja tikimybė, kad žarnyne išplis infekcija. Keletas tyrimų parodė, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis.
- Geležies trūkumas.
Kaip įvesti kietą maistą?
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti.
Pirmosios tyrelės turi būti labai skystos, nes kūdikiui bus sunku nuryti kitokios konsistencijos, t. y. ne visiškai skystą maistą. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę.
Daržovės
Medikai trimituoja vienbalsiai - daržovių per mažai nebūna. Kuo daugiau daržovių atsiras kūdikio racione - tuo geriau. Patiekti jas galima įvairiai - išvirtas vienas ar įmaišant jas į įvairias košes. Taip pat galima patiekti ir daržovių tyres ar jų gabaliukus. Vyresniems vaikams tinka ir troškiniai, virtos ir žalios daržovės.
Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu. Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu, išskyrus bulves, nes smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka.
Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį.
Vaisiai
Kai kūdikis jau primaitinamas trimis arba keturiomis daržovėmis, galima mėginti duoti vaisių - garuose virto obuolio, slyvos, banano. Vaisių nauda niekas neabejoja. Tačiau dėl juose esančio cukraus (fruktozė), reikia juos valgyti saikingai. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus.
Kruopos
Po vaisių galima duoti ir produktų iš grūdų. Viena iš pirmųjų, kuri rekomenduojama, yra ryžių, kukurūzų, grikių arba sorų košė. Ji yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją. Kasdien pusryčiams reikėtų valgyti vis kitokią pilno grūdo košę. Ji gali būti tiek su daržovėmis, tiek be nieko. Nuo 1,5 metų ją galima pagardinti žiupsneliu cinamono. Visos kruopų košės turi būti TIK pilno grūdo. Dribsniai ir visos užpilamos košės netinka, nes yra padarytos, panaudojant įvairias chemines medžiagas. Vieninteliai rekomenduojami dribsniai - avižų.
Verdant kruopų košes rinkitės kuo mažiau apdorotas kruopas. Kuo mažiau reikia kruopas (dribsnius) virti, tuo labiau jos yra apdorotos (išvirtos ir išdžiovintos) ir tuo mažiau jose yra natūralių medžiagų (gali būti papildomai pridėta sintetinių). Pvz., polenta, sorų dribsniai, avižiniai dribsniai, kurie išverda per 1 ar 5 minutes. Verdant kruopas kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą.
Mėsa
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Patarimai, kaip prižiūrėti kūdikio odelę iki 6 mėnesių
Kūdikio mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos.
Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.
Kada galima duoti kepto maisto?
Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama dėl sunkaus virškinimo ir kancerogenų. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis.
Žuvis
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1-2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis. Pradžioje labiausiai tinka balta neriebi žuvis. Nuo 10-12 mėn. galima vaišinti ir riebesnėmis žuvimis (tinka lašiša, karpis). Kepta žuvis netinka dėl sunkaus virškinimo ir kancerogenų.
Kiaušiniai
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5-6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Pieno produktai
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20-50 gramų per parą.
Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus.
Riebalai
Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug. Aukščiausios rūšies pirmojo spaudimo aliejus ir kokybiškas sviestas - tai gerieji riebalai, kurie užtikrins puikią jūsų kūdikio sveikatą. Jokiais būdais negalima naudoti pakaitalų - margarino ar kitokių riebalų mišinių. Geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų. Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus.
Nuo 6 mėn., jei kūdikis jau gauna vaisių, daržovių ir produktų iš grūdų, rekomenduojama po truputį pridėti riebalinių medžiagų, pavyzdžiui, įlašinti kelis lašus alyvuogių aliejaus į daržovių tyrę. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Mėsos rūšys ir jų nauda
Štai lentelė, kurioje pateikiama įvairių mėsos rūšių nauda kūdikiams:
| Mėsos rūšis | Geležis (mg/100 g) | Vitaminas B12 (μ/100 g) | Folio rūgštis (μ/100 g) |
|---|---|---|---|
| Veršių kepenys | 10,2 | 54 | 255 |
| Veršienos nugarinė | 1,7 | 1 | 4 |
| Jaučių kepenys | 8,3 | 80 | 145 |
| Jaučių liežuviai | 3,2 | 5 | 7 |
| Jautienos nugarinė | 4,1 | 1 | 7 |
| Jautienos kumpis | 4,2 | 2 | 9 |
| Kiaulių kepenys | 16,3 | 32 | 225 |
| Kiaulių liežuviai | 5,1 | 4 | 3 |
| Kiaulienos nugarinė | 1,0 | 1 | 1 |
| Kiaulienos sprandinė | 1,3 | 4 | 4 |
| Aviena | 2,3 | 3 | 5 |
| Triušiena | 2,1 | 0 | 5 |
| Viščiukų kepenėlės | 4,1 | 23 | 740 |
| Viščiukų šlaunelės | 0,7 | 0,4 | 10 |
| Viščiukų krūtinėlės | 0,4 | 0,4 | 4 |
| Kalakutų šlaunelės | 1,8 | 0 | 7,6 |
| Kalakutų krūtinėlė | 0,8 | 0,5 | 9 |
| Žąsiena | 2,8 | 0,3 | 4 |
Gėrimai kūdikiams
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Kiti svarbūs aspektai
Alergijos
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Vitaminas D
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500-1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausia stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus.
Valgymo įpročiai ir higiena
- Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis.
- Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
- Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.
- Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.
Vegetarinė ir veganiška mityba
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.