Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su Pandėlio seniūnijos, esančios Rokiškio rajone, lankytinomis vietomis. Apžvelgsime ne tik gamtos grožį ir istoriją, bet ir kultūros paveldą, kuris atspindi šio krašto savitumą. Pandėlio seniūnija - tai kraštas, turtingas gamtos ir istorijos, kur kiekvienas keliautojas gali atrasti kažką naujo ir įdomaus.
Istorinis Pandėlio dvaro palikimas
Pandėlio dvaras žinomas jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. XVII a. šis dvaras priklausė Rajeckams, vėliau savininkai keitėsi. 1772 m. susitarimu tarp dvarininkės Onos Chreptavičiūtės-Chreptavičienės ir Ukmergės pavieto karužos Ignaco Koscialkovskio Pandėlio valda turėjo atitekti pastarajam. 1773 m. plane dvaras bei miestelis nurodyti priklausantys Ignacui Koscialkovskiui. Minėtas planas - tai ankstyviausias Pandėlio kartografinis vaizdas.
Centrinius dvaro rūmus ir kitus statinius pastatė Koscialkovskiai XIX a. II pusėje. Rūmai stovėjo ant kalvos, prie Apaščios upės. 1921-1923 m. išparceliuojamas M. Koscialkovskienei priklausantis Pandėlio dvaras. Savininkei palikta 60 ha, kurią iš jos nusipirko broliai Stumbriai. Stumbriai, negalėdami suremontuoti aplūžusių rūmų, juos nugriovė.
Dvaro sodybos statiniai ir jų likimas
2016 m. liepos 21 d. Panevėžyje įforminta dovanojimo sutartis, kuria Stasys Stumbrys, Kęstutis Stumbrys, Ona Stumbrienė ir Vaidutis Petronis dovanojo Pandėlio miesto bendruomenei išlikusius dvaro sodybos pastatus: kiemo rūsį, klėtį, akmeninį tvartą ir šulinį. Visi jie priklauso kultūros paveldui.
| Objektas | Būklė |
|---|---|
| Medinė klėtis | Patyrusi gaisrą, kelianti pavojų |
| Akmeninis tvartas | Žavi sienomis, tačiau neturi stogo |
| Kiemo rūsys | Paslaptingiausias objektas, buvusi ledainė |
Bene pats paslaptingiausias parko objektas - iš plytų sumūrytas kiemo rūsys. Rūsį sudaro dvi sujungtos skliautuotos patalpos, panašios į koridorius. Jų šonuose - gana erdvios nišos. Galima manyti, kad jose buvo įtaisytos lentynos vyno buteliams laikyti.
Einu per Japoniją #7 - mus pakvietė į svečius
Dvaro parko atgimimas
XIX a. pirmoje pusėje M. Koscialkovskio įveistas parkas buvo Italijos romantizmo laikų stiliaus, išsidėstęs kvadratais, kuriuos jungė žvyruoti takai. Parką puošė apvažiuojamosios alėjos. Nors dabar parkas praradęs pirmykštį vaizdą, jis džiugina akį klevų ir liepų alėjomis, įspūdingomis guobomis bei vinkšnomis, storais ąžuolais, klevais ir uosiais.
2015 m. pandėliškiai sulaukė geros žinios: rajono taryba patenkino prašymą bendruomenei perduoti naudotis 4 ha žemės sklypą, kuriame yra senasis dvaro tvenkinys. Talkų metu išvalytas tvenkinio dugnas, išlyginta viso parko teritorija ir apsėta žole, įrengtas paplūdimys, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės, nutiesti takeliai. Parką puošia Pandėlio gimnazijos mokytojo Almanto Sriubiškio ir jo mokinių išdrožti suoleliai ir krėslai. Praėjusių metų rudenį parke įrengtas apšvietimas, todėl vakarais jis atrodo fantastiškai.
„Žalgirio“ fabrikėlio istorija
1920 m. iš Amerikos grįžę lietuviai sudarė akcinę bendrovę „Žalgiris“ ir sename Pandėlio dvaro „bravore“ įkūrė fabrikėlį. Įtikinti akcininkai skyrė lėšų ir įrengė vilnų karšimo, verpimo, milų vėlimo, dažymo mašinas, veltinių vėlyklą. Gaminami veltiniai buvo skirti Lietuvai ir eksportui. 1944 m. rugpjūčio mėnesį vokiečiai, apšaudydami Pandėlį padegamaisiais sviediniais, sudegino „Žalgirio“ fabrikėlį. Po karo jo niekas nebeatstatė, nors bandymų būta.
tags: #pandelio #seniunijos #lankytinos #virtos