Jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla), dar žinomas kaip paprastasis jūrinis erelis, yra vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių. Šis įspūdingas plėšrūnas, priklausantis vanaginių šeimai, yra svarbus šalies gamtos simbolis ir šiuo metu išgyvena atgimimo laikotarpį. Šiame straipsnyje nagrinėsime šio paukščio veisimosi ypatumus, ypatingą dėmesį skiriant jo kiaušiniams.
Biologinė Jūrinio Erelio Apžvalga
Jūrinis erelis yra plačiai paplitęs Eurazijoje, o jo arealas tęsiasi nuo pietvakarinio Grenlandijos pakraščio per visą Euraziją iki Beringo jūros ir Japonijos. Lietuvoje šis paukštis sparčiai plinta pastaruosius tris dešimtmečius ir šiuo metu aptinkamas beveik visoje šalies teritorijoje. Jo ištiestų sparnų plotis siekia net iki 240 cm. Suaugusių paukščių kūno ilgis svyruoja nuo 70 iki 92 cm, o patelių svoris gali siekti 5-7 kg, patinų - 3-5 kg. Patelės yra didesnės už patinėlius. Kūnas pilkai rudas, sparnų viršutinė dalis šviesiai pilka, o uodega balta (visiškai tokią spalvą įgauna tik po 5-6 metų). Snapas stambus, gelsvos spalvos, o kojos geltonos, tvirtos, su šiurkščiu padu, pritaikytu slidžiai žuviai laikyti.
Veisimosi Sezonas ir Lizdavietės
Jūrinis erelis yra monogamas ir perėti pradeda ne anksčiau kaip ketvirtaisiais arba penktaisiais gyvenimo metais. Veisimosi sezonas prasideda vasario-kovo mėnesiais ir trunka iki liepos. Šie paukščiai jautrūs trikdymui - net vienkartinis apsilankymas prie lizdo perėjimo ar kiaušinių dėjimo metu gali nulemti dėties žūtį. Lizdus krauna brandžiuose, mišriuose miškuose, dažniausiai ant stambių, subrendusių medžių, tokių kaip pušys, ąžuolai, drebulės ar beržai, maždaug 11-28,5 metro aukštyje. Lizdai būna labai dideli ir masyvūs, statomi iš šakų ir kitų augalinių medžiagų, kartais siekiantys 1,5 metro aukštį ir 2 metrų plotį, o kai kuriais atvejais net iki 3-5 metrų aukščio ir 2,5 metro skersmens, sverdami iki 600 kg ir daugiau. Jie yra labai prisirišę prie savo lizdaviečių ir net aplinkai pasikeitus, jei lizdas išlieka nepaliestas, pora jo nepalieka. Kartais lizdus suka ant elektros stulpų, prisitaikydami prie žmogaus sukurtos aplinkos.
Kiaušiniai ir Perėjimas
Patelė deda 1-3, dažniausiai 2, kartais 4 kiaušinius 48-60 valandų intervalu. Kiaušiniai yra dideli, kreminės arba gelsvos spalvos, su tamsiomis dėmelėmis, kartais su neryškiais rudais taškeliais. Jų dydis gali svyruoti, bet paprastai būna apie 7-8 cm ilgio ir 5-6 cm pločio. Didžiąją laiko dalį kiaušinius peri patelė, ją retkarčiais keičia patinas. Inkubacijos laikotarpis trunka apie 35-45 dienas (kai kuriais duomenimis - 36-38 dienas). Perėjimo metu patinas gali badauti ir netekti iki 45% kūno svorio. Dažnai dėtyje vienas kiaušinis būna nevaisingas.
Jauniklių Auginimas ir Mityba
Išsiritę jaunikliai yra visiškai priklausomi nuo tėvų, kurie juos maitina atrydami maistą. Lizdus jaunikliai palieka po 70-90 dienų, tai įvyksta birželio-liepos mėnesiais. Jauniklius iki rudens maitina suaugę paukščiai. Jūrinis erelis yra plėšrusis paukštis, kurio mityba daugiausia susideda iš žuvų, tokių kaip šlakiai, karšiai, lynai. Medžioja sklandydami virš vandens telkinių ir griebdami aukas kojomis, kartais nardydami. Taip pat gali medžioti vandens paukščius, smulkesnius žinduolius (pvz., žiurkes, triušius) ir net kitus gyvūnus, tokius kaip vištos, mažesnės lapės, šernų jaunikliai, kartais net katinai. Ereliai gali tūpti į medį netoli vandens ir ilgai laukti tinkamos progos.
Grėsmės ir Apsauga
Didžiausios grėsmės jūriniam ereliui yra žmonių trikdymas, miškininkystės veikla lizdavietėse ir jų aplinkoje veisimosi sezono metu. Dėl gamtosauginių priemonių plėšriųjų paukščių populiacijos Europoje atsikūrė, tačiau jų mirtingumui vis dar didelę įtaką daro žmogaus veikla. Daugelyje šalių už erelio, jo kiaušinio ar lizdo sunaikinimą gresia baudos ar net laisvės atėmimo bausmė. Jūrinis erelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, o nuo 2019 m. pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kategorijas jam priskirta NT (beveik nykstanti) kategorija. Šiuo metu jūriniai ereliai saugomi Blinstrubiškio miške, Kuršių mariose, Kuršių Nerijoje ir Nemuno deltoje.
Jūrinių erelių populiacija Lietuvoje pradėjo augti XX a. pabaigoje. Pirmieji lizdai rasti 1985 metais. 1998 m. galėjo perėti 40-50 porų, 2007 m. populiacija buvo vertinama 70-80 perinčių porų. 2019 m. jų skaičius išaugo iki 150-170 perinčių porų, o šiuo metu gali siekti iki 200 porų.
Jūrinis erelis žvejoja
Gyvena jūrinis erelis netrumpai - ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė laisvėje siekia 36 metus. Suaugę paukščiai sėslūs ir lizdavietėse lankosi ištisus metus.
tags: #paprastasis #jurinis #erelis #kiausiniai