Artėjant pavasariui ir Velykoms, prisimename ne tik bundančią gamtą, bet ir senas tradicijas, susijusias su šia švente. Velykos - tai ne tik margučiai ir kiškučiai, bet ir gilios istorijos, papročiai bei pasakos, perduodamos iš kartos į kartą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Velykų margučių istoriją, tradicijas ir su jais susijusias pasakas, pradedant senovės papročiais ir baigiant šiuolaikinėmis interpretacijomis. Keliausime po linksmą ir spalvingą kiaušinių pasaulį, kuris apipintas ne tik senovės mitais ir tradicijomis, bet ir smagiais žaidimais bei kūrybinėmis idėjomis vaikams. Kiaušiniai - tai ne tik maistas, bet ir puiki priemonė smagiems žaidimams bei kūrybiškumui lavinti.
Velykų kiaušinio ištakos ir gilioji simbolika
Kiaušinis - atgimstančios gyvybės ir pasaulio pradžios simbolis
Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais, pažymi Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė. „Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pranešime žiniasklaidai pasakoja A. Valiukevičienė. Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai. Pavasaris - kiaušinių dėjimo metas. Tai metas - su visa gamta prisikelti, atsinaujinti, gyvybę pratęsti. Kiaušinis - vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simbolis. Kiaušinio viduje slypi atsinaujinimo jėga, atgimimas, gyvybės energija.
Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis. Apie pasaulio pradžią iš kiaušinio tikėjo ir senovės lietuviai. Etnologė Pranė Dundulienė yra rašiusi, kad lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Vienoje Šiaurės Lietuvoje užrašytų sakmių aiškinama, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet įsinorėjusi lesti ir nuskridusi ieškoti maisto. Tuo metu užėjęs lietus ir sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro ją kiaušinis ir iškritęs. Bekrisdamas kiaušinis atsimušęs į debesį ir perskilęs į tris dalis. Manyta, kad iš kiaušinio atsirado visas pasaulis. Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o valgymą pabaigdavo - vaisiais. Todėl ir atsirado posakis: nuo kiaušinių iki vaisių. Kitaip sakant, tas posakis reiškia, kad viskas yra nuo pradžios iki pabaigos. Vadinasi, pradžių pradžia - kiaušinis. Apie tokį, Kosminį kiaušinį pasakoja įvairių tautų mitai. Tvirtinama, kad iš tokio kiaušinio gimė šis pasaulis.
Viename indų mite apie pasaulio kūrimą pasakojama, jog pradžių pradžioje nebuvo nieko. Nebuvo nei Saulės, nei Mėnulio, nei Žvaigždžių. Iš chaoso išsiskyrė vandenys. Jie pagimdė ugnį. Jos karštis sutvėrė Aukso kiaušinį. Aukso kiaušinis plūduriavo bedugniame ir bekraščiame okeane. Iš Auksinio gemalo atsirado Praamžis Brahma. Jis sudaužė Kiaušinį. Šis perskilo pusiau. Iš viršutinės jo dalies atsirado Dangus, iš apatinės - Žemė, o tarp jų, kad atskirtų vieną nuo kito, buvo sukurta oro erdvė. Taip iš Aukso kiaušinio buvo sukurta visata. Atsirado erdvė ir laikas.
Margučių magiškoji galia ir krikščioniškos vertybės
Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. Pirmasis sumuštas margutis paprastai yra nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalinamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui. Krikščionybei atėjus šią šventę imta sieti dar ir su Kristaus prisikėlimu. Krikščionybėje iš karsto atsikėlęs Kristus kai kur lyginamas su viščiuku, išsiritusiu iš lukšto. Gal todėl per Velykas kiaušinis ir siejamas ir su Kristaus prisikėlimu.
Lietuvoje nuo seno margučiams priskiriama stebuklinga galia. Velykų kiaušinis, ypač dovanotas, žmogui turi suteikti laimės. Tokį margutį reikia saugoti visus metus. Tik reikia neužmiršti, kad metus ir dar ilgiau laikosi tik kietai virti kiaušiniai. Manyta, kad Velykų kiaušiniai turi ypatingos galios: suteikia jėgų, apsaugo nuo ligų ir kerų. Dažnai kiaušinį dalijo į dvi ar keturias dalis ir tik tada valgė. Buvo tikima: jei per Velykas kiaušinį su kuo nors per pusę valgei, tai bėdoj tik jo vardą prisimink ir tau bus pagelbėta. Pas mus nuo seno bandoma, kieno margutis stipresnis. Sumuštą kiaušinį laimėtojas pasiima. Sakoma: kieno drūtesnis kiaušinis, to ir gyvenimas ilgesnis. Įdomu tai, kad anksčiau per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė - prie medžio šakos buvo rišami eglišakės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi margučiai (paprastai magiškas skaičius - 9 ar 12).
Velykų tradicijos ir papročiai Lietuvoje
Velykų šventės pasiruošimas ir apeigos
„Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė.“ Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“
Velykų šventė prasideda savaitę iki Velykų - Verbų sekmadieniu, kurio metu šventinamos verbos supintos iš įvairiausių džiovintų augalų, gluosnių rykštelės, kadagių šakelės. Po Verbų sekmadienio seka Didžioji savaitė, kurios metu laikytasi rimties, stengtasi nesibarti. Didįjį Ketvirtadienį, dar vadinamą Čystuoju (švariuoju) ketvirtadieniu, visa šeima susitvarkydavo namus, kad visi metai būtų švarūs. Didysis Penktadienis - rimties ir susikaupimo, atgailos ir griežto pasninko diena. Didįjį Šeštadienį kiekviena šeima skubėdavo į Bažnyčią atsinešti šventinto vandens ir Velykinės ugnies. Ant šventintos ugnies virė kiaušinius, ruošė Velykinius valgius. Parneštu vandeniu šlakstė namus, kiemą, Velykinį stalą.
Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Be to, laukinių paukščių kiaušiniai dažnai yra margi, taškuoti, todėl primena dabartinius margučius.
Šventinis Velykų stalas ir šeimos susibūrimai
Velykų sekmadienį visa šeima keldavosi labai anksti, nes jei per Velykas ilgai miegosi ir būsi apsnūdęs, tai toks būsi ir visus metus. Pirmoji Velykų diena skirta vaišėms ir švenčiama jaukiame šeimos rate. Šeima susėsdavo prie balta linine staltiese dengto stalo, kurio centre puikuodavosi spalvoti, įmantriais raštais išpiešti margučiai. Stalą puošdavo iš sviesto sulipdytas avinėlis ir daigintos avižos ar miežiai. Ant stalo dar būtinai būdavo mėsiškų patiekalų. Velykinių pusryčių metu vieną šventintą margutį padalindavo į tiek dalių, kiek yra šeimos narių - pirmąją dalį suvalgydavo namų šeimininkas, o vėliau likusieji - pradedant vyriausiuoju ir baigiant jauniausiuoju. Paskutinis margučio gabalėlis atitekdavo šeimininkei. Antroji Velykų diena skirta linksmybėms, susitikimams su draugais ir kaimynais bei giminaičiais. Senovėje Velykos buvo švenčiamos tris dienas. Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, Velykėlėmis arba vaikų Velykomis.
Margučių spalvų ir raštų reikšmės
Kiaušinių žaidimai buvo ne tik linksma pramoga, bet ir magiškas ritualas. Senovėje buvo tikima, kad kiaušinyje slypi gyvatės, kurios, pramušus kiaušinį, pažadina augalus. Margučių marginimas turėjo ir kitą, magišką, reikšmę. Ant kiaušinių piešiami simboliai buvo lyg norų, linkėjimų įpavidalinimas - saulutės simbolizavo saulės, šviesos linkėjimą augmenijai, žvaigždės - šviesias naktis, žalčiukai - gyvybės budimą. Specialias reikšmes turėjo net ir margučių spalvos:
| Spalva | Simbolika / Reikšmė |
|---|---|
| Raudona | Gyvybė |
| Geltona | Javai, derlingumas |
| Mėlyna | Dangus |
| Žalia | Augmenija, gamtos atgimimas |
| Juoda | Žemė, derlingumas |
Šios tradicijos ir idėjos suteikia Velykoms žaismingumo ir kūrybiškumo. Margučių stiprumo išbandymas - tai smagus žaidimas, o Velykų medis - puikus būdas papuošti namus ir sukurti šventinę atmosferą.
Margučių marginimo menas ir kūrybinės idėjos
Tradiciniai ir modernūs marginimo būdai
Niekas tiksliai nežino, kada krikščionys perėmė kiaušinių dažymo tradiciją, tačiau tai greičiausiai įvyko viduramžiais - bent jau apie XIII amžių. Vienas ankstyviausių įrašų apie velykinius kiaušinius yra išlikęs iš 1290 metų, kai Anglijos karalius Eduardas I įsakė nuspalvinti 450 kiaušinių ir išdalinti juos giminaičiams. Ir nors kiaušinių dažymą glaudžiai siejame su Velykomis, kai kurie istorikai teigia, kad kiaušinių dažymo ar kitokio dekoravimo tradicija buvo ankstesnė už krikščionybę. Archeologai netgi rado stručio kiaušinių Pietų Afrikoje esančiame urve, jie išraižyti raštais prieš maždaug 60 000 metų. V. Juodkazienės teigimu, Lietuvoje ir kitose Rytų Europos bei slavų šalyse: Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje bei Čekijoje nuo seno labiausiai yra paplitęs kiaušinių marginimas vašku arba skutinėjimas. Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto kiaušinio, kai peiliuku ar kitu aštriu įrankiu nuo kiaušinio lukšto skutinėjami dažai. Dar vienas populiarus būdas ant kiaušinių išgauti įvairius raštus - žolelių ar gėlyčių priklijavimas ar pririšimas prie kiaušinio ir jo pamerkimas į dažus.
Marginti margučius svogūnų lukštų nuovire lietuviai mėgsta nuo seno. Jei norite, kad margutis nusimargintų lygia ruda spalva, tiesiog įdėkite kiaušinius į puodą su vandeniu ir svogūnų lukštais bei pavirkite. Kai kiaušinį apdėsite žolynais, suvyniosite į marlę ir pavirsite svogūnų lukštų nuovire, išeis „raštuotas“ margutis. Trečias būdas, kai kiaušinį apvyniojate svogūnų lukštais ir žolynais, aprišate marle bei paverdate dažuose. Kad nudažyti blizgėtų, patepkite juos aliejaus šlakeliu ar lašinių paltele. Sesutės Ūla ir Emilija margučius panoro „pataškuoti“ vašku. Smeigtuką pamerkiam į tirpstantį vašką ir greitai bakstelim į kiaušinį. Jei žvakė raudona - ir taškeliai bus raudoni, jei balta - balti ir t. t.
Kiaušinius marginti galite ir natūraliais būdais - prisirinkite įvairiausios lauke augančios žalumos, gausiai apdėkite ja nevirtą kiaušinį, apriškite plona nedažančia medžiaga (geriausiai tam tiks senos mamos pėdkelnės), negailėdami apriškite siūlu. Taip įvyniotą kiaušinį pamerkite į svogūnų lukštų nuovirą. Po maždaug 12 val. užkaiskite nuovirą su kiaušiniu ir užvirus virkite apie 10 min. Išvirtą kiaušinį išvyniokite iš patalų ir turėsite nuostabų margutį be jokių cheminių dažų!
Tiesa, kiaušinius šiais laikais žmonės margina ir įvairiais blizgučiais ar specialiai tam skirtais lipdukais, naudoja įvairius siūlus, netgi skutimosi putas. Na, o tiems, kuriems norisi minimalizmo - kiaušinius galima dažyti ir visai be jokio rašto. Anot maisto ekspertės, nudažytų kiaušinių nereikėtų skubėti valyti - leiskite jiems apdžiūti natūraliai. Štai keletas būdų, kaip išmarginti kiaušinius:
- Į indą pripurkškite skutimosi putų, mentele jas išlyginkite, ant viršaus prilašinkite norimų spalvų maistinių dažų ir išmaišykite mediniu pagaliuku ar ausų krapštuku, kad spalvos susilietų. Išvirtus kiaušinius keletą minučių pamirkykite vandenyje su actu, nusausinkite, tuomet paridenkite margaspalvėse putose ir atskirame inde palikite džiūti.
- Išvirkite ir nudažykite kiaušinius norimų spalvų maistiniais dažais. Nusausinę juos, dėkite ant lukšto po lašelį akrilinių dažų ir, pūsdami orą per šiaudelį, juos išsklaidykite.
- Išvirkite, atvėsinkite kiaušinius ir dabinkite juos gamtos puošmenomis. Džiovintas gėles, samanas ir lapelius pritvirtinkite prie kiaušinio storesniu siūlu ar karštais klijais.
Kaip gali dvimetis ar trimetis marginti margučius? Ogi lengviausias būdas - piešti ant kiaušinio flomasteriais ar dažais. Hero Agnietei ir Jorigei dar labai patiko klijuoti lipdukus. Nudažytus kiaušinius patogu džiovinti štai tokioje „džiovykloje“: perpjaukite bulvę pusiau, įsmeikite į ją tris dantų krapštukus (ar degtukus) ir įdėkite bulvę. Ir rankos liks švarios, ir margučiai sveiki.
Kūrybiškos Velykų dekoracijos ir idėjos
Švenčių nebūna iš niekur, jas susikuriame patys. Prieš marginant margučius, reiktų apgalvoti, kurgi vėliau juos teks dėti. Aišku, pinti krepšeliai ir moliniai dubenėliai labai gražu, bet savo rankų dėžutė - dar mielesnė. Tuo labiau kad ji nieko nekainuoja. Perkirpkite popierinę kiaušinių dėžutę pusiau ir tą pusę, kurioje yra dėkliukai, nuspalvinkite akvareliniais dažais. Kai dėžutė išdžius, nuspalvinkite dar kartą - bus sodresnės spalvos. Smaližiai gali nepatingėti ir pasidaryti želė kiaušinį. Nupjaukite žalio kiaušinio viršų, išpilkite trynį su baltymų, kruopščiai išplaukite vidų ir pripilkite želė. Padėkite kiaušinį į šaldiklį ir kai jis sustings, atsargiai nulupkite lukštą. „Kiaušinis paukščio lizde“ - taip pavadinome šį margutį, įdėtą į tuščiavidurį siūlų kamuoliuką. Išpūskite nediduką balioną ir, jį tepdami klijais, vyniokite siūlus. Kai viskas išdžius, balioną susprogdinkite ir į gautą siūlų lizdelį įdėkite gražiausią Velykų margutį. Kiaušinį galite papuošti ir aplikacija. Išvirtą (natūralų ar jau nudažytą) tepkite klijais (geriausia tinka PVA klijai) ir vyniokite siūlą, kol margučio nebesimatys. Kitas būdas - kai norimą margučio vietą patepate klijais ir barstote blizgučiais, kruopom, kava ar smulkiais makaronais.
Nepamainomi Velykų palydovai - kiškučiai, viščiukai ir drugeliai. Šių galite pasidaryti iš nereikalingų skalbinių segtukų: iš popieriaus iškirpkite drugelio sparnus, pagražinkite juos margaspalviais taškeliais ar juostelėm ir su universaliais klijais priklijuokite prie segtuko. Linksmuosius drugelius galite nutupdyti ant užuolaidos, gėlių vazono ar Velykų medžio. Paprastai Velykoms šeimos iš anksto prisiskina „kačiukų“, išsprogdina beržo šakelių, sudaigina kviečių želmenų ar užsiaugina pipirnę. Tačiau ši Velykų puokštelė privers nusišypsoti kiekvieną: nupjaukite žalio kiaušinio viršų, išpilkite turinį - ir vazelė paruošta. Belieka į ją primerkti gėlyčių, įpilti vandens ir statyti ant stalo. Jeigu turite daugiau kantrybės, galite pabandyti margučiui sumeistrauti „narvelį“. Jums reiks maždaug 2-4 cm ilgio pagaliukų ir vielos. Viela sutvirtinkite pagaliukus į vieną ilgą eilę ir paskui ja apraizgykite margutį.
Čia pateikėme tik keletą idėjų, kaip pasiruošti Velykoms ir į šventinio šurmulio sūkurį įtraukti vaikus. Aišku, užėję į didelį prekybos centrą, jūs galite vienu metu nusipirkti visko, ko tik reikia šventėms. Tačiau pabandyti pavasarėjantį vakarą visiems susėsti prie bendro stalo ir savo rankomis sukurti mažytį stebuklą, tikrai verta.
DIY: VELYKŲ DEKORACIJOS
Velykų pasakos ir žaidimai vaikams
Pasakojimai apie Velykų bobutę ir Velykų zuikį
Velykų bobutės rinkimai ir Gudruolio išdaigos
Vienoje iš pasakų, artėjant Velykoms, Velykų bobutė sugalvojo surengti nepaprastus rinkimus, kad išrinktų patį geriausią, vikriausią ir sumaniausią Velykų zuikį, kuris dovanotų visiems stipriausius margučius. Jauniausias zuikis Gudruolis labai norėjo laimėti, bet jam sunkiai sekėsi spręsti Velykų bobutės duotas užduotis. Tada Gudruolis sugalvojo pagudrauti ir kreipėsi pagalbos į parduotuvę, prašydamas įrankių krepšelio gamybai, kad sukonstruotų patį stipriausią krepšį margučiams nešti. Supratę zuikio gudrybes, pardavėjai paprašė išspręsti galvosūkius. Vėliau Bobutė davė užduotį visiems zuikiams nutrumpinti žolę pievose ir laukuose, kad juose būtų lengviau paslėpti Velykinius margučius. Gudruolis atsiminė apie robotą ir vėl atbėgo į parduotuvę, pasiėmė robotukų kiek išgalėjo ir paleido juos darbuotis už jį. Pradėjo visi nešti kiaušinius į rasos padengtą žolę ir valyti juos. Bobutė nusprendė, kad reikia paruošti didžiulį laužą Zuikio rinkimų ceremonijai ir liepė zuikučiams nupjauti kuo daugiau šakelių. Gudruolis atbėgo į parduotuvę ir užsiprašė galingo grandininio pjūklo šakoms pjauti. Velykų bobutė savo zuikučiams liepė savo trobeles sutvarkyti, kas greičiausiai tai padarys - gaus dar vieną tašką pergalės link! Gudruolis užsiprašė galingų įrankių, nes reikėjo ne vieną darbą padaryti, o ir stogą sutvarkyti, ir žolę nusipjauti, ir net gyvatvores apkarpyti. Priešpaskutiniam išbandymui Velykų bobutė pamatė, kad pagrindinėje salėje neveikia šviesos. Gudruolis pamąstė, kad parduotuvėje turės ir specialių įrankių elektrikams. Atbėgo prašydamas, kad pasiūlytų pačius kokybiškiausius įrankius kabeliams spausti, kirpti ir tvarkyti. Šiandien paskutinė užduotis ir Velykų bobutė skelbs laimėtoją. Reikia ir žolytę patrumpinti, ir nudžiūvusius lapus nupūsti, ir visus užaugusius krūmynus išgenėti. Gudruolis paliko toks išpuikęs per šias žaidynes, kad net nesivargino eiti į sodą, iškart bėgo į parduotuvę sodo priežiūros įrankių paprašyti. Pamačiusi, kaip visi sodai blizga, krepšiai atlaikė keliones, visi margučiai, kurie buvo išdalinti žmonėms - tapo stipriausiais, bobutė labai apsidžiaugė ir pradėjo rėžti kalbą. Gudruolis papasakojo bobutei, kad neturi dar tiek jėgų, tad visi už jį stipresni. Jis jauniausias, nežino kaip savo šuolius pagreitinti, tad visi už jį greitesni. Žinojo, kad nelaimės šių žaidynių, jei nepasitelks pagalbos. Netinginiavo jis, o lavino protą „Gitana“ parduotuvėje. Bobutė pamačiusi, kad visi zuikučiai palaiko jauniausią, nusprendė padovanoti zuikiui laimėjimą. Ši pasaka moko, kad išradingumas ir sumanumas gali padėti įveikti kliūtis, net jei esi jauniausias ir silpniausias. Gudruolis, pasinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis ir įrankiais, sugebėjo įvykdyti visas užduotis ir pelnyti Velykų bobutės pripažinimą.
Velykė ir stebuklingi margučiai
Kažkur toli toli, miško pakraštyje, gyvena Velykė. Ji ištisus metus nuo ryto iki vakaro margina margučius. Velykų naktį geroji senolė sudeda margučius į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Stebuklingą Velykų rytą kiekvienas vaikas ant palangės ar po lova randa po gražų margutį. Tik, deja, pačios tetulės Velykės iki šiol niekam nėra tekę pamatyti. Ši pasaka apipina Velykas paslaptimi ir magija, sukurdama vaizdą apie gerąją senolę, kuri rūpinasi vaikais ir dovanoja jiems džiaugsmą. Tai tarsi Kalėdų senelio atitikmuo, tik Velykų tematika.
Šuniukui Keksui vaikštinėjant siauručiu miško takeliu ir ieškant bundančio pavasario ženklų, netikėtai atsitiko girdėtas, bet neregėtas įvykis… Jis sutiko labai mielą bobutę Velykę, gyvenančią prie Šventosios upės ošiančiame paslaptingame pasakų miške, kuri primargina daug stebuklingų margučių ir cukriniu arba vaškiniu, ilgaausiais kiškiais pakinkytu vežimaičiu Velykų naktį juos išvežioja geriems vaikams. Pasikvietė ji Keksą į savo magišką, bičių vašku kvepiančią trobelę. Velykų naktį Velykų bobutė atsikėlė labai anksti, gerokai prieš patekant saulei. Bobutė skubėjo aplankyti visus vaikučius iki patekant saulei ir juos margučiais apdovanoti. Pasikinkė kumelaitę į ratus, pažabojo ją. O bobutės vežimėlis nepaprastas - iš geltono, kvepiančio bičių vaško nulipdytas. Ir kumelaitė nepaprasta - blizganti, iš balto, tyro, puraus sniego. Jos karčiai tokie ilgi, garbiniuoti, vėsia šarma aptraukti. Velykų bobutės vadelės irgi visai ne paprastos, o iš mėnulio spindulių nupintos. Bobutė prisikrovė kupiną vežimuką margučių: žalių, geltonų, raudonų, mėlynų ir dar kitokių. Velykų bobutės botagas irgi ne bet koks. Kai tik Šyvutė pajuto, kad jau bobutė vežimėly, tuojau piestu op, ir jau Velykė su margučiais rieda. Smarki kumelaitė skuodžia it viesulas, net šarma nuo jos krinta. Kur tik privažiuoja trobelę, bobutė tuoj sako: Tpru-u! Kumelaitė iš karto stapt. Bobutė iš vežimėlio padrykt ir tyliai ant pirštų galų įeina į trobelę. Žiūri, kiek yra vaikų. Paskui atsargiai kiekvienam vaikui padeda po lovyte margutį. Ir, apsisukusi palengvėle, kad vaikai nepabustų, šlept, šlept, šlept išeina. Sėda į vežimaitį ir rieda toliau. Taip iki saulėtekio aplanko ir apdovanoja margučiais visus vaikučius. Kai tik saulutė pateka, snieginė Velykų bobutės kumelaitė ištirpsta. Iš mėnulio spindulių pintos vadelės išnyksta. Vaškinis vežimėlis susileidžia ir subyra. Žiemos speigų botagas nuo saulės spindulių pasidaro neskaudus ir pranyksta.
Pasaka „Kiaušinio svajonė“
Yra sakoma: jei labai tiki savo Svajone, jinai būtinai išsipildys... Bet, dar yra sakoma: jei kažkam papasakosi savo svajones, jos deja - neišsipildys. Tad, savo svajonių negaliu papasakot JUMS, bet galiu papasakot, apie ką svajoja kiekvienas kiaušinis. Gyveno kiaušinis. Ir turėjo jis svajonę - tapti velykiniu kiaušiniu. Savo svajonę laikė paslėpęs giliai giliai kelnių kišenėje ir tik kartais ją išimdavo ir grožėdavosi. Jo močiutė Kiaušinienė sakydavo: „Jeigu nori, kad tavo svajonė išsipildytų, kiekvieną rytą galvok apie ją ir niekam apie ją nepasakok.“ Labai gaila, bet močiutės Kiaušinienės jau nebėra. Ją kažkas suvalgė su lašinukais ir raugintais agurkėliais. Kas gali žinoti, galbūt lašinukai ir rauginti agurkėliai buvo jos Svajonė. Kaip ten bebūtų, močiutės išmintingi žodžiai nepasimiršo. Kas rytą Kiaušinis išsiimdavo savo Svajonę, žiūrėdavo į ją ir glostydavo. Taip kelnių kišenėje Svajonė ir gyveno. Išaušo saulėta pavasario diena. Oras buvo šiltas, ir Kiaušinis išėjo pasivaikščioti į laukus. Jis ėjo švilpaudamas, dairydamasis į žydrą dangų, rankas laikydamas kišenėse. Taip jis vaikščiojo, dainavo ir džiaugėsi pavasariu visą dieną, o kai grįžo į namus ir norėjo pasigrožėti savo Svajone - kišenėje jos neberado. Ir tik dabar jis pamatė, kad kelnių kišenės saga atsegta. Atsiminė, jog visą dieną laikė rankas kišenėse, o paskui pamiršo užsegti sagą. Galbūt todėl jo Svajonė iškrito ir pasimetė kažkur toli laukuose. Dvi dienas vargšas Kiaušinis liūdėjo. Dvi dienas jo namuose lijo lietus, nors už lango švietė saulė. O trečią rytą atsitiko stebuklas. Vos tik Kiaušinis pabudo, jis pajuto, kad guli ne savo lovoje, bet didelėje lėkštėje ant stalo. Šalia jo buvo daug velykinių kiaušinių, išmargintų įvairiais raštais ir spalvomis. Jie pasirodė esą labai mandagūs. - Labas rytas, broluži, - pasveikino jie. - Koks aš jums brolužis? - nustebo Kiaušinis. - Jūs gi, visi tokie gražūs, išsipuošę, o aš visai paprastas. - Nejuokink žmonių, - atsakė storas svogūnų lukštais dažytas kiaušinis. - Verčiau pažvelk į save. O! Neįtikėtinų dalykų atsitinka pasaulyje. Paprastas Kiaušinis pamatė save dailiai išmargintu gražiausiais raštais. Dabar jis ne paprastas, bet Velykinis Kiaušinis. Jis taip apsidžiaugė, kad net pašoko ir vos neiškrito iš lėkštės. - Tu broluži, nešokinėk taip aukštai, - draugiškai įspėjo jį storasis kaimynas. - Velykiniams kiaušiniams pavojinga sportuoti. Velykinis Kiaušinis jautėsi laimingas. Jam atrodė, kad jis galėtų tapti ne tik gimnastu, bet net ir kosmonautu. Tačiau jis buvo gerai išauklėtas ir mandagus, todėl savo kaimynui maloniai tarė: - Ačiū tau, broleli. Teisi buvo močiutė Kiaušinienė, sakydama, kad jei tu savo Svajonę pamilsi kaip patį save, tai ji apsigyvens tavyje. Ir jeigu kartais ji iškristų tau iš kišenės, tu ją atrasi savo širdyje.
Smagūs Velykų žaidimai ir pramogos visai šeimai
Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t.y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų. Velykų rytą, susirinkusi prie šventinio stalo, šeima paprastai bando, ar margutis stiprus, daužia juos vienas į kitą, tikėdami, kad jų bus pats stipriausias. Galite pabandyti mažą gudrybę - te vaikai iš anksto nulipdo margutį iš molio. Nudažykite jį ir atskirti, kur tikrasis, o kur molinis, ne taip jau ir paprasta…
Štai keletas smagių Velykų žaidimų, kurie pradžiugins vaikus:
- Margučių slėpynės: Paslėpkite margučius, o vaikai jų ieško.
- Kiaušiniavimas: Vaikas ateina į trobą, padainuoja dainelę ir gauna kiaušinį.
- Margučių ridenimas: medžio ar kt. aukščiau (kad atrodytų kaip maža čiuožykla). Ir ridenkite margučius. Galimi keli žaidimo variantai:
- Šiam susilietus su kitu, sau pasiima abu kiaušinius.
- Surenka daugiausia margučių.
- Iš eilės ridenkite kiaušinius, kol šie pasieks visus prizus.
- Kiaušinių nešimo estafetė: Tai išties nesudėtingas, bet labai linksmas žaidimas. Viskas, ko jums reikės - margutis ir šaukštas. Visi dalyviai į vieną ranką paima po šaukštą. Į tą šaukštą įguldo margutį ir stengiasi kuo greičiau jį pernešti nuo vieno taško į kitą. Laimi tas, kuris greičiausiai perneša margutį.
- Paslėpto kiaušinio paieška: Tai atidumo ir greičio reikalaujantis žaidimas. O žaisti jį labai paprasta - vienas iš dalyvių paslepia sutartą kiekį margučių, o kiti eina jų ieškoti. Laimi tas, kuris randa daugiausia margučių.
- Kiaušinių muštynės / Bukynės: Tai mums bene geriausiai žinomas margučių daužymo žaidimas. Bukynių metu tikrinamas kiaušinio stiprumas - vienas žaidėjas laiko kiaušinį, o kitas - daužia.
- Velykų sūpuoklės: Kada paskutinįkart supotės? Kai kurie etnologai teigia, kad mūsų protėviai tai darė bent vieną kartą per metus - šv. Velykų dieną. Mokslininkai dėl supimosi reikšmės ne visiškai sutaria. Vieni teigia, kad supantis buvo imituojamas javų ar linų liūliavimas, gero derliaus laukimas. Buvo manoma, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo geresnis derlius lauks. Kiti mokslininkai štai teigia, kad supimasis buvo laikomas aliuzija į vaiko supimą lopšyje.
- Kiaušinio sukimas: Davus komandą, kiekvienas žaidėjas ant žemės išsuka savo margutį. Laimi tas, kieno margutis sukasi ilgiausiai.
- „Antpirštuko“ žaidimas: Visi žaidėjai trumpam išeina iš kambario. Pasilieka ir kažkur paslepia antpirštį, kad jis būtų matomas. Nekalbėdami ir nerodydami, ieško antpirščio. Nesakę sėda ant grindų ir laukia, kol likusieji jį taip pat išvys.
Velykos vaikams gali būti išties įsimintina švente. Velykiniai žaidimai ir kiti užsiėmimai vaikams gali tapti ne tik puikia pramoga, bet ir juos supažindinti su mūsų protėvių tradicijomis. Šv. Velykos gali tapti puikia proga prisiminti senąsias tradicijas, pristatyti jas savo vaikams, žaisti ir mėgautis smagiai leidžiamu laiku.
DIY: VELYKŲ DEKORACIJOS
Edukaciniai žaidimai ir eksperimentai su kiaušiniais
„Paprasto Kiaušinio Nepaprasta Istorija“ darželyje
Prabėgus gražiausioms pavasario šventėms lopšelio-darželio „Saulutė“ salėje „Bangelių“ grupės vaikučiai kartu su tėveliais žaidė žaidimą „Paprasto kiaušinio nepaprasta istorija“, kurio metu ieškojo vištytės Fifinos kiaušinio. Vaikai kartu su mokytojomis pasipuošė viščiukais ir vištytėmis, o tėveliai - linksmaisiais kiškučiais. Ieškodami dingusio kiaušinio vaikai atliko įvairias STEAM užduotis: įvardino spalvas, dainavo daineles, skaičiavo viščiukus, kūrė ir konstravo pavasarinį paveikslą. Džiaugiamės vaikučių ir tėvelių sėkmingu aktyviu dalyvavimu įveikiant užduotėles ir tokiu būdu gerinant komandinio žaidimo įgūdžius.
Eksperimentas su kiaušiniu
Ugdytiniams žaisdami su SLIME kilo idėja pasigaminti raminantį žaislą - kiaušinį. Vaikai į stiklainį įdėjo rudą kiaušinį ir užpylė jį actu. Kiekvienas galėjo stebėti, kaip ant lukšto kyla burbuliukai - vyko cheminė reakcija. Kitą dieną ugdytiniai tyrinėjo pakitusį kiaušinį: jis tapo didesnis, šviesesnės spalvos, be lukšto. Kiaušinis tapo minkštas - kaip guminis. Vaikai lygino kiaušinį prieš ir po eksperimento, aptarė, kuo jie skiriasi. Pastebėjo, kad lukštas ištirpęs, virtęs į miltelius, o pats kiaušinis tapo lengvesnis.
Kiaušinio reikšmė ir nauda
Kiaušiniai sapnuose ir liaudies tikėjimuose
Ne vienam kiaušinių valgytojui po Velykų kiaušiniai sapnuosis. Pasak Senojo lietuvių sapnininko, kiaušinius sapnuoti reiškia, kad tavo nauda dar be garantijos. Daug kiaušinių sapne - nemalonūs procesai. Sapne dėti kiaušinius - sveiki vaikai užaugs. Kiaušinio baltumas - laimė. Sukultas kiaušinis - nesusipratimai, nemalonumai. Sveikas kiaušinis - gera naujiena. Išmargintas kiaušinis sapne - gausi dovaną. Pirkti sapne kiaušinius - greit pagerės gyvenimas. Valgyti kiaušinius - susižadėti. Sudaužysi sapne kiaušinį - nemalonumai. Kepti kiaušinius - pokalbiai.
Liaudies tikėjimuose kregždė yra laikoma namų saugotoja. Pasakojama, kad jei kregždė suka lizdą prie namų, tai tie namai nedegs. Jei kas išdrasko kregždės lizdą, ji atneša žarijų ir uždega stogą. Taip pat kregždė išgelbėjo žmogų nuo žalčio. Mergaitė, pavogusi siūlų kamuoliuką, buvo paversta kregžde.
Kiaušinio nauda ir sudėtis
Dėl kiaušinių naudos ir žalos kryžiuojasi mokslininkų bei mitybos specialistų nuomonės. Vieni kiaušinius į šuns dienas deda, kiti - į padanges kelia. Matyt, dėl kiaušinio naudos mūsų organizmams teisybė gali būti kažkur per vidurį. Nors keista: XXI amžiuje nesugebama ištyrinėti kiaušinio taip, kad nebūtų baisu jo ant pusryčių ar pietų stalo pasidėti. Tačiau jau dabar baigiama prieiti prie išvados, kad kiaušiniai valgytojams daugiau naudingi nei žalingi. Kitaip ir neturėtų būti, juk žmonės kiaušinius valgė net tada, kai dar iš medžių nebuvo išlipę. Mūsų protėviai ne tik į paukščių lizdus įsisukdavo. Valgė driežų ir kitų reptilijų kiaušinius.
Dabar mes irgi valgome ne tik vištų kiaušinius. Dabar Lietuva kiaušinių įvairovės reikalu nėra pėsčia. Nebe pirmi metai valgome ne tik vištų, bet ir putpelių kiaušinius. Net tada, kai buvo aiškinama, kad kiaušiniai nėra labai geras maistas, gydytojai dietologai patardavo kiaušinių nevengti. Mat juose yra daugybė žmogui reikalingų medžiagų. Yra vitaminų, mineralų, antioksidantų, galinčių žmogų apsaugoti nuo daugelio pavojingų ligų. Kiaušiniai vertingas produktas, ypač jaunam augančiam žmogaus organizmui.
Tyrinėtojai vardina kiaušiniuose esančius lobius: baltymai, riebalai, angliavandeniai, įvairios rūgštys. Yra: kalcio, geležies, fosforo, magnio, cinko, kalio, A, B1, B2, B5, B9, B12 ir D vitaminų. Kiaušiniai lengvai įsisavinami. Jie tinka vaikams - kepti ar virti. Kiaušiniai turi daugiau baltymų nei vištiena, todėl visai sveika per savaitę suvalgyti 3-4 kiaušinius. Nors dabar jau niekas nebedraudžia ir kasdien suvalgyti 1 ar 2 kiaušinius. Mat kiaušiniai daugiau naudingi, nei žalingi. Anksčiau kiaušinių valgyti bijota dėl juose esančio cholesterolio. Viename vištos kiaušinyje yra tik apie 75 kalorijos. Kai žmogui, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą, kasdien reikia 1700-2500 kalorijų. Kai kas baiminasi kiaušinių trynių ir valgo tik baltymus. Taip daryti nereikėtų - kiaušinį reikia suvalgyti visą - tokį, koks jis yra. Kitaip juk tai bus jau nebe kiaušinis.
Tvarumas ir atsakingas kiaušinių vartojimas
Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais. Tačiau šis ryšys pamažu silpnėja, ypač kai artėjant Velykoms kiaušinius perkame parduotuvėse jau sudėtus į dėžutes, o ne gauname iš savo pačių kieme auginamų paukščių, pranešime spaudai teigia Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė. „Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius“, - sako R. Didjurgytė. Dėl to prekybos tinklas siekia dar iki 2024 metų pabaigos iš savo asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius, o iki 2025 metų pabaigos - tokių kiaušinių nebenaudoti savo privačių prekių ženklų gaminiuose. Įmonės atstovė pastebi, kad šio tikslo yra siekiama palaipsniui ir jau dabar 50 proc. kiaušinių asortimento sudaro laisvai arba ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai.