Dešimtąjį sezoną „Kinas po žvaigždėmis“ pradėjo įspūdingai - kartu su Lietuvos kino centru surengta iniciatyva „Lietuviško kino naktis“. Jos metu visoje Lietuvoje ir pasaulyje Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“ (1978) žiūrėjo beveik 15 tūkst. žmonių. Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur - kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas.
Kultūros fenomenas, įsirėžęs į atmintį
Režisieriaus Arūno Žebriūno romantinė juosta apie meilę, sukurta pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą, didelio populiarumo sulaukė 1978 m. ir iki šiol išlieka aktuali bei gyva. „Riešutų duona“ - tai ne tik filmas, bet ir tam tikras kultūros fenomenas, įsirėžęs į lietuvių atmintį. Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė teigia, kad filmas jau tapęs daugelio gyvenimo dalimi, o tokie posakiai kaip „myliu tave žvėriškai žvėriškai“ cituojami ir vis prisimenami.
Filmas paliečia universalias temas - vaikystę, pirmąją meilę, santykius su šeima ir visuomene. Kinotyrininkė Izolda Keidošiutė sako, kad „Riešutų duona“ yra artima juosta dėl sąsajų su vaikyste: „Visi mes turėjome vienokią ar kitokią vaikystę, kuri vieniems kvepėjo riešutų duona, kitiems - gal kuo nors kitu. Visi turėjome ir pirmąją meilę, senelius, tėvus.“
Riešutų duona (filmas)
Meilės istorija už ekrano ribų
Filmas „Riešutų duona“ suvedė ne tik Andrių Šatą ir Liuką Kaminskaitę ekrane, bet ir aktorius Algirdą Latėną bei Elvyrą Piškinaitę realiame gyvenime. Praėjus porai metų nuo filmavimo jie susituokė. Elvyra prisimena: „Tada, 1978-aisiais, mūsų filmas buvo anonsuojamas Katedros aikštėje - didžiuliuose stenduose. Juose buvo filmo nuotrauka, kur mes su Algiu susiglaudę. Tai mums draugai vestuvių proga užsakė tokį patį plakatą, nuvežė į Zarasus ir pakabino Algio tėvukų balkone.“
Geografinė sklaida ir prieinamumas
Lietuvos kino centro pastangomis restauruota „Riešutų duona“ tapo atvira demonstravimui visoje Lietuvoje. Leidimą legaliam rodymui bei aukščiausios kokybės kopiją gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija ar kita oficiali iniciatyvinė grupė.
Tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre.
| Miestas | Pagrindinė lokacija |
|---|---|
| Vilnius | Katedros aikštė |
| Kaunas | Šalia Kauno pilies |
| Šiauliai | Šiaulių kino muziejus |
| Panevėžys | Kino centras „Garsas“ |
| Alytus | Miesto sodas |
Sauliaus Šaltenio kūrybos savitumas
Rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais sukurtas filmas, atskleidė, kas įkvėpė jį sukurti šią istoriją: „Kūrinio kaltininkė - mergaitė Lola. Ji iš Argentinos, kadaise įkvėpė mane, o vėliau tapo ir mano vaikų motina.“ Jo kūrybai būdingas poetiškas, kandus ir emociškai įelektrintas pasakojimas, kuriame dažnai sutinkama ironija bei paradoksai.
Šaltenio tropai - lyg kraujo krešuliukai, konkretūs, jutimiški, žemiški. Jo proza vizuali ir dinamiška, o scenaristo įgūdžiai prozos raiškai suteikia sveikų impulsų. Būtent už savitą filosofinių klausimų ir šmaikščios intonacijos dermę šis kūrinys išlieka toks mėgstamas ir aktualus.
