Norint apibrėžti pasaulio šalių geografinę padėtį, būtina suprasti pagrindines pasaulio kryptis ir kaip jos taikomos globaliu mastu. Geografinė padėtis yra esminis veiksnys, lemiantis šalių ekonominę, kultūrinę ir politinę raidą.
Pagrindinės pasaulio kryptys ir orientavimasis
Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra:
- Šiaurė (Š/N): Kryptis link Šiaurės ašigalio.
- Pietūs (P/S): Kryptis link Pietų ašigalio.
- Rytai (R/E): Kryptis, esanti 90 laipsnių kampu į dešinę nuo šiaurės.
- Vakarai (V/W): Kryptis, esanti 90 laipsnių kampu į kairę nuo šiaurės.
Taip pat egzistuoja tarpinės pasaulio kryptys: Šiaurės rytai (ŠR), Šiaurės vakarai (ŠV), Pietryčiai (PR) ir Pietvakariai (PV).
Krypties paieška yra esminė navigacijos dalis, o tam pasitarnauja tokie įrankiai kaip kompasas.
Kompasas - patikimas orientavimosi įrankis
GPS ir „Google” žemėlapių amžiuje, kompasas - tai prietaisas, kuris pamažu tampa praeitimi. Vis dėlto, verta išmokti juo naudotis, nes, skirtingai nei navigacija, jis nenuvils jūsų žygio ar orientacinio žygio metu. Kompasas yra paprastas navigacijos prietaisas su magnetine adata, kuri rodo magnetinio poliaus (šiaurės-pietų) kryptimi ir leidžia nustatyti kitas pasaulio puses. Jis pirmiausia naudojamas orientuotis žemėlapyje (teisingai nustatyti padėtį vietovės atžvilgiu), nustatyti kryptį, kuria reikia plaukti norint pasiekti kelionės tikslą, arba surasti kelią, jei pasiklystama arba, pavyzdžiui, navigacijos kelias užžėlęs. Kartu su turistiniu žemėlapiu kompasas padeda, pavyzdžiui, nustatyti viršūnę, upę ir pan. Jis tinka žygiams kalnuose, orientavimosi sportui, važiavimui dviračiu ir išgyvenimui.
Kompaso sandara ir veikimo principas
Kompasas turi plokščią cilindrą primenantį korpusą (pagamintą iš plastiko arba metalo lydinio, pvz., aliuminio), kurio viduje yra magnetinė adata (plokščias, lengvas ir siauras magnetas), pakabinta ant ašelės (kuri leidžia jai suktis) ir disko su krypties ženklais ir graduojamąja skale. Kompaso cilindrą galima padėti ant vadinamosios plokštelės, kurioje yra liniuotė (skalė milimetrais ir coliais), didinamasis stiklas (leidžia įskaityti smulkias žemėlapio žymes) ir skalė su įprastomis žemėlapių skalėmis (leidžia efektyviai išmatuoti atstumus).
Kompasas veikia dėl adatos sąveikos su Žemės magnetiniu lauku, todėl nesvarbu, kur esate ar koks paros metas, adata atsiduria tarp magnetinių polių ir rodo šiaurę ir pietus. Šiuolaikiniai prietaisai taip pat rodo rytus ir vakarus. Verta pažymėti, kad Žemės magnetiniai poliai (vietos, kuriose magnetinio lauko linijos išsidėsčiusios statmenai Žemės paviršiui), į kuriuos rodo kompasas, nėra tapatūs geografiniams poliams (Šiaurės ašigalis Arkties vandenyne ir Pietų ašigalis Antarktidoje). Kitaip tariant, jie nesutampa, nes magnetiniai poliai periodiškai keičia savo padėtį. Taip yra dėl magnetinės deklinacijos skalė, tai kampas tarp geografinės ir magnetinės šiaurės. Raudona rodyklė ant magnetinės rodyklės rodo šiaurę.
Kompasų tipai
Yra keletas kompasų tipų, skirtų skirtingoms reikmėms:
- Geodezinis kompasas: naudojamas tiksliam horizontalių kampų nustatymui lauke atliekant geodezinius darbus (daugiausia topografinę fotografiją).
- Geologinis kompasas: prietaisas, padedantis išmatuoti, pavyzdžiui, horizontalius kampus lauke, vertikalius kampus arba šlaitų kampus, kuriais geologai gali išmatuoti geologinių sluoksnių eigą ir kritimą žemėje.
- Saulėtas kompasas: leidžia nustatyti pasaulio kryptis pagal Saulės disko padėtį danguje tam tikru paros metu. Jo privalumas - atsparumas magnetinėms anomalijoms arba galimybė nustatyti kryptis netoli ašigalių.
- Elektromechaninis kompasas (girokompasas): tai prietaisas su giroskopu. Jis dažniausiai naudojamas laivuose. Juo galima nurodyti geografinę šiaurę.
Dėl kai kurių „kompasas” ir „kompaso kryptis” yra tas pats įrenginys, tačiau tai klaidinga nuomonė. Kompasas turi magnetinę adatą, bet be to, jis turi ir taikiklius - taurelę, žnyplę ir veidrodėlį, kurie naudojami azimuto nustatymas (horizontalus kampas tarp šiaurės ir krypties į pasirinktą tašką/objektą, matuojamas pagal laikrodžio rodyklę).
Štai kaip naudotis kompasu ir žemėlapiu
Orientavimasis žemėlapyje su kompasu
Orientavimasis žemėlapyje yra ne kas kita, kaip tik jo išdėstymas taip, kad jis atitiktų tikrąsias geografines kryptis, o jo viršutinis rėmelis rodytų šiaurę.
- Padėkite žemėlapį ant lygaus pagrindo, nustatykite vietą, kurioje esate.
- Padėkite kompasą ant žemėlapio taip, kad jo centras tiksliai atitiktų jūsų buvimo vietą. Kompaso plokštelė ir krypties linijos turi rodyti šiaurę.
- Laikykite prietaisą vienoje vietoje ir tuo pačiu metu sukite žemėlapį, kol jo šiaurė ir lygiagretės (šiaurės ir pietų ilgumos linijos) sutaps su šiaurės kryptimi kompase.
- Dabar laikas nustatyti azimutą. Sulygiuokite kompaso šoną taip, kad jis jungtų tašką, kuriame esate, su tašku, į kurį einate.
- Tada pasukite prietaiso žiedą taip, kad jo linijos sutaptų su žemėlapyje esančiomis šiaurės-pietų linijomis.
Kaip išsirinkti tinkamą kompasą?
Kompaso įsigijimui įtakos turi jo paskirtis, t. y. kokiai veiklai jį naudosite (ekspedicijoms, bėgimui ar orientavimosi sportui ir pan.) ir kiek tikslūs matavimai jums reikalingi. Jei vykstate į tolimą kalnų ekspediciją, pavyzdžiui, į Šiaurės Ameriką, verta rinktis kompasą su deklinacija. Įvairioms sporto šakoms puikiai tiks modelis su greitu adatos nustatymu, kuris papildomai turėtų būti platus, kad galėtumėte patikrinti rodmenis nenutraukdami veiklos. Pavyzdžiui, orientavimosi sportui gera išeitis yra galimybė prietaisą pritvirtinti prie nykščio. Žygiuojant kalnuose naudinga turėti pakabuką ar raktų pakabuką, kad prietaisą būtų galima pakabinti ant kaklo arba pritvirtinti, pavyzdžiui, prie kuprinės, arba kompasą laikrodžio pavidalu.
Pirkdami magnetinį kompasą atkreipkite dėmesį į papildomas funkcijas, pavyzdžiui, įmontuotą didinamąjį stiklą (kad būtų lengviau skaityti žemėlapį) arba skyrelius su populiariomis skalėmis (kad galėtumėte patikrinti atstumą tarp konkrečių taškų). Taip pat svarbu užpildyti skysčiu. Geriausiai tinka alkoholis - jo tankis mažesnis nei vandens, todėl jis kelia mažesnį pasipriešinimą adatai atliekant sukamąjį judesį, todėl rodmenys yra tikslesni. Kompasas turėtų būti nuolatinė alpinizmo, dviračių sporto, bėgimo, bušido ar išgyvenimo įrangos dalis, nepriklausomai nuo jūsų naudojamos navigacijos įrangos, išmaniuoju telefonu rodomo žemėlapio tikslumo ar maršruto, kurį ketinate įveikti, ilgio.
Regioninės sąvokos: "Rytai", "Vakarai", "Šiaurė" ir "Pietūs"
Kai bandome įsivaizduoti tolimą ir pasakišką kraštą, prieš mūsų akis iškyla Rytai. Žodis Rytai mums skamba magiškai, nes jis mūsų pasąmonei kužda apie geresnę - dar neatrastą ar galbūt jau prarastą - gyvenimo kelionės kryptį, kurią derėtų ir vėl aptikti, o aptikus išdrįsti šia kryptimi keliauti. Nors tokios konkretesnės geografinės sąvokos, kaip Tolimieji Rytai, Artimieji Rytai, Vidurio Rytai ir panašios, leidžia tiksliau nurodyti vieną ar kitą geografinį regioną, tarkime, kurią nors Rytų Azijos šalį ar vadinamojo arabų pasaulio valstybę, minėtos sąvokos mūsų vaizduotei, visus Rytų kraštus linkusios suvokti kaip labai tolimus, nedaro nei įspūdžio, nei įtakos.
Kalbant apie Rytus, tokie geografinį nuotolį apibūdinantys (ar esą privalantys apibūdinti) nusakymai, kaip „Tolimieji“, „Artimieji“ ar „Vidurio“, civilizaciniu, kultūriniu ir mentalinės geografijos požiūriais reiškia labai nedaug, o kartais nereiškia absoliučiai nieko - nebent paties nusakytojo akiračio siaurumą, perspektyvos sąlygiškumą, pagaliau arbitraliai įsigalėjusios konvencijos aklumą. Geriausias pavyzdys - sinoniminis (ar beveik sinoniminis) sąvokų Artimieji Rytai (angl. the Near East) ir Vidurio Rytai (angl. the Middle East) vartojimas: abiem terminais įvardijamas tas pats regionas - arabų pasaulio šalys, ypač esančios Azijoje (Arabijos pusiasalyje, prie Persų įlankos, Tarpupyje ir Levante), prie jų dažnai prijungiant dvi islamo kultūros įtaką patyrusias nearabiškas šalis - Iraną bei (kiek rečiau) Turkiją, taip pat visas ar kai kurias arabiškai kalbančias Šiaurės Afrikos šalis (ypač Egiptą).
Vieno ar kito termino pasirinkimas priklauso nuo kultūrinės tradicijos ir termino vartojimo konteksto: pavyzdžiui, daugelyje kontinentinės Europos šalių ir Rusijoje vartojamas terminas Artimieji Rytai, o anglakalbiuose kraštuose (ypač politikos ir politikos mokslo kontekstuose) - terminas Vidurio Rytai. Nesunku pastebėti, kad skirtingus to paties regiono - arabų pasaulio - nuotolio nuo tam tikro atskaitos taško nusakymus bent iš dalies galėjo lemti ir geografinė perspektyva: žvelgiant iš Europos, arabų pasaulis atrodo esąs visiškai šalia, tiesiog senojo žemyno pašonėje ar prieangyje, taigi iš tiesų arti, o žvelgiant iš Amerikos, pati Europa jau galėtų būti vadinama Artimaisiais Rytais (nors, be abejo, ji taip niekada amerikiečių nevadinama); savo ruožtu arabų pasaulio šalys amerikiečiams jau neatrodo esančios „arti“ - jos lokalizuojamos Vidurio Rytuose.
Rytai - ne tik tekančios saulės, bet ir viliojančių tolių kryptis, gundanti keliautoją ir tyrėją tobulo nuotykio pažadu, svaiginančiomis erdvėmis minčiai ir kūnui, nenumaldomai traukiančiu, bet, jo siekiant, vis į tolius atsitraukiančiu horizontu. Tarp Rytų kraštų lietuviams dvasiškai artimiausios Japonija ir Indija. Svarstymus apie išskirtinę lietuvių kalbos giminystę su sanskritu galime laikyti tauria, lietuvio dvasią kilninančia, bet kalbos mokslo neparemta mistifikacija. Nors tokios apklausos niekas nėra daręs, labai tikėtina, kad bene visuotiniu lietuvių intelektualų sutarimu Japonija būtų pripažinta kaip antroji pagal dvasinį artimumą Lietuvai Rytų valstybė: emocinis jautrumas, lyriškumas, pagarba gamtai, subtilus estetinis jausmas ir gabumai poezijai - tai dvasinę dviejų tautų giminystę iš tiesų ar tariamai liudijantys bruožai, kartais pagrįstai, o neretai ir be pagrindo priskiriami išskirtinai tik lietuvių ir japonų tautoms. Šintoizmo - gamtą sakralizuojančios tautinės japonų religijos - tipologinio bei dvasinio artimumo senajam pagoniškajam lietuvių tikėjimui klausimas buvo ne kartą svarstomas akademiniuose Lietuvos sluoksniuose.
Artimieji Rytai - tai tarsi Europos prieangis, visos Azijos vartai į Europą. Senovės Izraelis, išrinktosios tautos žemė, kurioje susiformavo dvi didžiosios religinės tradicijos - judaizmas ir krikščionybė, kaip ir šiuolaikinė Izraelio valstybė, geografiniu požiūriu yra integrali Artimųjų Rytų regiono dalis, nors kultūriškai (visų pirma mentaliteto ir išpažįstamų vertybių atžvilgiu) priklauso veikiau Vakarams. Šių dienų Izraelis, europietiškiausia ir vakarietiškiausia Artimųjų Rytų valstybė, gali būti laikomas kultūriniu bei politiniu Europos ir Vakarų pasaulio forpostu Artimuosiuose Rytuose (panašiai kaip Japonija - vakarietiškiausia Rytų Azijos šalis - politiniu ir kariniu, o iš dalies ir kultūriniu atžvilgiu laikytina Vakarų forpostu Tolimuosiuose Rytuose).
Net patį alfabetinį raštą senovės graikai perėmė iš finikiečių, Artimųjų Rytų tautos, vėliau jį kiek patobulinę ir pritaikę graikų kalbos garsynui. Žydų ir graikų indėlis į Europos kultūrą yra, be jokios abejonės, svariausias, bet europinės civilizacijos ištakų dera ieškoti dar senesniuose ir gilesniuose kultūriniuose kloduose - Šumere, Babilone, senovės Egipte. Pati daugiau ar mažiau vakarietiškai suprantamo rašto idėja gimė Artimuosiuose Rytuose, Šumere, iš kurio paplito į kitas šio regiono šalis, o vėliau - ir į Europą. Akivaizdu, kad mūsų, europiečių ir vakariečių, kaip savito civilizacinio braižo atstovų ir puoselėtojų, nebūtų buvę ne tik be to, ką paveldėjome iš senovės graikų ir žydų, kuriems privalome būti labiausiai dėkingi už savo europietiškumą, bet ir be šumerų, babiloniečių, asirų, senovės egiptiečių, persų, finikiečių, o vėliau dar ir arabų padarytų įskiepių į Europos kultūros medžio kamieną ir šakas. Europiečiai retai susimąsto apie tai, kiek daug arabų pasaulis davė Europos kultūrai, ypač viduramžiais.
Ginčai dėl Lietuvos priklausomybės regionui
Ginčai, ar Lietuva yra “Rytų”, ar “Vakarų”, o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs. Mat sąvokos “Rytai” bei “Vakarai” populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis ir kyla nesutarimai. "Vakarai" - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o "Rytai" - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės). Šiuo atveju Graikija ar Suomija - Vakarų Europa, o Čekija ar Vengrija - Rytų (nors ir yra vakariau). "Vakarai" tai krikščioniškos kultūros žemės, o "Rytai" - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos. "Vakarų Europa" - tai katalikiška arba protestantiška Europa, "Rytų Europa" - stačiatikiška. "Vakarų Europa" - ES, Europos ekonominės erdvės ir/ar NATO narės, "Rytų Europa" - NVS narės. "Šiaurė" - tai turtingos šalys, "Pietūs" - skurdžios. Kalbama apie rimtą skurdą, tad pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra "Šiaurė" - kaip, beje, ir Australija. "Šiaurė" - šviesesnės odos žmonių, "Pietūs" - tamsesnės odos žmonių gyvenami kraštai. Vėlgi, Europa, JAV, Kanada, o ir Australija pagal šį skirstymą - Šiaurė, Afrika - daugiausia Pietūs. Jei vertinti tik Europą tai "šiauriečiai" - mėlynakiai blondinai/šatenai, "pietiečiai" - tamsesnio gymio baltaodžiai italai, ispanai. Grynai geografinis skirstymas: "Vakarų Europa" - vakarinė Europos pusė, "Rytų Europa" - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama "Šiaurės Europa", "Pietų Europa", kartais "Vidurio Europa". Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje. Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.
Globalūs Šiaurė ir Pietūs
Jau ne vieną dešimtmetį įsigalėjęs terminas „Globalūs pietūs“ (angl. Global South) žymi šalis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, nelygybė ir politinis nestabilumas. Ištarę „Globali šiaurė“, įsivaizduosime joje ne tik Vakarų ir Šiaurės Europą su Šiaurės Amerika, bet ir Japoniją ir Australiją su Naująja Zelandija, kurios išties yra Pietų pusrutulio šiauresnėje dalyje (nes ten kuo labiau į pietus - tuo darosi šalčiau, kol pasiekiame Antarktidą). Likusios Okeanijos, Azijos dalys su keliomis išimtimis, kartu su Afrika ir Pietų Amerika bus priskirtos Globaliems pietums. Tam tikra prasme pilkojoje skylėje - tranzitinėje būsenoje - jau nebe pietūs, bet dar ne šiaurė. Ir apskritai pietų būdvardį čia būtų sunku taikyti, ypač taip toli į Šiaurę esančioms Baltijos šalims. Didžioji dalis šių valstybių buvo vadinama „antruoju pasauliu“, kol žlugo Tarybų Sąjunga. Diskusijų apie Globalius Rytus nėra daug, ypač globaliu mastu. Pasak jo, Rytai užuot prisijungę prie Šiaurės ar Pietų, įstrigo tarp plyšių, nes jie per daug turtingi, kad būtų Pietūs, bet per daug skurdūs, kad taptų Šiaure. Tuo pačiu per daug galingi, kad būtų periferija, bet per silpni būti centru.
Globalūs meno srautai: Šiaurės ir Pietų perspektyvos
Ne vienas Lietuvos menininkas kursuoja į Globalius Pietus - dabar rodoma Žilvino Landzbergo instaliacija San Paulo bienalėje, o Julijono Urbono paroda Šanchajaus Šiuolaikinio meno muziejuje MOCA, tačiau lietuviškame diskurse tai mažai atsispindi. Postkolonialistinis diskursas jau ne vieną dešimtmetį yra perskyręs Šiaurę nuo Pietų, Pirmąjį pasaulį nuo Trečiojo, tačiau vis dažniau kyla klausimai kur pasaulyje įsiterpia mūsų regionas, kuris stiebia savo demokratijos pumpurus link Šiaurės-Vakarų, bet vis užėjus žvarbesniam Rytų vėjui ar Pietų sausrai jie vis linksta ir linksta. Jei pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais vis bandėme orientuoti savo meno rinką ir produkciją į Vakarus, gal jau laikas apsižvalgyti aplink ir pamatyti, kad Žemė apvali ir pasaulyje yra daugiau krypčių su žymiai didesnėmis rinkomis.
Menininkams iš Rytų Europos (žiūrint iš Vakarų perspektyvos) ir Vakarų Azijos (žiūrint iš Rytų perspektyvos) išlieka atviras klausimas - su kuo jiems bendradarbiauti.
Kinijos meno scena: globalūs ryšiai ir vietinė specifika
Kinija iki 2020 siekia įdiegti socialinio reitingo sistemą, kuri analizuoja kiekvieno piliečio elgesį ir tuomet taiko paskatinimų ir baudų sistemą. Taigi yra mažiausiai du būdai, įsitraukti į globalius meno srautus: importuoti menininkus ir jų parodas iš globalių meno centrų arba eksportuoti vietinius menininkus ten. Lankant Kinijos megamuziejus susidarė įspūdis, kad jie daugiausia skiria dėmesio importui ir tūkstančių kvadratinių metrų salėse rodo Sarah Morris, Joseph Beuys, Paul McCarthy ir kitų menininkų parodas. Taigi, tokiuose masteliuose Lietuvos ar Centrinės Europos menininkams greičiausiai būtų neįmanoma patekti. Tiesa 2017 m. buvo viena didesnė paroda „Mąstant per peizažą“, pristatanti Lietuvos modernų ir šiuolaikinį meną Pekino Nacionaliniame meno muziejuje. Ją kuravo Milda Žvirblytė, organizavo NDG, o dalyviai buvo nuo Ferdynand Ruszczyc ir M.K.
Yra ir tarpiniai būdai įsitraukti į globalius žemėlapius, o rezidencijos vienas iš jų. Vėlgi šioje srityje egzistuoja kardinalūs skirtumai nuo megalomaniško Swatch Art Peace Hotel (Šanchajus) įsikūrusio prabangaus kolonialistinio Art Nouveau pastato viršuje iki kelių kvadratinių metrų studijos ir miegamojo („I:project space“) senojo turgaus rajone Pekine. Gentrifikacija Kinijoje vyksta sparčiai žingsnis žingsnin su ekonominiu vystymusi. Pavyzdžiui, Pekine yra ne vienas, bet mažiausiai penki „meno rajonai“, kurių dabar garsiausias yra 798 (buvusi karinė gamykla), tačiau jau nemaža dalimi praradęs savo kvapą ir iš dalies užleidęs galerijų ir menininkų studijų patalpas dizaino parduotuvėms. Nebeliko čia kaip ir kitame meno rajone Caochangdi rezistencinės Ai Weiwei dvasios, kur jis pats restauravo ar statė sau ir draugams studijas. Pirmiausia išgarsėjęs kaip architektas jis paliko Pekine nemažai ryškių kūrinių - pavyzdžiui, daugiau kaip 4000 kv.m. Fotografijos muziejus „Three Shadows“.
Apibendrinant galima teigti, kad Kinija yra pati sau pakankama rinka ir jos užtenka sau pačiai - Kinijos kolekcionieriai perka vietinių menininkų kūrybą kelis kartus brangiau nei jiems mokėtų kolekcionieriai iš Globalios Šiaurės ir galeristai bei menininkai stebisi kodėl globaliose pasaulinėse meno mugėse jų niekas neperka. Kita vertus, Kinijoje svarbi šiaurietiškų „brandų“ kultūra ir dievinimas, todėl dideli privatūs muziejai sėkmingai importuoja Vakarų meno žvaigždes. Iš kitos pusės, lieka mažos projektų erdvės, kurios dirba su labai siauromis ir specifinėmis diskursyviomis temomis.
Lietuvos geografinė padėtis ir jos ypatumai
Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija (588 km), rytuose - su Baltarusija (679 km), pietvakariuose - su Lenkija (104 km) ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (273 km, kitais duomenimis, 267,8 km; su Kuršių mariomis). Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Teritoriniuose vandenyse Lietuva ribojasi su Latvija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.
Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Dotnuva iki Šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo - 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min 20 s anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra pasaulinis laikas +2 h (kaip Helsinkio, Rygos, Atėnų, Jeruzalės).
Kaip geografiškai skirstoma Lietuva?
Norint sužinoti, kaip geografiškai skirstoma mūsų šalis, žemėlapį reikėtų matuoti nuo vieno miesto - jis gali pasitarnauti ir šalį dalinant į šiaurę ir pietus, ir į vakarus bei rytus. Anot hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos V. Ralienės, dalinti Lietuvą į Rytų ir Vakarų reikėtų per Kauną ir per Kėdainius. Jeigu norime padalinti Lietuvą į Šiaurę ir į Pietus, taip pat žemėlapyje reikėtų brėžti tiesią liniją maždaug per Kėdainius. Anot V. Ralienės, jeigu kalbame apie Pietryčius ir Pietvakarius, reikėtų žinoti, kad Lietuvos geografinis centras yra ties Kėdainiais, tad ir vėl nuo jų reikėtų dalinti žemėlapį.
Valstybių skirstymas pagal geografinę padėtį ir kitus požymius
Valstybių geografinė padėtis yra vienas iš esminių kriterijų, pagal kurį skirstomos šalys. Pasaulyje egzistuoja labai didelė šalių įvairovė, kurios klasifikuojamos ne tik pagal geografinę padėtį, bet ir pagal dydį, gyventojų skaičių, teritorinę sudėtį ir valdymo formą.
Valstybių geografinė padėtis skirstoma į tris grupes:
| Tipas | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Pajūrio valstybės | Turi tiesioginį priėjimą prie jūros | Lietuva, Kroatija, Japonija, Prancūzija |
| Sausumos valstybės | Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros | Baltarusija, Čekija |
| Salų valstybės | Yra saloje ar salyne | Islandija |
Be geografinės padėties, valstybės taip pat skirstomos pagal kitus svarbius požymius:
- Teritorijos dydis: Yra didžiausios valstybės ir mažiausios valstybės.
- Gyventojų skaičius: Šalys skirstomos pagal gyventojų skaičių, išskiriant daugiausia gyventojų turinčias valstybes.
- Teritorinė sudėtis: Egzistuoja unitarinės ir federacinės valstybės. Daugiausia yra unitarinių valstybių, kur galioja vieni įstatymai visoje teritorijoje ir veikia viena valdžia. Federacinę valstybę sudaro ne mažiau kaip dvi atskirai valdomos teritorijos.
- Valdymo forma: Pavyzdžiui, respublika - valdymo forma, kur valstybės vadovas nėra monarchas.
Išskirtinės pasaulio šalių savybės
Nuo Švedijos aukštos vertės populiarios muzikos iki Malaizijos guminės pirštinės - kiekviena šalis turi kuo didžiuotis, o naujajame informaciniame žemėlapyje nurodyta kuo konkrečiai pasižymi įvairios pasaulio šalys. Informacijos dizaineris ir žurnalistas David‘as McCandless‘as sukūrė „International Number Ones“ žemėlapį, kuriame, pagal iš interneto surinktą informaciją, jis suskirstė visas pasaulio šalis pagal vieną išskirtinį jų požymį. Lietuvą žurnalistas įvardino kaip greičiausią bevielį internetą turinčią šalį. Tuo tarpu mūsų kaimyninė Latvija yra minima kaip proporcingai daugiausia moterų turinti šalis (100 vyrui tenka 118 moterų), o Lenkija - serbentų šalis. Anot žurnalisto, Estijoje - daugiausia startuolių (angl. start-ups), o Didžiojoje Britanijoje - milijardieriai. Prancūzijai priskirtas daugiausia viskio mėgėjų turinčios šalies titulas, o Vokietija turi galingiausią pasaulio pasą. Žemėlapyje Čadas yra minimas kaip sveikiausių dietų šalis, o Belgija - vieta, kurioje dažniausiai atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais. Paragvajus pasižymi pozityvumu, o Marokas garsėja kaip argano aliejaus šalis. Tuo tarpu vyras JAV įvardino kaip daugiausia šlamšto elektroninių laiškų siunčiančia šalį, o Kanadą - daugiausia asmeninių laisvių piliečiui suteikiančią šalį. D. McCandless‘as dienraščiui „The Independent“ teigė, kad žemėlapiui sukurti prireikė trijų savaičių neperstojamo darbo, kurio metu jis skaitė šimtus straipsnių, analizavo įvairių duomenų bankų (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų, Pasaulio banko, CŽV pasaulio faktų knygos) informaciją ir atlikinėjo labai konkrečias ir specifines „Google“ paieškas.
„Kai kurioms šalims buvo po kelis pasirinkimus, tai joms atrinkau pačius įdomiausius faktus, o alternatyvas palikau informaciniam straipsniui“, - aiškino D. McCandless‘as. Vyras žemėlapio informaciją sugrupavo į kategorijas: prekės, psichologija, ekologija, gastronomija, ekonomika, gerumas, žmogiškumas, technologijos ir bjauru. Prie paskutiniosios kategorijos netikėtai priskirtos tokios šalys kaip JAV ir Australija, kurioje pasitaiko daugiausia informacijos nutekėjimo atvejų, ir Hondūras, kuriam, ko gero, atitenka baisiausias požymis iš visų. Ši šalis įvardijama kaip vieta, kurioje įvyksta daugiausia žmogžudysčių. „Mes nusprendėme sulaužyti savo „Informacija yra graži“ taisyklę ir nusprendėme parodyti ir nelabai geras kai kurių šalių savybes“, - paaiškino vyras.
Kur kas geriau garsėja Ispanija - ten yra didžiausia LGBT bendruomenės narių tolerancija, o Kolumbijoje žmonės gyvena laimingiausiai. Tuo tarpu Indonezijoje yra augiausia kokosų, o Graikija reitinguose dominuoja kaip daugiausia sūrio suvartojanti šalis. Sveikiausiai žmonės gyvena Singapūre, o aukščiausios klasės virtuvės titulas atiteko Japonijai. „Viena staigmena buvo ta, kad Bolivija yra geriausiai vertinama už braziliškus riešutus. Be to, labai smagu matyti, kad tokios Afrikos šalys kaip Uganda, Zambija dominuoja verslumo ir verslininkų bei moterų skaičiaus parlamente kategorijose“, - savo įspūdžiais dalinosi žemėlapio kūrėjas.
