Pastato aukštis virš karnizo: matavimas, reglamentavimas ir svarba

Pastato aukščio matavimas yra svarbus aspektas statybos ir nekilnojamojo turto srityse. Teisingas aukščio nustatymas reikalingas planuojant, projektuojant, statant ir priimant naudoti pastatus. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip teisingai nustatyti pastato aukštį, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir techninius reglamentus, ypatingą dėmesį skiriant pastato aukščio virš karnizo sampratai.

Teisinis Pagrindas ir Reglamentavimas

Pastato aukščio matavimas ir apskaita yra reglamentuojami įvairiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir statybos techniniais reglamentais. Svarbu paminėti šiuos dokumentus, kurie nustato bendruosius reikalavimus statiniams, projektavimo sąlygas, projektų rengimo ir derinimo tvarką, statinių priėmimo naudoti tvarką bei leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką:

  • Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
  • Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.
  • Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 "Statinių, projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka".
  • Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 "Statinio projekto rengimo tvarka".
  • Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 "Statinių priėmimo naudoti tvarka".
  • Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 "Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka".

Pastatų priėmimo naudoti aktuose įrašomi jų kadastro duomenų bylose nurodyti plotai ir tūriai, išmatuoti ir suskaičiuoti prieš pastato (jo dalies) priėmimą naudoti. Apibrėžiant šiuos terminus svarbu suprasti pagrindinius statybos terminus:

  • Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir anstatus bei jų dalis.
  • Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.

Pastato Antžeminės Dalies Aukščio Nustatymas

Pastato antžeminė dalis yra viršutinė pastato dalis nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki pastato aukščiausios konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) viršaus. Šis matavimas yra esminis nustatant bendrą pastato aukštį ir jo atitikimą normoms.

Schema pastato aukščio matavimo

Karnizo Funkcijos ir Svarba

Stogo karnizas - tai horizontali stogo konstrukcijos dalis, išsikišanti už pastato sienos ribų. Pagrindinis karnizo tikslas - apsaugoti pastato fasadą nuo aplinkos poveikio, o antrinis - užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją ir ilgaamžiškumą. Stogai turi būti įrengti pagal teisės aktų reikalavimus bei medžiagų ir gaminių gamintojų instrukcijas. Stogų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos.

Pagrindinės karnizo funkcijos yra šios:

  • Apsauga nuo kritulių: Karnizas neleidžia lietaus vandeniui tiesiogiai tekėti sienomis žemyn.
  • Apsauga nuo saulės ir UV spindulių: Išsikišęs karnizas dalinai uždengia viršutinę sienos dalį, sumažinant UV spindulių poveikį dažams, apdailai ir langų rėmams.
  • Stogo sluoksnių ventiliacija: Tinkamai įrengta karnizo pakala leidžia orui cirkuliuoti tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos.
  • Konstrukcinio sandarumo užtikrinimas: Karnizas sujungia stogo dangą su latakų sistema ir užbaigia stogo geometriją.
  • Estetiškas stogo linijos užbaigimas: Karnizas vizualiai užbaigia stogo konstrukciją ir sustiprina pastato architektūrinį charakterį.

Pastato aukštis virš karnizo yra svarbus rodiklis, ypač vertinant pastato išvaizdą ir jo santykį su aplinka. Architektūroje atikas (sen. gr. ἀττικός - ‘kilęs iš Atikos’) yra dekoratyvinė statinio stogo sienelė virš viršutinio karnizo, pridengianti stogą ir užbaigianti fasadą. Atiku vadinamas ir pastato aukštas virš viršutinio karnizo. Jis atsirado senovės Graikijoje ir paplito įvairių architektūros epochų pastatuose.

Architektūrinis elementas - Atikas

Pagrindiniai Reikalavimai Įrengiant Karnizą

Stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t. y. eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu.

Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuleidžiamas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos gamtai. Ant visų tipų stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuleidimo nuo stogo sistema. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.

Stogo konstrukcijos schema su karnizu

Stogo Dangos ir Nuolydžio Svarba

Stogo nuolydis priklauso nuo dangos, kuri bus montuojama. Skirtingoms dangoms taikomi skirtingi minimalaus nuolydžio reikalavimai:

  • Bituminėms čerpelėms galimas minimalus nuolydis 12 laipsnių.
  • Trapecinio profilio stogo dangą, yra ne mažesnis kaip 7 laipsniai.
  • Naudojant čerpinio profilio metalinę stogo dangą minimalus stogo nuolydis 14 laipsnių.
  • Beasbestinės banguotos stogo dangos reikalaujamas minimalus stogo nuolydis yra 12 laipsnių.

Šlaitinio Stogo Laikančiosios Konstrukcijos

Šlaitinio stogo laikančiosioms konstrukcijoms dažniausiai naudojama mediena. Stogo konstruktyvas skaičiuojamas pagal apkrovas tenkančias stogui ir stogo nuolydį. Stogo konstrukcijai įrengti turi būti naudojama tik išdžiūvusi mediena, be nestabilių šakų, puvinio, ji neturi turėti plyšių didesnių kaip 25 procentai gylio ar ilgio.

Gegnių parametrus parenka konstruktorius. Gegnių skersmuo priklauso nuo stogo dangos ir sniego apkrovos, ilgio, atstumo tarp gegnių, šlaitinio stogo nuolydžio. Siekiant kompensuoti šlaitinį stogą veikiančias horizontalios krypties jėgas, rekomenduojama įrengti stygas arba papildomas atramas.

Grebėstai montuojami statmenai gegnėms ir pagrindinė jų funkcija laikyti stogo dangą arba ištisinį paklotą. Grebėstavimas gali būti tankus, retas arba ištisinis. Ant gegnių klojama vėjo izoliacinė plėvelė, ji tvirtinama ventiliacinėmis lentelėmis (tašais), ant kurių kalami grebėstai.

Tarpai tarp gegnių projektuojami 0,4-1,2 m pločio. Gegnės ruošiamos iš masyvios arba klijuotos medienos. Gegnės yra veikiamos tokių apkrovų: nuolatinės apkrovos - stogo danga bei nuosavas svoris, kintamos - sniego apkrovos. Pagal LST EN 1991-1-3 projektavimo normas antrajam apkrovos rajonui, stogui su nuolydžiu iki 30° sniego apkrovos skaičiuotinė reikšmė lygi 1,66 kN/m².

Izoliacinės Plėvelės Montavimas ir Stogo Sandūros bei Ventiliacija

Sumontavus gegnes klojama izoliacinė plėvelė. Esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Tam, kad būtų prailgintas stogo konstrukcijos ilgaamžiškumas, būtina užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją, ypač virš eksploatuojamo mansardinio aukšto. Stogo konstrukcijos vėdinimo angų plotas turi sudaryti 1/300-1/500 pastogės šiluminės izoliacijos ploto. Jei stogo šlaitų galai apkalami medinėmis vėjalentėmis, reikia naudoti specialius perforuotus ventiliacijos elementus - sofitines juosteles. Ventiliacinių kanalų, esančių virš šiluminės izoliacijos, minimalus aukštis turi būti 50 mm, jei šlaito nuolydis > 20°.

Stogo vėdinimo sistema

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Įrengiant Karnizą

Nors pastato aukštis virš karnizo gali atrodyti kaip smulkmena, netinkamai įrengtas karnizas gali sukelti rimtų problemų. Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

  • Karnizas, kuris išsikiša mažiau nei 30 cm, neapsaugo sienos ir pamato.
  • Pamirštos ventiliacinės grotelės arba paliekami per maži tarpai.
  • Dažna klaida - naudoti vidaus apdailai skirtas plastikines dailylentes.
  • Karnizas projektuojamas neatsižvelgiant į tai, kaip bus atliekama jo priežiūra ar remontas. Per sudėtinga arba sunkiai prieinama konstrukcija (pvz., be inspekcinių angų ar nepasiekiamame aukštyje) apsunkina valymą, perdažymą ar pažeistų elementų keitimą.

Stogo karnizai | Apsilankymas vietoje: 84 serija

Pastato išvaizda ir būklė labiausiai priklauso nuo jo priežiūros. Būkite dėmesingas ir nuosekliai tvarkysite atsirandančius smulkius pastato gedimus. Pastatui, kaip ir automobiliui, būtina nuolatinė priežiūra.

tags: #pastato #aukstis #virs #karnizo

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.