Pekininiai kopūstai (pekininiai bastučiai) laikomi nelepiu augalu: tarpsta greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi. Šie kopūstai sudaro standžiai susuktas cilindro formas, tankias 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes iš šviesiai žalių su beveik baltomis gyslomis lapų. Pekininiai bastučiai (Brassica pekinensis (Lour.) Rupr) sudaro standžiai susuktas cilindro formos gūželes.
Azijoje Pekino kopūstai buvo auginami jau V amžiuje. Europoje jie išplito tik XX amžiuje, bet per trumpą laiką tapo labai populiarūs. Lietuvoje apie pekininius bastučius sužinojome visai neseniai, maždaug prieš 15-17 metų. Būtent tada šių kopūstų gūželės buvo pradėtos pardavinėti mūsų parduotuvėse. Dabar šios daržovės užkariavo daugelio šeimų virtuves, nes yra skanios, lengvai paruošiamos ir nebrangios. Pekino kopūstai, užauginti savo darže, skoniu yra gerokai turtingesni negu tie, kuriuos galite nusipirkti parduotuvėje. Pabandykite - nesudėtinga jų užsiauginti. Sėkmingas pekininių kopūstų auginimas reikalauja trupučio žinių.
Pekino Kopūstų Ypatumai
Pekino kopūstai yra daržovė, kilusi iš Kinijos, gerokai toliau į pietus už Lietuvą nutolusios šalies. Vasarą ten diena keliomis valandomis trumpesnė nei Lietuvoje. Ši daržovė reikli klimatui, ypač reaguoja į dienos ilgumą, temperatūrą ir drėgmę. Pekininiai kopūstai nemėgsta nei ilgos dienos, nei ypač aukštos ar žemos temperatūros (palankiausia nuo 16 iki 20 laipsnių). Kai dienos ilgos, o temperatūra nesiekia 15 °C, jie nesuka gūželių, o formuoja žiedynus. Lygiai tas pats atsitinka, kai šioms daržovėms trūksta drėgmės.
Auginimas vidurvasarį, kai diena ilgiausia, yra rizikingas, nes per anksti susidaro žiedpumpuris, o tai gali iššaukti žyduolių susidarymą. Jei vietoje gūžių sukimo pekininiai kopūstai pradėjo leisti atžalas, didelė tikimybė, jog nepaisėte sėjimo ar sodinimo terminų, pernelyg sutankinote, persodindami sujudinote šaknis arba augalui pritrūko mineralinių medžiagų.
Veislės ir Hibridai
Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką:
- ankstyvos veislės - 40-55 dienų,
- vidutinio ankstyvumo - 55-60 dienų,
- vėlyvos - 60-80 dienų.
Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi ir veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai. Per keletą metų iš daugybės augintų Pekino kopūstų veislių ir hibridų, labiausiai pasiteisino rudeniniam derliui ir ilgam laikymui „Morillo - Storido“ F1 ir „Bilko H“ hibridai.
Žemiau pateikiamos populiariausios Pekino kopūstų veislės ir hibridai:
- „Morillo - Storido“ F1 - vidutinio ankstyvumo hibridas. Vegetacijos periodas 75-80 dienų po daigų pasodinimo. Augalas didelis su daugybe apgaubiančių lapų. Gūžė ovaliai cilindriškos formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui. Pakankamai atsparus lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei. Atsparus magnio trūkumui. Tinka auginti rudens derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti.
- „Bilko H“ - vidutinio vėlyvumo hibridas, pasižymintis išskirtinai ilgo sandėliavimo laikotarpiu ir puikia kokybė. Vegetacijos trukmė apie 70 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio. Net labai ilgai išlaikytos išsaugo gražią, šviežios žalumos spalvą. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Hibridas pasižymi atsparumu šaknų gumbo ligų sukėlėjams. Ilgam laikymui skirtus Pekino kopūstus rekomenduojama sodinti liepos mėnesio antroje pusėje.
- „Sprinkin H“ - vasaros sezonui tinkamiausias ankstyvas hibridas. Vegetacijos periodas - 55-60 dienų. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, 1,2-2 kg svorio. Hibridas išsiskiria itin gera gūžių kokybe, gausiu derliumi, augalai nelinkę formuoti žyduolių. Galima auginti iš daigų ir tiesiogiai iš sėklų.
- „Emiko“ F1 - naujas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Universalus - galima auginti ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Vegetacija 63 dienos. Rudeninis derlius tinka ilgesniam laikymui. Hibridas atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, gerai ir standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos. Norint užauginti smulkesnių gūžių, galima sodinti tankiai.
- „Capitol“ F1 - ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Gūžės vidutinio dydžio 1,5-2 kg.
- „Kaboko“ F1 - labai ankstyvas, trūkinėjimui atsparus, universalus hibridas, tinkamas auginti ankstyviausiam derliui po priedangomis, o taip pat auginti vasarą. Vegetacija 49 dienos. Gūžės kompaktiškos, cilindriškos, standžiai ir tvirtai susuktos, kietos, 0,8-1,2 kg svorio. Išoriniai lapai tamsiai žali. Pailgos formos gūžes labai patogu aptraukti polietileno plėvele. Hibridas atsparus „lapų galiukų nudegimui“.
How to Core Cabbage
Dirvos Paruošimas ir Sėjomaina
Pekininiai bastučiai - daržovė, kilusi iš Kinijos. Pekininiams bastučiams reikia gerai sukultūrintų, puveningų, geros struktūros, drėgnų dirvų. Geriausiai - priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio reakcija turi būti 6,5-7,5. Dirvose, kurių pH žemesnis, auga blogai, juos dažnai pažeidžia kopūstų šaknų gumbas.
Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Tinkamiausi sideratai prieš auginant kopūstus - rugiai, vikių vaisių mišinys. Atsižvelgiant į neatsparumą kopūstų šaknų gumbui, reikia vengti auginti po bastutinių šeimos augalų - rapsų, kopūstinių daržovių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų.
Dirva turi būti išdirbta puriai ir giliai bei suvoluota. Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų.
Sėklų Paruošimas ir Daigų Auginimas
Palankiausios temperatūros sąlygos vyrauja rudeninio auginimo metu, kai daigai išauginami esant apie 20 laipsnių temperatūrai, o vėliau, augalams augant, temperatūra nukrinta maždaug iki 10 laipsnių. Pavasarinio auginimo ciklų metu temperatūros kaita yra atvirkščia, todėl reikia laikytis žemiau išvardytų daigų išsiauginimo principų ir nepamiršti, kad kasetėse išauginti daigai geriausiai pakelia persodinimą.
Sėklas geriausia sėti šiltnamyje į kasetes, pripildytas durpių substrato, turinčio visas reikiamas maisto medžiagas. Po sėjos iki dvejų tikrųjų lapų susiformavimo fazės dieną ir naktį palaikoma 20-22 laipsnių temperatūra, vėliau ji palaipsniui mažinama taip, kad prieš pat sodinimą temperatūra naktį būtų 8-10 laipsnių, o dieną 15-17 laipsnių. Daigų visiškai nereikia grūdinti.
Pavasarinis Sėjimas ir Sodinimas
Pekininiai kopūstai pavasarį sėjami antroje balandžio pusėje, maždaug po 3 savaičių jau gali būti sodinami į atvirą gruntą. Pavasarį pekininiai bastučiai dažniausiai auginami po priedangomis. Pekininius bastučius, kurie bus auginami be priedangų, galima sodinti tik gegužę. Dirva turi būti išdirbta puriai ir giliai bei suvoluota. Sodinti reikia į šviežiai paruoštą dirvą iki dviejų trečdalių puodelio aukščio. Pasodinus giliau, vėliau augalai pradeda pūti.
Kai kurie sodininkai pataria pavasariniam sodinimui daigus auginti daiginimo tabletėse, nes jose išauginti daigai geriausiai ištveria persodinimą. Daigo nuo tabletės atskirti nereikia, galite jį sodinti tiesiai į paruoštą dirvą. Sodinkite eilėmis, palikdami tarp eilių 40 - 50 cm, o tarp daigų - 30 - 40 cm tarpus. Bet kuriuo atveju pradžioje (pirmąsias dvi savaites) saugokite daigus nuo šalnų ir dirbtinai trumpinkite dienos šviesą. Vakarop uždengiant daigus agroplėvele, augalai po truputį pradės formuoti gūžę.
Vėlyvos Vasaros Sėjimas ir Sodinimas
Mūsų sąlygomis rudeniniam derliui galimas pekininių bastučių auginimas pasėjus tiesiai į dirvą, nors tai ir rizikinga. Rudens derliui pekininius bastučius geriausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie sunkiai ištveria persodinimą. Sėjant antroje vasaros pusėje pavasario drėgmės dirvoje jau nėra, todėl sėjai paruoštą vietą pirmiausia reikia gerai palieti šaltu vandeniu, leisti jam susigerti ir tik po to įterpti sėklas. Jos užberiamos sausa žeme. Labai gerai ant viršaus dar užmesti nupjautos žolės, kuri puikiai sulaiko drėgmę.
Sėjama eilėmis kas 40-50 cm, suformuojant vageles, kurių viršuje 1-2 cm gylyje ir sėjamos sėklos. Sėti geriausia lizdais po 3-7 sėklas. Jei, nepaisant vidurvasario, naktys šaltos, pekininius bastučius augimo pradžioje vertėtų pridengti daržo plėvele. Ji gali likti ir dieną. Drėgnoje dirvoje bastučių sėklos sudygsta greitai, po 3-4 dienų.
Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus.
Tręšimas
Pekino kopūstai mėšlu netręšiami, tuomet geriau tręšti prieš juos auginamą priešsėlį. Pekininių kopūstų poreikis trąšoms:
- 130-150 kg azoto (N),
- 50-70 kg fosforo (P2O5),
- 150-200 kg kalio (K2O).
Azoto norma dalijama į dvi dalis: pusė - augalams turint 8-10 lapelių, t.y. maždaug 10-14 dienų po sodinimo. Trąšų normos koreguojamos pagal dirvožemio analizes. Dar prieš pradedant vertis lapams, pekino kopūstai patręšiami azotinėmis trąšomis.
Pirmą kartą tręšti derėtų praėjus 5-6 dienoms po retinimo, paskui - po 3 savaičių. Rugsėjo mėnesį prasideda pats pekininių kopūstų augimas. Intensyviai augdami jie reikalauja nemažai drėgmės ir maisto medžiagų, todėl siūloma juos dar kartą patręšti mineralinių trąšų mišiniu.
Pekininiai kopūstai reiklūs kalciui ir borui, ypač karštu oru. Labai gerų rezultatų pasiekiama šių mikroelementų purškiant ant lapų. Ypač efektyvus purškimas per lapus. Jeigu augalams trūksta kalcio, ypač tuomet, kai augalai gauna nepakankamai vandens, gali pradėti nykti lapų kraštai viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“, kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis toliausiai nuo šaknų nutolusiose augalo dalyse. Kelią šios ligos vystymuisi gerai užkerta augalų purškimas jų intensyvaus vystymosi metu 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšiant kalcio turinčiomis lapų trąšomis.
Laistymas
Jei gamta gaili lietaus, pekininius bastučius būtina gausiai laistyti. Tai ypač svarbu auginant vėlyvos vasaros-rudens derlių. Kai kritulių nepakanka, pageidautinas plantacijos laistymas. Tačiau laistyti reikia nedidelėmis vandens dozėmis (5-10 mm kritulių), kas 3-4 dienas, kad nesuplaktume dirvos. Sausros metu vandens reikės daugiau - sudrėkinant iki 20 cm gylio. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.
Priežiūros Darbai
Pekino kopūstai, yra daržovių rūšis, kurią geriausia sodinti liepos mėnesį. Raudami piktžoles ar atlikdami kitus priežiūros darbus, dirvą papurenkite, bet stenkitės nepriberti žemių ant augalo, kitaip prasidės puvimas. Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.
Pekininių bastučių vegetacijos laikotarpis labai trumpas, todėl daugelis apsaugos priemonių apsiriboja profilaktika, sėklų beicavimu. Kadangi augalai sodinami tankiai, priežiūros darbus galima atlikti tik lengvais mechaniniais padargais arba rankiniu būdu.
Kai bastučiai pradeda sukti gūželes, lapelius viršuje reikia surišti arba apjuosti žiedu, iškirptu iš plastikinio butelio. Taip formuosis gražesnės gūželės, į jų vidų nepateks drėgmė, tad jos nepus. Labai svarbu, kad purenant žemę pekininiai bastučiai nebūtų apkaupiami.
Ligos ir Kenkėjai
Pekininiai bastučiai mėgsta ir kenkėjai. Auginant bastučius vasaros ir rudens derliui, kopūstinės musės nėra tokios pavojingos, tačiau augalus dažniau puola amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai bei tripsai. Ypač svarbu jau vegetacijos pradžioje pekininius bastučius apsaugoti nuo kryžmažiedžių spragių. Tai smulkūs, šokinėjantys, tamsių spalvų, dažniausiai geltonai dryžuotais antsparniais vabaliukai (dar vadinami „žemės blusomis”). Jų lervos kirmėliškos išvaizdos, gelsvos, su 3 poromis krūtinės kojų. Kininiams bastučiams ir kitiems kopūstiniams augalams kenkia ir suaugėliai, ir lervos. Šie vabaliukai išgraužia lapuose nedideles, gilias duobutes - žaizdeles arba smulkias skylutes. Ypač pavojingos spragės dygstantiems lauke ar dar neprigijusiems daigams, nes pažeisti jie tiesiog nudžiūsta.
Kenkėjus gana veiksmingai atbaido kiti šalia augantys augalai, todėl greta kininių bastučių rekomenduojama auginti čiobrelių, salierų, šalavijų, mėtų, rūtų, salotų, svogūnų ir česnakų. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.
Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m).
Dažniausi Pekino Kopūstų Kenkėjai ir Ligos bei Jų Sprendimai
| Kenkėjas/Liga | Aprašymas | Rekomenduojami Sprendimai |
|---|---|---|
| Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) | Vikšrai graužia lapus, apėsdami iš pakraščių lapų minkštimą bei palikdami tik stambesnes gyslas. | Biologinės priemonės, insekticidai, sodo muilas. |
| Ropinis baltukas (Pieris rapae) | Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Vėliau graužia landas gūžėse, sužalotos gūžės pūva. | Insekticidai, sodo muilas. |
| Kopūstinis pelėdgalvis (Mamestra brasicae) | Vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles, pažeidžia kopūstų gūžes, užteršia išmatomis, sužalotos gūžės pūva. | Insekticidai, sodo muilas. |
| Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae) | Siurbia augalų sultis. Lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią. Pažeistų kopūstų gūžės būna mažesnės ir purios. | Natūralūs insekticidai, sodo muilas, naudingi vabzdžiai (boružės, auksaakės). |
| Kopūstinė kandis (Plutella xylostella) | Pažeidžia bastutinių šeimos daržoves, graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras, kartais užsimezgančios gūžės šerdį. | Insekticidai, feromoninės gaudyklės, sodo muilas. |
| Pavasarinė kopūstinė musė (Delia radicum) | Lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį. Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna. | Insekticidai, nematodai, gilus dirvos perkasimas rudenį. |
| Kryžmažiedės spragės | Smulkūs šokinėjantys vabaliukai, išgraužia lapuose nedideles, gilias duobutes ar smulkias skylutes. Pavojingos dygstantiems daigams. | Nematodai, insekticidai, sodo muilas. |
| Šliužai ir sraigės | Graužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį. | Nematodai, mechaniniai barjerai, moliuskocidai, gaudyklės, šliužų surinkimas, pelenai. |
| Lapų galiukų nudegimas | Fiziologinė liga, kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis. Nyksta lapų kraštai viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje. | Purškimas 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšimas kalcio turinčiomis lapų trąšomis, pakankamas laistymas. |
| Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) | Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų. Augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis, skursta ir nesuka gūžių. | Dirvos kalkinimas, sėjomaina, daigų patikrinimas prieš sodinimą, užsikrėtusių augalų šalinimas, fungicidiniai tirpalai. |
| Gūžių puvinys | Grybas pilkasis kekeras (Botrytis cinerea) arba sklerotinio puvinio sukėlėjas. Užkrėstos gūžės pūna. | Dirvos gerinimas, fungicidai, tinkamos sandėliavimo sąlygos, tinkama augalų priežiūra. |
Derliaus Nuėmimas ir Sandėliavimas
Derlius subręsta maždaug rugsėjo pabaigoje. Pekininiai kopūstai puikiai ištveria šalnas net iki -4-6 °C, todėl nereikia skubėti nuimti derliaus. Kuo vėliau šios daržovės iškeliaus iš lysvės, tuo ilgiau turėsite jų šviežių. Rudenį sandėliavimui šių kopūstinių daržovių derlius nuimamas prieš šalnas, kai baigiasi vegetacija. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai rugsėjo pabaiga - spalio pradžia. Pekino kopūstams nebaisus naktinis temperatūros nukritimas iki -5 oC, tačiau po šalnų nuimtos gūžės žymiai blogiau išsilaiko. Rekomenduojama derlių nuimti po pietų, kai augalai šiek tiek apdžiūsta.
Geriausiai tinkamos nuėmimui taisyklingos formos ir kietos, bet neperaugusios gūžės. Tiesioginiam pardavimui pekininių bastučių gūžės nuimamos be šoninių lapų ir pakuojamos į plėvelę, kuri puikiai apsaugo nuo greito vytimo ir perdžiūvimo.
Gūžes reikia kirsti su šoninių lapų vainiku ir atsargiai sudėti į skylėtas plastmasines ar medines dėžes. Rekomenduojama taip sudėti gūžes šaldytuve, kad prie jų prieitų oras. Rekomenduojama temperatūra 0 oC bei 80-90 proc. drėgmė.
Nuimtą derlių geriausia laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje, tačiau didelio derliaus ten laikyti paprastai neturime sąlygų. Neblogai pekininiai kopūstai išsilaiko ir gerai vėdinamame vėsiame rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje prikasus juos smėliu. Tam gūželes reikia iškasti su šaknimis, sustatyti į dėžę ar kitą tarą ir šaknis apipilti smėliu. Gūželės neturi liestis, nes pradės pūti. Jei patalpa sausa, smėlį retkarčiais reikia sudrėkinti. Taip derlių galima išlaikyti 3-6 mėnesius.
How to Core Cabbage
Kiti Kopūstai Antrajam Derliui
Antrajam derliui ir kiti išskirtiniai kopūstai gali užaugti darže. Užsiauginti įdomesnių rūšių kopūstų - ne tik įdomus daržininkystės eksperimentas. Pekino ir kiti įdomesni kopūstai gali paįvairinti jūsų šeimos racioną rudenį ir papildyti mitybą įvairesnėmis maistingomis medžiagomis.
Kininiai Kopūstai „Pak-Choi“
Kininiai kopūstai Pak-Choi, kuriuos taip ir vadiname - pakčoi - idealūs antrajam derliui. Valgomos yra abi kopūsto dalys. Kotelius tinka kepti, naudoti sriuboms ir troškiniams. Pak-Choi kopūstai sėjami tuo pačiu metu kaip ir pekino kopūstai. Kinų kopūstai reikalauja puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos dirvos.
Lapiniai Kopūstai „Kale“
Lapiniai kopūstai dar vadinami kale arba žieminiais kopūstais, tad jų derlius tikrai tinkamas antrajai sezono pusei. Sėkite juos balandžio viduryje, o birželį sodinkite į dirvą. Jie gali augti darže iki -16 laipsnių, tad nešaltą žiemą derlių skinsite iki pat pavasario. Ūkyje auginama veislė ‘Toskano’ turi mažesnę vidurinę kietąją lapo dalį, yra švelnesnio skonio. Ir atrodo ypač dekoratyviai! Juos sėkite gegužės viduryje, o į lauką sodinkite birželį.
