Nežinia, kaip šį patiekalą vadinti būtų teisingiau - sriuba, o gal vis tik troškiniu? Mat ji išties labai tiršta, soti, gausi aromatų ir skonių. Ši tiršta ir aromatinga pieniška grikių sriuba - tai puikus pasirinkimas vėsiems rudens vakarams, kviečiantis susiburti prie stalo ir pasidalinti šiluma. Tai maistas, kuris kviečia grįžti į jaukius namus ir susiburti prie bendro stalo. Tai patiekalas, kuriam reikia šiek tiek daugiau laiko, bet rezultatas tikrai vertas pastangų. Gaminkite šią sriubą savaitgalį ar dieną, kai laiką virtuvėje leisite neskubėdami, - jai paruošti prireiks kiek daugiau laiko, tačiau rezultatas bus nuostabiai gardus. Ar tai sriuba, ar troškinys? Spręskite patys, nes ji tokia soti ir tiršta, kad gali būti ir viena, ir kita.
Kaip ir visoms kruopų sriuboms (ryžių, grikių, pan.), taip ir šiai yra būdinga su laiku vis labiau tirštėti. Jei ką tik išvirta sriuba dar bus pakankamai skysta, atvėsus grikiai sugers didžiąją sultinio dalį - sriuba labiau primins troškinį. Ilgai troškinama jautiena tampa gardaus minkštumo, pomidorų pasta ir trinti pomidorai suteikia sriubai ryškią spalvą ir sodraus skonio, bulvės ir grikių kruopos - sotumo. Ši sriuba gausi įvairių skonių ir tekstūrų, o ilgai troškinta jautiena tampa neįtikėtinai minkšta.
Išsamus grikių sriubos receptas
Žingsnis po žingsnio pateikiame receptą, kuris padės sukurti šią nuostabią sriubą. Gamybos eiga yra suskirstyta į kelis etapus, užtikrinant, kad kiekvienas ingredientas būtų paruoštas tobulai.
Gaminimo Eiga: Žingsnis po Žingsnio
- Jautienos Apdorojimas
Puode virš vidutinio dydžio ugnies įkaitinkite alyvuogių aliejų. Sudėkite jautienos gabalėlius, pagardinkite druska ir pipirais, ir kelias minutes apkepkite iš visų pusių, kol gražiai apskrus. Išimkite iš puodo į lėkštę ir atidėkite į šalį.
- Grybų Paruošimas
Į tą patį puodą dėkite du šaukštus sviesto, ištirpinkite. Sudėkite į keturias dalis perpjautus pievagrybius ir maišydami pakepinkite, kol suminkštės ir įgaus auksinį atspalvį. Išimkite iš puodo į lėkštę ir atidėkite į šalį.
- Daržovių Apkepimas
Suberkite į puodą smulkiai pjaustytą svogūną, riekelėmis supjaustytus salierus, morkas ir smulkiai kapotus česnakus. Pakepinkite kelias minutes, vis pamaišydami, kol daržovės ims minkštėti ir skleis malonų aromatą.
- Prieskonių Įdėjimas
Sudėkite pomidorų pastą, suberkite maltas aitriąsias paprikas (jei mėgstate aštriau), prieskonines žoleles (pvz., čiobrelius, raudonėlius) ir lauro lapelius. Išmaišykite ir trumpai pakaitinkite, kad atsiskleistų prieskonių aromatas.
- Sriubos Virimas
Supilkite smulkintus pomidorus (galite naudoti konservuotus), supilkite jautienos sultinį. Grąžinkite į puodą apkeptus jautienos gabalėlius.
- Kruopų ir Bulvių Dėjimas
Suberkite vidutinio dydžio kubeliais pjaustytas bulves ir grikių kruopas. Virkite dar 20 minučių, arba kol bulvės ir grikiai suminkštės. Atminkite, kad grikių kruopos linkusios sugerti daug skysčio, todėl jei sriuba atrodo per tiršta, įpilkite šiek tiek daugiau sultinio.
- Pabaigos Akcentai
Suberkite šaldytus žirnelius (jie suteiks sriubai šviežumo ir spalvos), grąžinkite į puodą keptus pievagrybius ir virkite dar 5 minutes, kol žirneliai sušils.
- Pagardinkite ir Patiekite
Paragaukite sriubą ir pagal skonį papildomai pagardinkite druska ar pipirais. Patiekite nedelsiant, apibarstę šviežiomis, smulkiai kapotomis petražolėmis.
Patarimai ir variacijos
Šią sriubą galima pritaikyti pagal savo skonį ir turimus ingredientus. Štai keletas patarimų ir gudrybių, kurie padės jums išnaudoti visas grikių ir kitų ingredientų savybes:
- Jautienos pasirinkimas: Geriausiai šiai sriubai tinka jautienos mentė arba kita jautienos dalis, kuri ilgai troškinant tampa minkšta ir sultinga.
- Prieskonių įvairovė: Eksperimentuokite su įvairiais prieskoniais ir žolelėmis. Puikiai tinka čiobreliai, raudonėliai, bazilikai, mairūnai.
- Vegetariška versija: Jautieną galite pakeisti pupelėmis arba lęšiais, o jautienos sultinį - daržovių sultiniu.
- Tirštumas: Jei norite tirštesnės sriubos, galite įdėti šiek tiek bulvių krakmolo, sumaišyto su šaltu vandeniu.
- Laikymas: Ši sriuba puikiai tinka laikyti šaldytuve. Atvėsusi ji dar labiau sutirštės, todėl prieš patiekiant reikės įpilti šiek tiek sultinio.
Kruopos ant lietuvių stalų puikuojasi jau daugelį šimtmečių - jos turi daug naudingų medžiagų, yra pagrindas įvairiems patiekalams, leidžiantis sutaupant pasirūpinti sočiu maistu. Ir nors jas mėgstama keisti bulvėmis ar makaronais, kruopų ir grūdinių kultūrų populiarumas neblėsta. „Tai universalus ir plačiu privalumų spektru pasižymintis produktas, todėl kruopos, grūdinės kultūros populiarios tarp įvairių pirkėjų. Klasikinės, lietuviams nuo seno pažįstamos kruopos, tokios kaip ryžiai, grikiai, tebekaraliauja topuose. Prie jų daugelis esame įpratę dar nuo vaikystės, o kadangi jos nėra greitai gendantis produktas, per akcijas jų nuperkami kiekiai stipriai išauga - tą stebime ir šią savaitę“, - pirkėjų įpročius atskleidžia prekybos tinklo atstovė. Pasak jos, pastaraisiais metais labai akivaizdus ir postūmis dar aktyviau rūpintis sveikesniu gyvenimo būdu, kas lemia didelį kai kurių konkrečių produktų augimą. Nesvarbu, ką ruošite - maistingą pusryčių košę, skanų garnyrą prie mėsos, o gal sotų pagrindinį patiekalą - gaminti iš kruopų nėra sudėtinga.
Kruopas prieš ruošimą rekomenduojama nuplauti ir peržiūrėti, nes gamybos procese gali atsirasti priemaišų ar pažeistų grūdų. Galite jas supilti į dubenį, užpilti šaltu vandeniu 1 cm virš kruopų paviršiaus, išmaišyti ir palaukti, kol kruopos nusės į dugną. Surinkite ir išmeskite viską, kas plūduriuoja. Geriausia tokiu būdu kruopas nuplauti 2-3 kartus. „Nuplovimas turi ir kitų privalumų. Plaunant soras taip pat sumažinamas natūralus jų kartumas. Ryžiai, grikiai, bus biresni, puresni, nes nuskalavimas padės pašalinti krakmolo perteklių. O jeigu kruopas, pavyzdžiui, perlines, dar ir pamirkysite - sutrumpinsite jų ruošimo laiką. Verdant kruopos padidėja nuo 2 (grikiai) iki 3 kartų (miežinės kruopos). Parduotuvių lentynose gausu tiek birių kruopų, tiek ir patogiai supiltų į porcijinius maišelius. „Gaminti kruopas maišeliuose labai paprasta ir greita - tiesiog įmetus jas į verdantį vandenį ir pavirus. Maišeliuose supakuotas kruopas paprasčiau laikyti ir porcijuoti, tačiau kita vertus, jas ruošiant negalime patikrinti, ar jos jau išvirusios. Jeigu dėl to nerimaujate, maišelį galite prakirpti ir į puodą suberti palaidas kruopas. Būkite atsargūs ir verdant kruopas per dažnai nemaišykite. Kad kruopos įgautų daugiau skonio, jas galite virti ne tik vandenyje, bet ir sultinyje, o, pavyzdžiui, sorų kruopas - ir piene. „Jeigu prieš tai jas išvirsite, kepimas nereikalaus daug laiko, o taip paruoštos jos pasižymės kitokia tekstūra - pavyzdžiui, apkeptos košės paviršius tampa traškus, o vidus išlieka minkštas ir švelnus. Taip gali būti lengviau įtikinti pusryčiams košę valgyti net ir vaikus. Naudinga ir tai, kad kepant išvirtas kruopas galima puikiai panaudoti jų likučius iš ankstesnių valgymų. Yra daugybė priežasčių, kodėl verta rinktis kruopas - jos pigios, maistingos, sočios ir atveria be galo plačius kulinarinius horizontus. Viena iš priežasčių ypač svarbi šaltuoju metų laiku: kruopose yra daug tirpių skaidulų, kurios yra maistas mūsų žarnyne gyvenantiems mikrobams.
Plaukų sveikata nuo šaknų iki galiukų
Grikių nauda sveikatai: dietologės įžvalgos
Dietistės Vaidos Kurpienės šių kruopų populiarumas visai nestebina - grikius drąsiai galima vadinti supermaistu. Kokie „stebuklai“ slypi grikiuose ir kokių naujų receptų galima išbandyti su šiomis topinėmis kruopomis?
Kiekvienam pasaulio regionui yra artimiausios tos kultūros, kurios auginamos vietos ūkininkų. Turbūt nieko nestebina, kad rytuose labiau vartojami ryžiai, o Amerikoje - kukurūzai. Lietuvoje ir Rytų Europoje gausiai auginami grikiai tapo viena populiariausių kruopų rūšių mūsų šalyje. Panašu, kad šiais metais grikius pamėgs ir daugiau pasaulio šalių - prekybos tinklas „Whole Foods Market“ grikius paskelbė vienais madingiausių sveiko maisto produktų.
Dietistė V. Kurpienė grikius giria dėl maistinių savybių, kurios nenusileidžia daugeliui kitų supermaisto produktų ar net juos lenkia. Grikių kruopose gausu skaidulinių medžiagų ir organizmui reikalingų mikroelementų, tokių kaip fosforas, kalis, geležis ir magnis. Grikiai yra ir vienas iš geriausių maistinių B grupės vitaminų - riboflavino, niacino, vitamino B6, folio rūgšties ir tiamino - šaltinių.
Grikių maistinių medžiagų apžvalga
| Medžiaga | Aprašymas/Nauda |
|---|---|
| Skaidulinės medžiagos | Gausu, maitina žarnyno mikrobus, svarbios šaltuoju metų laiku |
| Fosforas, kalis, geležis, magnis | Organzmui reikalingi mikroelementai |
| B grupės vitaminai (riboflavinas, niacinas, B6, folio rūgštis, tiaminas) | Geriausi šaltiniai |
| Fenoliniai junginiai ir antioksidantai | Gali padėti kovoti su vėžiu ir širdies ligomis, palaiko normalią smegenų, kepenų bei virškinimo sistemos veiklą |
| Rutinas (vitaminas P) | Padeda stiprinti kraujagyslių sieneles |
| Kompleksiniai angliavandeniai | Gliukozė išsiskiria palaipsniui, leidžia palaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje, suteikia ilgalaikę energiją |
„Grikiuose taip pat gausu apsauginių fenolinių junginių ir antioksidantų, kurie gali padėti kovoti su vėžiu ir širdies ligomis, padeda palaikyti normalią smegenų, kepenų bei virškinimo sistemos veiklą. Šiose kruopose yra ir rutino arba - kitaip - vitamino P, kuris padeda stiprinti kraujagyslių sieneles. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad į dietą įtraukti grikiai gali padėti slopinti uždegimus ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje“, - sako V. Kurpienė.
Grikiai - puikus energijos šaltinis
Dietistės teigimu, grikiai yra kompleksinių - gerųjų - angliavandenių šaltinis, todėl tai kone idealus pasirinkimas pusryčiams. Valgant grikius ryte gaunama energijos, kuri išsiskiria per ilgesnį laiką, todėl antroje dienos pusėje sumažėja potraukis saldumynams ir miltiniams produktams. „Grikiai taip pat gali būti puikiu garnyru prie pietų ar vakarienės patiekalo tiems, kam reikia didesnių porcijų, pavyzdžiui, mažiems vaikams, paaugliams, sportininkams ar sveikstantiems ligoniams. Be to, maistiniu požiūriu jie gerokai vertingesnė alternatyva baltiesiems ryžiams ar kvietinių miltų makaronams. Grikius valgant kaip pagrindinį patiekalą reikėtų įsivertinti, ar su maistu gaunama pakankamai baltymų. Tam grikių košę verta papildyti baltyminiais produktais - sūriais, jūrine žuvimi (silke, skumbre ar lašiša), sėklomis, ankštiniais augalais, kiaušiniu“, - sako V. Kurpienė. Pasak dietistės, svarbu nepamiršti, kad bent du kartus per dieną valgomų patiekalų pagrindą turėtų sudaryti baltymai, tuo tarpu grikiuose dominuoja angliavandeniai. Reikalingomis aminorūgštimis mitybą galima praturtinti grikius derinant su ankštiniais produktais - žirniais, avinžirniais, pupelėmis. „Tokiu būdu susidaro visavertis baltymas, kuris mums yra būtinas“, - prideda V. Kurpienė.
Rekomenduojami „žali“ grikiai
V. Kurpienės teigimu, daugelis gyventojų yra įpratę virti dažniausiai sutinkamus kepintus, rudos spalvos grikius. Visgi norint iš šių kruopų gauti maksimalią maistinę naudą, verta rinktis nekepintus grikius, kurie būna šviesesnės, žalios spalvos. Jų paruošimas ir skonis skiriasi nuo įprastų grikių, tačiau žaliuose grikiuose išsaugoma gerokai daugiau vertingų medžiagų. „Nekepintus grikius reikia nuplauti ir užmerkti vandenyje nakčiai kambario temperatūtoje. Vandenyje prasideda dygimo procesas, todėl kruopų maistinė vertė dar labiau padidėja, tuo pačiu suyra didelė dalis fitino rūgščių ir lektinų, kurių reikėtų vengti. Per naktį išmirkytus grikius tereikia užvirti ir išjungus kaitinimą leisti jiems keletą minučių pabrinkti karštame vandenyje. Neragavusiems labai rekomenduoju tokius grikius išbandyti - jų skonis tikrai nustebins. Taip pat patarčiau vengti greitai paruošiamų grikių dribsnių ir košių, nes jų maistinė vertė gerokai mažesnė nei mažiau apdorotų kepintų ar nekepintų grikių kruopų. Grikius galite naudoti blyneliams kepti, pasigaminti paplotėlių ar net išsikepti duonos“, - sako V. Kurpienė.
Ekonomiškas ir universalus pasirinkimas
Pirkėjai grikius renkasi ir dėl taupumo. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad lietuviai grikius išties mėgsta, o šios kruopos yra antros populiariausių po ryžių. Anot I. Trakimaitės-Šeškuvienės, viena iš grikių populiarumo priežasčių gali būti ir yra prieinama jų kaina, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Ne veltui posakis „valgysiu vien grikius“ dažnai reiškia ketinimą taupyti ar gyventi ekonomiškai. Dėl savo aukštos maistinės vertės, universalumo, lengvo paruošimo ir prieinamos kainos grikiai daugeliui mūsų pirkėjų yra tarp būtinų maisto produktų, kurių visuomet norima turėti namuose. Todėl plėsdami prekių su mažesne įprasta kaina sąrašą, jau nuo sausio pradžios sumažinome ir įprastas grikių kainas. „Ekofrisa“, „Well done“, „Galinta“, „Skanėja“ ir kitų populiarių bei pirkėjų mėgstamų prekės ženklų grikius gyventojai gali įsigyti 25 proc. žemesne įprasta kaina“, - sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kiti receptai su grikiais
Dietistė V. Kurpienė siūlo išbandyti netikėtas produktų kombinacijas su grikiais išskirtiniuose receptuose, įtraukiant sveikuosius nekepintus daigintus grikius.
Nekepintų daigintų grikių košė su riešutų sviestu
Greitai paruošiamai košei prireiks: 65 g nekepintų grikių kruopų, 1 v. š. riešutų sviesto, naminio arba pirktinio, 0,5 g druskos. Per naktį mirkytas grikių kruopas gerai perplauname, dedame į puodą su vandeniu ir druska, užverdame. Tik užvirus - išjungiame ir paliekame brinkti. Orientacinis laikas - apie 10-15 minučių, nes kruopos turi išlikti kramtomos konsistencijos. Pagamintą grikių košę pagardiname žemės riešutų sviestu ir išmaišome.
Nekepintų grikių košė su špinatais ir meškinio česnako pesto
Šiai greitai paruošiamai košei prireiks: 65 g nekepintų grikių kruopų, 20 g špinatų, 0,5 v. š. meškinio česnako pesto, 2 vnt. raugintų trumpavaisių agurkų. Nekepintus žaliuosius grikius mirkome per naktį, ryte tik užverdame, kad jie būtų šilti. Ant šiltų grikių uždedame špinatus, kad jie taip pat šiek tiek sušiltų. Paruoštą košę pagardiname miškinio česnako pesto ir trumpasavaisiais raugintų agurkų griežinėliais. Skanaus!
Grikių blynai su varške ir špinatais
Puikiu pasirinkimu savaitgalio pietums tapsiantiems grikių blynams, papildytais baltymais prireiks: 2 puodelių virtų grikių, geriausia brandintų, 80 g naminio ar parduotuvėje pirkto rikotos sūrio, galima keisti trinta varške, 2 kiaušinių, žirnių arba viso grūdo kvietinių miltų apvoliojimui, šaldytų ar šviežių špinatų lapų pagal skonį, šaldytų ar šviežių krapų pagal skonį, 3 skiltelių česnako, 1 žiupsnelio džiovintos aitriosios paprikos miltelių, druskos pagal skonį, lydyto sviesto kepimui arba ypač tyro alyvuogių aliejaus. Visus ingredientus sumaišome. Iš gautos masės suformuojame blynelius ir apvoliojame miltuose. Apkepiname nedideliame kiekyje riebalų arba kepame orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje. Blynus rekomenduojama patiekti su mėgstamomis daržovėmis. Skanaus!
Sriubos vaidmuo mityboje: skirtingos nuomonės
Apie sriubą ir jos naudą spaudoje diskutavo sveikatos specialistai, gydytojai dietologai. „Sriubos klausimu“ pasisakė net politologas Vygantas Vareikis. Reakcija natūrali, nes lietuviams sriuba - tradicinis kasdienis patiekalas. Daugeliui mūsų nuo vaikystės buvo įkalta į galvą, kad sriubą valgyti sveika. „Sriuba nėra nei menkavertis maistas, nei būtinybė. Yra žmonių, kurie jos nemėgsta ir yra sveiki, bet yra tokių, kurie nuo vaikystės kasdien valgo sriubą ir vis tiek serga virškinimo sistemos ligomis. Sriuba - tikrai nėra gydomasis patiekalas. Ji paįvairina mūsų racioną“, - sakė gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Sriuba, anot dietologės, tik vienas iš daugelio mūsų vartojamų patiekalų ir yra nuoviras. Jis gali būti daržovių, kruopų, mėsos, grybų arba žuvies ir priklausomai nuo to turėti tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, kruopų nuoviras naudingas žmonėms, sergantiems virškinimo sistemos ligomis. Mėsos, grybų ar žuvies nuoviras turi daug ekstrakcinių medžiagų, kurios skatina virškinimo sulčių išskyrimą. „Todėl sriuba ir yra pirmas patiekalas, mūsų virškinimo sistemą paruošiantis virškinti kitą maistą. Tokia ir yra sriubos paskirtis. Ką į ją įdėsime, tą ir turėsime: daugiau grietinės, turėsime daugiau riebalų, jei įdėsime daugiau kruopų, bus daugiau angliavandenių“, - aiškino gydytoja.
E. Gavelienės teigimu, sveikam žmogui sriuba nėra būtinas patiekalas. Tokio žmogaus virškinimo sistema funkcionuoja normaliai, išskirdama reikalingą kiekį virškinimo sulčių. Jei žmogus vartoja pakankamai skysčių, jam sriubos nereikia. Mat termiškai apdorojus daržoves ar kitą maistą, ypač naudingų medžiagų jame nelieka. Tačiau jei žmogus serga virškinimo sistemos ligomis, turi jautresnę virškinimo sistemą, kokybiška sriuba kaip pirmas patiekalas arba patiekalas priešpiečiams, pavakariams yra tinkama ir naudinga. „Kita vertus, mūsų visuomenėje labai daug žmonių serga medžiagų apykaitos ligomis, tarp jų - cukralige, podagra, nutukimu. Tokiems žmonėms su sriuba gaunamos ekstrakcinės medžiagos yra nenaudingos ir gali sukelti net ligų paūmėjimą“, - perspėjo medikė.
Lietuviai turi senas sriubos gaminimo ir valgymo tradicijas. Tačiau senoliai sriubą dažniau valgydavo pusryčiams bei vakarienei nei pietums ir buvo teisūs, nes sriuba neturi daug energinės vertės, žinoma, jei į ją neprikraunama riebalų. Tradicinę sriubą sudaro du trečdaliai skysčio ir viena dalis tirščių. Tačiau šiais laikais itin populiarios tirštos trintos sriubos savo maistine verte, pasak dietologės, gali prilygti ir net viršyti kepsnio vertę. „Žmogus valgo tam, kad būtų sveikas, gyvybingas, darbingas ir kuo mažiau sirgdamas sulauktų žilos senatvės. Todėl mūsų maitinimasis turėtų būti visavertis ir, žinoma, ne tik naudingas sveikatai, bet ir skanus, kvapus, atitinkantis šeimos tradicijas“, - apibendrino E. Gavelienė.
Maitinti sriuba mokyklose nedraudžiama, tačiau ir neskatinama, nes ji konkuruoja su gerokai vertingesniais ir augančiam organizmui reikalingesniais patiekalais. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialisto mokslų daktaro Almanto Kranausko, sriubos prisivalgę vaikai nenori antro patiekalo, būtinų daržovių ir sulčių. O jų maistinės savybės yra kur kas vertingesnės nei turi druska paskanintame vandenyje išvirti „trys makaronai“. „Svarbiausia „statybinė“ medžiaga augančiam vaikui - baltymai, o sriuboje jų būna vos 2 procentai. Vaikai turi gauti žalių daržovių, vitaminų, kalcio su pieno produktais, o ne tris makaronus druska paskanintame vandenyje. Žinoma, būna tikrai maistingų sriubų, tačiau mokyklose tokių neverda. Vaikai prisivalgo sriubos, o po dviejų valandų vėl būna alkani“, - aiškino A. Kranauskas. Jo teigimu, palyginti su Vakarų šalimis, lietuviai apskritai maitinasi neteisingai, nes vartoja per daug gyvūninių riebalų, druskos, valgo nedaug žalių daržovių, per mažai gauna vitaminų, mineralinių medžiagų. Tokios maitinimosi tradicijos lemia ir didesnį sergamumą, trumpesnę gyvenimo trukmę. Sriuboje nuvirusios daržovės, paveiktos karščio, praranda reikalingiausias organizmui medžiagas - antioksidantus (vitaminus, bioflavonoidus), todėl net ir daržovių sriuba negali atstoti žalių salotų. „Sriubą tinka valgyti pavakariams, vakarienei. Ji lengvas, gerai virškinamas maistas, todėl būtų tik į naudą. O mes vakare valgome per daug sunkaus maisto, todėl tunkame ir sergame“, - maisto vartojimo tradicijas siūlė keisti A. Kranauskas.
