„Pasaulis vienoj šalyje“ - tokiu reklaminiu šūkiu savo valstybę pasauliui pristato ne tik Pietų Afrikos turizmo industrija, bet ir šioje šalyje ilgėliau pabuvoję turistai. Šio krašto įvairovė visų pirma atsiskleidžia kultūrų margumyne ir gamtos grožyje. Pačioje pietinėje žemyno dalyje įsikūrusi PAR (Pietų Afrikos Respublika) apima labai didelį plotą, tad kukliai pažinčiai su ja būtina skirti mažiausiai dvi savaites. Modernios multikultūrinės metropolijos - Johanesburgas, Keiptaunas, Pretorija bei Durbanas - irgi pasaulis miniatiūroje. Keiptaunas, kaip pagrindinis oro uostas ir didelis miestas, yra patogus atspirties taškas atrasti šios šalies žavesį, o ypač jos vyno regionus.
Daugeliui žmonių Pietų Afrika yra kažkas egzotiško, viliojančio ir tuo pačiu visiškai nepažįstamo. Pamažu įstabios Pietų Afrikos žavesį bei magiją įvertina ir Lietuvos turistai. Iš rytų krantus skalaujantis šiltas Indijos vandenynas, o iš vakarų vėsokas Atlantas sukuria ypatingas klimato sąlygas, dėl kurių augmenijos pobūdis šalyje akivaizdžiai kinta tolstant nuo pakrantės. Augalijos rūšių įvairove PAR drąsiai galima lyginti su Amazonijos ir Kongo džiunglėmis.
Pietų Afrikos Vynuogininkystės Ištakos ir Augimas
Vynuogininkystė, kaip ir daugelis kitų žemės ūkio šakų, nuolat stebina savo geografiniu paplitimu. Jei vyno ūkiai egzistuoja net ir tokiose šalyse kaip Suomija ir Norvegija, kur klimatas, atrodytų, visiškai netinkamas vynuogėms auginti, kodėl gi ne kitur? Pietų Afrikos vynuogininkystės istorija prasidėjo XVII amžiuje, kai olandų kolonistai, vadovaujami Jano van Riebeecko, įkūrė pirmąją nuolatinę europiečių gyvenvietę prie Gerosios Vilties kyšulio. Vienas iš pagrindinių kolonijos tikslų buvo aprūpinti praplaukiančius laivus šviežiais maisto produktais, įskaitant ir vyną. Vynas buvo svarbus gėrimas jūreiviams, nes jis geriau išsilaikydavo ilgoje kelionėje nei vanduo ir padėdavo išvengti skorbuto.
1655 metais Janas van Riebeeckas pasodino pirmąsias vynuoges, o 1659 metais iš jų buvo pagamintas pirmasis vynas Pietų Afrikoje. Ši data laikoma Pietų Afrikos vynuogininkystės pradžia. Pirmosios vynuogės buvo atvežtos iš Europos, tačiau jų tikslios veislės nėra žinomos. Manoma, kad tai galėjo būti 'Steen' (dabar žinoma kaip 'Chenin Blanc') ir 'Muscat of Alexandria' veislės.
XVII ir XVIII amžiais vynuogininkystė Pietų Afrikoje pamažu plėtėsi. Vynmedžiai buvo sodinami aplink Keiptauną ir Stelenbušą, o vyno gamyba tapo svarbia ūkio šaka. Šiuo laikotarpiu buvo gaminami įvairūs vynai, įskaitant ir saldžius desertinius vynus, kurie tapo ypač populiarūs Europoje. Vienas iš svarbiausių įvykių Pietų Afrikos vynuogininkystės istorijoje buvo Constantia vyno atsiradimas. Šis saldus desertinis vynas, gaminamas Constantia ūkyje netoli Keiptauno, greitai išgarsėjo visame pasaulyje ir tapo mėgstamiausiu karalių ir didikų gėrimu.
Iššūkiai ir Vyno Renesansas
Nepaisant sėkmingos pradžios, Pietų Afrikos vynuogininkystė susidūrė su įvairiais iššūkiais ir sunkumais. Vienas iš didžiausių iššūkių buvo ligos ir kenkėjai, kurie nuolat grasino vynuogynams. XIX amžiuje filoksera, vynuogių šaknų amarai, nuniokojo didžiąją dalį Europos vynuogynų. Ši nelaimė palietė ir Pietų Afriką, kur filoksera sunaikino daugybę vynuogynų.
Kitas iššūkis buvo politinė situacija Pietų Afrikoje. Apartheidas, rasinės segregacijos politika, įvesta 1948 metais, turėjo neigiamą poveikį visai šalies ekonomikai, įskaitant ir vynuogininkystę. Dėl tarptautinių sankcijų Pietų Afrikos vynai buvo sunkiai eksportuojami, o tai apribojo pramonės plėtrą. Šalies vyno pramonė atrodė liūdnai. Gamintojai spaudė stalo vyną dideliais kiekiais arba, siekdami užmaskuoti standartų neatitinkančią gamybos techniką, stiprindavo vyną alkoholiu. Kita vertus, šalyje neegzistavo tarptautinių degustacijų kriterijai, ir šalies vyndariai neturėjo jokio stimulo tobulinti nei gaminius, nei vyndarystės techniką.
Apartheido režimui žlugus 1994 metais, Pietų Afrikos vynuogininkystė išgyveno renesansą. Šalis vėl atsivėrė pasauliui, o Pietų Afrikos vynai pradėjo konkuruoti tarptautinėse rinkose. Vyndariai pradėjo eksperimentuoti su naujomis vynuogių veislėmis ir gamybos metodais, siekdami pagerinti vyno kokybę ir patenkinti įvairių vartotojų poreikius. Pietų Afrikos vyno rajonai tarsi savotiškai palaiminti Viduržemio jūros klimato ir kvapą gniaužiančio peizažo. Kai Šiaurės pusrutulyje būna žiema, Keipas maudosi vasaros saulėje. Šalies klimatas leidžia gaminti vynus, stojančius į vieną gretą su pasaulyje labiausiai pripažintaisiais.
Šiandien Pietų Afrika yra viena iš svarbiausių vyno gamintojų pasaulyje. Šalis garsėja savo įvairiais vynais, įskaitant 'Chenin Blanc', 'Cabernet Sauvignon', 'Shiraz' ir 'Pinotage' veislių vynus. 'Pinotage' yra unikali Pietų Afrikos vynuogių veislė, sukurta XX amžiuje kryžminant 'Pinot Noir' ir 'Cinsaut' veisles. Šiandien Pietų Afrikos vynuogininkystė klesti, o vietos gyventojai, ypač baltieji, yra tikri vyno gurmanai.
Keipo Vyno Regionai ir Geriausi Vynuogynai
Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra aštunta pagal dydį pasaulyje vyno gamintoja. Vyndarystė čia daugiausia kultivuojama Šiaurės ir Pietų kyšuliuose, suskirstytuose į sritis ir apylinkes. Didžioji dalis PAR vynuogynų tarpsta 160 km teritorijoje nuo Keiptauno. Vertinama, jog Keipo (Cape) srities, tiekiančios didžiąją dalį viso PAR vyno, klimatas idealiai tinkamas vynininkystei. Didžiuma kokybiško vyno sričių telkiasi vandenyno pakrantėje ir Breede upės slėnyje. Verti dėmesio ir kiti, atokiau esantys vynuogynai. Geriausiais vyno rajonais šalyje tradiciškai laikomi Stelenbušas (Stellenbosch) ir Parlas (Paarl). Pietryčiuose, žemiau Keiptauno, esanti Walker Bay sritis, kur įveista naujų vynuogynų, specialistų vertinama kaip labai perspektyvi.
Šie žymūs regionai, tokie kaip Stelenbušas ir Franshukas, siūlo ne tik degustacijas. Juose galite mėgautis sodriais vintažiniais vynais elegantiškose degustacijos patalpose, iš kurių atsiveria Stalo kalno vaizdai, pasivaikščioti po vynuogynų skulptūrų sodus arba pasivažinėti žavingu vyno tramvajumi per kalvotas apylinkes.
Kuo išsiskiria Pietų Afrikos vynuogynai?
Pietų Afrikos geriausi vynuogynai išsiskiria plačiu teruarų asortimentu ir novatoriškais vyndarystės metodais. Šilti granitiniai dirvožemiai Stelenbuše duoda sodrius, pilno kūno raudonuosius vynus, kontrastuodami su vėsesniu Konstancijos ir Elgino pakrančių klimatu, kuris puikiai tinka gaiviems Sauvignon Blanc ir elegantiškiems Chardonnay vynams. Šalies firminė vynuogė, Pinotage, hibridas tarp Pinot Noir ir Cinsaut, yra gerai žinoma vietinė veislė, plačiai paplitusi visame regione. Daugelis ūkių, tokių kaip „Spier Wine Farm“ ir „Boschendal“, teikia pirmenybę tvarumui ir atkuriamajam ūkininkavimui, derindami ekologiškas praktikas su išskirtinėmis degustacijomis ir šviežiais, nuo ūkio iki stalo patiekalais, atspindinčiais į ateitį orientuotą vyno kultūrą.
Geriausias laikas aplankyti vynuogynus
Geriausias laikas aplankyti Pietų Afriką vyno turams yra derliaus sezonas, nuo sausio pabaigos iki balandžio. Tuo metu vyninės atgyja nuo vynuogių skynimo, rūsio ekskursijų ir gyvų derliaus festivalių. Pavasaris (nuo rugsėjo iki lapkričio) yra dar vienas puikus pasirinkimas, kai oras būna švelnus, mažiau žmonių ir vaizdingi vynuogynai žydi. Kad išvengtumėte intensyvaus vasaros karščio, kelionę planuokite rudenį arba pavasarį - tai puikus laikas atsipalaiduojančioms degustacijoms ir Keipo vyno regiono vešlių kraštovaizdžių tyrinėjimui.
Vyno Turizmo Potyriai ir Žymiausi Ūkiai
Vyno turizmas Keipo regione puikiai išvystytas. Milijonai žmonių į PAR atvyksta vien dėl galimybės pravažiuoti garsiuoju Vyno keliu. Keiptaunas yra patogus tuo, kad neturint laiko apvažiuoti visą regioną iš jo galima „pašokti“ į atskirus vyno ūkius. Keliauti po ūkius geriausia savarankiškai, iš anksto užsisakius degustaciją ar nakvynę, ypač žinomuose vyndarystės slėniuose Stelenbuše, Franshuke ar naujesniuose Elgino ir Kaledono arealuose. Daugelyje ūkių galima gauti jaukų kambarį nakvynei, gero maisto ir prie jo derančių vynų. Be to, jaunoji vyndarių karta kuria vis geresnius vynus - ne tik klasikinį „Chenin blanc“ ar tvirtą „Pinotage“, bet ir kompleksinius Bordo mišinius, elegantiškus ‚Shiraz‘ ir ‚Grenache‘ veislių mišinius, klasiškus „Pinot Noir“ vynus.
Šiandien Pietų Afrikos vyndariai nuolat siekia tobulinti savo vynus ir prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių. Kelionių organizatoriai siūlo įvairias programas, pavyzdžiui, pusės dienos turą ir degustacijas į Keipo vyno regiono lopšį, kur mėgausitės dviem vyno degustacijomis, vyno ir sūrio derinimu bei rūsio turu Stellenbosch vyno darykloje. Pietų Afrikos Pinotage vyno degustacijos kelionė kviečia atrasti kultinius Pietų Afrikos Pinotage vynus ir paragauti 9 unikalių vynų su papildomomis sūrio, užkandžių ir mėsos lėkštėmis - tai būtina vyno kelionė ir pasakojimai entuziastams ir smalsiems keliautojams. Šis potyris organizuojamas anglų kalba, o svečiai nuo 18 metų kviečiami dalyvauti lengvo fizinio aktyvumo ir pradedančiųjų įgūdžių lygio veikloje.
Žymiausi vyno ūkiai ir jų išskirtinumas Keiptauno apylinkėse
Pažintį su PAR vyndaryste geriausia pradėti nuo Stelenbušo - bene seniausio vyndarystės regiono. Nuo Keiptauno iki jo - vos valanda kelio. Toliau pateikiame keletą žymių Pietų Afrikos vynuogynų, kuriuos verta aplankyti:
| Vyno ūkis | Regionas / Vieta | Išskirtinumas |
|---|---|---|
| „Groot Constantia“ | Konstancija | Veikia nuo 1679 m., žinomas dėl saldžiųjų desertinių vynų. |
| „Stellenrust“ | Stelenbušas | Augina 50-ies metų senumo ‚Chenin Blanc‘ ir ‚Cinsault‘ vynmedžius. |
| „Rustenberg“ | Stelenbušas | Tradicinė dvarų architektūra, kokybiški vynai. |
| „Tokara Wine Estate“ | Stelenbušas (Simonsbergo kalnų šlaitai) | Modernūs rūsiai, Bordeaux-stiliaus raudonieji, Sauvignon Blanc, menų sodai, gurmanų restoranas, panoraminiai vaizdai. |
| „Cavalli Estate“ | Stelenbušas (Helderbergo regionas) | Šiuolaikinė architektūra, modernus menas, tvarus dizainas, apdovanoti vynai, degustacijos salė ir restoranas. |
| „Spier Wine Farm“ | Stelenbušas | Vienas seniausių (įkurtas 1692 m.), ekologiškai sertifikuotas, tvarus ūkis, ūkininkavimo patirtys, menų instaliacijos, Segway turai. |
| „La Motte“ | Franshukas | Įkurtas 1752 m. hugenotų palikuonių, turtingas prancūzų paveldas. |
| „Boschendal Wine Estate“ | Franshukas | Įkurtas 1685 m., vienas seniausių, vintažiniai putojantys vynai, Cape Dutch architektūra, "farm-to-table" valgiai. |
| „Creation“ | Kaledono slėnis (Walker Bay) | Šveicarų vyndarių įkurtas, aukščiausios kokybės vynai iš 60 ha vynuogynų. |
| „De Grendel Wine Estate“ | Tygerbergo kalvos šlaitai (netoli Keiptauno) | Istorinis vynuogynas, nuostabūs vaizdai į Keiptauną ir Stalo kalną, Sauvignon Blanc ir Shiraz vynai, laukinė gamta. |
| „Plaisir de Merle“ | Groot Drakenstein, Keipo provincija | Istorija nuo 1688 m., vienas didžiausių ir gražiausių Keipo ūkių, vadovaujamas Nielio Besterio. |
Stelenbušo vyno daryklų architektūra tokia pat įvairi kaip ir vynai - nuo balta spalva nudažytų žemasienių namukų ir tradicinių dvarų, kaip antai „Rustenberg“ vyninėje, iki įstabių modernių „Tokaros“ rūsių. Numačius aplankyti Franshuko slėnį, verta susiplanuoti vizitą į „La Motte“ ūkį, 1752 m. įkurtą hugenotų palikuonių. Elginas, esantis 65 km į šiaurę nuo Keiptauno, priklauso Pietų Afrikos Vakarinio Keipo regionui. Vėsiame jo klimate geriausiai dera ‚Sauvignon Blanc‘, ‚Pinot Noir‘ ir ‚Chardonnay‘ veislės, iš jų čia gaminami charakteringi, ryškių vaisių aromatų, elegantiški vynai. Tokių rasi Paulo Cluverio arba „Oak Valley“ ūkiuose, beje, pastarajame verta sustoti priešpiečiams. Įdomus ir šeimos valdomas „Almenkerk“ ūkis, vadinamas tikru vyndarystės perlu.
Jeigu vertinate „Pinot Noir“ vynus, išvažiavus iš Keiptauno reikėtų sukti rytinės pakrantės link, iki Hermanuso miestelio, o tada R320 keliu - Kaledono slėnio link. Savo restoranėlius turi dauguma vyno ūkių. Vienas įdomiausių yra „Creation“, priklausantis šveicarams vyndariams Carolynai ir Jeanui Claude’ui Martinams. Pastebėję neįtikėtinas šios vietovės galimybes, 2008-aisiais jiedu čia nusipirko avių fermą, vėliau įveisė vynmedžių. Dabar iš turimų 60 ha jie kasmet padaro 400 000 butelių aukščiausios kokybės vyno.
Pietų Afrikos Vynas Pasaulio ir Lietuvos Rinkoje
Pasaulyje afrikietiški vynai ragauti ir vertinti pradėti gal prieš 20-30 m. Nemažą darbą juos garsinant (nedidelė kaina už puikią, vietos klimato nulemtą kokybę) nuveikė jau minėtoji 1918-aisiais valstybės lėšomis įkurta „KWV International“, kadaise suvienijusi 4 500 smulkių vyndarių. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Pietų Afrikos vynai ilgą laiką plačiajam pasauliui (o mums ir dėl kitų priežasčių - beveik iki šiol) buvo tabula rasa, įvardijamas apartheido režimas. Su baltųjų valdžios pabaiga Pietų Afrika dar kartą tapo pasaulio bendruomenės dalimi. Atsinaujino eksportas, į šalį ėmė plūsti turistai. Dėl šių priežasčių Pietų Afrikos vyno industrija transformavosi.
Lietuvoje, atlikus mini apklausą, vos keli iš 10 pakalbintų „eilinių vyno mėgėjų“ galėjo išvardyti daugiau nei po du Pietų Afrikos vyno pavadinimus ir patvirtinti, kad jo tikrai ragavo. Tiesa, pastaruosius trejus ketverius metus Pietų Afrikos vynų būrelis ėmė gausėti: greta vienų iš pirmųjų afrikietiškų vynų Lietuvoje - „KWV International“ kompanijos pasiuntinių (rinktinio „Roodberg“ bei paprastesnio „Robert's Rock“ vyno) stojo „Nederburg“, „Kumala“, „Drostdy-Hof“, „Klein Constantia“, „Diemersdal“, „Zonnebloem“, „Plaisir“, kiti vynai. Ir paprastesni, nekainuojantys nė 20 Lt už butelį, ir sudėtingi, taigi - gerokai brangesni.
Tačiau vienas iš industrijos aspektų, t. y. - rasinė dirbančiųjų sudėtis, pakito mažai. Pietų Afrikoje gimęs ir užaugęs Nielas Besteris, vyriausiasis „Plaisir de Merle“ ūkio vyndarys, pripažįsta, kad toji rinka labai sudėtinga: apie 80% šalies gyventojų sudaro juodaodžiai, jie mieliau geria alų, degtinę, bet ne vyną. Tiesa, juodieji investuoja į vynininkystę, tačiau vyndarių tarp jų mažai, vos vienas kitas. Vienas iš saujelės juodaodžių vynuogynų savininkų - Tokyo Sexwale, buvęs politinis kalinys ir politikas, dabar - pasaulyje garsus verslininkas. Ponas Besteris sako, jog Pietų Afrikos vidurinė klasė stiprėja, tačiau kalbant tiek apie vyną, tiek apie bet kuriuos kitus gaminius „jai reikia žinomo prekės ženklo“. Nemenkas viltis Pietų Afrikos vyndariai, anot p. Besterio, sieja su 2010-aisiais PAR vykusio Pasaulio futbolo čempionato, į kurį sugužėjusiems pasaulio futbolo aistruoliams, galimas dalykas, patiko ir šalies vynas.
Ponas Besteris Vilniuje pristatė „Plaisir De Merle“ ūkio vynus - 2006-ųjų derliaus „Sauvignon Blanc“ (Lietuvoje dar nėra), „Chardonnay“, 2005 m., 2003-iųjų derliaus „Merlot“ ir „Shiraz“ bei 2002 m. - „Cabernet Sauvignon“. Iš „Grand Plaisir“ linijos vynų (jie yra kupažiniai) pasiūlyta 2003 ir 2005 m. derlių. Drįsčiau pasakyti, jog visus šiuos vynus vienija vyndario stilius, kurį galima apibūdinti kaip šiurkštoką, griežtą. Tokie jo gaminami vynai: viena - aštroki, tačiau tuo pat metu, ypač kurį laiką palaikius taurėje - gan malonūs, Bordo vynų stilių primenančio lengvumo, apvalūs. Visus iš jų galima ragauti dabar (raudonuosius - prie žvėrienos, raudonos mėsos, sūrių), galima palaikyti kelerius metus rūsyje. Enologijos bei vyno rinkodaros studijas baigęs vyndarys sako, jog gaminant vyną jam svarbiausia, kad jame atsispindėtų unikalios Pietų Afrikos dirvožemio ir klimato savybės. „Aš čia buvau nuo pat pradžių - ir gerais, ir blogais laikais, todėl pažįstu šį ūkį geriau nei kas nors kitas. Manau, kad vyndarys neturi per daug kištis į procesą. Kita vertus, galvoju apie tai, kas yra būdinga vynuogei: vaisiaus pojūtis. Ir bandau dirbti taip, kad jis vėliau pasireikštų vyne“, - sakė p. Besteris.
Keiptauno ir Apylinkių Laisvalaikis be Vyno (bet su puikiu maistu)
Kad ir kaip viliojamai skambėtų, sezono įkarštyje, kuris prasideda gruodį, o baigiasi sausio viduryje, į Keiptauną geriau nevykti, nes tuo metu čia atostogauja daugybė Johanesburgo gyventojų. Jei ketinate kelias naktis likti Keiptaune, miesto centre ir priemiesčiuose gausu viešbučių ir „Airbnb“ svečių namų už patrauklią kainą. Mano mėgstami rajonai, kuriuose nesudėtinga rasti tiek paprastą ir jaukų B&B, tiek ištaigingus apartamentus, yra į Stalo kalną (Table Mountain) kylantis Klofnekas (Kloof Nek) ir Gardensas. Miesto centrą iš jų nesunku pasiekti pėsčiomis, o ir ten veikia daugybė spalvingų kavinių ir restoranų.
Keiptauno restoranai ir užeigos
Centre irgi daugybė užeigų, restoranų, viliojančių už patrauklią kainą paragauti įvairių pasaulio virtuvių patiekalų, etninių valgių, gatvės maisto, jūrų gėrybių ir t. t.
- Restoranai „The Test Kitchen“ ir „The Pot Luck Club“ - aukščiausios klasės restoranai „Old Biscuit Mill“ centre, Vudstoke. Abiejų virtuvėms vadovauja tas pats šefas Luke’as Dale’as-Robertsas, taigi abu restoranai siūlo naujoviškus, meniškus ir meistriškai paruoštus patiekalus ir priderintus vynus.
- Restoranas „La Colombe“ - populiarus aukščiausios klasės restoranas Konstancijos regione pelnė daugybę apdovanojimų. Scoto Kirtono ir Jameso Gaago virtuvėje susipina Prancūzijos ir Azijos šiuolaikiškumas ir klasikiniai skoniai.
- Restoranas „Thali“ garsėja puikia indiška virtuve.
- „Bertha’s“ siūlo lengvus, skanius, paprastus jūrų gėrybių patiekalus ir nuostabų vaizdą į uostą Saimonstaune.
- Restoranas „Harbour House“ (Kalk Bėjuje) stulbina žuvų patiekalais ir vaizdais pro langus.
- Kepsnių namai „The Butcher Shop and Grill“ - viena geriausių vietų paragauti brandintą kepsnį.
- Prestižinė Kalk Bėjaus vieta - restoranas „The Brass Bell“.
- Jeigu mėgstate džiazą, rekomenduoju „The Crypt“, veikiantį Šv. Jurgio katedros, vienos seniausių ir svarbiausių mieste, rūsyje.
Kitos Keiptauno ir apylinkių lankytinos vietos
Komercinis miesto rajonas, žinomas kaip „Waterfront“, anksčiau buvo judraus uosto dalis, dabar čia - prekybos centras su daugybe restoranų, bistro, barų, parduotuvių. Šeštadieniais veikiančiame ūkininkų turgelyje galima nusipirkti įvairiausio vietos maisto. Smagu pasiplaukioti laiveliu priešais uostą ir pasigėrėti Stalo kalno vaizdu iš jūros. O vėliau būtinai pasikelkite į kalno viršūnę. Nuo jo atsiveriantis vaizdas tiesiog verčia iš koto. Nuo kalno viršūnės matyti dalis pusiasalio ir abipus uosto besidriekiantys paplūdimiai.
Kelionė iki Keipo kyšulio - nepamirštama visą dieną užtruksianti ekskursija ir vienas vaizdingiausių kelių Atlanto pakrante. Chapman’s Peak kelias pakrante toliau veda prie Hauto įlankos su nuostabiu Nordehuko (Noordehoek) smėlio paplūdimiu. Pakeliui verta sustoti Saimonstaune (Simon’s Town) ir aplankyti Bolderso (Boulders) pingvinų koloniją. Tai viena mano mėgstamiausių vietų. Bolderso paplūdimys yra vienas šilčiausių, nes jį saugo milžiniški rieduliai. Žaviame pajūrio miestelyje Saimonstaune laikas tarsi sustojęs. Ne per toliausiai nuo kelio į Keipo kyšulį yra nuostabus pajūrio amatininkų miestelis Kalk Bėjus (Kalk Bay) su uostu ir plaukiojančiais jūrų liūtais.
Dar viena gamtos grožio vieta - kraštovaizdžio etalonu laikomas garsusis Gardenroute (Sodų kelias). Kelio pavadinimas kilęs nuo čia kerojančios įvairiausios vešlios augalijos ir gausybės ežerėlių ir ežerų, išsibarsčiusių pakrantėje. Važiuojant šiuo keliu pasieksite žavius Knysnos, Pletenberg Bėjaus (Plettenberg Bay) ir Mosel Bėjaus miestelius, kelis gamtos rezervatus ir zoologinius draustinius, pavyzdžiui, Knysnos dramblių parką.
Nors Pietų Afrikos Respublika garsėja ir žmogaus nepaliesta gamta - įspūdingais nacionaliniais parkais, tokiais kaip Kriugerio nacionalinis parkas ir Ado dramblių nacionalinis parkas, kurie yra didžiausi šalyje ir vieni didžiausių pasaulyje, Keiptauno regionas siūlo išskirtines kultūrines ir gastronomines patirtis, kurios puikiai dera su vyno turizmu.
Nepaisant prikurtų mitų apie juodaodžių agresyvumą, pietų afrikiečiai yra nuoširdūs, paprasti, labai paslaugūs ir geri žmonės. Visos pusės puikiai supranta, kad vieniems be kitų tvarkyti šalies reikalų neįmanoma: baltieji valdo kapitalą ir samdo darbo jėgą, juodiesiems reikia darbo, pragyvenimo. Dar visai neseniai PAR buvo laikoma itin pavojinga kelionėms šalis. Tačiau šalies valdžia deda titaniškas pastangas sumažinti nusikalstamumą ir per pastaruosius du dešimtmečius pasiekė stulbinamų rezultatų. Vienas vynų žinovo įspūdis yra, kad jis niekuomet nesijautė „nesaugus vyndarystės rajonuose, kurie yra retai apgyvendinti ir santykinai turtingi“.