Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų, žinoma kaip viena ekonomiškai stipriausių Afrikos šalių. Jos klestėjimą skatino milžiniški vertingų mineralų ištekliai, ypač auksas. Ši šalis yra didžiausia pasaulyje platinos tiekėja ir pagrindinė aukso, deimantų, anglių ir kitų žaliavų eksportuotoja. Šalies kasybos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, o šios pramonės istorija glaudžiai susijusi su šalies vystymusi ir aplinkosaugos iššūkiais.
Aukso karštligė ir kasyklų plėtra Vitvatersrande
Pramoninė aukso kasyba Vitvatersrando plynaukštėje, dabartinėje Gautengo provincijoje, prasidėjo 1886 m. Vėlesniais dešimtmečiais šimtai tūkstančių vyrų iš Pietų ir Centrinės Afrikos vyko į Gūbrį (the Rand) dirbti kasyklose, kurios greitai tapo giliausiomis pasaulyje. Besiskverbdami gilyn, kalnakasiai išgaudavo milijonus tonų uolienų.
Rūdos gavybą Gūbryje vykdė dešimtys skirtingų kompanijų. Jų kasyklos buvo įrengtos trijuose geologiniuose baseinuose. Kiekviename iš jų visos šachtos buvo sujungtos po žeme. Uolienos, kuriose buvo daug aukso, buvo apdorojamos. Tuo tarpu tos, iš kurių tuo metu buvo neįmanoma pelningai išgauti auksą, buvo kraunamos aplink šachtas.
Kasybos technologijos ir vandens iššūkiai
Auksui išgauti Pietų Afrikoje reikėjo didžiulio vandens kiekio, ypač kai tirpinimas cianiduose tapo standartiniu aukso išgavimo iš uolieninės žaliavos būdu. Aukso kasybą lydėjo milžiniško masto vandentiekio įrengimų statyba - užtvankos, užtvaros ir vamzdynai nukreipė apdorojimo procesui naudoti skirtą vandenį iš Valio upės (Vaal River) į kasyklas.
Tačiau vandenį taip pat reikėjo išsemti iš kasyklų šachtų. XX a. pradžioje daugelis šachtų nusileido žemiau vandens lygio, tad buvo užtvindytos. Kai kasykla nebenešdavo pelno ir būdavo uždaroma, vandens išpumpavimas taip pat būdavo nutraukiamas. Dėl to padidėdavo vandens siurbimo našta kitose kasyklose. Ties XX a. pabaiga šiame didžiuliame technogeologiniame konglomerate beveik veikė vos kelios kasyklos.
Kalnakasių saugumo problemos ir incidentai
Nepaisant pramonės klestėjimo, nelaimingi atsitikimai kasyklose nutinka nuolat. Pietų Afrikoje kasmet žūsta dešimtys kasyklų darbininkų, nors pastaraisiais dviem dešimtmečiais pradėjus taikyti griežtesnius saugos standartus mirčių skaičius sumažėjo. Pramonės grupės „Minerals Council South Africa“ duomenimis, 2024 metais žuvo 42 kalnakasiai, o 2023-aisiais - 55.
Neseniai netoli Johanesburgo praėjusią naktį įgriuvus vienos aukso kasyklos šachtai, po žeme įstrigę liko 260 kalnakasių. Kasybos ir metalų apdirbimo įmonės „Sibanye-Stillwater“ vadovas ir profesinė sąjunga patvirtino, kad „visi 260 darbininkų buvo suskaičiuoti, yra saugūs ir aprūpinti maistu“. Incidentas įvyko ketvirtadienį apie 10 val. ryto vietos laiku. „Darbininkai nėra įkalinti; buvo nuspręsta juos kol kas laikyti po šachta esančioje stotyje“, - teigė atstovė spaudai Henrika Ninham. Nacionalinė kalnakasių profesinė sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl kalnakasių, kurie „po žeme praleido beveik 20 valandų“.
Naujasis pasaulinis aukso karštligė | Senos Pietų Afrikos aukso kasyklos atgyja naują gyvenimą | GRAVITAS
Aplinkosauginiai iššūkiai: rūgštinės kasyklų nuotekos ir radioaktyvios dulkės
Viena didžiausių problemų, susijusių su Pietų Afrikos aukso kasyklomis, yra rūgštinės kasyklų nuotekos (acid mine drainage, AMD). Nuolat didėjančių vandens kiekių išsiurbimo našta sumažino pelno maržas. Kai dar daugiau kasyklų buvo uždarytos, likę vandens siurbliai nebepajėgė susitvarkyti su hidrologiniais ciklais. Vanduo vėl prasisunkdavo į šachtas, užpildydamas plyšius ir reaguodamas su piritu atviroje uolienoje. Ši cheminė reakcija parūgštino vandenį, palengvindama kitų uolienoje esančių elementų - švino, gyvsidabrio ir arseno - ištirpimą. Ši tuneliais ir atliekų krūvomis srūvanti toksiška sriuba buvo pavadinta rūgščiomis kasyklų nuotekomis (AMD).
Per labai trumpą laiką rūgščios kasyklų nuotekos tapo viena didžiausių grėsmių Gautengo provincijos aplinkai. Gyventojai, neturėję prieigos prie švaresnių vandens šaltinių, maudėsi ir skalbė drabužius rūgščiame, metalų prisotintame vandenyje. Užterštas vanduo naudotas pasėlių laistymui ir žmonių bei gyvulių troškuliui malšinti. Žmonės, gyvūnai ir augalai palaipsniui absorbavo sunkiuosius metalus, ištirpusias chemines medžiagas ir radioaktyvias daleles. Žinoma, jie sirgo; žinoma, jie pastebėjo; žinoma, jie protestavo.
Kasyklų atliekų valdymas ir bendruomenių problemos
Kasyklų atliekų valdymas išlieka pagrindiniu Gautengo valdymo aspektu. Nacionalinės ir regioninės valstybės tarnybos, kasybos ir vandens įmonės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, ūkininkai, nelegalių gyvenviečių gyventojai ir daugelis kitų tebekovoja dėl toksiškų potvynių suvaldymo. Gūbrio Vakarų baseine viena kovotojų grupė pasirinko technopolitinę prieigą prie atliekų valdymo - jie pastatė neutralizavimo kompleksą, kad padidintų vandens pH. Tačiau kiti teigia, kad tokiu būdu tik šiek tiek sumažinamas vandens rūgštingumas. Vanduo netampa saugiu žmonėms, nes jame lieka sunkieji metalai ir kiti teršalai.
Be to, išlieka ir „piramidžių problema“. Nors daugelis kasyklų atliekų sąvartynų buvo pakartotinai apdoroti ar perkelti (taip neretai dar labiau skleidžiant toksiškas medžiagas), didelės atliekų krūvos tebestūkso. Kai Gūbryje stūgauja žiemos vėjai, jie pučia radioaktyvias kasyklų dulkes virš ūkių ir gyvenviečių, tiek oficialių, tiek nelegalių.
Kita akivaizdi, puikiai matoma problema - ant pačių atliekų sąvartynų ir pavėjui nuo jų išsidėsčiusios nelegalios Tiudor Šefto (Tudor Shaft) gyvenvietės gyventojai. Kai kurie jų, pavyzdžiui, Jeffrey’is Ramorutis, gyvena čia jau daugiau nei du dešimtmečius. Kai Ramorutis čia atvyko, jam ir kitiems atvykėliams buvo pažadėta, kad nuolatinio būsto (suteikiamo pagal naujosios vyriausybės Rekonstrukcijos ir plėtros programą) nereikės ilgai laukti. Jų viltims ne kartą žlugus, gyventojai ėmėsi daugybės strategijų siekdami pataisyti savo padėtį. Pavyzdžiui, radioaktyvios dulkės padėjo jiems pritraukti žiniasklaidos dėmesio, kad būtų atlikti keli tyrimai, kurių metu nustatytas tarptautines normas viršijantis radiacijos lygis. Tyrimų vis daugėjo; dalis jų problemą nagrinėjo per viso gyvenimo rizikos susirgti vėžiu prizmę, kiti - iš žmogaus teisių perspektyvos.
Uranas iš kasyklų atliekų: šaltojo karo palikimas
Kaistant Šaltajam karui, Gūbrio magnatų akiratyje atsirado iki tol beverčiu laikytas elementas - uranas. Ir jis buvo lengvai prieinamas Pietų Afrikoje, nes Gūbrio atliekų kalnai buvo jo pilni. JAV ir Didžiosios Britanijos branduolinių ginklų gamybos kompleksų žaliavų pirkėjams kaupėsi seilės. Buvo pasirašytos sutartys, pastatyti valymo įrenginiai. Pirmos 10 tūkstančių tonų Pietų Afrikos urano buvo išgautos iš šių kasyklų atliekų sąvartynų.
Pietų Afrikos kasybos palikimas ir turizmas
Pietų Afrikos kasybos pramonė paliko gilų pėdsaką ne tik šalies ekonomikoje ir aplinkoje, bet ir kultūroje bei turizmo sektoriuje. Vietovės, tokios kaip Carletonville, Gauteng provincijoje, yra žinomos kaip vieni iš svarbiausių aukso gavybos centrų regione.
Aukso kasybos centrų lankytinos vietos
Keliaujantiems į Pietų Afrikos kasybos regionus, yra keletas vertingų vietų, kurios padeda geriau pažinti vietos kultūrą, istoriją ir gamtą:
- Aukso kasyklos netoli Carletonville: Tai viena didžiausių aukso kasyklų Pietų Afrikoje, siūlanti organizuotas ekskursijas, kuriose galima susipažinti su aukso gavybos procesu, saugos reikalavimais ir kasybos technologijomis. Rekomenduojama apsilankyti darbo dienomis, užsakant ekskursiją iš anksto per oficialų kasyklos tinklalapį.
- Carletonville muziejus: Šis muziejus yra pagrindinis informacinis ir kultūrinis centras miestelyje. Jame eksponuojami archeologiniai radiniai, susiję su aukso gavybos istorija, geologija bei vietos žemių praeitimi. Muziejuje taip pat organizuojamos edukacinės veiklos.
- Orkney muziejus: Nors Orkney yra apie 30 minučių kelio automobiliu nuo Carletonville, šis muziejus vertas dėmesio dėl gilesnio aukso kasybos industrijos pažinimo. Eksponatai apima istorinius kasyklos įrankius, nuotraukas ir interaktyvias ekspozicijas. Muziejus siūlo ekskursijas su gidu, atskleidžiančiomis sudėtingas kasybos technologijas bei saugos standartus.
- Kasyklos infrastruktūra: Viešai lankytis daugelyje kasyklų nėra įprasta, tačiau aplinkiniai kraštovaizdžiai ir kasybos infrastruktūra yra įdomūs fotografijoms bei pažinimui apie Pietų Afrikos pramonės paveldą. Vietiniai gidai kartais organizuoja specialias ekskursijas užsakovams grupėse.
Regiono gamtos ir kultūros objektai
Be kasyklų, aplink Carletonville yra ir kitų lankytinų vietų:
- Gamtos oazė: Ši gamtos oazė puikiai tinka poilsio ir rekreacijos tikslams. Parke yra natūralūs versmės baseinai, kur vietiniai lankytojai ir turistai gali atsipalaiduoti gydomųjų mineralų apsuptyje.
- Fochville: Nors Fochville yra apie 15 km nuo Carletonville, šis miestelis itin vertinamas dėl savo istorinių pastatų ir autentiškos architektūros. Organizuoojami istoriniai pasivaikščiojimai, apimantys senąsias bažnyčias, muziejus ir senovinius namus.
- Regioninis gamtos rezervatas ir kitas rezervatas prie Carletonville: Šie rezervatai siūlo įspūdingus paukščių stebėjimo maršrutus bei vaizdingus žygius pėsčiomis.
- Golfo laukas ir poilsio kompleksas: Populiari vieta tiek sportininkams, tiek poilsiautojams, su profesionaliai prižiūrimais golfo takais, restoranu ir konferencijų salėmis.
- Prekybos centras ir vietinė rinka Carletonville: Suteikia galimybę pažinti vietos kasdienybės aspektus, įsigyti autentiškų suvenyrų ir ragauti Pietų Afrikos virtuvės patiekalus.
Keliautojams rekomenduojama suplanuoti kelionę atsižvelgiant į lankytinų vietų darbo laikus, užsakymo reikalavimus bei orų sąlygas. Taip pat pravartu pasitikrinti oficialius turizmo tarnybų puslapius dėl atnaujintos informacijos ir saugumo reikalavimų.
Pietų Afrikos Respublika: bendra informacija
Pietų Afrika yra valstybė Afrikos žemyno pietuose, tarp Indijos ir Atlanto vandenynų. Tai viena iš nedaugelio Afrikos valstybių, kurioje niekad nebuvo karinio perversmo, todėl šalis laikoma viena stabiliausių demokratijų Afrikoje. Laisvi ir slapti rinkimai šalyje vyksta nuo XIX a. pabaigos, tačiau lygiais jie tapo tik nuo 1994 m.
Svarbiausi faktai
- Plotas: 1 221 037 km².
- Gyventojų skaičius: 62 mln. (2022 m.).
- Sostinės: Blumfonteinas (juridinė), Keiptaunas (parlamentinė), Pretorija (administracinė).
- Oficialios kalbos: 11 (afrikansas, anglų, zulų, kosų, svazių, ndebelių, bapedžių, sesuto, tsongų, tsvanų, vendų).
- Valiuta: Pietų Afrikos randas (ZAR).
- Pagrindinės pramonės šakos: kalnakasyba (auksas, deimantai, platina), automobilių, chemijos, tekstilės pramonė.
- Svarbiausi gamtos ištekliai: auksas, deimantai, platina, mangano, chromo, akmens anglys.
