Pietų Afrikos Respublika (PAR) - tai šalis, pasižyminti ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir gausiu upių tinklu, kuris atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje ir ekonomikoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime PAR upių ypatumus, jų geografinę padėtį, klimatą ir poveikį kraštovaizdžiui bei gyvūnijai.
Geografinė padėtis ir reljefas
Pietų Afrikos Respublika yra įsikūrusi piečiausioje Afrikos žemyno dalyje. Kranto linijos ilgis siekia 2798 kilometrus, o krantai daugiausia yra lygūs ir kalnuoti. Pietinėje pakrantėje yra keletas įlankų, tokių kaip Mosselio, Algoa ir Netikroji įlanka.
Apie 75 % PAR teritorijos yra aukštesnėje nei 600 metrų aukštyje, o apie 50 % - aukštesnėje nei 1000 metrų. Žemumos (iki 200 m) užima tik nedidelę šalies dalį. Šalies šiaurinėje dalyje plyti Veldo plynaukštė, o į pietus nuo Oranžinės upės slėnio yra Karoo plynaukščių regionas. Rytuose Karoo pereina į Aukštąjį Veldą, kurio aukštis siekia iki 2000 metrų. Į šiaurę nuo Aukštojo Veldo driekiasi Transvalio aukštuma, kuri nuolaidėja šiaurės kryptimi, link Limpopo slėnio. Witwatersrando kalnagūbris skiria šias aukštumas ir yra turtingas naudingųjų iškasenų.
Pietų Afrikos plokščiakalnio išorinis šlaitas palei Atlanto ir Indijos vandenynus sudaro Didžiąją pakopą. Aukščiausia jos dalis yra pietrytinė, kur stūkso Drakensbergo kalnai, kuriuose yra aukščiausia PAR viršūnė - Njesuthi kalnas (3408 m). Pietuose yra Stormbergės, Bamboesbergės, Sneeubergės, Nuweveldbergės, Komsbergo, o vakaruose - Roggeveldbergės ir Kamiesbergės kalnai. Rytinėje PAR dalyje išilgai pakrantės driekiasi plokščia, pelkėta žemuma.
Klimato įtaka upių tinklui
Klimatas PAR didžiojoje dalyje yra tropinis žemyninis. Vakaruose vyrauja ypač sausas klimatas, vidurinėje dalyje - sausas, o rytiniame ir pietrytiniame aukštumų regione bei pietinėje pakrantėje - pereinamasis iš sauso į drėgną. Rytinėje pakrantėje klimatas yra drėgnas, o pietinėje pakrantėje - subtropinis jūrinis. Vakarinės pakrantės klimatui įtakos turi šaltoji Benguelos srovė, o rytinei ir pietinei pakrantei - šiltoji Adatos kyšulio srovė. Pietų pakrantę veikia šaltoji Vakarų vėjų jūrų srovė. Žiemą PAR vakarinę dalį veikia poliarinio fronto ciklonai, atnešantys stiprius vakarų vėjus, fenus ir gausius kritulius. Vakarinėje ir pietvakarinėje pakrantėje tuomet būna stiprus rūkas ir žemi debesys, o vidurinėje PAR dalyje - sausas ir saulėtas oras. Pavasarį ir vasarą vakarinę dalį veikia inversinės Atlanto oro masės, o rytinę dalį - Indijos vandenyno pasatai.
Aukščiausia temperatūra birželį-rugpjūtį vakarinėje pakrantėje siekia 17-20 °C, Pietų Afrikos plokščiakalnyje - 16-20 °C, o rytinėje pakrantėje - 21-23 °C. Žemiausia temperatūra atitinkamai yra 7-9 °C, -2-4 °C ir 10 °C. Neigiama temperatūra dažniausiai būna Drakeno kalnų aukštesnėse dalyse (90 ir daugiau dienų per metus).
Daugiausia kritulių iškrinta Drakensbergo kalnuose (iki 2000 mm per metus) ir PAR rytuose (apie 1000 mm), o mažiausiai - vakaruose (25-50 mm). Šis kritulių pasiskirstymas lemia upių tinklo tankumą ir vandeningumą skirtinguose šalies regionuose.
Pagrindinės upės ir jų baseinai
Didžiąją PAR dalį apima Oranžinės upės baseinas. PAR vakarinėje dalyje upės daugiausia yra periodinės, kartais išdžiūsta net ir Oranžinė (nepasiekusi vandenyno).
Oranžinė upė (Gariepo upė)
Oranžinė upė, anksčiau vadinta Gariepo pavadinimu, yra pagrindinė Pietų Afrikos Respublikos upė ir ilgiausia upė, tekanti Pietų Afrikoje. Ji prasideda Drakeno kalnuose, Montosurso masyve, Lesote. Nors upė prasideda tik už 193 km nuo Indijos vandenyno, jos ilgis siekia apie 2200 km, o PAR teritorijoje - 1860 km. Upė teka daugiausia vakarų kryptimi per Aukštojo Veldo plynaukštę Pietų Afrikos Respublikos teritorija. Toliau driekiasi Kapo plynaukšte, giliais tarpekliais, kur suformuoja slenksčius ir krioklius. Daugiausiai upė teka per dykumų ir pusdykumių regionus, todėl beveik visi turistai atsimena upės kelią kaip įspūdingai gausaus vandens veržlią gyslą, apsuptą žalumos sausringame dykvietės peizaže. Žemupyje upė teka PAR - Namibijos siena. Čia ji išsišakoja į daugybę vadžių ir atšakų ir ties Aleksandro įlanka įteka į Atlanto vandenyną.
Europiečiai (olandai) upę pirmą kartą išvydo 1760 m. ir pavadino tuo metu Nyderlandus valdžiusios dinastijos (Oranje - Nassau) garbei. Tarp 1777-1779 metų upė buvo pavadinta Oranžinių rūmų - Olandijos štathalterio - garbei.
Sezonai ir vandens lygis
Sausais žiemos mėnesiais vandens lygis stebėtinai sumažėja dėl intensyvaus garavimo proceso. Metinis kritulių kiekis teritorijoje yra apie 2000 mm, tačiau į vakarų pusę kritulių mažėja (rytinėje upės dalyje jų iškrinta daugiau). Upės žiotyse metinis kritulių kiekis jau siekia vos apie 50 mm. Taip yra dėl intensyvesnio garavimo vakarinėje upės dalyje. Vasaros mėnesiais (lapkritį - vasarį), padidėjus kritulių kiekiui, upės srovė virsta veržlia ir sraunia.
Ekonominė upės nauda
Laivyba vykdoma atskirose upės ruožuose. Upė atlieka labai reikšmingą vaidmenį visoje Pietų Afrikos ekonomikoje: ji tiekia vandenį drėkinimui, jos pagalba veikia hidroelektrinės, gaminančios energiją. Upė taip pat labai reikšminga Pietų Afrikos deimantų pramonei. Būtent jos sąnašose buvo rastas pirmasis deimantas šalies teritorijoje, pavadintas „Eurekos“ vardu. Po kelerių metų buvo rastas dar vienas, tik jau daug didesnis deimantas, gavęs „Pietų Afrikos žvaigždės“ pavadinimą. Mūsų dienomis kelios deimantų kasybos bendrovės yra įsikūrusios upės žiotyse ir ten vykdo savo eksploataciją. Oranžinė upė taip pat yra labai svarbi turizmo verslui - joje gyvena labai mažai pavojingų gyvūnų rūšių, todėl ji puikiai tinka raftingui bei plaukimui kanojomis.
Augrabio kriokliai
Oranžinės upės žavesį sudaro Augrabio kriokliai, taip pat krioklių kaskados Pietų Afrikos Respublikos Šiauriniame kyšulyje ir upės slenksčiai tarp Namibijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Tai viena patraukliausių turistų vietų visoje valstybėje, nes čia daug gamtos dovanojamų galimybių aktyviai pailsėti. Populiari ir labai rekomenduojama veikla yra kelionė kanoja arba plaustu žemyn Oranžine upe.
Augrabio kriokliai priklauso Augrabio Krioklių Nacionaliniam Parkui. Krioklių aukštis siekia 56 metrus, o vidutinis plotis - 24. Vietiniai krioklius vadino „Ankoerebis“, kas reiškia „didelių nosių vieta“, iš čia ir kilo vėlesnis pavadinimas - Augrabis. Augrabio krioklių tarpeklio gylis siekia per 240 metrų, o ilgis - 18 kilometrų. Nedidelė vandens dalis krenta į kanjoną iš kraštų, suformuodama keletą silpnesnių krioklių. Vietinė legenda pasakoja, kad didžiausia pasaulyje deimantų slaptavietė yra griausmingai krentančių krioklio vandenų apačioje išgraužtose duobutėse.
Upės fauna
Upėje yra neįprastų regionui žuvų rūšių, tokių kaip paprastasis karpis ir Mozambiko tilapija. Upėje veisiasi ir egzotinės žuvų rūšys, tokios kaip vaivorikštinis upėtakis, sutinkamas upės aukštupyje. Oranžinėje upėje taip pat veisiasi žuvys, įtrauktos į saugomų gyvūnų rūšių sąrašą, pavyzdžiui, upinė sardinė. Deja, tačiau didesnių gyvūnų upėje nesutiksite: į krokodilų gyvenamąjį arealą upė nepatenka, o iki 19 amžiaus buvusios gausios hipopotamų bendruomenės išmedžiotos.
Limpopo upė
PAR šiaurės rytinė dalis priklauso Limpopo upės baseinui, kuris teka į Indijos vandenyną. Limpopo ilgis siekia 1600 km.
Tugelos upė
Didžioji pakopa skiria Oranžinės upės baseiną nuo upių, tekančių į Atlanto vandenyną pietų ir pietryčių kryptimis. Šių upių tinklas yra tankiausias. Jos daugiausia trumpos, vandeningos (dėl gausių kritulių) ir slenkstėtos. Vienas aukščiausių pasaulyje yra Tugelos krioklys, kurio aukštis siekia 948 metrus. Prie upių yra įrengta daug hidroelektrinių.
Kitos svarbios upės ir upės regionai
Pietų Afrikoje yra ir kitų svarbių upių bei unikalių upės regionų, prisidedančių prie šalies kraštovaizdžio ir ekologinės įvairovės.
- Blaido upė ir kanjonas: Blaido upės kanjonas - 800 metrų aukščio smiltainio uolos, tarytum užuolaidos, besileidžiančios į sraunios gyslos vingį. Tai vienas iš nepajudinamų Afrikos stebuklų. Šalia jo dunkso į afrikietiškas trobeles panašios Rondavelių viršūnės. Čia galima išvysti ir Burko laimės duburius, kuriuose gamta įspaudė savo nepaprastas fantazijas. Tai vaizdingas geologinis fenomenas - per ilgą laiką Blaido ir Treuro upių santakoje dėl staigaus stiprios srovės posūkio tarp aukštų rausvų ir balsvų klifų vanduo išgraužė cilindrines ertmes.
- Sekmadienio upė (Sundays River): Ši upė minima kelionėse iki Aleksandrijos smėlio kopų lauko, pabrėžiant jos geografinę svarbą regionui.
- Stormso upė: Ties Stormso upe baigiasi vienas nuostabiausių pakrančių trasų visoje planetoje - vadinamasis Sodų kelias (Garden Route). Šalia upės yra garsusis Paulo Sauerio arkinis tiltas, vienas aukščiausių Afrikos tiltų.
- Svakopo upė: Naminos-Nauklufto parkas apima nykias bei nederlingas perdžiūvusio Svakopo upės slėnio žemes.
Afrika, Pietų Afrikos Respublika: didelė žuvis, Kriugerio parkas. www.goafrica.lt
Upių naudojimas ir reikšmė
Upių vanduo PAR yra naudojamas įvairiems tikslams, įskaitant:
- Drėkinimą: Upių vanduo naudojamas žemės ūkio laukams drėkinti, ypač sausringuose regionuose.
- Elektros energijos gamybą: Prie upių įrengtos hidroelektrinės gamina elektros energiją.
- Pramogos ir turizmas: Upės ir ežerai yra populiarios vietos pramogoms, tokioms kaip žvejyba, plaukiojimas valtimis ir baidarėmis.
Pagrindinių Pietų Afrikos Respublikos upių apžvalga
| Upė | Ilgis (km) | Ištakos | Žiotys | Svarbiausia reikšmė |
|---|---|---|---|---|
| Oranžinė | apie 2200 (PAR apie 1860) | Drakensbergo kalnai, Lesotas | Atlanto vandenynas (Aleksandro įlanka) | Drėkinimas, hidroenergija, deimantų pramonė, turizmas |
| Limpopo | 1600 | Witwatersrando kalnagūbris | Indijos vandenynas | Sienos, regiono gyvybės šaltinis |
| Tugela | Nenurodytas | Drakensbergo kalnai | Indijos vandenynas | Tugelos krioklys (vienas aukščiausių pasaulyje), hidroenergija |
Augalija ir gyvūnija prie upių
Šiaurės rytinėje PAR dalyje vyrauja derlingi savanų geltonžemiai, o Drakensbergo ir Kaapo kalnuose daugiausia yra kalciažemių, rudžemių, mažiau geležaliumžemių. Karoo plynaukštėse daugiausia mažai mineralizuoti, akmenuoti, rausvai pilki kalciažemiai, gipsažemiai ir uolėti kalkžemiai.
PAR teritorijoje aptinkama daugiau kaip 20 000 induočių augalų rūšių, t. y. apie 10 % visų pasaulyje žinomų rūšių. Šalis priklauso Paleotropinei ir Kaapo floristinėms karalystėms. Ypač didele endeminių rūšių įvairove išsiskiria pietinę šalies dalį apimanti Kaapo karalystė, kurioje aptinkama apie 9000 rūšių. Miškai užima apie 1 % teritorijos ir yra paplitę drėgnose lygumose Indijos vandenyno vakarinėse pakrantėse ir aukštumų pakraščiuose. Didžiausią dalį šalies teritorijos užima savanos, kuriose vyrauja įvairių rūšių miglinių šeimos augalai, daug žemaūgių krūmokšnių ir pavienių akacijų.
PAR gyvena apie 300 rūšių žinduolių. Būdingi plėšrieji: liūtai, leopardai, gepardai, hieniniai šunys, juodnugariai šakalai, surikatos; poranagiai: afrikiniai buivolai, dryžuotieji gnu, karpočiai, žirafos, didieji hipopotamai; neporanagiai: savaniniai zebrai, juodieji ir baltieji raganosiai; gausu afrikinių dramblių, sutinkami babuinai, vamzdžiadančiai. Daug paukščių rūšių. Prie vandens telkinių gyvena Nilo krokodilai.
Saugomos teritorijos
Pirmasis nykstančius gyvūnus saugantis rezervatas PAR įkurtas 19 amžiuje. Saugomos teritorijos užima apie 8,67 % sausumos ir 15,5 % jūros ploto. Šalyje yra daugiau kaip 1400 gamtos draustinių, 22 nacionaliniai parkai, daug privačių gamtos parkų ir saugomų teritorijų. Šios teritorijos padeda išsaugoti upių ekosistemas ir jose gyvenančią unikalią augaliją bei gyvūniją.
tags: #pietu #afrikos #respublika #upe