Pietų Amerika, pasižyminti didele kultūrine ir geografine įvairove, patyrė skirtingus demografinės raidos etapus. Demografinė raida - tai procesas, kurio metu keičiasi gimstamumo, mirtingumo ir migracijos rodikliai, o tai savo ruožtu veikia gyventojų skaičių, amžiaus struktūrą ir kitus svarbius demografinius rodiklius. Šiame straipsnyje nagrinėjama II demografinės raidos pakopa Pietų Amerikoje, aptariant jos ypatumus, priežastis ir pasekmes.
Bendras demografinės raidos modelis
Prieš gilinantis į II pakopą, verta trumpai apžvelgti bendrą demografinės raidos modelį. Šis modelis apima kelias pakopas:
- I pakopa: Aukštas gimstamumas ir aukštas mirtingumas, lėtas gyventojų augimas.
- II pakopa: Aukštas gimstamumas ir mažėjantis mirtingumas, spartus gyventojų augimas.
- III pakopa: Mažėjantis gimstamumas ir mažėjantis mirtingumas, lėtėjantis gyventojų augimas.
- IV pakopa: Žemas gimstamumas ir žemas mirtingumas, stabilus arba lėtai augantis gyventojų skaičius.
- V pakopa (kai kurių autorių): Gimstamumas mažesnis už mirtingumą, gyventojų skaičius mažėja.
I demografinė raidos pakopa: Tradicinė kartų kaita
Tai didelio gimstamumo ir didelio mirtingumo, nedidelio arba neigiamo natūraliojo prieaugio pakopa. Didelio gimstamumo priežastys: nėra šeimos planavimo, didelis vaikų mirtingumas, žemas medicinos lygis, dėl ko vyrauja ligos ir epidemijos. Atogrąžų miškų gentys, išplitusios daugiausia Brazilijoje Amazonės miškuose, yra šios pakopos pavyzdys. Ir gimstamumo, ir mirtingumo rodikliai siekia daugiau kaip 40 ‰, todėl gyventojų skaičius nežymiai svyruoja, bet nedidėja.
II demografinė raidos pakopa Pietų Amerikoje: Demografinis sprogimas
II demografinė raidos pakopa Pietų Amerikoje pasižymėjo keliais svarbiais bruožais, žyminčiais demografinį sprogimą. Šioje pakopoje stebimas mažėjantis mirtingumas ir didelis natūralusis gyventojų prieaugis. Gerėjant gyvenimo sąlygoms lengviau apsirūpinti maistu, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl gyventojų skaičius sparčiai auga.
Pagrindinės charakteristikos
- Ekonominės aplinkybės: Piramidė atitinka II demografinę pakopą, būdingą ekonomiškai silpnoms valstybėms.
- Gyventojų augimo tempas: Kiekvienoje jaunesnėje amžiaus grupėje žmonių skaičius sparčiai didėja.
- Amžiaus struktūra: Beveik pusę gyventojų (40-50 %) sudaro vaikai, o pagyvenusių žmonių dalis yra labai maža (2-3%). Tai atspindi jauną gyventojų struktūrą, kur didelę gyventojų dalį sudaro vaikai ir jaunuoliai.
- Gyvenimo trukmė: Būdinga trumpa gyvenimo trukmė.
- Aukštas gimstamumas: Gimstamumas išliko aukštas, nes tradicinės vertybės ir šeimos modeliai vis dar buvo stiprūs. Be to, ribota prieiga prie kontracepcijos ir šeimos planavimo paslaugų taip pat prisidėjo prie aukšto gimstamumo.
- Mažėjantis mirtingumas: Dėl medicinos pažangos, sanitarijos gerėjimo ir geresnės mitybos mirtingumas, ypač kūdikių mirtingumas, ženkliai sumažėjo. Tai lėmė spartų gyventojų augimą.
- Spartus gyventojų augimas: Aukštas gimstamumas ir mažėjantis mirtingumas sukėlė eksponentinį gyventojų skaičiaus augimą. Tai turėjo didelį poveikį ištekliams, aplinkai ir socialinei infrastruktūrai.
- Urbanizacija: Dėl gyventojų augimo ir ribotų galimybių kaimo vietovėse padidėjo migracija į miestus.
II demografinės pakopos pavyzdžiai
Nors Pietų Amerikos šalyse ši pakopa pasireiškė įvairiai, Mali pavyzdys puikiai iliustruoja II pakopos bruožus: Malyje gimstamumas siekia 46 ‰, o mirtingumas 13,6 ‰. Šalies natūralusis gyventojų prieaugis yra 32,4 ‰. Tai lemia didelį gimstamumą, kadangi kontraceptikus vartoja tik 8 % moterų.
Pietų Amerikos šalių skirtumai
Svarbu pažymėti, kad II demografinės raidos pakopa Pietų Amerikoje nebuvo vienodas procesas. Skirtingos šalys patyrė šią pakopą skirtingu metu ir skirtingu intensyvumu. Kai kurios šalys, tokios kaip Argentina ir Urugvajus, perėjo į II pakopą anksčiau ir patyrė lėtesnį gyventojų augimą nei kitos šalys, tokios kaip Bolivija ir Paragvajus.
Senate of the Philippines LIVE: Ping Lacson Exposes Huge Cover-Up Flood Control Scam | DPWH | News
II demografinės pakopos pasekmės
Ekonominės pasekmės
Spartus gyventojų augimas padidino spaudimą ištekliams ir infrastruktūrai. Tai taip pat sukėlė iššūkių kuriant darbo vietas ir užtikrinant ekonominį augimą.
Socialinės pasekmės
Jauna gyventojų struktūra reiškė didelį spaudimą švietimo sistemai ir sveikatos priežiūrai. Urbanizacija sukėlė socialinių problemų, tokių kaip skurdas, nusikalstamumas ir nelygybė.
Aplinkosauginės pasekmės
Padidėjęs gyventojų skaičius ir ekonominė veikla padidino spaudimą aplinkai, įskaitant miškų naikinimą, vandens taršą ir oro taršą.
Politinės pasekmės
Gyventojų augimas ir migracija turėjo įtakos politinei dinamikai ir gali paskatinti socialinius neramumus.
Pereinamasis laikotarpis į III demografinę pakopą
Laikui bėgant, daugelis Pietų Amerikos šalių pradėjo pereiti į III demografinės raidos pakopą. Šį perėjimą lėmė šie veiksniai:
- Šeimos planavimo programos: Vyriausybės ir nevyriausybinės organizacijos pradėjo įgyvendinti šeimos planavimo programas, siekdamos suteikti žmonėms galimybę kontroliuoti savo gimstamumą.
- Moterų švietimas ir įgalinimas: Švietimas ir įgalinimas leido moterims priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl šeimos dydžio ir reprodukcinės sveikatos.
- Ekonominė plėtra: Ekonominė plėtra ir urbanizacija pakeitė šeimos vertybes ir paskatino mažesnių šeimų modelius.
- Socialinės normos: Socialinės normos ir požiūris į šeimos dydį palaipsniui keitėsi, mažėjant gimstamumui.
III demografinės pakopos bruožai
Piramidė atitinka III demografinę pakopą, kuri būdinga ekonomiškai silpnoms valstybėms. Apie trečdalį gyventojų sudaro vaikai, daug jaunimo, maža (3-5%) pagyvenusių žmonių dalis. Šioje pakopoje stebimas mažas mirtingumas, nes maža senyvo amžiaus žmonių dalis ir pažangi sveikatos sistema. Tai gyventojų senėjimo pakopa, kurioje mirtingumas ir gimstamumas mažėja. Gimstamumas mažėja žymiai didesniais tempais, o mirtingumas toliau lėtai mažėja. Tai lemia geresnė mityba ir geresnės gyvenimo sąlygos. Natūralusis gyventojų prieaugis lėtai didėja. Ilgėjant gyvenimo trukmei, vis daugiau atsiranda senyvo amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, Kinijoje 2013 metais gimstamumas buvo 12 ‰, o mirtingumas - 7 ‰. Esant natūraliajam prieaugiui 4 ‰, gyventojų skaičius pamažu auga.
Gyventojų amžiaus struktūra ir piramidės
Demografinėje analizėje gyventojų sudėtis pagal amžių yra esminė. Gyventojai skirstomi į tris pagrindines amžiaus grupes: vaikai (nuo 0 iki 14 metų), darbingo amžiaus gyventojai (nuo 15 iki 64 metų) ir pensinio amžiaus gyventojai (nuo 65 metų).
Piramidžių formos ir demografinės pakopos
Amžiaus piramidės vizualiai atspindi gyventojų struktūrą ir padeda nustatyti demografinės raidos pakopą:
- Piltuvo forma: Būdinga sparčiai augančioms populiacijoms su dideliu gimstamumu ir didele vaikų dalimi (kaip II demografinėje pakopoje).
- Varpo forma: Atspindi stabilesnes populiacijas su lėtesniu augimu, kur gimstamumas ir mirtingumas mažėja.
- Urnos forma: Būdinga senėjančioms ir mažėjančioms populiacijoms, kur gimstamumas yra žemas, o vyresnio amžiaus žmonių dalis didelė.
Kitos demografinės raidos pakopos
IV demografinė raidos pakopa: Šiuolaikinė kartų kaita
Tai mažo gimstamumo ir mirtingumo pakopa. Ši pakopa būdinga ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, kur aukštas moterų išsilavinimas, daug dėmesio skiriama darbui ir visuomeninei veiklai. Tai užtikrina ilgą gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje natūralusis gyventojų prieaugis yra 3 ‰, nes gimstamumas yra 12 ‰, o mirtingumas 9 ‰. Toks natūralusis prieaugis užtikrina kartų kaitą. Šeimos planavimas ir vėlyvos santuokos lemia nedidelius gimstamumo rodiklius, o moterų vaisingumo koeficientas yra tik 2,1 vaikas 1 moteriai.
V demografinė raidos pakopa: Depopuliacija
Šiai pakopai būdingas labai mažas gimstamumas ir mažas mirtingumas. Mažą mirtingumą garantuoja aukštas medicinos lygis ir visavertė mityba, geros gyvenimo sąlygos. Šioje pakopoje vaikų yra mažiau nei pensinio amžiaus žmonių, o palyginti didelis mirtingumas stebimas dėl didelės senyvo amžiaus žmonių dalies. Tai reiškia, kad gyventojų skaičius gali mažėti, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, kur natūralusis gyventojų prieaugis yra - 3,6 ‰ (gimstamumas 10 ‰, mirtingumas 13,6 ‰). Piramidė atitinka V demografinę pakopą, būdingą ekonomiškai stiprioms valstybėms, kuriose jaunimo ir vaikų skaičius mažėja.