Meksika - tai šalis, kurioje susipina senovės civilizacijų paslaptys ir modernus gyvenimas. Jos garsina Meksiką kaip pasaulio stebuklų šalį, o nuostabus smaragdu švytintis vanduo masina turistus iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje pasinersime į Meksikos indėnų tautų istoriją, kultūrą ir didingą palikimą, kuris vis dar juntamas šiuolaikinėje šalyje.
Senovės civilizacijų klestėjimas
Amerikos indėnų protėviai į Ameriką atsikėlė daugiau kaip prieš 12 000 metų iš Sibiro. Jie sukūrė įvairias ir turtingas kultūras, kurios klestėjo tūkstančius metų. Amerikos indėnų civilizacijas vos per kelis dešimtmečius sugriovė europiečiai ir jų užvežtos ligos. Bet tokia staigi jų mirtis išsaugojo itin daug ištisų miestų griuvėsių.
Vienas įspūdingiausių apleistų miestų - Tikalis, esantis Gvatemaloje, tačiau glaudžiai susijęs su Meksikos istorija. Iš tiesų, vien be galo įspūdingų, sutvarkytų majų piramidžių, šventyklų, rūmų Tikalyje užtenka visai dienai. O kur dar visa galybė pusiau apaugusių džiunglėmis. Daugelis svarbių pastatų (kaip šventyklos) - mažyčiai, užtat stovi piramidžių viršūnėse. Būtent supilti tuos didžiulius kalnus ir buvo mestos didžiulės jėgos. Tuo tarpu net valdovai ir elitas gyvendavo mažuose, slegiančiai siauruose kambariuose su visur vienodu akmeniniu suolu šone. Visai neįprastas ir majų raštas, žvelgiantis į atvykėlius nuo daugybės seniai mirusiems valdovams sustatytų stelų: raidės ten kaip kvadratiniai piešinėliai, rašomos zigzagais. Lengviausia Tikalio didybę pajusti Centrinėje aikštėje su ~50 m aukščio piramidių viršūnėse stovinčiomis šventyklomis, šiauriniu ir centriniu “akropoliais”. Takai per džiungles veda į kitas didingas vietas, kaip IV šventyklą (aukščiausią Tikalio šventyklą - 70 m - nuo kurios populiaru stebėti saulėtekį) ar Mundo perdido (Prarastą pasaulį) su seniausiais Tikalio pastatais ir piramide. Ar Acanaladuras rūmus, kur gyveno elitas, ar Murcielagos rūmus, kur puikiai išlikęs ir stogas (tai reta). Tikalio klestėjimo laikais visur buvo miestas, o aplinkui Tikalį plytėjo ūkiai. Tikalį ir kitus regiono miestus majai staiga apleido dar ~900 m. “Kodėl” - mistika; kalbama ir apie karus, ir apie genocidą ir (tai viena populiaresnių teorijų) sausrą, o gal kažkokį to derinį, bet aišku, kad tai Tikalį ir majus daro dar paslaptingesniais. Iš lėto, iš lėto archeologai atkovoja naujas ir naujas šventyklas, piramides, kaip neseniai Penktąją šventyklą. Bet tai jau kontroversiška: kiti nori palikti daugiau natūralių džiunglių. Juk jos pilnos gyvūnų: spalvingų drugelių, koačių, agučių, medžiuose siaučiančių ilgakojų beždžionių-koatų, už kilometrų girdimų beždžionių-staugūnų. Čia rašau tik tuos gyvūnus, kuriuos ten pats mačiau savo akim. Štai žiūriu į piramidę - o ten viršūnėje šmirinėja lapiukas.
Senovės actekų miestas Teotiuakanas (Dievų miestas) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jame išlikusios Saulės ir Mėnulio piramidės. Legenda pasakoja, kad jei žmogui sunku, reikia užlipti į Saulės piramidės viršų, ir pasisemti teigiamos energijos. Todėl dauguma turistų išbando šį nelengvą malonumą ir kopia 300 laiptelių į viršų. Saulės piramidė pagal aukštį yra trečia pasaulyje.
Meksikos teritorijoje 3000 metų prieš Kristų susikūrusi majų civilizacija žmonijai paliko ne vien astrologines žinias ir sudėtingus architektūros statinius - piramides, rūmus, observatorijas, sukurtus be geležinių įrankių. Majai iki šiol žinomi dėl savo kalendoriaus, kuriame numatyti pasaulio kūrybos ir griovimo ciklai, trunkantys po 5200 metų. Tokius kalendorius turistams siūlo daugelyje vietų - tai vienas iš populiariausių šios šalies suvenyrų.
Čičen Ica - bene žymiausias majų miestas. Jis yra laukymėje, todėl jo piramidės, žaidimo kamuoliu arenos puikiai atsiveria turistams. O jų daug, mat tai - arčiausi tokio dydžio indėniško miesto griuvėsiai nuo Kankuno kurorto. Meksikos rytinėse džiunglėse klestėję majai - kita civilizacija, nei likę Meksikos indėnai. Jų piramidės puošniausios, jų kalendorius tiksliausias, jie vieninteliai turėjo tikrą raštą (nors ir primenantį paveikslėlius).
Palenkė - majų miestas valstybė. Įspūdingiausia jo vieta - viduryje džiunglių, apspistas medžiais. Majų piramidės Palenkės apleistame mieste, Meksikoje.
Ušmalis - dar vienas majų civilizacijos paminklas. Miestas klestėjo IV-IX amžiuose. Čia keliautojai susipažino su Pranašo piramide, Lietaus dievo rūmais, Vėžlių namais, vandens talpyklomis.
Kalakmulis - senovinis majų miestas Kampečės valstijoje Meksikos pietryčiuose, pasislėpęs džiunglėse, majų kalba reiškia „Dviejų gretimų piramidžių miestas“. Miesto griuvėsiai, atrasti 1931 m., yra vieni gausiausių majų palikimo pavyzdžių. Išlikusios dvi didelės piramidės (struktūra I ir struktūra II) ir 117 stelų su valdovų atvaizdais.
El Tachine dominuoja Ničeso piramidė, 18 metrų aukščio statinys su šešiomis laiptinėmis terasomis.
Monte Albanas - Sapotekų civilizacijos piramidžių miestas. Šis senovės piramdžių miestas, o ypač - pagrindinė jo alėja - išties gali mistiškai bauginti.
Teotihuakanas: miestas, kur žmonės tampa dievais. Teotihuakanas, stūksantis Vidurio Meksikos aukštikalnėse, yra vienas paslaptingiausių senovės Amerikos miestų. Niekas nežino, kas jį pastatė, kokia buvo jo paskirtis ir kodėl jis buvo apleistas.
Išlikusi kultūra ir tradicijos
Meksikiečiai - itin religinga tauta, 90 procentų gyventojų yra katalikai, tačiau jų tikėjimas persmelktas senovinių pagoniškųjų tradicijų, kupinų magiškų elementų. Meksikiečiai labiau nei Jėzų Kristų garbina Mergelę Gvadelupę.
Meksikos pietuose keliautojus sužavėjo Siera Madre kalnų masyvas su dviem veikiančiais vulkanais - Popokatepetliu ir Istaksihuatliu.
Kolonijinis ispanų miestas Puebla pasitiko išraiškinga istorine architektūra - senąja Rotuše, puošniomis bažnyčiomis, mažomis gatvelėmis. Čia yra pati gražiausia šalyje Katedra, stovi garsūs XVII a. vyskupo rūmai.
San Kristobalis įsikūręs aukštai kalnuose - 2 kilometrai aukščiau jūros lygio. Miestelis sužavėjo unikalia architektūra - namai spalvoti, o gatvės grįstos akmenimis. Vietiniame turgelyje indėnai pardavinėja savo dirbinius.
San Kristobalio vietiniame restoranėlyje keliautojai paragavo naminės degtinės, vadinamos Poš, kuri patiekiama stiklinėse. Taigi degtinę stiklinėmis geria ne vien Rusijoje. Šalia San Kristobalio esančiame kaimelyje San Juan Chamula negalima fotografuoti žmonių, - rizikuoji prarasti fotoaparatą ar filmavimo kamerą. Vietiniai gyventojai - Tsotsil indėnai - tiki, kad taip iš jų galima atimti sielą. Miestelyje vyrauja slogi atmosfera, žmonės - niūrūs ir susiraukę, moterys apsileidusios ir netvarkingos. Vietinė bažnyčia išpiešta indėniškais motyvais - miestelio gyventojų krikščioniškasis tikėjimas persipynęs su senųjų religijų mistika. Lietuviai užėjo į bažnyčią, kurios vidus išklotas spygliais, ant jų sėdėjo moterys su vaikais. Pasirodo, buvo švenčiamas vieno miestelio gyventojo gimtadienis. Gėrė visi - nuo mažiausio vaiko, kuris naminę degtinę užgerdavo kokakola, iki seniausio. Sukrėsti lietuviai skubėjo kuo greičiau palikti keistą vietą.
Meksika - šokolado tėvynė. Čia Ohakoje lietuviai paragavo tikrojo šokolado, kuris gaminamas be jokio aliejaus ar sviesto priemaišų, tiesiog iš kakavos. Jis parduodamas tik pagamintas ir geriamas karštas.
Tekila jau seniai išgarsino šalį. Ji gaminama tik iš melsvųjų agavų, iš kitų rūšių kaktusų gaminamas meskalis, kuris geriamas taip pat, kaip ir tekila.
Istorija ir socialiniai skirtumai
Amerikos indėnų civilizacijas vos per kelis dešimtmečius sugriovė europiečiai ir jų užvežtos ligos. Bet tokia staigi jų mirtis išsaugojo itin daug ištisų miestų griuvėsių. Kadangi iki pat XIV-XV a. Amerikos civilizacijos neturėjo jokio ryšio su Europa, Azija ar Afrika, visi tie miestai tiesiog kitokie.
Kolonizavimo laikotarpiu buvo sunaikinta daug vietos kultūrų, kai kurių mokslininkų manymu, apie 80 % senųjų gyventojų mirė nuo epidemijų, dalis žuvo per karus ar buvo išvaryti iš savo gimtųjų vietų. Karibų jūros indėnai buvo verčiami vergais. Daugelis išlikusiųjų (pirmiausia Ispanijos kolonizuotuose kraštuose) priėmė katalikų tikėjimą, perėmė lotyniškus rašmenis (1523 Meksikoje ispanai įkūrė vieną pirmųjų indėnų mokyklų).
Sudėtingai klostėsi indėnų ir europiečių santykiai plečiantis Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijai. Po daugybės vietinių karų pagal 1830 Indėnų perkėlimo aktą ištisos indėnų gentys buvo priverstos išsikelti į vakarus nuo Misisipės. 20 amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose gyveno mažiausias per visą Jungtinių Valstijų istoriją indėnų skaičius. 1924 šiai gyventojų daliai suteikta Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė.
Indėnų prievartinę asimiliaciją sustabdė 1934 Indėnų pertvarkymo aktas, pagal kurį gentims leista sudaryti savivaldos institucijas, pavaldžias federacinei vidaus reikalų ministerijai. Po Antrojo pasaulinio karo išsiplėtus judėjimui dėl indėnų teisių 20 amžiaus 8 dešimtmetyje genčių administracijų teisės išplėstos, buvo patenkinti daugelio Jungtinių Amerikos Valstijų autochtonų reikalavimai atgauti turėtas žemes.
Linai įspūdį paliko meksikiečių ūgis - ji nesitikėjo, kad visi jie bus tokie žemi. Reta moteris aukštesnė nei metras penkiasdešimt. Nelengva šalies istorija, nuolatinės revoliucijos paliko ženklą ir ekonominiame šalies gyvenime. Meksikoje itin ryškus skirtumas tarp socialinių sluoksnių. Yra labai turtingų, kurie įeina į pasaulio turtuolių dešimtuką, tačiau yra ir tokių, kurie neturi net batų. Nors Meksikos įstatymai draudžia dirbti vaikams, tačiau dirbančių mažamečių daug. Gausios šeimos priverstos leisti dirbti vaikus, kitaip šeima negalėtų pragyventi.
Meksikoje sunku susikalbėti bet kokia kalba, išskyrus ispanų, todėl rekomenduojama vežtis ispanų kalbos žodynėlį. Derėtis turguose būtina ir gana malonu, nes meksikiečiai iš tiesų yra geranoriški ir linkę bendrauti.
Meksikoje yra 31 valstija, todėl kiekvienas gyventojas save kildina ne iš Meksikos, o iš valstijos, pavyzdžiui, jukatanietis ar pan. Dauguma gyventojų - metisai, indėnų ir baltųjų palikuonys, yra ir grynakraujų indėnų.
Kelionė po Meksiką: įspūdžiai ir atradimai
Milžiniška sostinė. Po keliolikos valandų skrydžio keliautojai išlipo Meksike, šalies sostinėje. Miesto dydis pasirodė įspūdingas - sostinėje gyvena 25 milijonai žmonių. Verta pamatyti Archeologijos muziejų, puikų praeities įamžinimo paminklą - šlovinga šios šalies istorija prilygsta Romos imperijai. Katedros, arba Sokalo, aikštėje dažnai vyksta įvairūs renginiai. Lietuviai čia galėjo susipažinti su Meksikos indėnų folkloru, paklausyti nuo ryto iki vakaro skambančių dainų. Miestas įsikūręs aukštai kalnuose, todėl dieną lietuvius lepino karšta saulė ir 28-25 laipsnių temperatūra, o naktį buvo gana vėsu. Klimatas šioje šalyje nevienodas - didelė teritorija ir reljefas lemia jo įvairovę, todėl keliaudamas pabūni ir subtropinio, ir tropinio klimato juostose. Apvaikščiojus miesto centrą, smagu pasimėgauti nacionaliniu meksikiečių maistu - kainos nėra stulbinančios, bent jau po dabartinės infliacijos Lietuvoje mūsų tautiečių niekas nestebino. Tradicinė meksikiečių sriuba kainuoja 30 pesų, arba 6-7 litus. Maistas čia dvelkia egzotika, yra gana aštrus, todėl ragauti reikia atsargiai. Pagrindiniai patiekalai - kukurūzai ir pupelės.
Meksikos kurortus itin pamėgę šiaurės amerikiečiai, todėl Kankunas neretai vadinamas paauglių amerikiečių rojumi. Čia jie atvyksta pasivaišina alkoholiu, nes savo šalyje tai daryti jiems draudžia įstatymai. O smaragdo jūros pakrantėje jie jaučiasi kaip dievai - niekieno nevaržomi ir netrukdomi.
Palenkė yra žymiausia majų archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestas su išlikusiomis majų piramidėmis, šventyklų griuvėsiais, karaliaus PakaloII mauzoliejumi atrastas visai neseniai, dar ir dabar šioje vietovėje kertamas miškas ir atidengiami nauji senovės lobiai. Keliautojus pasitiko tropinis klimatas - karštis, drėgmė, todėl iškęsti buvo iš tiesų nelengva: prakaitas tiesiog žliaugte žliaugė. Tačiau būtent nakvynė Jukatano džiunglėse esančiame viešbutyje pasirodė itin egzotiška: aplinkui bėgiojo beždžionės, skraidė didžiulės papūgos, šliaužiojo krokodilai.
Meksikoje lietuviams teko matyti storiausią pasaulyje medį, kurį tegali apglėbti 52 vyrai.
Merida - baltasis miestas su garsiąja Pranciškonų katedra, Montecho rūmais. Čia vyrauja tradicijos švenčių metu puoštis baltais drabužiais.
Čičenicoje stovi garsiausia Meksikos piramidė, įtraukta į naująjį septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Dabar piramidė restauruojama, todėl ant jos užlipti negalima. Čia išlikusi prieš daugelį amžių pastatyta observatorija, ritualinių žaidimų aikštė, šventyklos.
Vieni į šią šalį vyksta dėl atviruką primenančių Karibų jūros paplūdimių, kiti - dėl Ramiojo vandenyno bangų. Vieni šiame pasaulio kampelyje atranda gyvenimo spalvas ir smagius muzikos ritmus, kiti - ramybę pasakiško grožio gamtos prieglobstyje. O kur dar pikantiška tradicinė virtuvė, šiuolaikiški miestai, elegantiška kolonijinių laikų architektūra ir įspūdingas senųjų civilizacijų palikimas. Kaip jau tikriausiai supratote, ši, kontrastų kupina valstybė - Meksika. Šiame straipsnyje norime pristatyti Meksikoje besislepiantį senosios Majų civilizacijos palikimą. Ši, Centrinės Amerikos indėnų tauta, dabartinės Meksikos teritorijoje gyveno nuo apytiksliai 1500 m. pr. mūsų erą iki pat ispanų kolonizacijos, įvykusios XVI a. Majai buvo viena iš pačių pažangiausių civilizacijų visame Vakarų pusrutulyje - viešėdami Meksikoje dar ir šiandien galime išvysti tai liudijančius statinius. Kaip jau minėjome įžangoje, majai buvo labai pažangi tauta. Puikiai vystomas žemės ūkis, matematiniai pasiekimai, astronominės žinios, stulbinančios šventyklos, rūmai, ornamentika - ši civilizacija tikrai turėjo kuo pasigirti. Čičen Icos pavadinimą sudaro trys elementai: chi, kuris išvertus iš majų kalbos reiškia žiotis arba kraštą, ch’e'en - šulinį, ir itza - icus/ majų tautą. Vienas iš įspūdingiausių Čičen Icos miesto statinių - X-XII a. pastatyta Kukulkano piramidė, kurios aukštis net 24 metrai. Ji turi keturias sienas, kurių kiekvienoje yra po laiptų juostą. Įdomu tai, jog iš viso piramidės sienose yra 364 pakopos, o kartu su viršūnėje esančiu paskutiniu laiptu - 365. Tiek - kiek metuose dienų. Lakam Ha - tai vėlyvajame klasikiniame majų laikotarpyje (600-900) gyvavęs miestas. Išvertus iš majų kalbos jo pavadinimas reiškia „didelį vandenį“, mat miestas buvo apsuptas galybės šaltinių ir versmių. Ispanų kolonistai didžiojo vandens miestą pavadino Palenkės vardu. Palenkės mieste būta daug įspūdingų pastatų, tačiau šiandien išlikusi tik nedidelė dalis. Vienas iš išlikusių statinių - Užrašų piramidė. Tai - laiptuota 24 m aukščio piramidė, ant kurios viršūnės pastatyta šventykla. Užrašų piramide šis šventasis majų pastatas vadintas ne be reikalo - ant jo sienų ir kolonų išraižyti dinastijų ir buvusių miesto valdovų vardai. Beje, archeologai atrado, jog po piramidės pagrindu, pačiame centre, yra erdvė, kuri skirta sarkofagui. Tad piramidė buvo ne tik šventoji vieta, tačiau ir kapas, įkūnijantis mirusio valdovo atminimą. Dėl savo svarbios kultūrinės ir istorinės reikšmės, Palenkės miestas 1987 m. Vėl grįžkime į Jukatano pusiasalį, mat Kampečės valstijos pietuose stūkso dar vienas įstabus majų civilizacijos palikimas - Kalakmulo miestas. 1931 m. šio miesto griuvėsius atrado botanikas Cyrus Longworth Lundell. Kalakmulo miesto griuvėsiai garsėja kaip vieni geriausiai išlikusių. Čia stūkso net dvi piramidės (Kalakmulo pavadinimas ir reiškia „Dviejų gretimų piramidžių miestą“), 117 stelų - akmeninių stulpų ant kurių išraižyti valdovai ir jų žmonos. Kai kur išlikę sieninės tapybos fragmentai, rasta keramikos dirbinių. Turima duomenų, jog savo klestėjimo laikotarpiu - 200-700 m. - Kalakmulo mieste gyveno virš 50 tūkst. žmonių, buvo pastatyta net 6750 pastatų. Pagrindinis Kalakmulo konkurentas buvo dabartinės Gvatemalos teritorijoje gyvavęs Tikalis. Jukatano pusiasalio šiaurės vakaruose stūkso dar vienas svarbus Majų civilizacijos monumentas - Ušmalio miestas. Nors jo įkūrimo istorija ir pirmieji gyvavimo metai istorikams nėra iki galo žinomi, visgi, turima žinių, jog X a. pabaigoje Ušmalį užėmė su toltekais siejamos gentys. O XIII-XVI a. Šiandien Ušmalio mieste išlikę pastatai, kurie pagal savo stilistiką datuojami tarp 700 ir 1000 m. Pagrindiniai statiniai yra šie: Valdovo rūmai, kurie dekoruoti skulptūromis ir mozaikomis. Žynio rūmai - 30 m aukščio piramidė, kurios viršūnėje stūkso šventykla. Taip pat išlikęs keturių pastatų kompleksas vadinamas Moterų vienuolynu, Balandinė, pastatai vadinami Nykštuko ir Vėžlių namais. Nuo 1996 m. Svajojate apie atostogas, kurių metu galėtume suderinti pažintį su istorinėmis vietomis ir vietine kultūra, bei poilsį pasakiško grožio paplūdimiuose. Jei taip, viešėdami Meksikoje turėtumėte aplankyti Tulumą. Šio miesto apylinkės garsėja išskirtiniais Karibų jūros paplūdimiais, kurie įvardijami kaip vieni geriausių visoje Meksikoje. Na, o ant aukšto pakrantėje esančio skardžio stūkso ir Majų civilizacijos miesto liekanos - Tulumo miestas, kuris gyvavo XIII-XV a. Kadangi Tulumas buvo įkurtas šalia jūros, nenuostabu, jog jis buvo svarbus uostamiestis. Tulumo archeologinėje zonoje įdomybių nestinga, dėl šios priežasties čia kasdien apsilanko daug turistų. Bene įspūdingiausias statinys - Freskų šventykla. Taip pat - 7,5 aukščio tvirtovė. Kintana Roo - valstija, esanti Meksikos pietrytinėje dalyje, Jukatano pusiasalyje. Didžiąją jos dalį dengia tropinės džiunglės. Na, o jų viduryje slepiasi dar vienas majų miestas - Koba. Kobos mieste išlikę nemažai statinių. Ceremoniniai - pastatyti klasikiniu laikotarpiu, maždaug 250-900 m. Žymiausias iš jų - 42 m aukščio piramidė žinoma Nohoch Mul vardu. Ją sudaro net 120 pakopų, o piramidės viršūnėje stūkso altorius, kuriame majai aukodavo aukas dievams. Prisimenate, pasakojome apie Palenkės griuvėsius, esančius pietinėje Meksikoje, Čiapaso valstijoje. Šioje valstijoje slepiasi dar vienas įdomus senasis majų miestas - Bonampakas. Išvertus iš majų kalbos jo pavadinimas reiškia „dažytas sienas“. Klasikiniu Majų civilizacijos periodu Bonampako miestas nebuvo itin reikšmingas. Tačiau šiandien jis tikrai išskirtinis: tokių majų tapytų freskų niekur kitur nepamatysi. Jos slepiasi šventykloje - vieninteliame miesto pastate, kuriame yra daugiau negu viena patalpa. Freskose vaizduojamos karo scenos, šokis, aukojimo ritualai, teismas. Bonampako miestas įsikūręs gana atokioje vietovėje, todėl jame apsilanko gana nedaug turistų.
Laiptuotosios piramidės, dar vadinamos šventyklų ar kapų bokštais, yra monumentalūs statiniai, sudaryti iš akmens sluoksnių. Šios struktūros, kurių ištakos siekia pirmųjų pasaulio civilizacijų laikus, liudija senovės kultūrų architektūrinį meistriškumą ir religines praktikas. Meksika, turtinga ikikolumbinės istorijos šalies, yra keleto įspūdingų laiptuotųjų piramidžių namai, atspindintys skirtingų indėnų tautų palikimą.
Uastekai (Huaxtec, isp. Huastecas, Wastec, save vadina tenekais - „gyvenantys lauke“) - Meksikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos Hidalgo, Verakruso, San Luis Potosi ir Tamaulipaso valstijose. Kalba majų kalbų grupei priklausančia uastekų (kitaip tenekų) kalba. Manoma, kad uastekai nuo majų atsiskyrė maždaug 2000 m. pr. m. e. Į dabartinį Meksikos Uastekos regioną uastekai atkeliavo maždaug 1500 m. pr. m. e. Senoji uastekų kultūra priklauso ikikolumbinės Mezoamerikos kultūroms. Didžiausias jų civilizacijos klestėjimas buvo prieš pat Actekų imperijos iškilimą. Apie 1450 m. uastekus nugalėjo actekai, vedami savo vado Moktesumos I. Uastekai privalėjo mokėti duoklę actekų imperijai, nors išlaikė savarankiškumą. 1519-1530 m. jų kraštą nukariavo ispanai. Manoma, jog uastekų tuomet galėjo gyventi apie milijonas.
Ixcateopano kaimelyje vyksta paskutiniojo actekų imperatoriaus Kuautemoko gimtadienio šventė, į kurią susirenka tūkstančiai actekų ir kitų genčių indėnų nuo Aliaskos iki Patagonijos. Kuautemokas buvo vienintelis indėnas imperatorius, atkakliai priešinęsis ispanų konkistadorų invazijai. Net konkistadorų generolo Hernano Cortezo paimtas į nelaisvę ir kankinamas, Kuautemokas niekuomet neišdavė actekų. Jo egzekucija įvykdyta 1525 metų vasarį. Vis dėlto po niekšingos Kuautemoko žmogžudystės Kortesas, istoriko Bernalio Diazo del Kastiljo teigimu, nebeturėjęs ramybės. Pakorus Kuautemoką, Kortesą ėmusi kankinti baisiausia nemiga: graužiamas kaltės, Kortesas naktį nebesudėdavo bluosto ir eidavo pasivaikščioti. Vieno tokio naktinio pasivaikščiojimo metu, pasak Bernalio, Kortesas parkritęs ir smarkiai susižalojęs - tai buvęs paskutiniojo actekų imperatoriaus kerštas. Ar tai tiesa, ar pramanas, sužinoti nebeįmanoma, tačiau Kuautemokas po savo žūties tapo dar įtakingesnis nei gyvas: ispanai ištisus šimtmečius karštligiškai ieškojo actekų imperijos lobių, o indėnai slapta garbino Kuautemoko palikimą ir niekuomet nenustojo tikėti, jog kada nors Kuautemokas sugrįšiąs ir vėl suvienysiąs indėnų gentis.
Mesa Verdė - bene žymiausia indėnų istorinė vieta JAV. XIX a. pabaigoje olose pastatytus namus atradę tyrinėtojai įsivaizdavo, kad ši civilizacija, pakrikštyta anasaziais, mįslingai išnyko - it Atlantida. Dabar manoma, kad anasaziai buvo šiuolaikinių hopių ir pueblų indėnų protėviai, apie 1200 m. Vienas daugybės apleistų anasazių kaimų Mesa Verdės uolų šlaituose. Mesa Verdė ispaniškai - “Žalias stalas”. Vietoj Laukiniams Vakarams įprastų dykumų čia jau žaliuoja spygliuočių miškai. Gyvenimas kadais čia virdavo olose - mesos išorinės sienos įgilėjimuose. Bet priešingai nei priešistoriniai olų gyventojai anasaziai jose pasistatė…daugiaaukščius namus.
Majų civilizacijos ištakos (visas epizodas) | Majų iškilimas ir žlugimas | „National Geographic“
