Pietų Amerika vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėje naftos rinkoje, o kai kurios žemyno valstybės pasižymi dideliais angliavandenilių ištekliais. Tarp jų išsiskiria Venesuela, turinti didžiausias pasaulyje naftos atsargas, ir Brazilija, kuri taip pat yra svarbi naudingųjų iškasenų gavybos šalis. Nafta yra pagrindinis pasaulyje kuro šaltinis ir didžiausias bendras pirminės energijos šaltinis.
Žalia nafta sukuria benziną, reaktyvinį kurą, dyzeliną, asfaltą, dervą ir tepimo alyvas. Sąvoka „naftos atsargos“ apibrėžia dar neišgaunamos žalios naftos kiekį, esantį konkrečioje šalyje, kurį galima susigrąžinti naudojant dabartines technologijas ir finansiškai įmanoma kaina, palyginti su dabartine naftos kaina.
Venesuela: Didžiausios Pasaulyje Naftos Atsargos ir Ekonomikos Žlugimas
Venesuela, kadaise turtingiausia Lotynų Amerikos šalis, atsidūrė ekonomikos griuvėsiuose, nepaisant to, kad turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas. Nuo 2004 iki 2015 metų šalis, turėdama milžiniškus naftos išteklius, gyveno viso pertekus ir, sparčiai brangus naftai, uždirbo apie 750 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau vyriausybės išlaidos itin sparčiai augo, tad 2012 metais biudžeto deficitas padidėjo iki 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir padėtis nepagerėjo - nuo 2013 metų deficitas svyravo 15-20 proc. Konsultacijų įmonės „Ecoanalitica“ duomenimis, Venesuela, kuri yra itin priklausoma nuo naftos - savo pagrindinio pajamų užsienio valiuta šaltinio, - per valstybinę naftos įmonę PDVSA išleido obligacijų už maždaug 62 mlrd. JAV dolerių, o skola užsieniui padidėjo penkis kartus iki 150 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu vyriausybė tvirtina, jog socialinėms programoms 1999-2014 metais išleido 718 mlrd. JAV dolerių.
Socialistinė vyriausybė ėmė geležine ranka valdyti ekonomiką. Tai privatųjį sektorių paskatino gamybą pakeisti pigiu importu. Dėl tokios valstybinės kontrolės taip pat suvešėjo korupcija. H. Chavezo ekonomikos guru Jorge Giordani vertinimais, dėl korupcijos per pastarąjį dešimtmetį buvo prarasta 300 mlrd. JAV dolerių. Žemės ūkio produktų gamintojų asociacijos „Fedeagro“ skaičiavimais, vietos gamyba šiandien patenkinta tik 20 proc.
Kai naftos kaina pradėjo kristi - o „juodasis auksas“ atpigo nuo daugiau kaip 98 JAV dolerių už barelį 2014 metų liepą iki beveik 47 JAV dolerių tų metų pabaigoje, - Venesuelos perspektyvos smarkiai pablogėjo. Tai sudavė didžiulį smūgį Venesuelos pajamoms, kurios yra itin priklausomos nuo naftos. 2014-2016 metais šalies įplaukos sumažėjo nuo 121 mlrd. iki 48 mlrd. JAV dolerių. Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) skaičiavimais, naftos korporacijos PDVSA gavyba sumažėjo daugiau kaip perpus - nuo 3,2 mln. barelių per dieną iki vos 1,5 mln.
Smukus pajamoms, vyriausybė gerokai sumažino užsienio valiutos importą ir paskirstymą privačiajam sektoriui. Dėl to dar padidėjo maisto ir vaistų deficitas. Tuo tarpu infliacija sparčiai kyla ir šiemet, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, jau pasiekė 13,8 tūkst. proc. „Ecoanalitica“ prognozėmis, importas, 2012 metais sudaręs 66 mlrd. JAV dolerių, šiemet sieks tik 9,2 mlrd. JAV dolerių.
Paskutinis šalies kritimo į ekonominį pragarą etapas prasidėjo tada, kai 2017 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad Venesuela ir PDVSA iš dalies neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriams. Šaliai kreditoriams per metus reikės grąžinti 10 mlrd. JAV dolerių. Jungtinės Valstijos taip pat yra pagrasinusios nustatyti naftos embargą, o tai Venesuelai reikštų katastrofą, nes Vašingtonas perka trečdalį šalyje išgaunamos naftos ir užtikrina 75 proc. šalies užsienio valiutos pajamų.
Venesuela ant žlugimo ribos: ekonominiai, socialiniai ir politiniai iššūkiai
Naftos Atsargų Prieinamumas ir Pelningumas
Nors Venesuela turi daugiausiai naftos atsargų pasaulyje, didžioji jos naftos dalis yra atviroje jūroje arba toli po žeme ir yra laikoma tankia. Todėl naftos gavybos Venesuelos rezervuose išlaidos, naudojant šiuo metu turimą technologiją, yra per didelės, kad būtų pelningos. Viena iš pagrindinių šio skirtumo priežasčių, lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Saudo Arabija, yra kiekvienos šalies naftos atsargų prieinamumas.
Kita vertus, Saudo Arabijos naftos atsargos yra arti paviršiaus ir sausumoje, todėl nafta yra daug prieinamesnė, o gavybos procesas yra daug ekonomiškesnis, nepaisant to, kad Saudo Arabija turi antrą pagal dydį naftos atsargų kiekį pasaulyje su 297,5 milijardo barelių.
Brazilijos Naudingųjų Iškasenų Ištekliai
Brazilija taip pat yra svarbi žaidėja pasaulio naudingųjų iškasenų rinkoje. Šalis turi didelius naftos, gamtinių dujų, anglių, geležies rūdos, mangano rūdos ir kitų naudingųjų iškasenų išteklius. 2021 m. Brazilijos BVP sudarė 1608,981 mlrd. JAV dolerių. Brazilija gauna apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų, o svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Be to, šalis turi didelius naftos (1,18 mlrd. tonų), gamtinių dujų (296 mlrd. m³), anglių (13,2 mlrd. tonų), niobio (3,9 mln. tonų), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talo, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso išteklius.
Trys ketvirtadaliai naftos ir du trečdaliai gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo.
Nafta Pasaulio Ekonomikoje ir Pietų Amerikos Kontekste
Pokyčiai naftos kainos rinkoje turi milžinišką įtaką pasaulinei ekonomikai. Nepaisant nedidelio paklausos svyravimo, bendra tendencija yra aiški - naftos poreikis nuolatos auga. Dėl šios priežasties naftos kaina išlieka aukšta, o valstybės kontroliuojančios pasaulinius naftos išteklius gauna puikų pelną.
Didžioji dalis pasaulinių naftos atsargų yra sutelkta vos keliuose regionuose - Artimuosiuose Rytuose, Meksikos įlankoje ir dar keliose vietose. Valstybėms, kurioms teko laimė įsikurti ant naftos telkinių, bent jau artimiausius keliasdešimt metų nereikės pernelyg sukti galvos dėl papildomų pajamų šaltinių. Remiantis JAV vyriausybės skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje egzistuoja 1,35 trln. barelių naftos, kurią žmonija gali išgauti.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad ilgainiui gali būti atrasta ir daugiau naftos telkinių, o patobulėjus gavybos technologijoms bus įmanoma išgauti naftą ir iš tokių vietovių, kurios šiandien naftos kompanijoms vis dar yra nepasiekiamos.
Pasaulinės Naftos Atsargos
Toliau pateikiamas 10 geriausių šalių, turinčių didžiausias naftos atsargas, sąrašas:
- 1. Venesuela: 303.8 mlrd. barelių (17.5% viso pasaulio)
- 2. Saudo Arabija: 297.5 mlrd. barelių (17.2%)
- 3. Kanada: 168.1 mlrd. barelių (9.7%)
- 4. Iranas: 157.8 mlrd. barelių (9.1%)
- 5. Irakas: 145.0 mlrd. barelių (8.4%)
- 6. Rusija: 107.8 mlrd. barelių (6.2%)
- 7. Kuveitas: 101.5 mlrd. barelių (5.9%)
- 8. Jungtiniai Arabų Emyratai: 97.8 mlrd. barelių (5.6%)
- 9. Jungtinės Amerikos Valstijos: 68.8 mlrd. barelių (4.0%)
- 10. Libija: 48.4 mlrd. barelių (2.8%)
Naftos Kainų Svūravimai ir Jų Poveikis
Naftos kainos yra labai nepastovios ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant pasaulinę paklausą ir pasiūlą, geopolitinę situaciją ir ekonomines sąlygas. Iki šiol naftos sektorius susidūrė su įvairiais sunkumais, tokiais kaip paklausos sumažėjimas per recesiją 2009 m. ir pasiūlos padidėjimas po žlugusių OPEC derybų 2015 m., kurie abu lėmė naftos kainų kritimą.
2020 m. pasaulis susidūrė su precedento neturinčia situacija, kai COVID-19 pandemija sukėlė staigų naftos paklausos sumažėjimą. Dėl atšauktų skrydžių, nuotolinio darbo, sustabdytų gamyklų ir sutrikusių tiekimo grandinių naftos paklausa smarkiai sumažėjo. "Swedbank" analitikai prognozavo, kad tais metais naftos paklausa sumažės daugiau nei dešimtadaliu, o pasiūla toliau augs, todėl kainos gali dar labiau sumažėti. Situacija buvo tokia įtempta, kad kai kurie analitikai prognozavo, jog naftos kainos gali nukristi iki vienaženklių skaičių, o dalis naftos gamintojų gali būti priversti pasitraukti iš rinkos.
Tokie staigūs naftos kainų kritimai turi didelių pasekmių nuo naftos priklausančioms ekonomikoms. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Iranui reikėjo, kad naftos kaina siektų beveik 200 dolerių už barelį, kad subalansuotų savo biudžetą. Net ir šalys, turinčios didelius finansinius rezervus, tokios kaip Saudo Arabija, buvo pažeidžiamos, nes jų lūžio taškas buvo 83 doleriai už barelį, o Rusijos - 40 dolerių už barelį.
Jungtinės Amerikos Valstijos, kuri per dešimtmetį padvigubino naftos gavybą ir tapo didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, taip pat susidūrė su iššūkiais. Buvo tikėtina, kad dėl krentančių naftos kainų šalyje prasidės bankrotų banga tarp smulkių skalūnų naftos įmonių, kurios buvo smarkiai įsiskolinusios. Per pastarąjį dešimtmetį JAV išgyveno skalūnų naftos revoliuciją, kuri smarkiai padidino šalies naftos gavybą ir sumažino priklausomybę nuo importo.
Naftos Gavybos Sumažinimo Iššūkiai
Reaguojant į naftos kainų kritimą, naftos gamintojos šalys susiduria su dilema - sumažinti gavybą, kad padidintų kainas, ar toliau gaminti dideliais kiekiais, siekiant išlaikyti rinkos dalį. Didiesiems žaidėjams sumažinti naftos gavybą gali prireikti net kelių mėnesių, o gamybos stabdymas kelia dideles rizikas, kurių didieji rinkos dalyviai nėra linkę prisiimti. Todėl, nepaisant staigaus paklausos kritimo, naftos gavybos mažinimas neturėtų didelės įtakos rinkai.
Alternatyvių Energijos Šaltinių Perspektyvos
Itin žema naftos kaina didina jos vartojimą ir mažina alternatyvių, tvaresnių energijos šaltinių patrauklumą. Kita vertus, pandemija gali dar labiau prislopinti ir taip iki šiol lėtėjusį naftos paklausos augimą bei dar labiau atbaidyti investuotojus, kurie dėl klimato kaitos pastaruoju metu į šį sektorių žiūrėjo itin atidžiai. Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius ir poreikį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius tampa vis svarbesnės.
Pasaulinė Naftos Gavyba
Pasaulinė naftos gavyba 2022 m. vidutiniškai siekė 80 618 895 barelius per dieną. Maždaug 69 % buvo iš dešimties geriausių šalių, o 38 % - iš trylikos dabartinių OPEC narių. Pastaruoju metu trys didžiausi gamintojai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija ir Saudo Arabija. Kiekviena iš šių šalių praeityje patyrė didelį gavybos nuosmukį, tačiau nuo 2014 m. visose trijose buvo gaminama beveik didžiausia 9-11 mln. barelių per dieną norma.
Viešoji Skola ir Resursų Turtingumas
Skola ir skolos visuomet buvo, yra ir bus aktualus bei svarbus klausimas. Savaime skola nėra problema, nes iš esmės visa pasaulio ekonomika, verslas, namų ūkių gyvenimas daugiau ar mažiau paremtas įvairių formų didesnėmis ar mažesnėmis paskolomis. Paskolos nėra problema tol, kol jos atsakingai naudojamos ir kol neperžengiama riba.
Atliktas tyrimas, apimantis keturiasdešimt aštuonias pasaulio šalis, kurių ekonomikos yra didžiausios, rodo, kad mažiausiu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu rodikliu procentais pasižymi tos didžiosios pasaulio šalys, kurios gali pasigirti tuo, kad turi daug vienokių ar kitokių žaliavų, t.y. resursų. Šiame sąraše pirmauja visų pirma nafta ir dujomis turtingos šalys bei kitas žaliavas, kaip pavyzdžiui, metalus iškasančios šalys.
Neabejotina mažiausiai skolų, lyginant su metiniu bendruoju vidaus produktu procentine išraiška, lyderė yra Saudo Arabija, t.y. didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir eksportuotoja. Antroji pozicija šiame sąraše priklauso Iranui, trečioji šaliai iš Afrikos - Nigerijai, kuri taip pat gali pasigirti naftos ištekliais. Tarp mažiausiu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu pasižyminčių šalių taip pat yra Čilė, Rusija, Kazachstanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Australija.
Kai kurių šalių viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis tapo neigiamas, įvertinus turimus rezervus. Tai reiškia, kad tų šalių turimi rezervai yra didesni už viešąsias skolas. Honkongo, Šveicarijos, Kinijos, Rusijos, Irako, Čilės ir Jungtinių Arabų Emyratų šiuo metu turimi tiek užsienio valiutų, tiek aukso bendri rezervai taip pat viršija viešųjų skolų vertes.