Sunku nesutikti su tuo, kad Aukštaitija yra pats kultūriškai daugiasluoksniškiausias etnografinis regionas. Tai lėmė tai, jog šio regiono gyventojai daugybę bruožų perėmė iš įvairių baltų genčių. Keliaudami po Aukštaitiją išgirsite skirtingų aukštaitiškų tarmių, rasite skirtingų tautinių kostiumų, bet žmones vienys unikalus jausmas tarsi jie būtų arčiau dangaus.
Istorinė Aukštaitija ir pietų aukštaičiai
Istorinė Aukštaitija, arba „Tikroji Lietuva“, buvo viena iš 4 pagrindinių LDK etnokultūrinių dalių. Iki XIX a. II pusės dab. Rytų Aukštaitijos ir Dzūkijos etnokultūriniai regionai sudarė vieną nedalomą etnokultūrinį vienetą. Pietų aukštaičiai, dar žinomi kaip dzūkai, yra viena iš ryškiausių Lietuvos etninių grupių, pasižyminti savita kultūra, papročiais ir tarme.
Pietų aukštaičių tarmės ypatybės
Dzūkų tarmė, arba pietų aukštaičių tarmė, yra aukštaičių tarmės dalis. Ji turi tiek bendrų bruožų su kitomis aukštaičių tarmėmis, tiek ir savitų ypatybių, būdingų tik pietų aukštaičiams.
- Bendri bruožai: Pietų aukštaičiai, kaip ir vakarų aukštaičiai, išlaiko dvigarsius an, am, en, em. Nosinius balsius ą ir ę taria kaip rytų aukštaičiai - ų, į.
- Savitos ypatybės: Kai kurios tarminės ypatybės pietų aukštaičių šnektose yra beveik arba visai išnykusios. Vyriausioji karta dar tebevartoja kai kurių daiktavardžių dviskaitą, pavyzdžiui, „matau du bernuku“, „an stalo padėjau du puodu“.
- Skirtumai: Nėra tarmės ar patarmės, kuri būtų visiškai vienoda. Skirtumų atsiradimą natūraliai lėmė istorinės, ekonominės bei kitos sąlygos, bendruomenių uždarumas ir sėslumas.
Leksika ir frazeologizmai
Pietų aukštaičių tarmė pasižymi turtingu žodynu ir frazeologizmais. Kai kurie žodžiai, tokie kaip asys (šiurkštusis asiūklis), bužys (vabalas), draugė (šeima, šeimyna), draskė (gervuogė), ir dabar gyvai vartojami pietų aukštaičių šnektose. Tačiau yra ir žodžių, tokių kaip avynas, amba, kurie randami tik žodynuose.
Nykstančių kalbų išsaugojimas: Barry Mosses TEDxCCS konferencijoje
Dzūkiški frazeologizmai taip pat yra labai spalvingi ir praturtina kalbą. Pavyzdžiui, didžiulio išgąsčio akimirką galima pasiteisinti, kad „vilkas užšiko nasrus“. Šie posakiai ne tik atskleidžia kalbos gyvybingumą, bet ir padeda išsaugoti istorinę bei kultūrinę atmintį.
| Terminas | Reikšmė |
|---|---|
| Asys | Šiurkštusis asiūklis |
| Bužys | Vabalas |
| Draskė | Gervuogė |
Tarmių išsaugojimas
2013 metai buvo paskelbti tarmių metais. Vyresnio amžiaus respondentai teigė, kad jiems tarmės yra svarbios, kad būtina visas tarmes išsaugoti, nes tai yra jų palikimas, kurį būtina perduoti ateinančioms kartoms. Asociacija „Vilniaus dzūkuliai“ prisideda prie šio tikslo išleisdami šmaikščius kalendorius su dzūkiškomis patarlėmis ir frazeologizmais.
tags: #pietu #aukstaiciai #gyveno