Bendroji rinka - tai Europos Sąjungos (ES) ekonominė sistema, sukurta siekiant leisti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimą tarp valstybių narių.
Bendroji rinka yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) laimėjimų, leidžiantis piliečiams, prekėms, paslaugoms ir kapitalui laisvai judėti tarp 27 valstybių narių. Tai didžiulė 460 milijonų vartotojų rinka, didesnė nei JAV ir Rusijos kartu sudėjus. Jau daugiau kaip 30 metų bendroji rinka leidžia palengvinti kasdienį piliečių bei įmonių gyvenimą ir sudaro sąlygas prekėms, paslaugoms, žmonėms ir pinigams laisvai judėti visoje ES.
Bendrosios Rinkos Įkūrimas ir Pagrindiniai Tikslai
Pradėta formuoti 1957 metais, ši rinka laikoma viena didžiausių ES pasiekimų. Jos pagrindinis tikslas - skatinti ekonominį augimą ir gerovę visose šalyse, pašalinant reguliavimo ir administracinius barjerus.
Bendroji rinka buvo sukurta siekiant panaikinti kliūtis tarpvalstybinei prekybai ir sukurti vieną teritoriją, kurioje žmonės, pinigai, prekės ir paslaugos galėtų laisvai sąveikauti.
Nuo seniausių laikų nuolat vyko tarptautinė prekyba. Kai prekyba vyksta už valstybės sienos, ji tampa šalies socialinės ir ekonominės politikos objektu, todėl kiekviena šalis stengėsi ir stengiasi tobulinti savo užsienio prekybos politiką, tuo siekiant gauti kuo daugiau naudos.
Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą ir sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę. Tarpusavio priklausomybei turi įtakos šalies teritorijos dydis, ekonominio išsivystymo lygis, vidaus rinkos apimtis, gamtiniai ištekliai ir t.t. Valstybės tokiu atveju yra priverstos prekiauti viena su kita, kad galėtų įsigyti tai, ko joms trūksta.
Bendrosios Rinkos Veikimas ir Nauda
Dėl bendrosios rinkos ES piliečiai gali studijuoti, gyventi, apsipirkti, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje ES valstybėje narėje ir mėgautis gaminiais iš visos Europos. Bendrovės gali plėsti savo veiklą, dėl konkurencijos mažėja kainos, o vartotojai turi daugiau galimybių rinktis.
Bendrosios rinkos nauda ES žmonėms pasireiškia mažesnėmis kainomis, gausesnėmis inovacijomis ir sparčia technologijų plėtra, taip pat aukštesniais saugos ir aplinkos apsaugos standartais. Bendroji rinka didina BVP, remia milijonus darbo vietų ir padeda ES konkuruoti pasauliniu mastu, pritraukia investicijas ir stiprina tiekimo grandines.
Ekonominis Poveikis ir Rodikliai
ES bendroji rinka padidino ES BVP 3-4 proc., ES nuo jos įsteigimo 1993 m. sukurta 3,6 mln. darbo vietų.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Žmonių (ir vartotojų) skaičius | 450 mln. |
| Įmonių skaičius | 26 mln. |
| BVP | 18 trln. EUR |
Lietuvos Integracija ir Tarptautinės Prekybos Kontekstas
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvoje buvo pradėtos vykdyti esminės politinės ir ekonominės reformos, kurių tikslas buvo sukurti demokratinę tvarką ir sąlygas rinkos ekonomikai. Viena iš pagrindinių ekonominės reformos priemonių buvo užsienio prekybos liberalizavimas ir institucijos šalies užsienio prekybos politikai kurti bei vykdyti sukūrimas.
Lietuva, siekdama narystės Pasaulinėje Prekybos Organizacijoje bei Europos Sąjungoje, pradėjo keisti savo užsienio prekybos politiką, kuriai būdingas prekybos liberalizavimas, konkurencingumas, veikiantis laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis, visa tai padėjo Lietuvai tapti patrauklesne užsienio partneriams.
Integracija į Pasaulinę Prekybos Organizaciją ir Europos Sąjungą prisidėjo prie spartesnio Lietuvos užsienio prekybos liberalizavimo, prekybinių santykių su kitomis valstybėmis plėtojimo bei užsienio prekybos apyvartos augimo. Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai leidžia geriau pasinaudoti teigiamais globalizacijos bruožais. Vienas iš jų yra išaugusi bei pagyvėjusi tarptautinė prekyba. Europos Sąjungos vidaus rinka yra viena didžiausių rinkų pasaulyje. Tai, jog atskiros Europos Sąjungos valstybės narės funkcionuoja kaip vieninga ekonomika, skatina prekybą tarp šių valstybių, didina produktyvumą bei konkurencingumą. Tai daro teigiamą įtaką ir visuomenės gerovei.
Tarptautinės prekybos priežastys
- Gamybos veiksniai, tokie kaip klimatas, naudingosios iškasenos, darbas, trūkumas sąlygoja nepakankamą tam tikrų prekių gamybą. Taigi importas įgalina įsigyti prekes, kurių šalies viduje arba iš viso nėra, arba prekes, kurių gamybai šalis neturi reikalingų gamybos veiksnių.
- Daugelio prekių gamyba greta atitinkamo aprūpinimo kapitalu reikalauja kvalifikuoto profesinio išsilavinimo. Daugelyje šalių to labai trūksta.
- Trūkumo aspektas apima ir tas prekes, kurios šalies viduje gali būti pasiūlytos nepakankamai arba nepakankamos kokybės. Prekių šalies viduje trūkumas gali būti tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis dėl blogo derliaus, tiek įvairių streikų ir kt.
- Trūkumą gali sąlygoti: gamybos techninės priežastys (siekiant saugoti aplinką); tam tikros prekės gamybos šalyje uždraudimas ir kiti veiksniai.
- Užsienio gamintojų kaštų ir kainos pranašumai turi įtakos importui. Prekių gamyboje naudojamų gamybos veiksnių kaštai priklauso nuo to: kiek tų veiksnių šalis turi, t.y. ar tas veiksnys yra šalyje pakankamai, ar jų turima nedaug; kokios jie kokybės.
- Eksportas padidina įmonės gamybinių pajėgumų apkrovimą ir kartu užimtumą įmonėje.
Užsienio pirkėjai perka iš kitos šalies prekes, kadangi tos šalies įmonės gamina tas prekes, kurių užsienio įmonės negamina arba kitos šalies įmonės gamina analogiškas prekes pigiau ir geresnės kokybės.
Iššūkiai ir Problemos Bendrojoje Rinkoje
Šiuo metu pagrindinis ES iššūkis - didinti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Bendrija susiduria ir su kitomis problemomis - didelė biurokratija, menkas darbo našumas ir kt. Jos įvardijamos Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko (ECB) pirmininko ir Italijos ekspremjero, šią savaitę pateiktoje ES ekonomikos būklės ir iššūkių vertinimo ataskaitoje.
- Nuo 2008 m. 30 proc. ES „užgimusių“ vienaragių (startuolių, kurių vertė perkopė per 1 mlrd. eurų) persikėlė į JAV.
- Europoje nėra nė vienos įmonės, įsteigtos per pastaruosius 50 metų, kurios vertė šiandien siektų daugiau nei 100 mlrd. eurų.
Vis dėlto ieškoti sprendimų ir sutarti dėl jų įgyvendinimo nebus taip paprasta, pabrėžia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. „Tikėtina, kad valstybių narių atstovai sutars dėl M. Draghi pateiktos prastos ES ekonominės situacijos, bet nesutars dėl tinkamiausių ES lygmens ar nacionalinių būdų, kaip ją spręsti. Galbūt pavyks įgyvendinti su ES bendrąja rinka susijusias reguliavimo, administracines priemones, o ne tas, kurioms reikia centralizuotai sutelkti daugiau pinigų“, - prognozuoja R. Vilpišauskas.
Konkretūs Iššūkiai
- Paslaugų rinkos: Laisvai prekiauti paslaugomis nacionalinėse rinkose yra sudėtingiau nei prekėmis.
- Profesinės kvalifikacijos pripažinimas: Kai kurių sektorių darbuotojai negali dirbti kitose šalyse, nes jose nepripažįstama jų profesinė kvalifikacija.
- Reguliavimo kliūtys: Daugybė naujų ES teisės aktų ne visada veiksmingai šalina esamas bendrosios rinkos kliūtis.
- Įgyvendinimas ir vykdymas: Skirtingi ES taisyklių aiškinimai nacionaliniu lygiu ir pažeidimų politizavimas trukdo veiksmingai įgyvendinti bendrosios rinkos taisykles.
- Energetikos kainos: Didėjančios energijos kainos ir reguliavimo našta mažina Europos konkurencingumą.
ES Veiksmai Siekiant Pašalinti Iššūkius
ES imasi įvairių veiksmų siekiant pašalinti bendrosios rinkos iššūkius:
- Finansinių paslaugų veiksmų planas: Siekiama nukreipti investicijas į tas įmones, kurioms jos naudingiausios.
- Hipotekos: Siekiama vartotojams suteikti galimybę lengviau palyginti įvairių skolintojų paskolų produktus.
- Banko mokesčiai: Sumažinti banko mokesčiai už mokėjimus eurais ir jų gryninimą.
- Profesinės kvalifikacijos pripažinimas: Paprastesnės ir aiškesnės piliečių kitoje ES šalyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūros.
- EURES portalas: Centralizuotos įdarbinimo visoje Sąjungoje paslaugos.
- Konkurencijos užtikrinimas: Komisija užkerta kelią įmonėms riboti konkurenciją nustatant kainas ir (arba) pasidalijant rinkas.
- Maisto sauga: Strategija, kuria siekiama užtikrinti maisto saugą „nuo lauko iki stalo“.
- Vartotojų apsauga: Užtikrinimas, kad rinkoje esantys produktai būtų saugūs ir vartotojai žinotų taisykles.
- Reguliavimo sistemos tobulinimas: Siekiama sukurti konkurencingumą skatinančią reguliavimo sistemą, kurioje būtų gerbiamos ir skatinamos bendrosios rinkos laisvės.
- Bendrosios rinkos valdymas: Investicijos į išteklius ir infrastruktūrą, reikalingus tolesniam sėkmingam naujų teisės aktų įgyvendinimui.
Chronologija: 30 Europos bendrosios rinkos metų
Ateities Perspektyvos ir Gairės
Europos Sąjungos bendroji rinka yra nuolat tobulinama ir atnaujinama. Siekiant išnaudoti visą jos potencialą, būtina toliau šalinti kliūtis laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui. Taip pat svarbu užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą, skatinti konkurenciją ir investicijas į inovacijas.
Europos Vadovų Taryba yra pavedusi Enrico Letta parengti ataskaitą su konkrečiomis rekomendacijomis dėl Europos bendrosios rinkos ateities.
Pagrindinės veiklos sritys
- Planas, skirtas bendrąją rinką padaryti paprastesnę, vientisą ir stiprią; išnaudoti visą jos potencialą žmonėms ir įmonėms.
- Sužinokite, kaip ES, išlaikydama aukšto lygio saugą ir saugodama aplinką, sudaro paprastesnes sąlygas laisvam prekių judėjimui.
- Sužinokite, kaip ES šalina kliūtis, kad padėtų įmonėms teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu.
- Naujas bendrosios rinkos taisyklių supaprastinimo ir biurokratijos mažinimo planas.
- Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, siekiant padėti mažosioms įmonėms ir padaryti Europą patrauklesnę investuotojams.
- Skaitmeninės bendrosios rinkos, kurioje būtų nustatytos bendros telekomunikacijų, autorių teisių, duomenų apsaugos ir kt. taisyklės, sukūrimas.
Veiksmų gairės „Viena Europa, viena rinka“
ES institucijos susitarė pradėti įgyvendinti veiksmų gaires „Viena Europa, viena rinka“, padėsiančias sparčiau įgyvendinti ES konkurencingumo darbotvarkę. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pasirašytose veiksmų gairėse numatyti konkretūs veiksmai ir susitarimų tikslai, skirti Europos ekonomikos augimui paskatinti. Gairių priemonės turi būti įgyvendintos iki 2027 m. pabaigos.