Pietų Europa - tai regionas, pasižymintis unikaliais gamtiniais bruožais, turtinga istorija ir kultūrine įvairove. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Europos reljefą, klimatą, upes, ežerus, dirvožemį, augaliją bei gyvūniją, taip pat aptarsime regiono gamtinius išteklius ir žmogaus veiklos įtaką aplinkai, ypač atkreipdami dėmesį į klimato kaitos problemas ir turizmo iššūkius.
Geografinė padėtis ir reljefas
Geografinė padėtis ir ribos
Pietų Europa yra Eurazijos žemyno dalis, esanti į pietus nuo Pirėnų, Alpių, Dinarų ir Balkanų kalnų. Pietuose ją skalauja Viduržemio jūra, kuri skiria Europą nuo Afrikos. Pietų Europai priskiriamos valstybės: Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija, Albanija, taip pat dalis Prancūzijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Bulgarijos ir Turkijos. Dalis Turkijos taip pat priklauso Pietų Europai, nors didžioji šios šalies dalis yra Azijoje. Iš viso Pietų Europoje yra 17 šalių, dar 2 - iš dalies.
Europos kranto linijos (be salų) ilgis yra apie 38 000 kilometrų, o Pietų Europai tenka didelė šios linijos dalis. Krantų raidai didžiausią įtaką turėjo bangavimas, potvyniai bei atoslūgiai ir jūrų ingresijos bei regresijos procesai.
Reljefas ir jo formos
Pietų Europos reljefas yra labai įvairus. Jam būdingas kalnuotas kraštovaizdis, ypač Apeninų, Pirėnų, Alpių, Dinarų kalnyno, Balkanų kalnų ir Pindo kalnų sistemose. Aukščiausios viršūnės yra Alpėse (Monblanas, 4808 m, jei Kaukazas priskiriamas Azijai), tačiau Pietų Europoje esančios viršūnės paprastai yra žemesnės. Kalnų reljefo formos yra ledyninės, erozinės ir karstinės.
Tarp kalnagūbrių yra sluoksniuotų ir akumuliacinių lygumų bei plynaukščių, susidariusių tektoninėse tarpukalnių ir priekalnių įdubose. Europos paviršiaus vidutinis aukštis yra apie 300 metrų, tačiau Pietų Europoje vyrauja didesni aukščiai. Apie 20 % Europos paviršiaus sudaro 300-1000 m aukščio sritys, o 6 % - daugiau kaip 1000 m aukščio sritys. Pietų Europos salų paviršius daugiausia kalnuotas. Europos reljefas susidarė dėl ilgai trukusio proceso, kurio pagrindiniai bruožai formavosi per alpinę kalnodarą. Tuo metu susiraukšlėjo aukščiausių kalnų grandinės: Alpės, Pirėnai, Apeninai, Dinarų kalnynas, Balkanų kalnai ir Peloponeso pusiasalio kalnagūbriai.
Krantų tipai
Pietų Europos, kaip ir visos Europos, kranto linija pasižymi didele įvairove. Galima išskirti kelis pagrindinius krantų tipus:
- Fjordinis krantas: tai siauros, gilios, ilgos įlankos, įsiterpusios į sausumą, kurių šlaitai statūs. Fjordus suformavo ledynai, pailgindami ir paplatindami kalnų slėnius, kuriuos vėliau užliejo vanduo, suteikdamas jiems U raidės formą.
- Šcherinis krantas: apibūdinamas mažomis salelėmis ir povandeninėmis uolomis prie smarkiai supleišėjusių jūros krantų.
- Dalmatiškas krantas: būdingas ilgos salos, susidariusios išilgai kranto, praeityje nugrimzdusios kalnų viršūnės.
- Riasinis krantas: susidaro jūrai užliejus kalnuotų pakrančių upių slėnių žiotis.
- Lagūninis krantas: tai žema, siaura sąnašinė sausumos juosta iš smėlio ar gargždo, atitverianti nuo jūros lagūną. Šis tipas susidaro kaupiantis sąnašoms, kurias išilgai kranto neša srovės ir bangos.
Vulkanizmas
Pietų Europa yra geologiškai aktyvus regionas, kuriame aktyvus vulkanizmas yra ryškus reiškinys, ypač Italijoje. Čia stūkso garsūs ugnikalniai, tokie kaip Etna Sicilijoje (aukščiausias aktyvus ugnikalnis Europoje), Strombolis ir Vezuvijus. Šie ugnikalniai formuoja unikalų kraštovaizdį ir daro įtaką dirvožemio derlingumui, tačiau kartu kelia nuolatinę grėsmę aplinkinėms gyvenvietėms. Pavyzdžiui, Pompėja yra nuostabi istorinė išimtis, kurią 79 m. po Kr. palaidojo išsiveržusio Vezuvijaus ugnikalnio lava, išsaugodama miestą tokį, koks jis buvo tą dieną. Tai leidžia gyvai įsivaizduoti gyvenimą prieš du tūkstančius metų.
Klimatas
Viduržemio jūros klimatas
Pietų Europa yra subtropinio klimato juostoje. Švelnus Viduržemio jūros klimatas, beprotiškai graži gamta ir bendra daugumos šio regiono šalių gerovė Pietų Europą pavertė itin populiaria turistų vietove. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra jūrinio klimato srityse yra 5-15 °C, žemyninio - nuo 0 iki 5 °C. Vasaros yra karštos ir sausos, o žiemos - švelnios ir drėgnos, su daugiausia kritulių. Klimatui didelę įtaką daro Viduržemio jūra, kuri sušvelnina temperatūros svyravimus ir užtikrina pakankamą drėgmės kiekį. Žiemą Pietų Europą veikia Viduržemio jūros ciklonai, kurie atneša šiltą ir drėgną orą. Kartais pučia sirokas - sausas ir karštas vėjas iš Šiaurės Afrikos. Pietų Europa gauna beveik dvigubai daugiau Saulės spinduliuotės negu Šiaurės Europos šiaurinė dalis.
Klimato kaitos poveikis
Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus, ir Pietų Europa nėra išimtis. Tirpsta ašigalių ledynai, kyla vidutinis jūros lygis. Kai kuriuose regionuose vis dažnesni tampa ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir lietūs, o kiti regionai kenčia nuo vis didesnių karščio bangų ir sausrų. Klimato srities veiksmų reikia imtis dabar, nes kitaip klimato kaitos poveikis tik stiprės. Klimato kaita yra labai rimta grėsmė, o jos padariniai veikia daugybę įvairių mūsų gyvenimo sričių.
Aukšta temperatūra
Dėl klimato krizės pakilo vidutinė pasaulio temperatūra ir vis dažniau vyksta su aukšta temperatūra susijusių ekstremalių reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų. Dėl aukštesnės temperatūros gali padidėti mirtingumas, sumažėti našumas ir padaryta žala infrastruktūrai. Kylanti temperatūra labiausiai paveiks pažeidžiamiausius visuomenės narius, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenis ir kūdikius.
Taip pat prognozuojama, kad dėl aukštesnės temperatūros keisis geografinis klimato zonų pasiskirstymas. Šie pokyčiai keičia daugelio augalų ir gyvūnų rūšių pasiskirstymą ir gausą, nes jų buveinės nyksta ir jos yra veikiamos taršos jau dabar. Kylanti temperatūra taip pat turės įtakos fenologijai - gyvūnų ir augalų rūšių elgsenai ir gyvenimo ciklams. Dėl to gali padaugėti kenkėjų ir invazinių rūšių bei padažnėti žmonių sergamumas tam tikromis ligomis. Be to, gali sumažėti žemės ūkio ir gyvulininkystės sektorių produktyvumas ir gyvybingumas arba ekosistemų pajėgumas teikti svarbias paslaugas ir išteklius (pvz., tiekti švarų vandenį arba vėsų ir švarų orą). Esant aukštesnei temperatūrai vanduo labiau garuoja, o dėl to (kartu iškritus nepakankamam kritulių kiekiui) didėja pavojus, kad prasidės didelė sausra. Su žema temperatūra susijusių ekstremalių reiškinių (šalčio bangų, speiguotų dienų) ateityje Europoje gali pasitaikyti vis rečiau. Tačiau dėl visuotinio atšilimo vis sunkiau nuspėti įvykius, taigi ir tai, kaip veiksmingai į juos reaguosime.
Sausra ir gamtos gaisrai
Kintant klimatui daugelyje Europos regionų jau dabar patiriamos dažnesnės, didesnės ir ilgiau trunkančios sausros. Sausra yra neįprasta ir laikina vandens stoka, kylanti dėl nepakankamo kritulių kiekio ir didesnio garavimo (dėl aukštos temperatūros). Sausros neretai daro netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai, žemės ūkiui, miškininkystei, vandens tiekimui ir biologinei įvairovei. Dėl sausrų mažėja upių ir požeminio vandens lygis, lėčiau auga medžiai ir pasėliai, daugėja kenkėjų antplūdžių ir kyla gamtos gaisrų.
Europoje didžioji dalis sausrų sukeliamų nuostolių, siekiančių maždaug 9 mlrd. eurų per metus, patiriama žemės ūkio, energetikos ir viešojo vandens tiekimo sektoriuose. Europoje vis dažniau kyla labai didelių sausrų, o dėl jų patiriama žala taip pat didėja. Prognozuojama, kad vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus 3 °C, sausros kils dvigubai dažniau, o dėl jų patiriami nuostoliai Europoje padidės iki 40 mlrd. eurų per metus. Labiausiai sausros paveiks Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno regionus. Dėl dažnesnių ir didesnių sausrų pailgės gamtos gaisrų sezono trukmė ir intensyvumas, ypač Viduržemio jūros regione. Vykstant klimato kaitai taip pat didėja teritorija, kuriai gresia gamtos gaisrų pavojus. Rizikos zonomis gali tapti regionai, kuriuose šiuo metu gaisrai dažnai nekyla.
Gėlo vandens prieinamumas
Šiltėjant klimatui keičiasi lietaus pasiskirstymas, išgarinama daugiau vandens, tirpsta ledynai ir kyla jūros lygis. Visi šie veiksniai turi įtakos gėlo vandens prieinamumui. Manoma, kad dėl dažnesnių ir didesnių sausrų bei kylančios vandens temperatūros pablogės vandens kokybė. Tokios sąlygos palankios augti nuodingiems dumbliams ir bakterijoms, dėl to dar labiau pagilės vandens trūkumo problema, kurią daugiausia kelia žmogaus vykdoma veikla.
Taip pat tikėtina, kad turimo gėlo vandens kokybei ir kiekiui įtakos turės ir dažnėjančios liūtys (staigūs labai smarkūs lietūs), nes dėl jų metu susidarančių paviršinių nuotekų į paviršinius vandenis gali patekti neišvalytų nuotekų. Europoje upės paprastai išteka iš kalnuotų vietovių, o 40 proc. gėlo vandens gaunama iš Alpių. Tačiau pasikeitus sniego ir ledynų dinamikai bei lietaus tendencijoms, visoje Europoje gali laikinai pritrūkti vandens. Dėl sausrų pasikeitę upių srautai taip pat gali paveikti vidaus vandenų transportą ir hidroenergijos gamybą.
Potvyniai
Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos daugelyje vietovių padaugės kritulių. Dėl padažnėjusių kritulių ilgesniu laikotarpiu daugiausia kils upių potvynių, o dėl trumpų ir smarkių liūčių gali kilti lietaus poplūdžių, kuomet labai dideli lietūs sukelia potvynius, bet joks vandens telkinys neišsilieja. Upių potvyniai yra dažna gaivalinė nelaimė Europoje - per pastaruosius tris dešimtmečius per upių potvynius bei audras žuvo žmonių, nukentėjo milijonai žmonių ir buvo padaryta didžiulių ekonominių nuostolių. Tikėtina, kad dėl klimato kaitos per artimiausius metus potvyniai visoje Europoje dažnės.
Prognozuojama, kad dėl aukštesnės temperatūros vis dažniau ir smarkiau pliaups liūtys ir visoje Europoje dažniau kils staigūs potvyniai. Kai kuriuose regionuose grėsmė, kad kils tam tikri potvyniai, pavyzdžiui, potvyniai ankstyvą pavasarį, gali sumažėti trumpuoju laikotarpiu, nes žiemą iškrenta mažiau sniego, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu šį pokytį gali atsverti padidėjusi potvynių grėsmė kalnuotose vietovėse, kuriose gali būti perpildyta upių sistema.
Klimato kaitos poveikis turizmui | Laba diena, Lietuva | 2024-09-27
Kylantis jūros lygis ir pakrančių zonos
XX a. jūros lygis kilo, o pastaraisiais dešimtmečiais jis kilo dar sparčiau. Didžiausią įtaką jūros lygio kilimui daro šiluminis vandenynų plėtimasis dėl atšilimo. Tačiau prie šio reiškinio prisideda ir tirpstantis ledynų bei Antarkties ledo sluoksnio ledas. Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos jūros lygis Europoje pakils vidutiniškai 60-80 cm, daugiausia priklausomai nuo to, kaip sparčiai tirps Antarkties ledo sluoksnis.
Maždaug trečdalis ES gyventojų gyvena ne toliau kaip 50 km nuo jūrų pakrančių, o šiose zonose sukuriama daugiau kaip 30 proc. viso Europos Sąjungos BVP. 500 m atstumu nuo Europos jūrų esančio turto ekonominė vertė siekia 500 mlrd.-1 000 mlrd. eurų. Greta kitų klimato kaitos padarinių dėl jūros lygio kilimo kils potvynių ir erozijos grėsmė pakrantėse; tai ypač paveiks šiose teritorijose gyvenančius žmones, taip pat infrastruktūrą, įmones ir gamtą. Be to, prognozuojama, kad dėl jūros lygio kilimo sumažės turimo gėlo vandens kiekis, nes jūros vanduo toliau slūgs į požeminio vandens sluoksnius. Taip pat tikėtina, kad tai sukels daug didesnę sūraus vandens intruziją, t. y. į gėlo vandens telkinius pateks daugiau sūraus vandens, o tai turės įtakos žemės ūkiui ir geriamojo vandens tiekimui. Tai taip pat turės įtakos pakrančių buveinių biologinei įvairovei ir jų teikiamoms gamtinėms paslaugoms bei ištekliams. Išnyks daug šlapynių, todėl kils grėsmė unikalioms paukščių ir augalų rūšims ir neliks natūralios šių zonų apsaugos nuo audrų sukeltų potvynių.
Biologinė įvairovė
Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti. Esama akivaizdžių įrodymų, kad klimato kaita jau dabar veikia biologinę įvairovę ir kad ateityje šis procesas nesustos. Tiesioginis klimato kaitos poveikis, be kita ko, pasireiškia fenologijos (gyvūnų ir augalų rūšių elgsenos ir gyvenimo ciklų), rūšių gausos ir pasiskirstymo, bendrijų sudėties, buveinių struktūros ir ekosistemų procesų pokyčiais.
Klimato kaita biologinę įvairovę veikia ir netiesiogiai - dėl jos keičiasi žemės ir kitų išteklių naudojimo pobūdis. Dėl savo masto, apimties ir spartos šis poveikis gali būti žalingesnis už tiesioginį. Prie netiesioginio poveikio galima priskirti buveinių suskaidymą ir nykimą, išteklių pereikvojimą, oro, vandens ir dirvožemio taršą, invazinių rūšių plitimą. Dėl šio poveikio dar labiau sumažės ekosistemų atsparumas klimato kaitai ir jų pajėgumas teikti pagrindines paslaugas, pvz., klimato reguliavimo, aprūpinimo maistu, švariu oru ir vandeniu, taip pat potvynių ar erozijos kontrolės.
Dirvožemio tipai
Klimato kaita gali dar labiau pabloginti erozijos, organinių medžiagų mažėjimo, dirvožemio druskėjimo, dirvožemio biologinės įvairovės nykimo, nuošliaužų, dykumėjimo ir potvynių procesus. Klimato kaitos poveikis anglies sankaupoms dirvožemyje gali būti siejamas su kintančia CO2 koncentracija atmosferoje, padidėjusia temperatūra ir kintančiu kritulių pobūdžiu. Itin gausūs krituliai, greitas sniego ir ledo tirpimas, didelis upių nuotėkis ir dažnesnės sausros - tai su klimatu susiję reiškiniai, dėl kurių vyksta dirvožemio degradacija. Dirvožemio degradaciją lemia ir miškų naikinimo bei kita žmogaus vykdoma veikla (žemės ūkio veikla, slidinėjimas). Tikėtina, kad pakrančių zonose padaugės druskingų dirvožemių, nes dėl kylančio jūros lygio ir (periodiškai) mažo upių nuotėkio vyks sūraus vandens intruzija iš pajūrio į pakrančių zonas.
Vidaus vandenys
Prognozuojama, kad klimato kaita lems didelius vandens prieinamumo pokyčius visoje Europoje, nes bus sunkiau nuspėti lietaus pasiskirstymą ir kils stipresnės audros. Dėl to labiau trūks vandens, ypač Pietų ir Pietryčių Europoje, ir išaugs potvynių grėsmė didžiojoje žemyno dalyje. Šie pokyčiai paveiks daug sausumos ir jūrų regionų, taip pat įvairiausią natūralią aplinką ir daug rūšių.
Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių bendrą vandens ekosistemų būklę, nes vandens organizmai gali toleruoti tik tam tikrą temperatūrą. Kintant klimatui padidėjo vandens temperatūra upėse ir ežeruose ir sumažėjo ledo dangos sluoksnis, o tai paveikė vandens kokybę ir gėlo vandens ekosistemas.
Jūrų aplinka
Dėl klimato kaitos padarinių, pvz., kylančios jūrų paviršiaus temperatūros, vandenynų rūgštėjimo, srovių bei vėjų kaitos, labai pakis fizinė ir biologinė vandenynų sudėtis. Temperatūros ir vandenynų cirkuliacijos pokyčiai gali pakeisti geografinį žuvų pasiskirstymą. Be to, kylant jūros temperatūrai, svetimos rūšys gali pradėti plisti į regionus, kuriuose anksčiau jos negalėjo išgyventi. Dėl vandenynų rūgštėjimo, pavyzdžiui, nukentės įvairūs kalcio karbonatą išskiriantys organizmai.
Sveikata ir pažeidžiamos grupės
Klimato kaita kelia didelę grėsmę ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei augalų sveikatai. Nors dėl kintančio klimato gali ir nekilti daug naujų ar nežinomų grėsmių sveikatai, esamų grėsmių poveikis tik sustiprės ir bus labiau juntamas nei dabar. Prognozuojama, kad svarbiausias būsimos klimato kaitos poveikis sveikatai, be kita ko, bus: padidėjęs su vasaros karščiu susijęs mirtingumas ir sergamumas; sumažėjęs su žiemos šalčiu susijęs mirtingumas ir sergamumas; padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika ir ekstremalių meteorologinių reiškinių (potvynių, gaisrų ir audrų) poveikis bendrai gerovei; ligų, kurias platina pernešėjai, graužikai, arba ligų, plintančių per vandenį ar maistą, poveikio pokyčiai; kai kurių alergiją sukeliančių žiedadulkių rūšių sezoninio pasiskirstymo ir įvairių virusų, kenkėjų bei ligų pasiskirstymo pokyčiai; naujos ir atsinaujinančios gyvūnų ligos - Europos gyvūnų ir žmonių sveikatai vis daugiau iššūkių kels virusinės zoonozinės ligos ir pernešėjų platinamos ligos; nauji ir vėl pasirodantys augalų kenkėjai (vabzdžiai, patogenai ir kiti kenkėjai) bei ligos, kurios turi įtakos miškų ir pasėlių sistemoms; su oro kokybės ir ozono pokyčiais susijusios grėsmės.
Asmenys, gyvenantys miestų vietovėse, kuriose yra prasta infrastruktūra ir kurių gyventojai gauna mažas pajamas, ir apskritai mažesnes pajamas gaunančios ir menkesnį turtą turinčios gyventojų grupės labiau jaučia klimato kaitos poveikį, tačiau turi mažiau galimybių su juo susidoroti. Klimato kaita gali daryti neproporcingą poveikį moterims ir jos gali atsidurti nepalankioje padėtyje, kai reikia imtis brangių prisitaikymo priemonių. Tačiau kartu moterys yra pagrindinės prisitaikymo prie klimato kaitos ir apskritai tvarios praktikos dalyvės. Bedarbiai ir socialiai marginalizuoti asmenys yra vieni iš tų grupių asmenų, kurie gali labiausiai nukentėti nuo klimato kaitos keliamų pavojų. Dėl senėjančios Europos visuomenės, kuriai neproporcingai didelį poveikį daro sumažėjęs judumas ar sveikatos sutrikimai, klimato kaitos poveikį patirs didesnė gyventojų dalis. Be to, klimato kaita jau pradėjo versti gyventojus persikelti ir migruoti.
Užimtumas
Dėl kylančios temperatūros, sezoninių kritulių pasiskirstymo pokyčių ir jūros lygio kilimo tiesiogiai arba netiesiogiai nukentės visų ES valstybių narių ekonomikos sektorių našumas ir gyvybingumas, o tai paveiks darbo rinką. Klimato kaita gali turėti įtakos darbo jėgos pasiūlai, nes blogėja gyventojų sveikatos būklė ir daugėja apribojimų, susijusių su darbuotojų sveikata (aukštesnė temperatūra darbe, dažnesni ir stipresni gamtiniai pavojai, dėl kurių darbuotojai negali pasiekti savo darbo vietos). Be to, kai kurie ekonomikos sektoriai yra labai pažeidžiami, nes jų veiklai vykdyti būtinos pastovios klimato sąlygos. Dėl klimato kaitos tikėtini pokyčiai atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio ir turizmo.
Daug investavus į prisitaikymą prie klimato kaitos atsirastų užimtumo ir pajamų gavimo galimybių, pavyzdžiui, būtų galima sustiprinti pakrančių apsaugą, pastatus ir (žaliąją) infrastruktūrą, geriau vykdyti vandentvarką ir perkelti nuo klimato kaitos padarinių neapsaugotas gyvenvietes. Vis dėlto neaišku, kokį poveikį tokios investicijos galėtų turėti realių darbo vietų sukūrimui. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, reikės tobulinti darbo įgūdžius.
Infrastruktūra ir pastatai
Klimato kaitos poveikis ypač svarbus infrastruktūrai ir pastatams, atsižvelgiant į jų ilgą naudojimo laiką ir didelę pradinę kainą, taip pat į tai, kad jie atlieka svarbų vaidmenį mūsų visuomenėje ir ekonomikoje. Pastatai ir infrastruktūra gali būti pažeidžiami klimato kaitos dėl netinkamo jų projektavimo (mažas atsparumas audroms) arba vietovės (pvz., kuriose tikėtini potvyniai, nuošliaužos, griūtys). Iš esmės jie gali būti apgadinti arba tapti netinkami naudoti dėl bet kokių kintančių klimato sąlygų ar ekstremalių meteorologinių reiškinių.
Apibendrinant klimato kaitos poveikį Pietų Europai, galima išskirti šias prognozes:
| Poveikis | Esama situacija | Prognozės (vidutinei temperatūrai pakilus 3 °C) |
|---|---|---|
| Sausros dažnumas | Jau dabar dažnesnės ir ilgesnės | Kils dvigubai dažniau |
| Sausrų sukelti nuostoliai Europoje | ~9 mlrd. eurų per metus | Padidės iki 40 mlrd. eurų per metus |
| Gamtos gaisrai | Sezonas ilgesnis ir intensyvesnis | Didės gaisrų pavojus, rizika plėsis į naujas zonas |
| Jūros lygio kilimas Europoje | Sparčiai kyla XX a. ir paskutiniais dešimtmečiais | Vidutiniškai 60-80 cm iki šimtmečio pabaigos |
| Potvyniai | Dažna gaivalinė nelaimė, dideli ekonominiai nuostoliai | Dažnės upių potvyniai, staigūs poplūdžiai |
| Gėlo vandens prieinamumas | Menksta dėl sausrų ir taršos | Dar labiau trūks vandens, ypač Pietų ir Pietryčių Europoje |
Upės ir ežerai
Dauguma Pietų Europos upių priklauso Viduržemio jūros baseinui. Upės regione trumpos, o jų vandeningumas stipriai priklauso nuo kritulių kiekio. Daugelis Pietų Europos upių vasaros metu tampa labai seklios arba net visiškai seklios. Svarbiausios upės yra Po (ilgiausia Italijos upė, tekanti per Po lygumą), Ronos (prasidedanti Šveicarijoje, tekanti per Prancūziją ir įtekanti į Viduržemio jūrą), Ebras (svarbiausia Ispanijos upė), Tibras (tekantis per Romą) ir Vardar (tekantis per Šiaurės Makedoniją ir Graikiją).
Ežerų Pietų Europoje nėra daug. Dauguma jų yra tektoninės-ledyninės kilmės. Kalnuose taip pat pasitaiko vulkaninės kilmės ežerų (pavyzdžiui, Apeninų pusiasalyje) ir karstinės kilmės (Balkanų ir Apeninų pusiasaliuose). Didžiausi tektoninės karstinės kilmės ežerai yra Škoderio, Ochrido ir Prespos ežerai.
Dirvožemiai
Pietų Europoje vyrauja įvairūs dirvožemio tipai. Tarp jų išskiriami rudžemiai, paplitę kalnų žemutiniuose šlaituose ir Viduržemio jūros pakrantėse. Kalnuose vyrauja kalnų rudžemiai, o karstiniuose regionuose susidaro karbonatiniai dirvožemiai. Dunojaus vidurupio lygumoje aptinkami derlingi juodžemiai. Dirvožemių derlingumas regione priklauso nuo konkretaus regiono ir vietinių klimato sąlygų. Europoje vyraujančių dirvožemių zoniškumas ryškesnis tik Rytų Europoje ir aukščiausiuose kalnuose (vertikalusis zoniškumas).
Augalija ir gyvūnija
Europa priklauso dviem holarktinės floristinės karalystės sritims: cirkumborealinei ir Viduržemio jūros. Florą sudaro apie 125 000 rūšių, iš kurių maždaug 3500 rūšių yra Europos arba jos dalių endemai.
Pietų Europai būdinga Viduržemio jūros augalija, kuri prisitaikiusi prie karšto ir sauso klimato. Pakrantės regionuose vyrauja visžaliai krūmynai, vadinami makija ir gariga, kuriuose auga įvairūs krūmai (mirtos, bruknės, kadagiai) ir žolės. Kalnuose paplitę pušynai su įvairiomis pušų rūšimis, derlingesniuose dirvožemiuose auga ąžuolynai, o aukščiausiose kalnų vietovėse plyti alpinės pievos. Pietų Europos flora yra turtinga ir įvairi, joje auga daug endeminių augalų rūšių.
Gyvūnija taip pat prisitaikiusi prie Viduržemio jūros regiono sąlygų, tačiau Pietų Europos gyvūnija nėra tokia turtinga kaip augalija. Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti. Esama akivaizdžių įrodymų, kad klimato kaita jau dabar veikia biologinę įvairovę ir kad ateityje šis procesas nesustos.
Žmogaus veiklos įtaka gamtinei aplinkai ir turizmo iššūkiai
Žmogaus veikla Pietų Europoje daro didelę įtaką gamtinei aplinkai. Miškų kirtimas sumažino miškų plotus ir sukėlė eroziją. Intensyvus žemės ūkis sukelia dirvožemio degradaciją ir vandens taršą. Urbanizacija ir miestų plėtra mažina natūralias gamtines teritorijas. Be šių veiksnių, didelį iššūkį kelia ir masinis turizmas.
Masinio turizmo dilemos
Masinis turizmas Pietų Europoje nuolat auga. Tikėtina, kad 2024 m. Europoje turistų skaičius bus dar didesnis nei prieš koronavirusą. Net 85 proc. turizmo sutelkta vos ant 5 proc. pasaulio sausumos. Pasak kelionių organizatoriaus „Makalius“ įkūrėjo Rimvydo Širvinsko, didmiesčiai nuo turistų srautų buvo atpratę pandemijos metu, o tada smogė didžiulės keliautojų bangos.
R. Širvinskas prisimena tuos laikus, kada, pavyzdžiui, Barselonos miestas, kur šiuo metu tikrai daug vietinių skundžiasi turistų antplūdžiu ir perpildytu miestu, ypač vasaros mėnesiais, maldavo turistų atvykti. Visam pasauliui buvo rodoma, kaip ten saugu, pasirūpinta, nes dėl turizmo trūkumo kentėjo ekonomika. Galima sakyti, kad po pandemijos keliautojai padarė „keršto turizmą“, sugrįžo didžiuliai srautai į miestus, kuriuose vyksta vietinių gyvenimas, ne tik į Turkijos ar Egipto kurortus. R. Širvinsko teigimu, kiekvienais metais turizmas auga, kyla skrydžių skaičius, statoma vis daugiau viešbučių. Didelis turistų srautas teršia aplinką ir niokoja gamtinius kraštovaizdžius.
Problema, anot R. Širvinsko, nėra patys turistai, o valdžios sprendimai, siekiantys arba ne užtikrinti turistų srautus ir kokybišką vietinių gyvenimą. Pavyzdžiui, Romoje jau prasideda diskusijos apmokestinti priėjimą prie Trevi fontano, visgi, pasak R. Širvinsko, tai net ir perpildytose turistinėse vietose problemos nekeis. Kitas pavyzdys yra Venecijos miesto, kur yra imamas mokestis už patekimą, kad galėtum pasivaikščioti mieste, jei neturi įsigijęs nakvynės viešbutyje Venecijos centre. Gal tai šiek tiek padeda suvaldyti ir apriboti turistų srautus.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė antrino, pabrėždama, kad radikalių sprendimų nereikia. Ji nurodė, kad jei ne itin turistų pamėgtoje šalyje, kaip Lietuva, turizmas būtų itin apribotas, net 60 tūkstančių gyventojų liktų be darbo. Ką jau kalbėti apie tokias šalis, kaip Italija, Ispanija, Portugalija. „Masinis turizmas yra blogai valdomas turizmas. Priemonių suvaldyti yra: skatinti atvykti kitu metu, rengti kampanijas, kad žmonės rinktųsi skrydžius ne pačiu populiariausiu metu, perkelti konferencijas, kad šios vyktų ne sostinėse, bet antro ar trečio svarbumo mieste, gal netgi kurorte“, - sakė Ž. Gavelienė. Pasak jos, Ispanijos turizmo atstovai aiškina, jog gyventojų pasipiktinimas turistais išties nėra toks didelis, kaip piešiamas medijoje. „Būrys žmonių pastoviai protestuoja, bet protestuoja prieš daugelį valdžios sprendimų, o streikai yra labai natūrali būsena Pietų šalyse“, - pabrėžė ji.
Atsakingas turizmas ir alternatyvos
Vis tik kiekvienas turistas turėtų pagalvoti, kaip keliauti atsakingai. „Keliaukime ilgesniam laikui, ne vienai ar dviem naktims. Skatinkime kokybišką vietinę ekonomiką, nešiukšlinkime, turėkime gertuves vandeniui ir taip venkime pernelyg didelio plastiko vartojimo. Tokių paprastų būdų tikrai yra“, - aiškino turizmo ekspertė.
R. Širvinskas pasakojo, kad ieškoti alternatyvių vietų siūlo ir populiariausios turistinės šalys, jos kviečia atrasti ne tik pagrindinius miestus, bet ir regionus, aplankyti mažus kaimelius, ištyrinėti šalies gamtą. Be to, karštėjant orams Pietų Europoje, žmonių dėmesys gali pradėti krypti į Šiaurę. R. Širvinskas asmeniškai atrado Islandiją, Norvegiją, kruizus ne tik Pietų, bet ir Šiaurės Europoje.