Apie savo kelionės planus, iš Londono į gimtąją Akmenę, per šiokį tokį aplinkelį, pasakojom išvažiuodami. Kelionė baigėsi jau prieš dvidešimt dienų, bet grįžus į Lietuvą buvo tiek reikalų, kad pasakojimams laiko neliko. Šis kartas skirtas apibendrinimui ir trumpai apie visas dėmesio vertas vietas, kur atsidurdavom kiekvieną kelionės dieną. Vienas kaprizingas automobilis, du keliautojai, 22 dienos - štai tokia buvo ši kelionė. Automobiliu įveikta 8601 km, pėsčiomis - 202 km, kajaku - 34 km, dviračiu - 17 km. Daugiausia dėmesio vertų vietų - iš Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos, tai tokios vietos, kurias siūlome įtraukti į savo kelionių sąrašą, jei dar nebuvote.
Įspūdingos stotelės Prancūzijoje
Pirmąją kelionės dieną atvykome iki Etretat, įspūdingos Prancūzijos pakrantės Normandijos regione. Tai vieta, kuri yra vos 5 valandos kelio nuo Londono. Nors oras buvo +34 laipsniai ir lipti į pakrantės uolas tokiu oru nelengva, vaizdai tiesiog užburiantys iš abiejų pliažo pusių. Verta kiekvieno prakaito lašo, ypač kai nusileidus į paplūdimį, gali atsigaivinti vėsiame Lamanšo vandenyje.
Kitą dieną, važiuodami, skaičiavome dienas ir dėliojome maršrutą. Supratome, kad jei norime daugiau laiko skirti Portugalijai ir pietinei Ispanijai, negalime ilgiau užtrukti Prancūzijoje. Todėl nebesukome į Bretanės regiono pakrantes, bet užtat apsilankėme Le Mont Saint Michel - vienuolyno miestelyje, įsikūrusiame ant uolos jūroje. Vieta išties unikali, tik labai turistinė.
Dar viena stotelė tą dieną buvo Nanto miestas, kur atradome įdomiai baugių karuselių ir gigantišką vaikščiojantį medinį dramblį. Kad ir kaip gražu buvo La Rochelle, išėję vakarienės į miestą ir supratę, kad Prancūzijoje net paprastame restorane pigiau nei už 50 EUR nepavalgysi, o mums dar visa kelionė prieš akis, staigiai keitėme planus. Buvome žadėję pasilikti Prancūzijoje dar vieną naktį, bet persigalvojome.
Nuostabūs Ispanijos kampeliai
Pakeliui į Bilbao miestą sustojome įspūdingoje vietoje - San Juan de Gaztelugatxe. Ant uolos jūroje pastatyta šventykla, kurią pasiekti galima nusileidus nuo kalno ir įveikus apie 250 laiptelių.
Kitas rytas išaušo Ispanijoje, Bilbao mieste, Baskų krašto sostinėje. Čia kainos jau palankesnės kelionės biudžetui, puikius ispaniškus pusryčius gavome už 6 eurus dviems! Ryte pasivaikščiojome po Bilbao, tikrai gražus miestas, ypač įspūdį paliko Guggenheimo muziejaus pastatas, skulptūros ir aplinka.
Tolimesnis planas buvo žygis prie Covadonga ežerų, bet nuvažiavus iki Covadongos miestelio, radome uždarytą kelią dėl per didelių turistų srautų - ežerus galima pasiekti tik autobusais… Nusprendėme apsieiti be ežerų ir pasivaikščiojome po vienuolyną, įkurtą oloje, švento šaltinio vandens paragavome ir pasukome link savo viešbučio Poncebos kaime, Picos de Europa kalnuose. Atvykome, kambarys dar neparuoštas, tad ką veikti? Į kalnus!
Penktoji diena buvo viena iš įsimintiniausių kelionės dienų - pareikalavo ištvermės ir jėgų, bet buvo verta - visą dieną praleidome gyvame kalnų paveiksle! Tą dieną ėjome beveik 22 km Picos de Europa kalnų maršrutu Ruta del Cares, kuriuo žygiuojant galima pamatyti nuostabių Cares upės tarpeklio vaizdų. Grįžome nusikalę nuo lipimo į kalnus, pakalnes ir ėjimo akmenuotais takais, skaudėjo pėdos, bet šypsenos nuo veidų nedingo!
2023 Hiking Ruta del Cares (Cares Trail) Picos de Europa Spain
Portugalijos grožis ir skoniai
Šešta kelionės diena prasidėjo nuostabiu saulėtekiu Ispanijoje ir baigėsi įsimintinu saulėlydžiu Portugalijoje. Iš kaimo Ispanijos šiaurės vakaruose link Portugalijos pajudėjome ne taip jau anksti - apie 8 val. ryto, bet saulė vis dar kilo. Porto miestas mus abu sužavėjo. Tiek architektūra, tos baltai mėlynos keraminės plytelės namų fasaduose, tiek žmonės, tiek visa miesto atmosfera.
Užlipome ant bokšto pasižvalgyti į miestą iš aukštai, užlipome ant Dom Luis I tilto, tikrai įspūdingo statinio, jungiančio du Dauro upės krantus. Neveltui daugelis liaupsina portugalų virtuvę ir ypač giria Porto restoranus. Mes norėjome papietauti rekomenduotame restorane "Postigo do Carvao", bet tuo metu buvo pilnas, tai išsirinkome "Oro Viva" toje pačioje gatvelėje ir nenusivylėme. Dabar pagalvojus apie šviežios žuvies kepsnius, užsinoriu atgal į Porto.
Palikę Porto, važiavome į pusiasalyje esantį miestelį Peniche. Tikėjomės iškart plaukti į beveik negyvenamas Berlengas salas, nuo kranto nutolusias apie 12 km, bet pavėlavome į rytinius laivus. Teko palūkėti popietinių ir buvo verta. Berlengas salose labai gražu, vanduo skaidriausias, kokį esame matę, o jūroje pastatyta tvirtovė, dėl kurios į Berlengas plaukia daugelis turistų, tikrai įspūdingas statinys. O į patį Peniche miestelį verta užsukti ne tik dėl to, kad iš čia išplaukia turai į salas, bet ir dėl šviežios žuvies restoranų. Mėgaudamiesi puikiai iškepta žuvimi viename iš jų, susipažinome su portugalų porele, kurie, smagiai ginčydamiesi, vardijo Porto ir Lisabonos privalumus ir trūkumus. Vyras kilęs iš Porto, moteris iš Lisabonos, tačiau galiausiai abu sutarė, kad visgi Porto geresnis miestas už Lisaboną.
Pakeliui į Lisaboną užsukome į vakariausią žemyninės Europos tašką - Cabo da Roca kyšulį, o tada į rekomenduotą Praia da Ursa paplūdimį. Praia da Ursa yra turbūt sunkiausiai prieinamas paplūdimys, kokiame esame buvę! Čia žmonių nedaug, ne visi ryžtasi tuo taku leistis į paplūdimį, maudytis nelabai išeina, per didelės bangos ir labai stipriai traukia gilyn - užtenka įbristi iki kelių ir po kelių sekundžių banga aplieja. Bet vaizdai paplūdimyje neapsakomi… Rodos visą dieną galėtum sėdėti ir stebėti tas didžiules bangas bei dramatiškas uolas vandenyje. Prie automobilio grįžome lengvesniu keliu, bet užtrukę per ilgai prie vandenyno, nebesukome į Sintros miestelį pilių ir rūmų žiūrėti, bus kitam kartui, kai atvyksime į Portugaliją. Galiausiai pasiekėme Lisaboną, apvaikščiojome kokį 10 km mieste kalnais ir pakalnėmis, kurios labai priminė San Franciską. Lisabona mums labai patiko, nepaisant girdėtų atsiliepimų, kad ten nieko įdomaus.
Palikę Lisaboną, atvažiavome iki Portugalijos pietų - Algarvės regiono. Pakeliui turėjome kelias stoteles - Cabo Sardao, Praia da Odeceixe, Praia da Bordeira ir Sagres. Visos vietos neapsakomai gražios: sužavėjo statūs skardžiai, į kuriuos lūžta didžiulės bangos prie Sardao kyšulio, jaukus Odeceixe pliažas, bet didžiausią įspūdį paliko Praia da Bordeira, kur gali pasijusti kaip dykumoje. Eiti per smėlį iki vandenyno buvo oi kaip nelengva, padai degė net per basutes! Trims dienoms apsistoję Algarvėje, Lagoa miestelyje, turėjome nemažai veiklos. Aplankėme Lagos ir Albufeiros miestus, šie didelio įspūdžio nepaliko, daug žmonių, pramogų, barų ir tiek. Bet užtat Algarvės pakrantės tiesiog kvapą gniaužiančios ir geriausiai jas pamatėme išsinuomoję kajakus.
Pirmąją dieną nepavyko nuplaukti į Benagil urvą, bet užtat paplaukiojome po pakrantės uolas ir urvus netoli Lagos esančiame Ponta da Piedade. Čia ne tik urvus apžiūrėjome, bet ir slaptą paplūdimį patyrinėjome, į kurį galima patekti tik atplaukus. Kitą dieną, tai jau buvo 11-oji kelionės diena, vėl sėdome į kajaką ir pasiekėme žymųjį Algar de Benagil - urvą, kuriame yra paplūdimys, o saulės šviesa jį apšviečia pro skylę urvo lubose. Vieta išties sunkiai apibūdinama žodžiais.
Ispanijos keliai atgal į namus
Po trijų dienų teko palikti svetingąją Portugaliją. Kirtome Ispanijos sieną, kur pirmoji stotelė buvo Sevilija, miestas, kuriame be vėduoklės neapsieisi… Temperatūra siekė +42 laipsnius, todėl Dalius visą dieną vaikščiojo šešėliais, o vietą pavalgyti rinkomės ne pagal meniu, o pagal tai, ar purškia tokią dulksną iš skėčių virš staliukų. Prieš 13 dienų išvykę iš Jungtinės Karalystės, grįžome atgal. Gibraltaras!
Suvaikščiojome 15 km ir pamatėme, kad pakilimui į uolą geriau išvystyta taksi ir keltuvų infrastruktūra, o vaikščiotojai pamiršti… Takas, pavadintas "Meditarrenean steps" buvo dar visai aiškus, bet kiti takai labai apleisti… Porą kartų buvo taip, kad einame taku ir prieinu užrakintus vartus, tai tenka sukti atgal į kalną ir tuomet jau automobilių keliu eiti. Bet nieko!
14 kelionės diena vėl buvo įspūdinga. Nuvykome į Caminito del Rey - tarpeklio taką, kurį pereiti norėjome jau senokai. Betoninis takas, pastatytas 1905 m., kaip susisiekimo priemonė tarp dviejų elektrinių, metams bėgant trupėjo ir galiausiai buvo vadinamas vienu iš baisiausių takų. Saugumo sumetimais uždarytas 2000 m., 2015 m. Caminito del Rey atsidarė kaip turistinis maršrutas, kuriuo per dieną pereina tūkstančiai žmonių. Naujasis medinis takas pastatytas virš senojo ir dar su atitvarais, tai jautiesi labai saugiai, kad net šalmai atrodo nereikalingi… Juk Picos de Europa kalnuose ėjome daug sudėtingesniu maršrutu, be jokių šalmų. Nors rizikos, kokia būdavo einant senuoju taku, dabar nebėra, bet į Caminito del Rey nuvykti verta - vaizdai išties užburiantys, labai įdomu pažiūrėti ir į senojo kelio liekanas. Po kelių valandų žygio sustojome netoliese, prie Guadalhorce užtvankos, atsigaivinti turkio spalvos vandenyje.
Palikę Malagą, ankstyvą rytą, keliavome į Sierra Nevada kalnus. Žygį kalnuose rinkomės kelias dienas, svarstėme, kuris geriausias per tokius karščius. Visgi nusprendėme eiti tuo, kurį nusižiūrėjome iš pradžių - 15 km ilgio žiediniu maršrutu į Silleta de Padul kalną 1520 m aukštyje. Atsikėlėme anksti, kad lipti pradėtume kol dar ne taip karšta, ir apie 13 val. Šis maršrutas apibūdinamas kaip sunkus, nes yra gana stačių atkarpų, bet mums toks vidutinio sunkumo pasirodė, gana ilgai ėjome nesunkiais keliukais per miškus ir pievas. Buvo taip keista, kad šioje viršukalnėje buvome visiškai vieni.
Pavaikštinėję po Granadą vakare, kitą rytą nuvykome į Tabernas dykumą (Desierto de Tabernas) Andalūzijos regione. Tabernas vadinama vienintele Europos dykuma, nes čia klimatas labiausiai panašus į tikrą dykumą. Ši vieta mums labai priminė vieną Kalifornijos Mirties slėnio vietą - Zabriskie Point. Po Tabernas dykumą pasivaikščiojome šiek tiek nelegaliai - dalis dykumos yra privati teritorija, bet įprastai keliautojai vartus tiesiog apeina. Tą dieną mums jau iš tolo mojavo apsauginis, nekalbantis angliškai, rodė, kad negalime niekur eiti, nes vyksta filmavimas. Tad mes apsisukome, nuėjome už kalniuko, kur nebesimatė, ir į kitą dykumos pusę patraukėme. Palaipiojome, pavaikščiojome, Dalius po akmenimis skorpionų paieškojo, o grįždami atgal prie automobilio sutikome žmogų iš tų filmuotojų komandos, laukiantį mūsų. Nepiktai pasiteiravo, ar neprifotografavome jų filmo scenų. Paaiškinome, kad mums čia kraštovaizdis įdomesnis nei jų filmas ir draugiškai atsisveikinome. Tabernas dykumoje filmai kuriami neretai, aplinka čia primena Teksaso dykumas, aplink įsikūrusios kelios studijos ir mini Holivudas, su vesterno stiliaus namukais.
Dviems dienoms apsistoję Valensijoje, iš naujo įsimylėjome šį miestą. Čia jau buvome prieš porą metų, su draugais smagiai leidome laiką žiemą. Buvo taip jauku jau žinomas vietas matyti ir dar naujų atrasti, o tai ypač lengva važinėjant dviračiu. Tai turbūt patogiausias būdas apžiūrėti šį miestą! Apsistojome apartamentuose 100 m nuo Valensijos moderniojo Menų ir mokslo centro, šis architektūros šedevras sužavėjo iš naujo, pamačius dienos šviesoje ir po to vėl naktį.
18 kelionės dieną važiavome iš Valensijos link Prancūzijos sienos, be jokių planų, su tikslu pernakvoti Figueres miestelyje, už Žironos. Į Barseloną nesukome - jau esame ten buvę, daug pamatę, miestas nuostabus, bet tikrai neverta tik trumpam ten sustoti. Bet visai pakeliui buvo Monserato vienuolynas, čia nusprendėme užsukti savo pietus suvalgyti. Monserate buvome prieš porą metų per Kūčias, tada buvo nedaug turistų ir vaizdą į aplinkines lygumas dengė debesys. Tada nepastebėjome vienos skulptūros, vadinamos "8 laiptai link Rojaus". Tą skulptūrą labai norėjau pamatyti, o dar labiau užlipti arčiau link to Rojaus. Bet norams ne visada lemta išsipildyti. Atvykę radome visą teritoriją aplink tuos laiptus uždarytą, paskui matėme greitosios pagalbos malūnsparnį, keliantį žmogų iš kalnų apačios… Kol kas dar neišsiaiškinome, kas tuomet įvyko. Po pasivaikščiojimo Monserate, įveikėme paskutinius kilometrus iki Figueres. Miestas žymus tuo, kad čia gimė siurrealistas menininkas Salvadoras Dali.
Grįžimas per Prancūziją ir Vokietiją
19 kelionės dieną, pirmąjį kartą per visas atostogas lijo lietus ir dar kaip reikiant. Visą rytą Prancūzijoje dangus buvo kiauras, popiet lietus šiek tiek nurimo, tai dar greitai paieškojome, kur pakeliui galime užsukti. Išsirinkome tikrai gražią vietą - Ardeche upės tarpeklius (Gorges de l’Ardèche), kuriuos vadina Europos Didžiuoju kanjonu. Viena vieta itin priminė Kolorado upės vingį Amerikoje "Horseshoe Bend". Šiame parke būtų įdomu praleisti daugiau laiko ir patyrinėti tarpeklį plaukiant upe baidarėmis. Bet tądien nei oras tam tinkamas buvo, nei laiko turėjome.
Paskutines tris kelionės dienas praleidome Vokietijos Juodajame miške (Schwarzwald) ir pas draugus Badene-Viurtemberge. Viena iš įdomesnių stotelių buvo medžių viršūnių takas "Baumwipfelpfad", kažkiek panašus į Anykščių taką, tik įdomiau tai, kad einant vokišku taku yra tokių mini kliūčių, o užlipus ant bokšto, nusileisti galima čiuožykla! Po to laukė ilgas kelias per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą be jokių stotelių. 1444 km per vieną dieną iki Kauno ir tada dar apie 200 km iki Akmenės.
Mokamų kelių sistemos Europoje: Vinjetės, rinkliavos ir e. sprendimai
Keliaujant po Europą automobiliu, būtina iš anksto pasidomėti, kuriose šalyse ir už kuriuos kelius reikia mokėti. Šiame straipsnyje apžvelgiamos mokamų kelių sistemos įvairiose Europos šalyse, įskaitant vinjetes, rinkliavas ir elektronines mokėjimo galimybes. Aptarsime, kaip efektyviai valdyti kelių mokesčius naudojant e. vinjetes ir modernius daugiafunkcinius įrenginius, taip pat atkreipsime dėmesį į galimus mokesčių ir tarifų pokyčius.
Vinjetės: Kas tai ir kur jų reikia?
Vinjetė - tai mokestis, suteikiantis teisę naudotis greitkeliais ir keliais tam tikroje Europos šalyje. Vairuotojai ją gali įsigyti tradicinio lipduko pavidalu arba elektronine versija, priskirta transporto priemonės registracijos numeriui. Daugelyje Europos šalių naudojamos e. vinjetės, kurioms nereikia fizinio dokumento. Priklausomai nuo šalies, vinjetes galima įsigyti internetu, SMS žinute arba stacionariose prekybos vietose.
Elektroninės vinjetės (e. vinjetės)
Elektroninė vinjetė (e. vinjetė) veikia visiškai elektroniniu būdu, nereikia fizinio dokumento ar lipduko. E. vinjetę galima įsigyti internetu, pavyzdžiui, per E100 klientų skydelį, SMS žinute arba oficialiose operatorių interneto svetainėse. Ar turite atsispausdinti e. vinjetę? To daryti nereikia. Pakanka turėti e. vinjetę, kuri susieta su jūsų automobilio numeriu.
Rinkliavos: Mokėjimas už nuvažiuotą atstumą
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, nėra vinječių, tačiau taikoma kelių rinkliava už konkrečius greitkelių ruožus.
Toll2GO paslauga
Sunkvežimiai, viršijantys 3,5 tonos, sunkvežimiai su priekabomis, puspriekabėmis, taip pat autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai, klasifikuojami kaip sunkiasvorės transporto priemonės (M2 ir M3). "Toll2GO" paslauga leidžia sunkvežimių vairuotojams greitai įsigyti bilietą konkrečiai maršruto atkarpai, mokant internetu arba specialiai tam skirtuose vartuose.
Mokamų kelių sistemos skirtingose šalyse: Praktiniai patarimai
Planuojant kelionę automobiliu po Europą, svarbu iš anksto pasidomėti mokamų kelių sistemomis skirtingose šalyse. Žemiau pateikiami praktiniai patarimai, kaip įsigyti vinjetes ar sumokėti rinkliavas be permokų.
- Austrija: Austrijoje yra daug tarpininkų, siūlančių vinjetes su antkainiais. Norėdami išvengti permokų, vinjetę įsigykite oficialioje svetainėje. Lengvajam automobiliui skirta 10 dienų vinjetė kainuoja 9,9 euro, o motociklui - 5,8 euro. Venkite pirkti vinjetes svetainėse, kurios taiko didesnius antkainius, pavyzdžiui, digitale-vignette-online.at.
- Čekija: Čekijoje kelių vinjetes reikėtų įsigyti tik edalnice.cz adresu. Dešimties dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja apie 13 eurų. Venkite pirkti vinjetes Čekijos pašto skyriuose, degalinių „Euro Oil“ tinkle ir pasienio punktuose esančiuose kioskuose, taip pat tokiuose puslapiuose kaip digitale-vignette-online.cz.
- Vengrija: Vengrija taip pat turi oficialią svetainę, skirtą elektroninėms vinjetėms įsigyti - ematrica.nemzetiutdij.hu.
- Slovakija: Slovakijoje netrūksta kelių vinjetes brangiau pardavinėjančių tarpininkų, todėl keliaujant į šią šalį, kelių vinjetę pirkite tik eznamka.sk puslapyje. Slovakijoje 10 dienų kelių vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja 12 eurų, o 30 dienų vinjetė - 17 eurų.
- Slovėnija: Jei planuojate važiuoti į Slovėniją ar planuojate ją kirsti, kelių vinjetę galite įsigyti adresu: evinjeta.dars.si. Septynių dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja 16 eurų, mėnesio - 32 eurus. Venkite pirkti vinjetes svetainėse, kurios taiko didesnius antkainius, pavyzdžiui, vignetteslovenia.si.
Kelių mokesčių pokyčiai Europoje
Pastaraisiais metais kelių mokesčiai daugelyje Europos šalių keitėsi. Štai keletas svarbiausių pokyčių:
| Šalis | Mokesčio tipas | Pokyčiai (nuo kada) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Vokietija | Kelių mokesčiai | Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. | Padidėjo iki 86 % ligšiolinio tarifo (EURO VI sunkvežimiams). Rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal EURO klasifikaciją, masę ir ašių skaičių. |
| Austrija | Rinkliavos tarifai | Nuo 2024 m. sausio 1 d. | Padidinimai taikomi daugiausia teršalų išmetančioms (I klasės) transporto priemonėms ir siekia 3,87 ct/km. |
| Vengrija | Kelių rinkliavos | Nuo 2023 m. spalio 1 d., 2024 m. sausio 1 d. | Padidėjimas ypač pastebimas dėl infliacijos: 17 % (2023), 22 % (greitkeliuose 2024), 33 % (valstybinės reikšmės keliuose 2024). |
| Lietuva | Rinkliavų sistema | Nuo 2025 m. liepos 1 d. | Nauja sistema sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms. Plečiamas mokamų kelių tinklas, įtraukiant krašto kelius. |
| Lenkija | Kelių mokesčiai | Nuo 2025 m. sausio 1 d. | Turi padidėti maždaug 3 %. Į elektroninės rinkliavos žemėlapį įtraukta beveik 1600 km mokamų kelių ruožų. |
| Belgija (Valonija) | Rinkliava pagal ridą | Nuo 2025 m. sausio 1 d. | SOFICO direktorių valdyba patvirtino tarifo korekciją sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms. |
| Šveicarija | Kelių rinkliavos | Nuo 2025 m. sausio 1 d. | Padidės maždaug 5 %. Panaikinta nuolaida transporto priemonėms su DPF. |
Kelių mokesčiai kitose šalyse
- Kroatija: Kelių mokesčiai mokami pravažiuojant vartelius (kaip Italijoje ar Prancūzijoje). Nėra vinjetės, mokate už realiai nuvažiuotą atstumą. Mokėjimas galimas kortele arba grynais.
- Juodkalnija: Nėra vinjetės, bet gali būti atskiri mokesčiai už tunelius ar keltus. Mokama vietoje, grynais arba kortele.
- Serbija: Kelių mokesčiai mokami vietoje, pravažiuojant punktus, mokama grynais arba kortele.
- Albanija: Šalyje dauguma kelių yra nemokami. Vienintelis mokamas kelias - „A1 Kalimash-Rrëshen“ greitkelis (tunelis link Kosovo). Mokama vietoje, prie vartų, grynais arba kortele. Nėra vinječių ar išankstinės registracijos.
- Šiaurės Makedonija: Kelių mokesčiai mokami vietoje pravažiuojant mokėjimo punktus (būdelėse). Galima atsiskaityti grynais arba kortele.
- Graikija: Kelių mokesčiai taikomi daugelyje greitkelių, taip pat mokami pravažiuojant vartelius. Atsiskaitymas kortele arba grynais.
- Turkija: Naudojama HGS sistema (kortelė ar lipdukas). Geriausia įsigyti degalinėje ar pašte (PTT). Mokėjimai nuskaitomi automatiškai pravažiuojant - važiuoti be HGS negalima.
- Portugalija: Dauguma greitkelių mokami, bet sistema painesnė, nes: dalį kelių valdo privačios įmonės, todėl kai kur mokama prie vartų; kitose atkarpose veikia tik elektroninė sistema, kur nėra šlagbaumų - numeris nuskaitomas automatiškai. Iš anksto nieko pirkti nereikia - gaunate bilietą ir sumokate išvažiuodami. Mokėti galima po kelionės.