Kinija (oficialiai Kinijos Liaudies Respublika) yra didžiulė valstybė, įsikūrusi Rytų Azijoje. Šalis užima 9 596 960 km² plotą ir yra antra pagal gyventojų skaičių pasaulyje, su maždaug 1,42 mlrd. gyventojų (2024 m.). Kinija suskirstyta į 22 provincijas, 5 autonominius rajonus, 2 specialiuosius administracinius regionus (Honkongą, Makao) ir 4 municipalitetus. Šalyje yra itin įvairi gamta, geografija ir reljefas, nuo aukštų kalnų iki plačių lygumų ir sausringų dykumų. Pastaruoju metu Kinija pristatė naują oficialų žemėlapį, kuris atspindi jos pretenzijas į Pietų Kinijos jūros dominavimą, sukeldamas tarptautinę įtampą.
Geografinis Kinijos apibūdinimas
Kinija yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė ir didžiausia vien Azijoje esanti šalis. Ji ribojasi su 14 valstybių, įskaitant Rusiją, Mongoliją, Šiaurės Korėją, Vietnamą, Laosą, Mianmarą, Indiją, Nepalą, Butaną, Pakistaną, Afganistaną, Tadžikiją, Kirgiziją ir Kazachiją. Rytuose Kinijos pakrantes skalauja Geltonoji jūra ir Rytų Kinijos jūra, o pietryčiuose - Pietų Kinijos jūra.
Kranto linija ir salos
Kinijai priklauso apie 5400 salų, daugiausia tai smulkios uolos ir salelės. Didžiausia sala, neskaitant Taivano, yra Hainanas. Kranto linija labai įvairi: šiaurinė dalis mažai vingiuota, rytuose suskaidyta ir skardinga, o nuo Šandongo pusiasalio iki Hangdžou įlankos - lygi. Bendras žemyninės dalies kranto linijos ilgis siekia apie 18 000 km.
Reljefas
Kinijos reljefas yra itin įvairus. Rytinėje dalyje vyrauja akumuliacinės reljefo formos, o vakarinėje ir vidurinėje - erozinės. Šalies vakaruose dominuoja aukščiausias pasaulyje Tibeto kalnynas, kurį juosia Himalajai (su aukščiausiu pasaulyje Džomolungmos kalnu), Karakorumas ir Pamyras. Šiauriau plyti Kunluno, Altintago ir Nanšano kalnai, tarp kurių įsiterpusi Caidamo lyguma. Šiaurės vakaruose yra Tianšanio kalnai ir viena giliausių pasaulyje sausa Turfano įduba. Rytų Kinijos paviršius žemesnis; tarp Huanghės ir Jangzdės upių bei Rytų Kinijos jūros plyti derlinga Didžioji Kinijos lyguma. Į šiaurę nuo jos kyla Liosinė plynaukštė. Pietryčių Kinija taip pat kalnuota.
Klimatas
Kinijos klimatas labai kontrastingas. Dauguma šalies yra vidutinių platumų ir paatogrąžių klimato juostose, o nedidelė pietinė dalis patenka į atogrąžas. Rytinėje Kinijoje klimatas musoninis, su vidutinių platumų, paatogrąžių ir atogrąžų zonomis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo -24 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose. Liepos mėnesį temperatūra siekia +25-28 °C rytuose ir pietuose, o šiaurėje - apie 18-23 °C. Centrinės ir vakarų Kinijos klimatas ryškiai žemyninis. Daugiausia kritulių tenka rytinėms pakrantėms ir pietų Kinijos kalnams (virš 1600 mm per metus), o vakaruose iškrinta tik 50-250 mm. Apie 70 % kritulių iškrinta birželio-rugsėjo mėnesiais. Pietrytinei pakrantei būdingi atogrąžų ciklonai, o vakarų ir centrinėje Kinijoje neretos smėlio audros.
Hidrografija
Daugiau nei pusė Kinijos teritorijos (57 %) priklauso Ramiojo vandenyno baseinui. Iš Tibeto kalnų teka dvi ilgiausios šalies upės - Jangdzė (6380 km) ir Huanghė (5464 km). Šiauriniu pakraščiu teka Amūras. Pietų Kinijos ir Tibeto kalnuose prasideda Mekongas, Hongha ir Lisianas. Tibeto kalnyno upės per Himalajų tarpeklius teka į Indijos vandenyną (Brahmaputra, Indas). Šiaurės vakariniame pakraštyje Kinija siekia Arkties vandenyno baseiną (Irtyšiaus aukštupis). Kinijoje yra apie 2800 ežerų, daugiausia didžiosios Kinijos lygumos pietuose ir upių slėniuose. Dideli, tektoniniai ir druskingi ežerai telkšo Tibeto kalnyne, Sindziange ir Vidinėje Mongolijoje. Daug didesnių upių užtvenkta, sudaryta laivybinių ir drėkinamųjų kanalų, įskaitant Didįjį Kinijos kanalą.
Dirvožemis, flora ir fauna
Kinijos dirvožemiai labai įvairūs: nuo rudžemių ir išplautžemių Didžiojoje Kinijos lygumoje iki smėlynų dykumose ir druskožemių Vakarų Kinijoje. Miškai užima apie 22,3 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose vyrauja taiga, tarp Amūro ir Jangdzės - mišrieji ir plačialapių miškai, o į pietus nuo Jangdzės - visžaliai paatogrąžių miškai ir bambukų sąžalynai. Pietų Kinijos jūros pakrantėje auga mangrovės. Šiaurinėje Kinijoje plyti stepės. Kinija pasižymi itin didele biologine įvairove, joje gyvena tūkstančiai stuburinių rūšių, įskaitant pandas, tigrus, snieginius leopardus ir daugybę paukščių rūšių. Sparti urbanizacija kelia grėsmę gamtai, tačiau apie 16 % Kinijos ploto paskelbta saugomomis teritorijomis, įsteigti nacionaliniai parkai ir biosferos rezervatai.
Naujasis Kinijos žemėlapis ir Pietų Kinijos jūros ginčas
Birželio 25 d. Kinijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie naują oficialų Kinijos žemėlapį, kuris atspindi šalies pretenzijas į Pietų Kinijos jūros dominavimą. Ginčytinos jūrinės teritorijos naujajame žemėlapyje atrodo kaip Kinijos teritorija. Ankstesniuose Kinijos žemėlapiuose Pietų Kinijos jūros salos paprastai buvo vaizduojamos atskirame langelyje, kad tilptų likusi didžiulė šalies teritorija. Naujajame, didesnio formato žemėlapyje, pavaizduota žemyninė Kinijos dalis ir jos savarankiškai nustatyta valstybinė siena Šiaurės Kinijos jūroje visai šalia Malaizijos, Vietnamo ir Filipinų krantų.
Kinija pretenduoja į apie 90 % Pietų Kinijos jūros teritorijos, tačiau į dalį potencialiai vertingų jūrinių teritorijų taip pat pretenduoja Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas. Pastaraisiais mėnesiais įtampa šiame regione didėjo, ypač tarp Kinijos, Vietnamo ir Filipinų. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Hua Čuningas teigė, kad žmonės neturėtų per daug sureikšminti naujojo žemėlapio ir kad Kinijos pozicija Pietų Kinijos jūroje yra pastovi ir aiški.
Pietų Kinijos jūra yra svarbi tarptautinės prekybos arterija, kuria naudojasi daugybė pasaulio laivų. Nesutarimai dėl šios jūros kilę dar pokolonijiniu laikotarpiu, o pastaruoju metu, atradus naftos išteklius, jie dar labiau paaštrėjo. Kinijos veiksmai, tokie kaip naftos gavybos įrangos montavimas ginčytinoje teritorijoje, kelia nerimą kaimyninėms šalims ir didina regiono nestabilumą.
Kelionė į Egiptą. Ko Nepamato Lietuviai! Faraonų Pėdsakais
Kelionės ir infrastruktūra Kinijoje
Nors Kinija sparčiai modernėja, keliautojams vis dar gali kilti sunkumų dėl kalbos barjero ir biurokratijos. Daugelis kinų kalba tik kinų kalba, o užsienio turistams vizų gavimo procedūros gali būti sudėtingos. Tačiau šalyje veikia moderni greitųjų geležinkelių sistema, sujungianti didžiuosius miestus, ir sparčiai plečiasi oro uostų tinklas. Viešbučių ir AirBnB kainos yra prieinamos, tačiau kai kurios apgyvendinimo įstaigos atsisako priimti užsieniečius. Kinijos didmiesčiuose transporto sistemos - metro ir autobusai - yra gerai išvystytos, o šalyje apskritai palyginti saugu.
Kinijos virtuvė itin įvairi, siūlanti ne tik kantoniečių, bet ir kitas regionines virtuves. Populiarūs tokie valgymo būdai kaip „hot pot“ ir „ma la tang“. Dėl didelių turistų srautų, ypač nacionalinių švenčių metu, keliaujant po Kiniją rekomenduojama bilietus ir nakvynes užsakyti iš anksto. Nepaisant iššūkių, Kinija siūlo unikalią patirtį su savo įspūdinga gamta, turtinga istorija ir sparčiai besikeičiančia modernybe.