Pietų Korėjos politinė arena nuolat kinta, o parlamento rinkimai atlieka esminį vaidmenį formuojant šalies ateitį. Šie rinkimai ne tik nulemia Nacionalinės asamblėjos sudėtį, bet dažnai tampa ir savotišku referendumu dėl dabartinio prezidento valdymo. Aptarsime artėjančius rinkimus, jų reikšmę, kampanijos ypatumus, taip pat pažvelgsime į praeities patirtį, ypač į 2020 metų rinkimus, vykusių COVID-19 pandemijos metu.
Balandžio 10-osios rinkimai: referendumas dėl Yoon Suk-yeolo valdymo
Balandžio 10-osios rinkimai, kuriuose bus renkami 300 vietų Nacionalinės asamblėjos nariai, laikomi referendumu dėl Yoon Suk-yeolo, kuris 2022-aisiais prezidento kėdę laimėjo mažiausia persvara Pietų Korėjos rinkimų istorijoje. Jo Tautos jėgos partija (PPP) tikisi susigrąžinti parlamento kontrolę, kuri nuo 2016-ųjų priklauso opozicijai, o tai būtų postūmis jo darbotvarkei, įskaitant planuojamas sveikatos priežiūros reformas, griežtą politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir pažadą panaikinti lyčių lygybės ministeriją.
Tačiau jei opozicija iškovos pergalę, kaip rodo kai kurios apklausos, ekspertai teigia, kad prezidentas, kurio reitingai jau ilgą laiką atsidūrę žemumose, gali iš esmės tapti neveiksniu iki kadencijos pabaigos 2027 metais. „Jei po visuotinių rinkimų Tautos jėgos partija vis dar bus mažumos partija (...), bendradarbiauti su Nacionaline asamblėja bus labai sunku“, - sakė Sookmyungo (Sukmjungo) moterų universiteto politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesorė Kang Joo-hyun (Kang Juhjun).
Kadangi rinkimai įvyks beveik įpusėjus jo kadencijai, jie „gali atlikti Yoon Suk-yeolo administracijos valstybės valdymo įvertinimo ir vertinimo funkciją“, pridūrė profesorė ir nurodė, kad tai taip pat yra rinkimai, per kuriuos galima vertinti opozicinę partiją.
Kampanija: nukrypimas nuo esminių klausimų
Kovo 31 dieną sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, pagrindinė opozicinė Demokratų partija (DP), vadovaujama Yoon Suk-yeolo varžovo Lee Jae-myung'o (Li Džemiungo), šiek tiek lenkia PPP - 37 prieš 35 procentus. Likus savaitei iki balsavimo, draudžiama rengti naujas apklausas.
Apklausose taip pat figūravo naujai įkurta partija „Atkurti Korėją“, o tai rodo, kad daugelis rinkėjų nėra patenkinti nei vyriausybe, nei opozicija. Jai vadovauja liūdnai pagarsėjęs buvęs teisingumo ministras Cho Kukas (Čo Kukas), kuriam gresia laisvės atėmimo bausmė už tai, kad, kaip įtariama, klastojo savo vaikų akademinius dokumentus, kad jie turėtų pranašumą stojant į koledžus ir aukštąsias mokyklas.
Lee Jae-myung'ui taip pat iškelta daugybė bylų, įskaitant įtariamą kyšininkavimą, susijusį su įmone, kuri, kaip įtariama, neteisėtai pervedė 8 mln. dolerių (7,4 mln. eurų) į Šiaurės Korėją. Jis neigia visus kaltinimus.
Ekspertų teigimu, ši rinkimų kampanija yra labiau nukreipta į rinkėjų nepasitenkinimo kurstymą nei į esmines politines diskusijas: PPP pasisako už Lee Jae-myung'o ir Cho Kuko įkalinimą, o DP žada nubausti Yoon Suk-yeolą už, kaip nurodo, netinkamą valdymą. Pagrindiniai klausimai, įskaitant Seulo politiką branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos atžvilgiu, rinkimų kampanijos kalbose beveik nenagrinėjami, o svarbiausi rinkėjams rūpimi klausimai, tokie kaip infliacija ir tebesitęsiantis jaunesniųjų gydytojų streikas, buvo nustumti į antrą planą, sceną užleidžiant lyderių varžyboms dėl populiarumo.
„Visuomenės nuotaikos, kad šie rinkimai turėtų būti griežtas referendumas dėl Yoon [Suk-yeolo], pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo tiek, kad šiuos rinkimus galima vertinti tik kaip referendumo balsavimą“, - naujienų agentūrai AFP sakė politikos konsultantas Bae Kang-hunas.
Grėsmė: „šluboji antis“ ar net „negyvas ančiukas“?
Apklausos netgi rodo, kad opozicija gali laimėti daugiau nei 200 vietų daugumą, o tai suteiktų jai galimybę inicijuoti prezidento apkaltą. „Jei taip nutiktų, Yoon [Suk-yeolas] taptų ne tik „šlubąja antimi“, bet ir „negyvu ančiuku“, - sakė Bae Kang-hunas. Anot jo, „jis praktiškai nieko negalėtų padaryti, turėdamas tokį vienpusišką parlamentą“, išskyrus status quo išlaikymą užsienio politikoje, kur Yoon Suk-yeolas siekia išspręsti ginčus su buvusia kolonijine galybe Japonija ir užmegzti glaudesnius ryšius su Vašingtonu siekiant pasipriešinti Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei.
Jei Yoon Suk-yeolas taps „šlubąja antimi“, JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija gali sudvejoti dėl Pietų Korėjos politikos tęstinumo, AFP sakė Honkongo miesto universiteto tarptautinių reikalų profesorė Claudia Junghyun Kim (Klaudija Jungjun Kim). „Yoon [Suk-yeolas] vienareikšmiškai ir neabejotinai stojo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių pusėn, - teigė ji. - Tačiau, jei įvyks taip, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vėl taps prezidentu, iškils ir politikos tęstinumo Vašingtone klausimas.“
Ankstesnių rinkimų pamokos: 2020 metų parlamento rinkimai COVID-19 pandemijos metu
Pietų Korėjos valdančioji liberali partija iškovojo tvirtą pergalę parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per beveik tris dešimtmečius, nors šalyje koronavirusas susargdino tūkstančius žmonių ir privertė balsavimo vietose taikyti griežtas socialinio atstumo taisykles.
Rinkimų rezultatai ir valdžios stiprybė
Valdančioji Demokratų partija ir jos politinė satelitė, kurią ji įkūrė, kad užsitikrintų daugiau vietų pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą, drauge iškovojo 180 mandatų 300 vietų Nacionaliniame Susirinkime, pranešė rinkimų pareigūnai, kai ketvirtadienį baigė skaičiuoti balsus. Tuo metu konservatoriai tankiai gyvenamame Seule patyrė skaudžiausią pralaimėjimą per daugelį metų.
Užsitikrinta tvirta dauguma leido prezidento Moon Jae-ino vyriausybei ryžtingai siekti savo svarbiausių vidaus ir užsienio politikos tikslų, įskaitant pastangas atgaivinti diplomatiją su branduolinių ginklų turinčia Šiaurės Korėja, Seului grumiantis su istorine sveikatos krize, paralyžiavusia verslą ir sukėlusia grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams. „Jaučiame didžiulę atsakomybę, kuri nustelpia mūsų džiaugsmą dėl pergalės rinkimuose“, - sakė Demokratų partijos lyderis Lee Hae-chanas partijos susitikime. - Imsimės prevencinių ir agresyvių pastangų įveikti naujojo koronaviruso krizę ir panaikinti grėsmę, kurią jį kelia pragyvenimo šaltiniams ir valstybės ekonomikai.“
Opozicinės konservatyvios Vieningosios ateities partijos lyderis Hwang Kyo-ahnas, pralaimėjęs Demokratų partijos kandidatui svarbiame Seulo rajone, atsiprašė savo šalininkų už tai, kad „nesugebėjo svarbiu metu sutrukdyti šaliai pasukti neteisinga kryptimi“.
Aktyvumo fenomenas ir COVID-19 įtaka
Trečiadienį balsavo daugiau nei 17 mln. korėjiečių. Per išankstinį balsavimą ir paštu savo balsus atidavė 11,8 mln. rinkėjų. Bendras rinkėjų aktyvumas sudarė 66,2 proc. ir buvo didžiausias nuo 1992 metų visuotinių rinkimų, kuriuose balsavo 71,9 proc. rinkėjų, nurodė Nacionalinė rinkimų komisija.
Koronavirusas: ko galime pasimokyti iš Pietų Korėjos?
Analitikams sunku paaiškinti tokį netikėtai didelį rinkėjų aktyvumą. Kai kurie ekspertai sako, kad baimė ir nerimas dėl pandemijos paskatino žmones balsuoti už Moon Jae-ino vyriausybę, kad ši galėtų toliau kovoti su koronavirusu ir epidemijos padariniais esant didesniam politiniam stabilumui.
Palyginti greitas ir efektyvus COVID-19 epidemijos suvaldymas yra svarbus laimėjimas Moon Jae-inui, turint galvoje, kad šiuos rinkimus daugelis laikė referendumu dėl jo darbo prezidento poste. Vos prieš kelis mėnesius kritikai smarkiai pliekė valstybės vadovą dėl vangaus ekonomikos augimo ir jo pernelyg švelnios pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu, o visuomenės parama jam sumenko dėl virtinės korupcijos skandalų, kurių epicentre atsidūrė jo svarbiausi politiniai sąjungininkai.
Visgi prieš šiuos rinkimus surengti sociologiniai tyrimai rodė, kad prezidento populiarumas vėl auga, visuomenei pritariant jo vyriausybės agresyviai testavimo ir karantino strategijai, padėjusiai sumažinti COVID-19 mirtingumo rodiklį, palyginti su Kinija ir kai kuriomis Europos šalimis bei Šiaurės Amerika. Nuo pandemijos pradžios Pietų Korėjoje nustatyta beveik 11 tūkst. COVID-19 atvejų, 229 žmonės mirė.
Saugumo priemonės pandemijos metu
Koronavirusui sujaukus rinkimų ciklus Jungtinėse Valstijose ir Europoje, Pietų Korėja gali tapti pavyzdžiu, kaip surengti demokratiškus rinkimus pandemijos sąlygomis. Pietų Korėjos rinkimų ir sveikatos priežiūros pareigūnai ėmėsi įvairių saugumo priemonių koronaviruso plitimo grėsmei sumažinti.
Rinkėjai ir balsavimo vietose dirbę asmenys dėvėjo apsaugines veido kaukes. Prie rinkimų apylinkių ir pačiose balsavimo vietose buvo sužymėtos linijos, kad rinkėjai išlaikytų bent metro atstumą vienas nuo kito. Atvykus į balsavimo apylinkę, kiekvienam rinkėjui buvo pamatuojama temperatūra, po to paprašoma dezinfekuoti rankas specialiu skysčiu ir užsimauti vienkartines pirštines. Turėję temperatūros asmenys balsavo atskirose kabinose, kurios po to buvo iškart dezinfekuojamos. Prieš balsavimo pabaigą atiduoti balsą turėjo galimybę ir rinkėjai, kurie karantinuojasi namuose. Ja pasinaudojo daugiau beveik 11 200 žmonių, kurie į balsavimo vietas buvo palydėti arba nuėjo patys, bet buvo stebimi pasitelkus specialias judėjimo sekimo programėles.
Rinkimų proceso ypatumai
Nacionalinė asamblėja, kurią sudaro 300 vietų, yra pagrindinė Pietų Korėjos įstatymų leidžiamoji institucija. Jos rinkimai yra itin svarbūs, nes jie gali daryti tiesioginę įtaką prezidento gebėjimui įgyvendinti savo darbotvarkę ir šalies politinei krypčiai. Rinkimai dažnai tampa ne tik partijų varžybomis, bet ir visuomenės nuomonės atspindžiu apie dabartinę valdžią.
