Desertai - tai puikus būdas užbaigti pietus ar pasimėgauti popietės kava. Tortai, bandelės, keksiukai, pudingai, ledai, pyragai ir sausainiai yra populiarūs desertai, randami ant daugelio šventinių stalų. Tačiau šiame straipsnyje norime papasakoti apie kiek kitokius saldumynus, kurie itin populiarūs Pietryčių Azijos šalyse, o kai kurie mėgstami ir Europoje, taip pat aptarti lietuviškas tradicijas ir šiuolaikines tendencijas.
Nekepti desertai - greitas ir efektingas sprendimas
Kai savaitgalį netikėtai užsuka svečiai, dažnai norisi juos nustebinti kuo nors gardžiu, bet neturint daug laiko ar noro stoti prie orkaitės, kyla klausimas - ką paruošti greitai ir be vargo? Puiki išeitis - nekepti desertai. Jie ne tik taupo laiką, bet ir visada atrodo įspūdingai. Dalinamės dviem paprastais, bet efektingais receptais, kurie garantuotai sužavės jūsų svečius!
Šokoladinis sūrio tortas be kepimo
Tobulas pasirinkimas šokolado mėgėjams - šis desertas tirpsta burnoje ir primena tikrą konditerijos šedevrą, nors paruošiamas vos per 15 minučių.
Reikės:
- 200 g šokoladinių sausainių
- 80 g sviesto
- 250 g kreminio sūrio (pvz., „Philadelphia“)
- 200 ml plakamos grietinėlės
- 150 g juodojo šokolado
- 2 šaukštų cukraus pudros
- Žiupsnelio vanilinio cukraus
Gaminimas:
- Sausainius susmulkinkite iki trupinių ir sumaišykite su ištirpintu sviestu.
- Masę paskleiskite ant formos dugno ir lengvai suspauskite - tai bus pagrindas.
- Kreminį sūrį išplakite su cukraus pudra ir vaniliniu cukrumi.
- Ištirpinkite šokoladą, atvėsinkite ir sumaišykite su plakta grietinėle bei sūrio mase.
- Supilkite ant pagrindo ir dėkite į šaldytuvą bent 2-3 valandoms.
- Puoškite šokolado drožlėmis ar uogomis.
Rezultatas: kreminis, švelnus, ne per saldus desertas, kuris atrodo tarsi iš kepyklos.
Jogurtinis desertas su uogomis ir granola stiklinėse
Lengvas, gaivus ir sveikesnis variantas tiems, kas nori kažko saldaus, bet neapsunkinančio.
Reikės:
- 400 g graikiško jogurto
- 2 šaukštų medaus
- 1 šaukštelio vanilės ekstrakto
- 150 g mėgstamų uogų (braškių, mėlynių, aviečių)
- 4 šaukštų granolos ar smulkintų riešutų
Gaminimas:
- Jogurtą sumaišykite su medumi ir vanile.
- Į stiklines sluoksniuokite: jogurto masė, uogos, granola - ir kartokite.
- Pabaigoje papuoškite šviežiomis uogomis ar mėtų lapeliu.
Rezultatas: gaivus, natūralus ir estetiškai atrodantis desertas, kurį galite patiekti iškart arba atšaldytą. Patarimas: jei norite veganiško varianto - vietoj jogurto naudokite kokosų jogurtą, o vietoj medaus - klevų sirupą.
Pasaulio skoniai: Pietryčių Azijos egzotika
Pietryčių Azija garsėja savo egzotiškais vaisiais ir neįprastais ingredientais, kurie naudojami desertams gaminti. Štai keletas populiariausių desertų, kuriuos galite rasti šiame regione:
Khao Niaow Ma Muang: Tailando pasididžiavimas
Khao Niaow Ma Muang - Tailande itin populiarus lipnių ryžių ir mangų desertas. Jeigu buvote Tailande, tikriausiai šio deserto jau ragavote, mat patys tajai jį taip mėgsta, jog siūlo kone kiekvienoje kavinukėje. Desertas gaminamas labai paprastai: prinokę mangai supjaustomi skiltelėmis ir atšaldomi. Šalia jų patiekiami dar garuojantys lipnūs ryžiai ir visa tai apipilama kokosų pienu, kuris prieš tai paverdamas su žiupsneliu druskos ir cukrumi.
Chè: Vietnamo desertų įvairovė
Chè - itin populiarus desertas Vietname, kuris turi galybę skirtingų variacijų. Desertas gaminamas iš vaisių, želė gabalėlių, kokosų pieno, pupelių, lipnių ryžių, skirtingų sėklų - žmonėms dažniausiai siūloma išsirinkti jiems patinkančius priedus patiems. Kartais desertas patiekiamas kokteilių taurėse, o kartais - paprastuose indeliuose ir mūsų akiai gali pasirodyti lyg „marmalas“.
Leche flan: Filipinų karamelinis pudingas
Leche flan - tai filipinietiška karamelinio pudingo versija, labiau primenanti europietiškus desertus. Desertas gaminamas iš pieno, cukraus, kiaušinių, vanilės, kondensuoto pieno.
Martabak Manis: Indonezijos saldūs blyneliai
Martabak Manis - tai Indonezijos gyventojų itin mėgstamas desertas, kurį galėtume įvardinti kaip vietinę saldžių, storų ir purių blynelių versiją su skirtingais įdarais. Patys blyneliai gaminami iš miltų, kiaušinių, cukraus, kepimo sodos, vandens ir kokosų pieno. Bene populiariausias įdaras - šokoladas ir sūris. Ant blynelių viršaus daug kur pilamas ir kondensuotas pienas.
Turon: Filipinų kepti bananų suktinukai
Turon - dar vienas itin populiarus desertas Filipinuose. Jam pagaminti reikia vos kelių ingredientų - plantano (arba banano), stambiojo duonmedžio vaisiaus, rudojo cukraus ir kvietinės tešlos. Vaisiai kiek pasmulkinami ir apvoliojami cukruje. Tada - suvyniojami į kvietinę tešlą, kuri įprastai naudojama pavasarinių suktinukų (spring rolls) gamyboje. Paskui - viskas kepama aliejuje. Išorė - sūroka, vidus - saldus.
Lipnūs ryžiai bambukuose: Tailando pudingo desertas
Jau pasakojome apie Tailande itin populiarų lipnių ryžių ir mangų desertą. Tačiau lipnūs ryžiai, šioje šalyje, naudojami ir plačiau. Iš ryžių, raudonųjų pupelių, cukraus, kokoso drožlių ir kokosų pieno padaroma vientisa masė. Ji dedama į specialiai paruoštas bambukų lazdeles ir lėtai garinama, kol pavirsta į pudingo konsistencijos desertą.
Halo-Halo: Filipinų ledų desertas
Halo-Halo - Filipinuose itin populiarus ledų desertas. Beje, Halo-Halo, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „sumaišyti, sumaišyti“.
Klepon: Indonezijos žalios spalvos rutuliukai
Klepon - tai desertas, kuris kilęs iš Indonezijai priklausančios Javos salos. Desertas gaminamas iš palmių cukraus ir virtų ryžių. Suformuojami nedideli rutuliukai, kurie nudažomi pandano lapų ekstraktu, tam, jog įgytų žalią spalvą. Tiesa, viešint Indonezijoje galime atrasti ir patobulintų šio deserto variantų. Dažnai rutuliukai gardinami įvairiais įdarais: šokoladu, džemas ar pan.
Filipinų kokosų pyragas
Drąsiai galime teigti, jog Filipinai - šalis, kurioje desertai išties labai mėgstami. Pyrago tešla gaminama gana įprastai. Jai reikalingi tokie ingredientai kaip miltai, cukrus, kiaušinio tryniai, druska, vanduo, citrinų sultys arba actas. Įdaras - kiek labiau intriguojantis. Jis ruošiamas iš kokosų pieno, karvės pieno, cukraus, smulkinto kokoso bei kukurūzų krakmolo. Rezultatas - pasakiško skonio.
Es Teler: Indonezijos desertinis gėrimas
Straipsnio pabaigoje norime papasakoti apie desertą-gėrimą, kuris itin mėgstamas Indonezijos gyventojų karštą vasaros dieną. Jis gaminamas išties paprastai: nedideliais gabalėliais supjaustomas avokadas, duonmedžio vaisius ir kokosas ir sudedami į taurę. Taip pat į ją dedamas pandano lapų minkštimas, želė gabaliukai, cukrus ir žiupsnelis druskos. Viskas užpilama atvėsintu kokosų pienu bei kondensuotu pienu. Beje, būtent šis gėrimas yra laikomas nacionaliniu Indonezijos gėrimu.
Skruzdėlynas - kaip pagaminti - Romas and MO
Itališki saldumynai: klasika, istorija ir receptai
Prakalbus apie itališką maistą, mintyse iškyla kvapnūs makaronų patiekalai, pagardinti sodriais padažais, šviežia mocarela ar gardi pica. Tačiau italai pietų ar vakarienės neįsivaizduoja ir be saldumynų - desertas yra tiesiog privalomas. Italai gali didžiuotis didžiule desertų gausa. Tiramisu, panakota ar itališki ledai „gelato“ yra tapę neoficialiais Italijos simboliais ir itin pamėgti lietuvių. Itališki desertai žmonių mėgstami dėl skonių įvairovės: jie desertus ruošia ir stipresnių, ir subtilesnių skonių: nuo kavos, šokolado skonių iki gaivaus citrinų, uogų ar subtilaus grietinėlės. Italijoje desertai yra lygiai tokia pat svarbi kulinarijos paveldo dalis, kaip ir pica ar makaronai. Ši šalis garsėja ne tik klasikiniais desertais, bet ir įvairiais šaldytis ledų desertais ar šerbetais, šokolado ar kavos putėsiais, taip pat ir įvairiais pyragais: pradedant kavos ir baigiant citrinų.
Garsiausi itališki desertai
Pirmiausia norime pristatyti kone garsiausią itališką desertą - tiramisu. Tikriausiai, esate jo ragavę. Įvairiuose šaltiniuose galima aptikti ir skirtingų versijų, kaip gimė tiramisu receptas. Vienur teigiama, jog jis pirmą kartą aprašytas Giovanni Capnist receptų knygoje 1983 m. Kitur rašoma, jog pirmą kartą tiramisu pagamintas Toskanos hercogo Kozimo III garbei 1969-aisias. Tiramisu gaminamas iš kavoje išmirkytų sausainių „pirštelių“, kiaušinių trynių ir maskarponės sūrio. Gardinamas kakavos milteliais ir Marsalos vynu. Išties išskirtinio skonio desertas.
Trumpam nusikelkime į vieną iš gražiausių Italijos salų - Siciliją. Mat būtent iš čia kilęs cannoli - desertas, kurį norime jums pristatyti. Tai - traškus, švelniai saldus tešlos vamzdelis, kuris pripildomas kremu, gaminamu iš marcipanų masės ir ricotta sūrio. Ar saldu? Taip. Ar skanu? Jei esate smaližius - tikrai taip. Svarbiausia, kad cannoli būtų šviežias. Paragauti galite ne tik Sicilijos saloje, tačiau ir visoje Italijoje.
Grietinėlė, cukrus ir želatina - tai trys ingredientai, iš kurių gaminamas dar vienas gardus itališkas desertas - panna cotta. Išvertus iš italų kalbos pavadinimas reiškia „virta grietinėlė“. Jis ir nusako deserto gaminimo būdą. Grietinėlė verdama su cukrumi, vėliau supilama želatina. Mišinys supilstomas į formeles ir paliekamas stingti. Rezultatas - švelnus, lengvas lyg pūkas, kreminis desertas. Tiesa, pastaraisiais metais restoranuose galima rasti ir įvairiausių tradicinės panna cottos interpretacijų: šokoladinė, kokosinė, karamelinė, kavos skonio, vaisinė ir t.t. Jeigu mėgstate klasiką - rinkitės tradicinę.
Ar žinojote, jog italai pyksta, kai žodį gelato žmonės verčia į kitas kalbas: ledai, ice cream ir t. t. Pasak jų, itališki gelato nuo kitų ledų skiriasi savo sudėtimi, gamybos būdu, receptūra. Patyręs gomurys tikrai įvertins gelato vertę. Kreminė tekstūra puikiai dera su skirtingais skoniais. Populiariausi - tradiciniai: šokoladinis, citrininis, riešutinis, vanilinis, braškinis. Visgi, galima rasti ir kur kas įdomesnių, pavyzdžiui, vanilinių gelato su juodųjų vyšnių gabaliukais, likerio ir razinų skonio, raudonųjų apelsinų skonio ir pan.
Toskana - centrinėje Italijoje esantis regionas žinomas dėl savo pasakiško grožio kraštovaizdžio bei meno ir mokslo palikimo. Toskana turi ir savo tradicinę virtuvę. Ypač garsėja vynais. Visgi, šis straipsnis skirtas itališkiems desertams, dėl šios priežasties norime pristatyti kone žymiausią Toskanos desertą cantucci, dar žinomą biscotti vardu. Tai - dukart kepti sausainėliai, kurie primena džiūvėsėlius. Pagal tradicinį receptą šie sausainiai - migdoliniai, tačiau šiais laikais galima paragauti įvairiausių jų variacijų - su pistacijomis, lazdyno riešutais, džiovintais vaisiais, netgi šokolado gabalėliais. Puikiai tinka prie kavos, arbatos ar vyno.
Straipsnio pabaigoje norime parekomenduoti vieną iš nuostabiausių itališkų desertų - tartufo. Iš pirmo žvilgsnio šis skanėstas primena trumą - vieną brangiausių pasaulio grybų. Pasakojama, jog šio deserto idėja gimė visai netikėtai: karalius Viktoras Emanuelis II lankėsi prabangiose aristokratų vestuvėse. Svečių buvo tiek daug, jog virtuvės šefui pritrūko indų ledams. Būtent tada jis sugalvojo išeitį - gelato rutuliuką aptepė šokoladu ir vėl užšaldė. Šiais laikais tartufo viduje dažniausiai slepiasi dviejų skirtingų skonių gelato. Viduryje laukia paslaptis - vaisių sirupas arba šokoladas. O išorė apdengta šokolodu arba riešutais.
Itališkų sausainių receptai
Florentinai: itališki sausainiai su prancūzišku akcentu
Florentinai yra itališki sausainiai, gaminami iš riešutų (paprastai lazdyno ir migdolų) ir vyšnių, sumaišytų su cukrumi, šie sausainiai yra padengiami šokoladu. Vien florentinų pavadinimas susieja šį desertą su Italijos regionu Florencija. Tačiau spėjama, kad florentinai buvo sukurti XVII a. pabaigoje Prancūzijos karališkosios šeimos virtuvėje, jų iš Toskanos kilusių uošvių garbei.
Ingredientai:
- 50 g sviesto
- 50 g cukraus
- 2 šaukštai sirupo
- 50 g miltų
- 50 g vyšnių
- 50 g migdolų dribsnių
- 50 g pistacijų
- Tarkuota apelsino žievelė
- Šokoladas
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
- Nedideliame puode ant silpnos ugnies, dažnai maišydami, ištirpinkite sviestą, cukrų ir sirupą.
- Nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite miltus, tuomet suberkite vyšnias, migdolų dribsnius, pistacijas bei tarkuotas apelsino žieveles ir viską išmaišykite kol susiformuos tešla.
- Šaukštu kabinkite tešlą ir formuodami sausainius sudėkite ant paruoštų skardų.
- Kepkite apie 10min, kol šie gražiai pagels.
- Ištraukę iš orkaitės palikite atvėsti.
- Virš puodo su verdančiu vandeniu ištirpdykite šokoladą.
- Atvėsusius ir sustandėjusius sausainius aptepkite šokoladu ir dar kelias minutes palikite juos pastingti.
Biscotti: migdolų sausainiai iš Toskanos
Biscotti - dar vienas itališkų sausainių receptas, sukurtas XIV amžiuje Toskanoje, Prato mieste. Šie sausainiai pasižymi migdolų gausa, kurių yra itin daug šiame Italijos regione. Biscotti iš kitų desertų išsiskiria tuo, kad yra kepami netgi du kartus - antrasis kepimas iš sausainio ištraukia drėgmę, padaro jį tvirtą ir atsparų pelėsiui. Šiuo desertu Italijoje dažniausiai gardžiuojamasi prie kavos arba valgomi mirkant į kavą.
Ingredientai:
- 2 stiklinės miltų
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
- 0,75 stiklinės aliejaus
- 4 kiaušiniai
- 0,75 stiklinės cukraus
- 1 arbatinis šaukštelis anyžių ekstrakto
- Mėgstami riešutai ar džiovinti vaisiai (nebūtina)
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Išklokite skardą kepimo popieriumi.
- Vidutinio dydžio inde supilkite aliejų, sudėkite kiaušinius, cukrų ir anyžių ekstraktą bei viską išplakite, kol gerai susimaišys.
- Atskirame inde sumaišykite miltus ir kepimo miltelius ir juos supilkite į gautą kiaušinių ir cukraus mišinį. Išmaišykite tešlą.
- Padalinkite tešlą į dvi dalis. Kiekvieną tešlos gabalėlį išvoliokite į pailgos formos ritinį ir orkaitėje kepkite apie 25-30 min. tol, kol šis gražiai pageltonuos.
- Iškeptą tešlą nuimkite nuo skardos ir leiskite jai atvėsti.
- Supjaustykite ją į norimo dydžio gabalėlius.
- Sudėkite supjaustytus sausainius vėl į kepimo skardą ir pakepkite po 6-10 min ant kiekvienos pusės.
Amaretti: kartūs migdolų sausainiai
Amaretti - sausainiai, kaip ir biscotti, kilę iš Prato miesto. Itališkas žodis „amaro“ reiškia „kartūs“, ir kadangi šie maži sausainiai yra pagardinti karčiaisiais migdolais, jie buvo pavadinti „amaretti“. Tačiau jų nereikia painioti su „amaretto“ - saldžiu, migdolų skonio itališku likeriu. Amaretti yra pagaminti iš maltų migdolų arba migdolų pastos, sumaišytos su cukrumi ir kiaušinių baltymu. Jie dažnai būna paskaninti šokoladu, tradiciškai patiekiami su kava.
Ingredientai:
- 3 stiklinės migdolų miltų
- 1,5 stiklinės cukraus
- 2 kiaušiniai
- 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
- 0,5 arbatinio šaukštelio migdolų ekstrakto
- Cukraus pudra
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 150 laipsnių ir išklokite skardą kepimo popieriumi.
- Virtuvinio kombaino pagalba sumaišykite migdolų miltus ir cukrų.
- Įpilkite vanilės ir migdolų ekstrakto ir viską maišykite keletą minučių.
- Sudėkite kiaušinius ir toliau maišykite tešlą, kol ši taps vientisa.
- Šaukštu išgriebkite tešlos gabaliuką, jį padėkite ant kepimo popieriaus ir apibarstykite cukraus pudra.
- Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 25-30 min. Prieš patiekdami, sausainius atvėsinkite.
Sveikatai palankūs pasirinkimai: melionai desertuose
Melionai populiarūs ne tik Lietuvoje. Jie ypatingai mėgstami Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur dažniausiai patiekiami vietoje deserto - vakarienės ar pietų pabaigoje. Nors labiausiai vertinami dėl skoninių savybių ir gardaus aromato, melionai turtingi grožio ir geros savijautos vitaminų. Reguliarus melionų vartojimas gražina odos būklę: juose gausu vitamino E, padedančio neutralizuoti nudegimo saulėje poveikį. Be to, melionai turi odą atjauninančių antioksidantų, vitaminų C, B6 ir K, kalio, magnio, vario ir folatų. Kartu, šis sultingas vaisius visiškai neturi riebalų ir pasižymi mažesniu kaloringumu. Melionus itin paprastai ilgai išlaikyti šviežius. Nepažeistą ir nesupjaustytą melioną kambario temperatūroje galima laikyti apie porą dienų, o laikomas šaldytuve, jis tinkamas vartoti net 10-14 dienų. Drąsiai derinkite melioną su alyvuogių aliejumi, žaliąja citrina, mėta, baziliku, medumi, vytintu kumpiu (prosciutto), feta, mocarela ir kitais sūriais.
Saldumynai be kiaušinių: skanūs ir lengvai paruošiami
Saldumynai be kiaušinių - su tortų, pyragų, ar kitų receptų nevalgančioms kiaušinio paieškomis susiduria dauguma mamų. Šis įrašas ir skirtas palengvinti ieškojimus - į vieną įrašą surinkti visi išbandyti, išragauti ir pamėgti saldumynų receptai be kiaušinių. Štai keletas puikių idėjų, kaip paruošti skanius desertus be kiaušinių, tinkančius tiek suaugusiems, tiek patiems mažiausiems:
- Greitas rudeninis tortas be kiaušinių - geras savo paprastumu, sveikesne sudėtimi ir sparčiu paruošimu.
- Dar vienas greituolis - vaflinis tortas, kurio nereikia kepti. Kondensuotas pienas, šokoladas, sviestas - šis receptas tikriems saldumynų mėgėjams.
- Vaisių pica - šis sveiko torto receptas tiks ne tik nevalgantiems kiaušinių, bet ir miltų. Jo pagrindas - migdolai ir datulės.
- Įvairių uogų pyragas su trapios tešlos be kiaušinio kepure.
- Ant torto pakylos gali lipti ir trupininis obuolinis pyragas be kiaušinių. Ypač jei patiešime jį šiltą, su šaukšteliu vanilinių ledų. Tačiau ir vienas pats jis puikus, be to, puikiai tinkamas ir patiems mažiausiems. Drąsiai galima gaminti pirmajam gimtadieniui.
- Cukinijų šokoladainis - tikras rudens hitas, kai reikia įprasminti virtuvę šturmuojantį cukinijų derlių.
- Cake popsais gali tapti ir šokoladuoti bananai. Cake pop - mini torčiukai.
- Žaibiškai paruošiami keksiukai iš ledų. Jei gaminsime iš pirktinių ledų, pažiūrėkime, kad jų sudėtyje nebūtų kiaušinių. Nuostabus ir daugelio labai mėgiamas datulių ir migdolų saldumynas.
- Sveiki naminiai avižų batonėliai - puikus dalykas ne tik vaišėms, bet ir saldumynų atsargoms. Patogu, kai gali pasiruošti daugiau ir turėti budinčių gardumynų mažiesiems. Avižiniai batonėliai, kurių nereikia kepti. Labai gardūs avižų batonėliai iš 3 ingredientų.
- Šokoladiniai granolos batonėliai, iš kurių galime pagaminti ir vaikams labai patinkančius paukščiukų lizdelius.
- Batonėliai iš sausų pusryčių - grūdų žiedelių „Cheerios“.
- Sveikesni šokoladiniai triufeliai - dar jie nuostabūs tuo, kad netruksime juos paruošti.
- Riešutai griliaže - svajonių saldumynas, labai tinkantis valgomoms dovanoms.
- Natūralių apelsinų želė skiltelėse - puikus desertas vaikų gimtadieniams.
- Persimonų pudingas - toks įdomesnis desertas, o paruošiamas super paprastai tik iš 2 ingredientų.
- Ir, be abejo, visada puikūs desertai be kiaušinių vaikams bus įvairūs vaisių vėrinukai ar kitos vaišės iš vaisių. Taip pat puikus pasirinkimas - naminiai ledai, kurių sudėtyje nėra kiaušinių.
Skruzdėlynas - kaip pagaminti - Romas and MO
Lietuviškos tradicijos: nuo dvarų kultūros iki šiuolaikinės gastronomijos
Lietuvos kulinarijoje gausu įvairių tradicijų, kurios atspindi tiek istorinį paveldą, tiek šiuolaikines tendencijas. Pažvelkime į saldumynų vaidmenį skirtinguose kontekstuose.
Dvarų kultūros saldumynai
Dvarai puoselėjo religinių švenčių tradicijas, kurios nuo tų laikų mažai pasikeitė. Kūčių vakarienės tradicija yra unikali. Ant turtingo bajoro Kūčių stalo puikuodavosi ne 12, kaip mums dabar įprasta, o 9 patiekalai. Ant stalo būdavo dedama ir džiovintų vaisių, populiarūs buvo meduoliai (piernikai, gaminami ir brandinami iš anksto, neretai dvaro vaistinėlėje, kurioje būdavo saugomi prieskoniai). Jie buvo prabanga, nes prieskoniai, kurių meduoliui naudota daug, buvo labai brangus ingredientas. Meduolių formos - pačios įvairiausios, dažniausiai gyvūnų: gaideliai, vištelės, katinėliai, zuikiai ir pan. Kadangi saldėsiai buvo prabanga, šiomis dovanomis vaikai nepaprastai džiaugdavosi.
Šiuolaikinės tendencijos ir desertų kūryba
Šiandien saldumynai ne tik džiugina gomurį, bet ir tampa saviraiškos bei kūrybos dalimi. Kaip sako vilnietė Liucina Rimgailė: „Galbūt pyragėlis ir nepadarys mūsų laimingų, tačiau tikrai pakels nuotaiką, nuskaidrins dieną ir taip bent kažkiek sustiprins laimės pojūtį“. Ji priduria: „Saldumynai mane traukė nuo mažens. Vaikystėje pusryčiams visada buvo kažkas saldaus - košė, blyneliai, pyragėlis. Močiutė mane dažnai vesdavosi į Didžiojoje gatvėje buvusią kavinaitę: šviežios bandelės, verdama kava su sutirštintu pienu, kakava, karštas pienas. Labai patiko.“
Iš pradžių saldumynus Liucina kepdavo sau, artimiesiems, paskui - draugams. Ji visada stengdavosi, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir gražūs. „Nemėgstu dirbti puse kojos - jei ką darau, tai viską iš pagrindų. Pirma atsirado kepyklėlė, vėliau - desertinė, o pernai parašiau knygą „Saldžios dienos su Liu“. Esu tradicinės mitybos šalininkė, tad manau, kad labiausia žmogui kenkia valgymas be saiko. Palyginti su persivalgymo žala organizmui mažas kąsnelis saldaus, su pasimėgavimu suvalgyto deserto yra niekas.“
Įkvėpimas kūrybai ateina atsipalaidavus: „Ramiai sėdžiu ant sofos ir atrodo, kad ateina mintis. Tada viską apgalvoju, užsirašau, o kitą dieną bandau padaryti. Labai džiaugiuosi, kai vaizduotėje gimę skonių deriniai atgimsta realybėje. Originalių minčių, kaip lauktuvių, parsivežu iš kelionių užsienyje.“ Liucinai desertų guru - prancūzai ir italai. Ji atkreipė dėmesį, koks įvairus konditerinių gaminių asortimentas Paryžiuje: kruasanai, migdoliniai orinukai - macarons‘ai, krembriulė, eklers. O Italai - neprilygstami gaminant ledus ir desertus.
Nors jos šeimoje nėra stiprių tradicijų kepti pyragus, vienintelis saldumynas, kurį tradiciškai Kalėdoms kepa močiutė - pelėsinis pyragas, kurio receptas atkeliavo iš Lenkijoje gyvenančios giminaitės. Pyragas kepamas iš dviejų rūšių tešlos - vanilinės ir šokoladinės, su sluoksniu obuolių tyrės ir sluoksniu su cukrumi išplaktų baltymų.
Kuriant desertus šventiniams pietums ar vaišėms, svarbu parinkti tokius, kurie paliktų įspūdį. Pavyzdžiui, šventėje buvo patiekiami šokoladiniai ir kokosiniai triufeliai, choux pyragėliai su citrininiu kremu, sviestiniai sausainiai su avietėmis, morkų keksiukai, sūrio pyragas su sūria karamele indelyje bei jogurto panakota su vyšniomis ir baltojo šokolado putėsiais. Sūrio pyragas mažuose stiklainėliuose bei jogurto panakota iki šiol yra tie desertai, kuriuos šventės svečiai prisimena kaip didžiausią įspūdį palikusius saldumynus. Smagiausia, jog visus desertus mielai valgė ir ragavo net tie, kurie įprastai jų nemėgsta. O vietoj torto buvo močiutės keptas tradicinis naminis šakotis, kuris visus galutinai nuginklavo, primindamas tikrojo naminio kepinio skonį. Desertams nuotaiką suteikė vėliavėlės su paaiškinimais ir šmaikščiomis frazėmis.
Desertų patiekimo menas ir taisyklės
Deserto indų pasiūla gausi: tai ir įvairios taurės, laiveliai, įmantrių formų ir spalvų salotų indeliai, gal net ananaso, apelsino ar kokoso riešuto kiautas. Praktikuojama desertą patiekti ir antrųjų patiekalų ar padėklo formos lėkštėse, tarsi patvirtinant, kad desertas - tai meno kūrinys, kuriuo privalu grožėtis. Įrankiai priklausytų derinti prie indo ir paties deserto. Rinkdamas įrankius ir indus padavėjas turėtų save įsivaizduoti svečio vietoje: kaip jis pats valgytų vieną ar kitą desertą. Tuomet gal pavyktų išvengti itin nemalonių situacijų, kai, pavyzdžiui, labai gražiai patiektas obuolys ima ir iššoka iš lėkštės.
Desertų įrankiai
Juos galėtume suskirstyti į asmeninio ir bendro naudojimo:
- Bendro naudojimo: įrankiai tortui pjauti ir įsidėti: kelių tipų mentelės ir peilis, žnyplės tortui ar pyragams įsidėti, žnyplės ledui, šakutė citrinai.
- Asmeninio naudojimo įrankiai:
- arbatinis šaukštelis,
- deserto šaukštas (kiek didesnis už arbatinį), kuriuo galima valgyti ledus, kompotus, vaisių salotas ir kitus minkštus gaminius,
- arbatinio šaukštelio dydžio deserto šakutė, dažniausiai tridantė, vienas dantelis gali būti išplatėjęs (atlieka peilio funkciją). Beje, manoma, kad atsiradusios pirmosios šakutės buvo labai gražios ir skirtos valgyti vaisiams bei saldiesiems patiekalams. Šiandien šakute valgomi įvairūs pyragai, tortai.
- Vaisių įrankiai - peilis ir šakutė (kiek mažesni nei užkandiniai), jais valgomi vaisiai.
- Galima paminėti papildomus: uogienės, medaus, citrusinių vaisių šaukštus.
tags: #pietu #pabaigoje #saldumynai