Pietų Azija - tai didžiulė ir įvairi teritorija, apimanti 5 žemynines ir kelias salas valstybes, tarp kurių didžiausia yra Indija, įsikūrusi Indostano pusiasalyje. Šis regionas pasižymi itin įvairia gamta, kuriai didžiąja dalimi būdingas musoninis klimatas. Nors Pietų Azijoje gyvena penktadalis visų pasaulio gyventojų, jų pasiskirstymas yra labai netolygus.
Pietų Azijos gamtinės sritys
Regiono gamtinis kraštovaizdis yra itin įvairus ir apima kelias pagrindines gamtines sritis.
Dekano plokščiakalnis
Dekano plokščiakalnis užima trečdalį Indostano pusiasalio ir susideda iš geologiškai labai senų uolienų, tarp kurių dominuoja granitas ir gneisas. Vidutinis jo aukštis siekia 600 metrų. Vakariniu ir rytiniu pakraščiu driekiasi kalnų virtinės - Vakarų ir Rytų Gatai. Dekano šiaurės vakaruose plytintys derlingi dirvožemiai yra itin tinkami žemdirbystei.
Indo ir Gango žemumos
Šios plačios žemumos plyti į pietus nuo Himalajų. Jos susidariusios iš suirusių kalnų uolienų, kurias ilgainiui sunešė ir suklojo upės. Gangas, tekėdamas nuo ištakų iki santakos su Bramaputra, suformuoja didžiulį baseiną. Indo ir Gango žemuma yra lygi ir lėkšta, išvagota daugybės vingiuojančių upių ir drėkinimo kanalų. Dėl itin derlingų dirvožemių čia intensyviai plėtojama žemdirbystė, todėl šis regionas pasižymi vienu didžiausių gyventojų tankumu pasaulyje.
Himalajai
Himalajai - tai raukšliniai kalnai, kurie iškilę virš Indo ir Gango žemumų, tarsi natūrali siena. Šie kalnai susidarė dviejų litosferos plokščių susidūrimo vietoje ir priklauso geologiškai jaunų kalnų juostai, besidriekiančiai per visą žemyną. Himalajai tęsiasi apie 2500 kilometrų. Iš šių kalnų išteka trys didžiosios Azijos upės - Bramaputra, Gangas ir Indas. Čia stūkso ir aukščiausia pasaulio viršukalnė - Džomolungma (Everestas), siekianti 8850 metrų aukštį.
Musonas - regiono džiaugsmas ar prakeiksmas?
Musonas - tai kasmet pasikartojantis gamtos reiškinys Azijoje, kuris du kartus per metus keičia kryptį ir lemia drėgnąjį bei sausąjį laikotarpius. Šio reiškinio priežastis - atmosferos slėgio skirtumas tarp sausumos ir vandenyno. Vasaros musonas, pučiantis iš vandenyno į sausumą, atneša gyvybiškai svarbius lietus, leidžiančius atgimti gamtai ir laukus dirbantiems žemdirbiams. Tačiau per didelis kritulių kiekis gali sukelti katastrofiškus potvynius, o nepakankamas - grėsmingą sausrą, kuri žiemos musono metu gali atnešti badą.
Vasaros musonas prasideda birželio mėnesį, kai Saulė yra zenite virš šiaurės atogrąžos. Didžiulė žemyno teritorija smarkiai įšyla, oras kyla į viršų, susidaro žemo slėgio sritis. Vėjas, pučiantis nuo vandenyno, neša drėgnas oro mases sausumos link.
Žiemos musonas, priešingai, pučia iš sausumos į vandenyną. Didžiulė Azijos teritorija žiemą smarkiai atvėsta, virš jos susidaro aukšto slėgio sritis. Tuo tarpu vandenynas, lėčiau vėsdamas, išlaiko žemesnį slėgį. Dėl šio slėgio skirtumo šaltos oro masės slenka iš Azijos vidinių rajonų vandenyno kryptimi, nešdamos sausą ir giedrą orą.
Religijų įvairovė
Pietų Azijos šalyse išpažįstamos visos didžiosios pasaulio religijos. Dauguma regiono gyventojų yra hinduistai. Islamas itin paplitęs Pakistane ir Bangladeše, o budizmas - Šri Lankoje ir Butane.
Pietų Azijos valstybės
Indija
Indija yra didžiausia regiono valstybė ir antroji pagal gyventojų skaičių pasaulyje, kurioje gyvena 1,198 mlrd. žmonių. Šalis garsėja mokslo pasiekimais ir sparčiai plėtojamomis moderniomis pramonės šakomis. Kas šeštas pasaulio gyventojas yra indas, o šalyje kas pusantros sekundės gimsta naujas kūdikis. Sparčiai augantis gyventojų skaičius kelia daugybę problemų. Dėl sumažėjusio mirtingumo ir tradicijos turėti daugiavaikes šeimas, Indijos vyriausybė vykdo šeimos planavimo politiką, propaguojančią dviejų vaikų šeimą.
Moterų padėtis Indijoje
Nors šiuolaikinėje Indijos visuomenėje moterys ir vyrai teisiškai yra lygūs, turintys vienodas teises į mokslą ir atlyginimą, bei įstatymiškai panaikinus kraičio mokėjimą ir legalizavus nėštumo nutraukimą, tradicija laikyti gimusią mergaitę našta tebėra gaji. Tai menkai gelbsti moterų padėčiai pagerinti.
Kastos - hinduizmo tradicija
Hinduizmas daro didelę įtaką Indijos žmonių gyvenimo būdui ir tradicijoms, su juo glaudžiai susijęs visuomenės susiskirstymas į kastas. Nors kastų sistema oficialiai panaikinta nuo 1950 m., kaimuose ši tradicija vis dar stipri - kastų papročių nesilaikymas, pavyzdžiui, santuoka su kitos kastos nariais, laikomas nusikaltimu.
Indijos ūkis
Apie 60% Indijos gyventojų dirba žemės ūkyje, augindami ryžius, kviečius ir kitas kultūras. Šalis garsėja arbatos ir prieskonių eksportu. Pramonės plėtrai palankios sąlygos - gausu naudingųjų iškasenų ir daug pigios darbo jėgos. Indijoje sparčiai plėtojamos aukštosios technologijos.
Pakistanas
Pakistanas yra antroji pagal plotą regiono ir šeštoji pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė. Daugumą šalies gyventojų sudaro musulmonai (apie 97%). Apie 50% Pakistano gyventojų dirba žemės ūkyje, augindami kviečius, ryžius ir medvilnę. Šalyje išvystyta tekstilės pramonė, naftos perdirbimas ir metalų apdirbimas.
Terorizmas - didžiausia šalies problema
Svarbiausia Pakistano realija yra terorizmas ir nuolatinis kovojimas su juo. Šalyje dažnai kyla neramumai ir valdžios perversmai. Vis dar neišspręsta problema su Indija dėl jai priklausančios Kašmyro teritorijos.
Nepalas
Nepalas yra trečioji pagal dydį regiono valstybė, priskiriama prie skurdžiausių pasaulio šalių. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje, kur pagrindinis produktas yra ryžiai. Daugumą gyventojų sudaro hinduizmo išpažinėjai.
Šerpai - sniego tigrai
Šerpai - tai labiausiai žinoma Nepale gyvenanti kalniečių tauta, garsėjanti kaip ištikimi, drąsūs ir ištvermingi alpinistų vedliai bei nešikai. Dėl savo nepaprastos ištvermės ir drąsos jie vadinami sniego tigrais. Šiuo metu dauguma šerpų vadovauja turizmo agentūroms ir rengia kalnų žygius Nepale. Šalis taip pat traukia turistus iš viso pasaulio, siekiančius pamatyti Himalajų kalnus, grožėtis kraštovaizdžiu, nacionaliniais parkais ir šventyklomis.
Butanas
Butanas yra mažiausia regiono valstybė tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių. Šalis nėra užmezgusi diplomatinių santykių su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, tokiomis kaip JAV ar Prancūzija. Butane galioja konstitucinė monarchija, tačiau karalius turi labai daug galių. Visa šalies teritorija patenka į Himalajų ekosistemą. Šiauriausia Butano gamtinė juosta sutampa su Aukštųjų Himalajų kalnagūbriu, kur aukštis siekia apie 7 kilometrus. Aukščiausias Butano kalnas - Gangkhar Puensum (7750 m), laikomas aukščiausiu neįkoptu pasaulyje kalnu.
Bangladešas
Bangladešas yra viena iš tankiausiai gyvenamų šalių pasaulyje. Daugumą gyventojų sudaro musulmonai. Tai viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, kurios ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis, tačiau svarbi ir žvejybos pramonė. Bangladeše vyrauja absoliutus patriarchatas: net pildydama vizos formą, moteris privalo nurodyti, kam ji priklauso - vyrui ar tėvui, pati sau moteris negali egzistuoti. Išsilavinusi moteris yra retas reiškinys. Paprastai Bangladeše moterys dirba net ir sunkiausius, laikomus vyriškais darbus, pavyzdžiui, atstato kelius.
Šri Lanka
Šri Lanka - tai sala Indijos vandenyne, priskiriama Pietų Azijos regionui. Vyraujanti religija - budizmas. Sala garsėja ne tik Ceilono arbata ir safyrais, bet ir balto smėlio paplūdimiais bei uolose įsikūrusiais budistų vienuolynais. Šri Lanka neįsivaizduojama be dramblių ir flamingų. Šalyje taip pat gausu kokosų plantacijų. Šri Lanka pagal Ceilono arbatos eksporto apimtį yra ketvirtoji valstybė pasaulyje.
Įdomūs faktai
Tadž Mahalas laikomas vienu iš įspūdingiausių statinių pasaulyje ir yra viena labiausiai lankomų Indijos vietų. Mauzoliejus laikomas meilės ir ištikimybės simboliu, kurį savo mylimai žmonai Mumtaz Mahal pastatė šachas Džachanas.
Bengališkasis tigras, vienas pavojingiausių pasaulio plėšrūnų, paplitęs Bangladešo teritorijoje, šiaurinėje ir vidurinėje Indijoje bei Nepale. Tai nacionalinis Bangladešo gyvūnas, tačiau šių tigrų populiacija sparčiai mažėja.
Hinduizmas yra trečia pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje po krikščionybės ir islamo. Tai viena seniausių religijų, pradėjusi formuotis maždaug prieš 5000 metų.
JAV mokslininkai prognozuoja, kad per ateinančius 10 metų Indijos ekonomika gali augti sparčiau nei Kinijos, jei tik antra pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė panaikins ribojimą užsienio investicijoms ir padidins išlaidas kelių ir tiltų statyboms.