Pietų Afrika, valstybė, kurioje susipina modernumas ir tradicijos, gamtos grožis ir istorinė atmintis, dažnai vadinama Vaivorykštės šalimi dėl jos kultūrinės ir etninės įvairovės. Šiame kontekste Keiptaunas išsiskiria kaip miestas, kuriame susitinka Atlanto ir Indijos vandenynai, o Stalo kalnas stūkso kaip amžinas miesto simbolis. Keiptaunas (ang. Capetown, afrikanų k. Kaapstad, Kosų k. iKapa) yra antras pagal gyventojų skaičių miestas Pietų Afrikos Respublikoje, taip Vakarų Kapo provincijos sostinė. Miestas, turintis daugiau nei 3,43 milijonus gyventojų (2005 m. duomenimis), yra žymus ne tik savo politine reikšme, bet ir turtinga istorija, nuostabia gamta bei kultūrine įvairove. Keiptaune renkasi Valstybės parlamentas ir čia leidžiami šalies įstatymai. Miestas garsėja uostu, Kapo floristiniu regionu, Stalo kalnu ir Gerosios Vilties iškyšuliu.
Keiptaunas buvo pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje, todėl jo istorija yra glaudžiai susijusi su Europos kolonizacija ir Afrikos žemyno likimu.
Ankstyvoji Keiptauno istorija ir įkūrimas
Nėra tiksliai žinoma, kada pirmieji žmonės atklydo į šią teritoriją prieš europiečių atvykimą. Seniausi rasti žmonių palaikai, atkasti Peero oloje, Fish Hoek miestelyje, yra 12-15 000 metų senumo. Mažai tėra žinių apie vietovės istoriją iki pirmojo paminėjimo portugalų keliautojo Bartolomėjaus Dias užrašuose 1486 m.
Europiečiai pietinį Afrikos pakraštį pasiekė XV a. pabaigoje. Portugalų jūrininkas Bartolomėjus Diasas 1488 m. pirmasis iš europiečių tyrė Pietų Afrikos pakrantes, ieškodamas tiesaus jūros kelio iš Europos į Tolimuosius Rytus aplink piečiausią Afrikos kyšulį, kurį pavadino Gerosios Vilties kyšuliu. Po devynerių metų 1497 m. garsusis Vasco Da Gamma praplaukė pro Gerosios Vilties kyšulį ir pasiekė rytinę Afrikos pakrantę, kurią pavadino Nataliu, ir užfiksavo tai savo kelionės užrašuose.
Vėlyvame 16 a. portugalų, prancūzų, danų, Nyderlandų ir anglų laivai reguliariai sustodavo Stalo įlankoje pakeliui į Indiją. Su vietiniais Khoikhoi žmonėmis jie keisdavo tabaką, varį ir geležį į šviežią mėsą. Tačiau tikroji moderniosios Pietų Afrikos valstybės istorija siekia 1652 m. balandžio 6 d., kai olandų jūreiviai, dalyvavę Rytų Indijos kampanijoje, išsilaipino prie Stalo kalno papėdės.
1652 m. Jan Van Riebeeck ir kiti „Nyderlandų Rytų Indijos Kompanijos" (VOC) darbuotojai atkeliavo įkurti tarpinio sustojimo, plaukiant į Nyderlandų Rytų Indiją, ir Gerosios Vilties kyšulio tvirtovės. Olandijos Ost Indijos bendrovės atstovas Janas van Riebeeckas Gerosios Vilties kyšulyje įkūrė prekybos faktoriją ir karinę bazę, pavadintą De Kaap. Šis įvykis žymi Keiptauno, kaip pirmojo europiečių įkurto miesto Pietų Afrikoje, pradžią. Pradžioje jo paskirtis buvo burinių laivų aprūpinimas pakeliui į Indoneziją.
Vieta pasirinkta dėl to, kad jos įlanka sudarė natūralų uostą. Olandai išstūmė ten gyvenusias vietines Khoi ir San gentis ir apgyvendino azijiečius vergus, kurie vėliau tapo „Cape Coloureds". Dirbti fizinių darbų buvo įvežami vergai iš Madagaskaro, Ceilono, Rytų Afrikos. Ką tik įkurtas miestas augo lėtai, nes trūko darbo jėgos, tad miesto valdžia atsivežė vergų iš Indonezijos ir Madagaskaro. Šie vergai tapo pirmųjų spalvotųjų bendruomenių Keiptaune protėviais.
Valdant Van Riebeeckui ir kitiems VOC vadams, vėliau gubernatoriams, į Keiptauną buvo atgabenta daugybė žemės ūkio augalų, kurie visam laikui pakeitė vietinę gamtą. Kažkurios iš šių žemės ūkio kultūrų, tokios kaip vynuogės, javai, žemės riešutai, bulvės, obuoliai ir citrusiniai vaisiai, suvaidino didžiulį vaidmenį krašto visuomenėje ir ekonomikoje. Malonus klimatas ir patogi geografinė padėtis skatino europiečius vykti į Pietų Afriką, kur buvo palankios sąlygos verstis gyvulininkyste, žemdirbyste, o Keiptaunas dėl strateginės padėties tapo svarbiu pasaulinės laivybos centru.
Kaapo kolonija ir būrų formavimasis
Iš asmenų, baigusių 30 metų tarnybą Olandijos Ost Indijos bendrovėje, susiformavo laisvųjų žmonių bendruomenė, kurią daugiausia sudarė olandai. Jiems buvo suteikta žemės kolonijoje, atleidžiant nuo mokesčių už 20 metų tarnybą. Be olandų, kolonijoje apsigyveno ir vokiečių bei skandinavų kilmės buvę bendrovės darbuotojai, o 1688 m. - ir prancūzų hugenotai, atsivežę vyno gamybos tradicijas. Naujakuriai asimiliavosi su olandais, sudarinėjo santuokas su vietos gyventojais ir vis dažniau keliavo už kolonijos ribų. Taip susiformavo būrų (afrikanų) subetnosas. Olandų pirkliai vežė vergus iš Afrikos žemyno ir olandiškųjų Indonezijos kolonijų.
XVIII a. pradžioje olandai kontroliavo teritoriją, esančią apie 70 km spinduliu nuo Kaapstado, o 1730 m. - jau apie 400 km spinduliu.
Keiptaunas Britų valdžioje ir Būrų karai
Per Prancūzijos Revoliuciją ir Napoleono karus, prancūzai užėmė Nyderlandus, o jų kolonijas perėmė Didžioji Britanija. 1795 m., Prancūzijai užėmus Olandiją, Kaapo koloniją užėmė Didžioji Britanija, siekdama neleisti Prancūzijai stiprėti per kolonijas. 1795 m. britai užėmė Keiptauną, tačiau jau 1803 m. taikos sutartimi grąžino jo kontrolę Nyderlandams.
1806 m. Bloubergstrand mūšio pasėkoje britų pajėgos vėl užėmė Keiptauną ir 1814 m. Anglų-Nyderlandų sutartimi miestas galutinai patvirtintas Didžiosios Britanijos nuosavybe. Iš Londono atsiųsta britų kolonijinė administracija greitai ėmė įvesti savo tvarką - naujus įstatymus, mokesčius, mokymą anglų kalba (ji kolonijoje tapo oficialia kalba). Senieji olandiški pinigai keisti britiškais, maža to, būrams labai nepalankiu kursu. Vis dėlto didžiausias smūgis būrų ekonominei gerovei buvo vergovės naikinimas: 1807 m. uždrausta prekiauti vergais, o 1834-aisiais vergovė galutinai uždrausta. Keiptaunas tapo naujai suformuotos Kapo kolonijos sostine, o jos plotas auga visą 19 a.
Didysis Trekas ir Būrų respublikos
Protestuodami prieš Didžiosios Britanijos valdymą, 1835-1845 m. apie 15 000 afrikanų apleido Kaapo koloniją ir patraukė į pietryčių pakrantę ir centrinius regionus, kur vėliau įkūrė Natalio respubliką (1843 m. užimtą britų), Oranės ir Transvalio valstybes. Pasipiktinę būrai, suprasdami, kad jėga britų neįveiks, ėmė masiškai palikti Kapo koloniją ir 1835 m. patraukė į šiaurę bei rytus - į baltųjų kolonistų dar neužimtas žemes, gyvenamas afrikiečių. 1839 m. jie įkūrė Natalio Respubliką, o vėliau - Transvalio Respubliką ir Oranės Laisvąją Valstybę. Tiesa, Natalio Respublika gyvavo labai trumpai - vos ketverius metus, ir jau 1843-iaisiais ją aneksavo britai. Taip būrai neteko tiesioginės prieigos prie jūros. Tačiau kitos dvi būrų valstybės išsilaikė iki pat XX a. pradžios.
Kalnakasybos pramonės plėtra ir Būrų karai
Agrarinių būrų respublikų gyvenimą neatpažįstamai pakeitė atrastos naudingosios iškasenos: 1867 m. atradus deimantų Vakarų Grikualando teritorijoje ir po Vitvatersrando aukso karštinės 1886 m. į Pietų Afriką plūstelėjo imigrantai. Būrų valdžia apdėjo aukso ir deimantų ieškotojus mokesčiais. Didžioji Britanija tik ir laukė dingsties prisijungti išteklių turtingas būrų valstybes, o „tautiečių teisių gynimo“ korta čia labai tiko. Britai ėmė telkti gausias karines pajėgas būrų respublikų pasienyje. Iki Vitvatersrando aukso karštinės ir Johanesburgo plėtros Keiptaunas buvo didžiausias miestas Pietų Afrikoje.
1899-1902 m. kilo antrasis Didžiosios Britanijos ir būrų karas (Būrų karas). Nepaisant būrų sėkmės karo pradžioje, nugalėjo geriau apmokyti, geriau ginkluoti ir gausesnes pajėgas turintys britai. Būrams kapituliavus 1902 m. gegužės 31 d., Transvalis ir Oranė tapo Didžiosios Britanijos valdomis. Laimėję prieš būrus, britai šias respublikas, Kapo koloniją ir kitą jų koloniją Natalą sujungė į vieną Pietų Afrikos Sąjungą, kuri tapo Britanijos imperijos dominija.
Būrų karai: imperijų susidūrimas Pietų Afrikoje
Apartheido laikotarpis
Žinoma, nė vienas pasakojimas apie Pietų Afrikos Respubliką neapsieina be skaudžios apartheido istorijos paminėjimo. Tai vienas žiauriausių įteisinto rasizmo pavyzdžių pasaulyje. Prasidėjęs nuo pirmųjų olandų kolonistų, skelbusių baltųjų viršenybės idėją, apartheidas pasiekė kulminaciją, kai 1948 m. rinkimus laimėjo Nacionalinė partija ir jų idėja įkurti Apartheidą su šūkiu „swart geevar" (išvertus iš afrikanų kalbos „juodoji grėsmė"), skirtu pavaizduoti juodaodžių (sudarančių didžiąją dalį PAR gyventojų) grėsmę baltaodžių parlamentui.
Buvo priimtas Grupinių Teritorijų aktas, visą teritoriją suskirstęs pagal rasę. Juodaodžių apgyvendinti Keiptauno priemiesčiai buvo „išvalyti" nuo nepageidautinų gyventojų arba visiškai nugriauti. Vienas iš tokių liūdnai pagarsėjusių yra Šeštasis rajonas (angl. The District Six). 1965 m. šį rajoną paskelbus baltųjų rajonu, visi stovėję namai buvo nugriauti ir 60 000 vietinių gyventojų buvo prievarta iškeldinti į Kapo lygumą arba Lavender kalvas. Apartheido laikotarpiu Keiptaunas laikytas „spalvotosios darbo jėgos teritorija", visiškai atskiriant „bantus" (juodaodžius).
Gyvenimą reguliuojančių įstatymų vis daugėjo: vienas iš jų reikalavo visada su savimi turėti specialų leidimą būti toje teritorijoje, kitas apibrėžė tik baltiesiems skirtas zonas. Juodiesiems buvo draudžiama naudotis tais pačiais paplūdimiais, autobusais, parkų suoliukais, ligoninėmis, mokyklomis, tualetais ar net kapinėmis kaip ir baltieji. Dar vienas įstatymas draudė skirtingų rasių santuokas ir santykius. Ne baltieji negalėjo gyventi miestuose, nebent dirbo čia ir turėjo specialius leidimus.
XX a. 6-ajame dešimtmetyje kilo masinis pasipriešinimas apartheido politikai. Dėl apartheido politikos Pietų Afrikos Respublika nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio patyrė laipsniškai stiprėjantį tarptautinį spaudimą. Keiptaune gyveno daugybė anti-apartheidinio judėjimo lyderių, o 10 km nuo miesto esančioje Robeno saloje - kalėjime ilgus metus kalėjo daug garsių kalinių. Miesto rotušė yra vienas žymiausių objektų Keiptaune, žymintis apartheido pabaigą. Rotušės balkone 1990 m. vasario 11 d. Nelsonas Mandela pasakė kalbą praėjus kelioms valandoms po jo paleidimo. Ši kalba pranašavo naują erą Pietų Afrikos istorijoje.
1989 m. prezidentu tapęs Frederikas Wilhelmas de Klerkas pradėjo atsisakyti apartheido sistemos. 1989-1990 m. daug diskriminacinių įstatymų buvo atšaukta, iš kalėjimo paleistas Nelsonas Mandela ir kiti kovotojai prieš apartheidą. Permainos įvyko taikiai (Pietų Afrikos Respublika - viena iš nedaugelio Afrikos šalių, išvengusių karinių perversmų).
Keiptaunas šiandien
Po ketverių metų, 1994 balandžio 24 d., buvo surengti pirmieji tikri demokratiški rinkimai. 1994 m. įvykusius visuotinius demokratinius rinkimus laimėjo Afrikos nacionalinis kongresas. Apartheidas buvo panaikintas, ir Pietų Afrika pradėjo naują erą. Keiptaunas, kaip vienas svarbiausių šalies miestų, tapo demokratijos ir įvairovės simboliu. Viktorijos ir Alfredo krantinėje esančioje Nobelio aikštėje stovi statulos atminti Pietų Afrikos Taikos Nobelio premijos laureatus: Albert Lutuli, Desmond Tutu, F.W. de Klerk ir Nelson Mandela.
Nuo 1994-ųjų miestas kovoja su tokiomis problemomis kaip ŽIV ir AIDS, tuberkuliozė, smurtiniai nusikaltimai, susiję su narkotikais, ir visai nesena ksenofobinio smurto banga. Tuo pačiu metu dėl turizmo ir nekilnojamo turto bumo Keiptauno ekonomika išaugo iki precedentų neturinčio lygio. Šiandien Keiptaunas yra gyvybingas ir modernus miestas, garsėjantis savo gamtos grožiu, kultūrine įvairove ir aukštu aptarnavimo lygiu. Turistus iš viso pasaulio traukia Stalo kalnas, paplūdimiai, vynuogynai ir istorinės vietos. Miestas taip pat yra svarbus ekonomikos, gamybos ir įstatymų leidžiamosios valdžios centras.
| Rasė | Procentinė dalis |
|---|---|
| Spalvotieji | 48,13 % |
| Juodaodžiai afrikiečiai | 31 % |
| Baltieji | 18,75 % |
| Azijiečiai | 1,43 % |
2007 metais Keiptaune gyveno 3,5 milijono gyventojų, o jo plotas užėmė 2455 kv. kilometrus. Tai didžiausias miesto plotas Pietų Afrikoje, tad gyventojų tankumas čia palyginus nedidelis - 1425 žm./kv.km.
Geografija ir klimatas
Keiptauno centras įsikūręs šiauriniame iškyšulio krašte. Stalo kalno plokščia viršūnė kartu su Signal Hill ir Lion Head viršūnėmis dominuoja miesto panoramoje. Keiptaunas žymus savo Stalo kalnu, kuris yra miesto simbolis. Stalo kalnas, Liūto galvos (Lion‘s head) kalva ir Velnio viršukalnė formuoja miesto centrinį, seniausią rajoną - „City Bowl", kuris yra plokščias, amfiteatro formos ir iškilęs virš jūros lygio 1000 m. Kartais virš kalnų susiformuoja siauras debesų ruožas, dėl ypatingos formos šnekamojoje kalboje vadinamas „kalno drabužiu".
Iškyšulys - tai kalnų grandinė, skrodžianti Atlanto vandenyną pietų link. Oficialiose Keiptauno miesto ribose yra 70 kalvų, kurių viršūnės siekia 300 m ir daugiau. Didžioji dalis priemiesčių išsidėstę Kapo plokštumoje, kuri sujungia iškyšulį su žemynu. Ši plokštuma po truputį kylanti į viršų kažkada buvusi smėlėtas jūros dugnas, vadinasi Stalo kalnas kadaise buvo sala.
Vandenynas šalia Keiptauno pusiasalio laikomas audringu, dėl to per vieną valandą kelionės automobiliu nuo Keiptauno nutolęs Gerosios Vilties kyšulys kartais vadinamas „Audrų“ kyšuliu. Netinkamas Keiptauno reklamos teiginys, kad tai yra vienintelis pasaulio miestas prie dviejų vandenynų. Keiptaunas yra vienas iš dviejų pasaulio miestų, kur susitinka du vandenynai - Indijos ir Atlanto. Įspūdinga 256 metrų aukščio uola yra išsikišusi tarp šių dviejų sūriojo vandens milžinų. Tai yra piečiausias Afrikos žemyno taškas. Portugalų keliautojas Bartolomėjus Diasas, įkvėptas reginio, kaip vandenynų sandūroje kyla aukštos bangos, pavadino uolą Audrų kyšuliu. Gerosios vilties pavadinimą sugalvojo Europos pirkliai, vildamiesi sėkmingos prekybos su Indija.
Klimatas
Keiptaune vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas su vėsiomis, drėgnomis žiemomis ir sausomis, karštomis vasaromis. Žiemą, nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos, didelės šalto oro masės atkeliauja nuo Atlanto vandenyno, atnešdamos smarkų lietų ir vėjus. Žiemos mėnesiai būna vėsūs, temperatūra siekia apie 7 °C, kartais pakyla net iki 17,5 °C. Didžioji dalis kritulių iškrinta būtent žiemos mėnesiais, tačiau dėl kalnuotos vietovės, skirtingose miesto vietose kritulių kiekis gali skirtis labai smarkiai. Pietinėje miesto dalyje, stalo kalno papėdėje, esantis Nulando priemiestis, yra drėgniausia vieta visoje Pietų Afrikoje. Slėniai ir pakrantės lygumos per metus sulaukia vidutiniškai 515 mm kritulių, o kalnuose jų iškrinta apie 1500 mm.
Vasara tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio ir šiuo metu laiku būna šilta bei sausa. Iš pietryčių tuo metu pučia stiprūs vėjai, vadinami Iškyšulio Gydytoju, nes nupučia visą taršą ir išvalo miesto orą. Vidutinė didžiausia temperatūra vasarą siekia 26,5 °C, vasarį ir kovo pradžioje kartais pučia vėjai iš rytų žemyninės dalies, atnešdami alinantį karštį.
Flora ir fauna
Keiptaunas įsikūręs bioįvairovės parke, prižiūrimame CI (Conservation International) organizacijos, taip pat miestas patenka į Kapo floristinį regioną. Keiptauno bioįvairovė yra viena plačiausių palyginus su kitais panašiais regionais pasaulyje. Čia aptinkama net 19 skirtingų vegetacinių tipų, iš kurių keli yra visiškai endeminiai, nesutinkami niekur kitur pasaulyje. Taip pat gyvena endeminės faunos rūšys, ir šimtai nykstančių ar pavojuje atsidūrusių rūšių. Ši didelė bioįvairovė pagrinde atsirado dėl to, kad Keiptaunas yra kelių tipų dirvožemių ir mikroklimatų sandūroje. Dažnai cituojamas faktas, kad vien ant Stalo kalno yra daugiau vietinių augalų rūšių, negu visose Britų salose kartu sudėjus.
Deja spartus gyventojų skaičiaus augimas ir nežabota miesto plėtra pakenkė vietinėms ekosistemoms. Šiuo metu Keiptaune yra 300 nykstančių augalų rūšių, o 13 jau apskritai išnyko. Iš tiesų, Iškyšulys, kurio dalis yra ir pats Keiptaunas, turi didžiausią nykstančių rūšių koncentraciją, palyginus su bet kuriuo panašaus ploto regionu bet kur kitur pasaulyje. Kritiškai nykstančių ar beveik išnykusių augalų likučiai dažnai auga tik kelkraščiuose, ant šaligatvių ar sporto aikštėse. Dar išlikusios ekosistemos saugomos daugiau nei 30yje nacionalinių rezervatų, įskaitant ir Stalo kalną.
Netoli Keiptauno esančiame Boulders Beach draustinyje Afrikos pingvinai ateina į žmonių kiemus. Havisido delfinai yra Keiptauno endeminė rūšis ir šiais delfinais galima grožėtis nuo šiaurinėse miesto pakrantėse. Tose pačiose pakrantėse gyvena tamsieji delfinai, kuriuos galima pastebėti plaukiant laivu į Robeno salą.
Gyventojai, valdžia ir ekonomika
Keiptauno metropoliteno savivaldybė vadinama Keiptauno Miestu (The City of Cape Town). Miesto tarybą sudaro 221 narys, visas metropolis skirstomas į 111 rinkiminių apylinkių, miesto taryba išrenka merą.
2001-ųjų metų Nacionalinio Pietų Afrikos gyventojų surašymo duomenimis Keiptauno metropolyje (pačiame Keiptaune ir visuose priemiesčiuose) gyveno beveik 3 milijonai žmonių. 41,4 % Keiptauno gyventojų namie kalba afrikanų k., 28,7 % kosų k., 27,9 % anglų k. 76,6 % visų gyventojų yra krikščionys, 10,7 % neturi jokios religijos, 9,7 % yra musulmonai.
Keiptaunas yra Vakarų Gerosios Vilties kyšulio ekonominis ir gamybos centras, antras Pietų Afrikoje ir trečias ekonominis centras visoje Afrikoje. Keiptaune yra svarbus jūros uostas, o priemiestyje pastatytas ir oro uostas. Mieste gyvena daug valdžios pareigūnų - čia yra tiek Keiptauno taryba, tiek visos šalies Nacionalinis Parlamentas, todėl išaugo visa valdžią aptarnaujanti industrija. Keiptaune taip pat vyksta daugybė konferencijų, kuriose dalyvauja atstovai iš viso pasaulio. Nekilnojamojo turto rinka ir statybų sektorius paskutiniais metais labai stipriai išaugo dėl 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionato ir taip pat dėl statomų vasarnamių ir nuolat atvykstančių naujų gyventojų.
Turizmas ir kultūrinė įvairovė
Keiptaunas ir kyšulys yra svarbus turizmo regionas ne tik Pietų Afrikoje, bet ir visame Afrikos žemyne. Turizmas sudaro 9,8 % regiono BVP ir čia dirba 9,6 % darbuotojų. 2004-ais Keiptauną aplankė 1,5 milijono turistų iš viso pasaulio, kuriuos traukia puikus klimatas, natūrali gamta ir gerai išvystyta infrastruktūra. Keiptaunas yra vienas populiariausių turistinių miestų Afrikoje. Turistus traukia ne tik gamtos grožis ir kultūrinė įvairovė, bet ir galimybė susipažinti su Pietų Afrikos istorija. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Miestas yra pripažintas kaip vienas gražiausių pasaulyje.
Lankytinos vietos
Keiptaune yra ne vienas turistų lankomas objektas, žymiausias iš jų - Stalo kalnas, kurį supa nacionalinis gamtos parkas. Kalno viršūnę galima pasiekti kopiant pėsčiųjų taku arba keliantis specialiu keltuvu. Kyšulio taškas - tai pati Keiptauno kyšulio pabaiga, uola, įsirėžusi į Atlanto vandenyną. Daugybė turistų pravažiuoja Čapmano viršukalnės apvažiavimu - siauru keliu, sujungiančiu Noordhoek su Hout įlanka, iš kur atsiveria nuostabios Atlanto vandenyno ir aplinkinių kalnų panoramos. Galima užkopti arba užvažiuoti ir ant Signal kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į centrinį Keiptauno rajoną City Bowl ir Stalo kalną.
Daugybė turistų laiką leidžia Keiptauno paplūdimiuose, kurie populiarūs ir tarp vietinių gyventojų. Nepaprasta miesto geografinė padėtis leidžia aplankyti kelis paplūdimius per vieną dieną, mėgaujantis vis kitokia aplinka ir atmosfera. Nors visų Keiptauno vandenų temperatūra yra nuo šaltos iki vėsios, tačiau skirtingose vietose ji gali smarkiai skirtis. Atlanto pakrantėje vidutinė metinė vandens temperatūra vos siekia 13 °C, o Falls įlankoje ji svyruoja tarp 16 ir 17 °C, vasarą pakyla ir iki 22 °C. Tiek viena, tiek kita pakrantė yra populiarios, tačiau prabangiame Clifton kurorte ir kitose Atlanto vandenyno pakrantės įlankose vietinė infrastruktūra geriau išvystyta, daugiau restoranų ir barų, kuriais ypač garsėja Camps įlanka.
Banginių stebėjimas yra labai populiarus tarp turistų: nuo rugpjūčio iki lapkričio galima stebėti pietinius ir kuprotuosius banginius jų poravimosi laikotarpiu, o braido ruožuočiaus ir orkas galima stebėti ištisus metus. Netoli Keiptauno esantis Hermanus miestelis garsėja banginių festivaliu, tačiau juos stebėti galima ir Falls įlankoje. Keiptaune labai populiarus buriavimas ir čia kasmet vyksta „Red Bull Didžiosios Afrikos bangos" burlenčių varžybos.
Miestas didžiuojasi keletu kultūrinių objektų. Viktorijos ir Alfredo krantinė (V&A), pastatyta ant dalies Keiptauno uosto dokų, yra lankomiausia turistų. Čia taip pat yra daugybė parduotuvių, prekybos centrų ir du dideli jūriniai akvariumai. Tai, kad uostas vis dar veikia ir turistai gali stebėti atvykstančius ir išvykstančius laivus, suteikia krantinei dar daugiau žavesio. Vieni iš uosto vartų vadinami Nelsono Mandelos vardu ir per juos išplaukia laivai į Robeno salą. Iš krantinės galima laivu nuplaukti į Hout įlanką ir Simono miestelį, ar aplankyti ruonių kolonijas Duiker ir Ruonių salose. Keletas vietinių kompanijų siūlo ekskursijas į Kapo lygumą, spalvotuosius ir juoduosius priemiesčius.
Keiptaune yra 36 hektarų ploto Kirstenbošo Nacionalinis Botanikos sodas, kuriame klesti saugomas natūralus miškas, finbos augalai ir daugybė kitų augalų ir gyvūnų rūšių. Kirstenboše auga apie 7000 augalų rūšių, kai kurios iš jų nykstančios Kapo floristiniame regione. 2004 m. visas regionas, taip ir Kristenbošas, buvo įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Keiptauno vynuogynai, o ypač Stellenbosch, Parlas ir Franschhoek miesteliai, yra populiarūs kaip vienos dienos ekskursijos su vyno degustacija.
Kultūrinė įvairovė ir tradicijos
Visame pasaulyje Keiptaunas garsėja specifiniu Nyderlandų - Kapo architektūriniu stiliumi, kuriame sujungtos Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos ir Indonezijos architektūrinės tradicijos. Geriausius pavyzdžius galima pamatyti Konstancijos rajone, senuose valdžios pastatuose Centriniame verslo rajone ir Ilgojoje gatvėje.
Keiptaunas yra daugiakultūris miestas, kuriame susitinka įvairių etninių grupių žmonės. Mieste vartojamos įvairios kalbos, įskaitant afrikanų, anglų, kosa ir zulu. Ryškiausiai Pietų Afrikos spalvos suspindi spalvotame Bo-Kaap rajone, kuriame pirmiausiai įsikūrė malajiečiai, atgabenti čia dar XVIII amžiaus pabaigoje. Kiekvienas namas linksmai nudažytas ryškiomis spalvomis - violetine, mėlyna, rožine, žalia, raudona - pakeisdamas visą rajoną į spalvingiausią vietą visame mieste.
Afrikanai (arba būrai ar afrikaneriai) yra Pietų Afrikos Respublikos baltųjų tauta, kalbanti afrikanų (būrų) kalba, kilusia iš olandų kalbos. Iš viso pasaulyje yra apie 4 mln. afrikanų, iš kurių apie 2,5 mln. gyvena Pietų Afrikos Respublikoje (čia jie sudaro apie 60 proc. baltųjų gyventojų). Zulu yra didžiausia gentis Pietų Afrikoje, turinti 12 milijonų gyventojų. Gentis turi savą filosofiją, išreiškiančią pagarbą kitam žmogui ir vadinamą Ubuntu - elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.
Kasmet sausio 2 d. per „Antruosius Naujuosius Metus" (afrikanų k. Tweede Nuwe Jar) Keiptaune vyksta minstrelių (dainių - klounų) festivalis (afrikanų k. Kaapse Klopse). Besivaržančios komandos apsirengia ryškiais kostiumais, užsideda skrybėles bei nešasi skėčius, ir dainuoja bei groja Keiptauno džiazą.
Būrų karai: imperijų susidūrimas Pietų Afrikoje
Kasdienybė ir saugumo aspektai
Dvi savaites Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) Keiptauno mieste praleidusi Simona Starkutė jautė nuolatinę įtampą. Kelionė iš oro uosto į Keiptauną S.Starkutei priminė vaizdus iš garsaus brazilų filmo "Dievų miestas". Patarimai keliautojams apima perspėjimus: "Nekvieskite taksi, važiuokite tik su kompanijos vairuotoju, nevaikščiokite vakarais, o dienomis šalutinėse gatvėse net ir būdamos kelios nesirodykite be vyrų." Išvaizdi 179 cm ūgio kaunietė pripažino jautusi įtampą. Net ir miesto centre ji matė labai daug apiplyšusių, pusnuogių, agresyvių žmonių. Viename viešbutyje gyveno kelios modelių kompanijų komandos - merginos, stilistai, fotografai, dizaineriai. Vakarais per bendrus pasisėdėjimus vienas kitam pasakodavo dienos nuotykius, dažniausiai nemalonius.
"Vos pasukau iš pagrindinės gatvės į šalutinę, iš kiemo iššoko ir prie manęs puolė juodukas. Grįžusios pusryčiauti į viešbutį stilistės veide tvyrojo išgąstis. Vos atgaudama kvapą buvusi maratonininkė papasakojo, kas jai nutiko. Netrukus jie sulipo į baltą furgoną tamsintais langais ir pradėjo važiuoti paskui stilistę. Moteris pakeitė kryptį, tačiau šie neatsiliko. "Duokite pinigų! Mes žinome, ko jūs norite! Nuvesime į gerą restoraną", - tokiomis frazėmis turistus apipila nuo narkotikų apduję paaugliai.
Vakarais Keiptauno restoranuose modeliai nevilkėjo prabangių, blizgančių suknelių, neavėjo aukštakulnių, kaip įprasta Europoje. Baltaodė moteris ir juodaodis vyras - reta pora PAR. Baltasis ir juodaodė - tokio vaizdo S.Starkutė nematė. Nemalonus incidentas įvyko ir turtingųjų rajono paplūdimyje Camps Bay. Čia labai baltas smėlis ir krištolinis vanduo, kuriame plaukioja delfinai. Didelėje, atviroje palapinėje buvo sudėti drabužiai, kiti daiktai, maistas, kompiuterinė technika. "Prie tualeto laiptų pavėsyje buvo įsikūrusi juodaodžių šeimynėlė, kurie čia pat skalbėsi ir gyveno, - pasak S.Starkutės, už apsilankymą tualete jie reikalaudavo pinigų. - Pas vieną juodaodę stilistė pastebėjo savo šlepetes. Nenorėdama konfliktuoti, ji apie tai pasakė kompanijos atstovei. Prie Pietų Afrikos Respublikos krantų, Keiptaune, pasitaiko ryklių užpuolimų. Gyventojai skundžiasi, kad pingvinai kelia grėsmę sveikatai ir jų nuosavybei, todėl vietos valdžia svarsto, kaip apsaugoti pingvinus ir nuraminti žmones.
Keiptaune - nuostabi gamta, fantastiški vaizdai, vandenyne plaukioja delfinai ir banginiai. Didelį įspūdį padarė ir fotosesijos išnuomotose vilose, kuriose gyvena turtingi baltaodžiai. "Vienoje viloje gyveno verslininkė vokietė, kitoje - prancūzas sportininkas, trečioje - irgi kažkokie turtuoliai, - pasakojo lietuvaitė. "Namo sienos iš stiklo ir medžio, net garažas toks. Hamakai prie baseino ir tvenkinio, mediniai kaktusai, stilingi prabangūs baldai ir aksesuarai, naujausia buitinė technika. Negana to, namo viduryje auga ne tik gėlės, bet ir medžiai. Dalis namo - be stogo. Greta miegamojo - nedidelis SPA, liftas, kuriuo pristatomas maistas ir gėrimai, - paprašyta apibūdinti namus vardijo S.Starkutė. - Pro langus atsiveria nuostabus vaizdas į tolumoje stūksančius kalnus. Tokiuose namuose modelių, stilistų, fotografų komandos dirbdavo visą dieną. Paplūdimiuose - dažniau ryte ir pirmoje dienos pusėje, retkarčiais - vakare.
Mergina šyptelėjo: "Nesu rasistė, bet gerų žodžių, deja, nedaug galėčiau pasakyti. Tiesa, išvykstant iš viešbučio, belaukiant autobuso užkalbino malonus jaunuolis. Išgirdęs, kad aš iš Lietuvos, jis pagyvėjo. Daugelis egzotiškų kraštų gyventojų, net ir nežinodami, kur yra Lietuva, įprastai linksi galva. Juodaodis iš Keiptauno išpyškino: "Jūs - iš Europos. Prabangi vakarienė turtingųjų rajono Camps Bay restoranuose kainuoja 150-160 litų. Ypač pigūs vaisiai ir daržovės.
tags: #pirmasis #europieciu #ikurtas #miestas #pietu #afrikoje