Po pirties kūnas atsiduoda lengvumui, o protas nurimsta. Tai ritualas, kuris atveria kvėpavimą, išvalo mintis ir leidžia atsikvėpti nuo kasdienybės. Pirtis - tai daugiau nei kūno prausimas. Kad pirties arbatos teiktų daugiau naudos jūsų sveikatai, jas reikia tinkamai paruošti ir gerti. Šiame straipsnyje rasite, kokias žoleles rinktis, kokius mišinius maišyti, kaip ir kada gerti, kad nauda būtų ne tik maloni, bet ir pagrįsta.
Pirties ritualas ir arbatos svarba
Arbata nuo amžių vertinama kaip geriausias gėrimas pirtyje. Mokslininkų teigimu, joje yra labai daug naudingų medžiagų (eterinių aliejų, taninų, kofeino, įvairiausių vitaminų, mikroelementų ir kt.), papildančių gydomąjį pirties efektą. Pirties arbata turi skatinti prakaitavimą ir šalinti iš organizmo šlakus bei kitokius negerumus.
Kodėl arbata - geriausias pasirinkimas pirtyje?
Kadaise, kol pirtyje buvo tik „pradinukas“, pirmo Lietuvos pirtininkų festivalio organizatorius Jonas Novogreckis daug įvairiausių pirties gėrimų išbandė. Ir mineralinio vandens, ir sulčių į pirtis nešėsi, kol galiausiai suprato, jog tai tik neišmanėliams. Pirties gėrimas turi skatinti prakaitavimą, varyti iš organizmo šlakus, o tam labiausiai tinka arbata.
Arbata pirtyje nėra dabarties ponų pramanas. Ji nuo amžių glūdumos yra vertinama kaip geriausias gėrimas pirtyje, nes arbata turi labai daug naudingų medžiagų (eterinių aliejų, taninų, kofeino, įvairiausių vitaminų, mikroelementų ir kt.), papildančių gydomąjį pirties efektą.
Žolelių arbatos ne tik padeda atkurti skysčių balansą, bet ir ramina organizmą, mažina uždegiminius procesus, skatina švelnų detoksikacijos procesą. Be to, arbatos ritualas pats savaime - tai tarsi pirties dalis.
Skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimas
Pirtyje netenkame nemažai skysčių ir elektrolitų. Su prakaitu išsineša natris, kalis, magnis - medžiagos, nuo kurių priklauso širdies darbas, raumenų veikla ir nervų sistemos balansas. Pirties metu organizmas netenka daug skysčių, kartu su jais - ir svarbių mineralų, tokių kaip kalis, natris, magnis. Todėl labai svarbu tinkamai atsigerti po pirties, bet dar geriau - padaryti tai su nauda sveikatai.
Kaip teisingai paruošti ir gerti pirties arbatą?
Kad arbatos gėrimas būtų malonus ir sveikas, ruoškite ją laikydamiesi kelių taisyklių. Tikri pirties mėgėjai žino, kad arbatą reikia gerti šviežią.
Vantos lapas. Iš ko gaminama pirties arbata?
Arbatos plikymo taisyklės
- Šviežumas: Arbatą užplikius reikia laikyti tik 5-6 minutes, nes palaikius ilgiau, ji praras daug gerųjų savo savybių ir, užuot tonizavusi organizmo veiklą, ims slopinti ją, netgi gali pabloginti savijautą. Tikri pirties mėgėjai žino, kad arbatą reikia gerti šviežią, žoleles užplikus laikyti tik 5-6 minutes, kad pritrauktų.
- Proporcijos: Kiekvienam 150 ml vandens naudokite maždaug 5 g juodosios arba žaliosios arbatos. Likusius ingredientus (vaistažoles, medų) galima dėti pagal nurodymus arba pagal skonį. Proporcijos „dalis“ leidžia lengvai pritaikyti - pavyzdžiui, 2 šaukštai + 1 šaukštas + 1 šaukštas.
- Vanduo: Arbatą užplikykite geros kokybės švariu vandeniu. Arbatai užvirinti naudojamas verdantis vanduo.
- Išankstinis paruošimas: Arbatą užplikykite iš anksto - žolelės išskirs daugiau naudingų medžiagų, o skonis bus sodresnis. Vartojimui norimas arbatos kiekis supilamas į puodelį ir praskiedžiamas šiltu vandeniu.
- Laikymas: Galiojimas: 6-12 mėn.
Pirties arbatos gėrimo rekomendacijos
- Kada gerti: Geriausias metas mėgautis arbata po pirties - praėjus kelioms minutėms po paskutinio garo. Leiskite kūnui šiek tiek atvėsti, įsitaisykite jaukiai, apsigaubkite rankšluosčiu ar chalatu ir tik tada imkitės puodelio.
- Gerkite lėtai: Arbatą gerkite lėtai, neskubėdami. Taip geriau atkuriamas vandens balansas po to, kai pirtyje netenkama daug skysčių.
- Kiekis: Kiekis: 300-600 ml per pirmą valandą po pirties, priklausomai nuo prakaitavimo ir kūno masės. Pirmą valandą po pirties 300-600 ml yra saugus orientyras. Toliau - pagal troškulį. Išgerkite ne daugiau kaip 1,5 litro. Išgėrus per daug skysčių, padidėja krūvis širdžiai ir gali atsirasti tinimas.
- Temperatūra: Gerkite drungną arbatą. Nereikėtų gerti labai karštos arbatos - geriau, kad ji būtų šiltoka. Geriant per karštą, kūnas perkaista, o geriant per šaltą - gali skaudėti gerklę.
- Priedai: Šaukštelis medaus į puodelį suteiks skonio ir šiek tiek energijos. Nedėkite per daug cukraus (geriau dėti šiek tiek medaus). Druska: 1-2 g į 1 l ąsotį - kai daug prakaitavai.
Karšta ar šalta arbata?
Kokią arbatą pirtyje sveikiausia gerti: šaltą ar karštą? Atsakymą į šį klausimą pirties mėgėjams padėjo rasti Harvardo universiteto mokslininkai, atlikę bandymą: vieną žmonių grupę pirtyje girdė lediniu vandeniu, o kitą grupę - karšta arbata. Paaiškėjo, jog nuo šalto vandens temperatūra sumažėjo tik burnoje, o nuo karštos arbatos po 15 minučių viso kūno temperatūra nukrito 1-2 laipsniais. Amerikiečių mokslininkai, atliko tyrimą: vienai grupei pasiūlė gerti šaltus skysčius, o kitai - karštą arbatą. Buvo įrodyta, kad šalti gėrimai mažina temperatūrą tik burnoje, o karšta arbata 1-2 °C sumažina viso kūno temperatūrą. Todėl arbata yra geriausias gėrimas pirtyje, ypač pridėjus juodųjų serbentų lapų, aviečių, braškių ir medaus.
Ko vengti geriant arbatą pirtyje?
- Per stipri arbata: Svarbu nepasidaryti per stiprios arbatos, nes tuomet daug lengviau perdozuoti. Skaičiuojama, kad jei suvartosime virš 600 mg juodos arbatos (tai maždaug 10 vidutinio dydžio arbatos puodukų), gali pasireikšti hiperaktyvumas, nemiga, galvos skausmai, raumenų drebėjimas ar sustiprėti širdies plakimas.
- Tuščias skrandis: Negerti daug juodos ar žalios arbatos tuščiu skrandžiu - tai gali sukelti pykinimą ir blogą savijautą.
- Kofeinas: Galima, tačiau geriau rinktis be kofeino, ypač vakare. Venkite stiprių juodųjų arbatų ar gėrimų su kofeinu - po pirties kūnas nori ramybės, o ne stimuliacijos.
- Anemija: Žaliosios arbatos nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti žmonėms, sergantiems anemija, nes geriant šio gėrimo perteklių blogiau pasisavinamas kalcis ir geležis.
- Alkoholis: Geriau - ne. Alkoholis skatina dehidrataciją ir apkrauna širdies-kraujagyslių sistemą. Alkoholis pirtyje nerekomenduojamas. „Alkoholis pirtyje - tai pirties įžeidimas,“ - it kirviu nukerta pirtininkas. Kas kita, jei tuo pasimėgaujama po pirties, tarsi užbaigiant ritualą, tačiau visuomet - tik jaučiant saiką. Dauguma vyrų net neįsivaizduoja pirties be alaus, kuris, pasak žinovų, iš tikrųjų nėra pirties gėrimas. Lygiai taip pat pirčiai netinka ir ruginukė.
- Alergijos ir kontraindikacijos: Žolelės veikia švelniai, tačiau tai - aktyvūs augalai. Vingiorykštė: gali netikti alergiškiems salicilatams, vartojantiems antikoaguliantus.
Pirties arbatos rūšys ir jų nauda
Jeigu paklaustumėte patyrusių pirtininkų, kokia arbata po pirties skaniausia ir naudingiausia - atsakymai būtų įvairūs, bet visada sukasi aplink natūralias žoleles. Tinkamai suderintos žolelės sustiprina viena kitos poveikį ir sukuria harmoningą skonį. Nors vienos žolelės turi stiprų poveikį, dar geresnis efektas pasiekiamas, kai jas sujungiame į tinkamus mišinius. Proporcijas galima reguliuoti pagal skonį - vieni mėgsta ryškesnius aromatus, kiti renkasi švelnesnius tonus.
Klasikinės arbatos
Verta pasidomėti konkrečia arbatos nauda sveikatai.
Juodoji arbata
Juodoji arbata stimuliuoja mūsų organizmą, suteikia energijos, didina koncentraciją, greitina skrandžio veiklą, mažina stresą, mažina kraujospūdį, dėl jos mažiau genda dantys, mažėja kraujo krešulių susidarymo rizika, o stiprus užpilas gali net sumažinti susirgimo vėžiu riziką. Juodosios arbatos kompresai mažina akių paburkimą ir paraudimą.
Žalioji arbata
Žalioji arbata pasižymi antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu, padeda atsikratyti organizmo nešvarumų, mažina cholesterolio kiekį, mažina vėžio riziką, saugo dantis nuo ėduonies, padeda mažinti stresą, turi priešvėžinį poveikį ir, kaip ir juodoji arbata, padeda esant akių problemoms. Pavyzdžiui, sergant konjunktyvitu verta plauti akis žaliąja arbata. Žalioji arbata grožio procedūroms taip pat labai tinka pirtyje - iš jos galima pasigaminti veido ir plaukų kaukes, kūno šveitiklius ir kt. Žalioji arbata apskritai netgi vadinama jaunystės eliksyru. Ji ne tik skatina prakaitavimą, bet ir valo poras, drėkina odą, daro ją elastingą.
Baltoji arbata
Baltoji arbata yra tokia stimuliuojanti, kad gali sėkmingai pakeisti kavą. Kaip ir anksčiau aprašytos rūšys, ji padeda susikaupti ir turi antioksidantų, kurie užkerta kelią vėžinių ląstelių augimui. Be to, geriant baltąją arbatą, sulėtėja odos senėjimo procesai, pagerėja imuninė sistema, t. y. padidėja organizmo atsparumas, ir nurimsta nervingumas.
Raudonoji arbata
Raudonoji arbata yra idealus gėrimas norintiems sulieknėti. Ji greitina medžiagų apykaitą, valo organizmą ir padeda deginti riebalus. Raudonojoje arbatoje, kaip ir kitose arbatose, taip pat yra fluorido arba teino. Verta atsiminti, kad ji yra diuretikas ir padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Raudonosios arbatos dėka pagerėja mūsų nuotaika ir atmintis.
Vaistažolių arbatos ir jų galia
Tai neatsiejama pirties ritualo dalis. Žolelių arbatos ne tik padeda atkurti skysčių balansą, bet ir ramina organizmą, mažina uždegiminius procesus, skatina švelnų detoksikacijos procesą. Tinkamai parinktos žolelės padeda atstatyti organizmo balansą, nuramina, atgaivina arba tonizuoja. Gamtos vaistinėje nėra nė vieno nenaudingo augalo. Visi jie, jei tik tinkamai paruošti ir naudojami, tarnauja žmogaus sveikatai.
| Vaistažolė | Pagrindinė nauda | Plikymo rekomendacija (apytiksliai) |
|---|---|---|
| Liepų žiedai | Skatina prakaitavimą, palengvina kosulį, gerklės skausmą, ramina sudirgimą. | 1-2 a. š. / 250 ml vandens |
| Ramunėlės | Priešuždegiminis, antispazminis, skausmą malšinantis, gerina virškinimą, stiprina imunitetą. | 1 a. š. / 250 ml vandens |
| Pipirmėtės | Gerina virškinimą, atgaivina, palengvina persivalgymo pasekmes. | 1-2 a. š. / 250 ml vandens |
| Medetkos | Slopina uždegimą, stiprina organizmą. | 1 a. š. / 250 ml vandens |
| Melisa | Padeda atsipalaiduoti, mažina nervinę įtampą, ramina. | 1-1,5 a. š. / 250 ml vandens |
| Jonažolė | Mažina depresiją, nerimą. | 1 a. š. / 250 ml vandens |
| Erškėtrožės (vaisiai) | Gausu vitaminų C, B, K, P, tinka nuo peršalimo. | 1-2 a. š. smulkintų vaisių / 250 ml vandens |
| Čiobreliai | Padeda nuo kosulio. | 0,5-1 a. š. / 250 ml vandens |
| Gaurometis | Ramina, atpalaiduoja (naudojamas ir šaltoms užpiltinėms). | 2 a. š. / 500 ml šalto vandens (šaltai užpiltinei) |
| Vingiorykštė | Skatina prakaitavimą (atsargiai su alergijomis salicilatams). | Žr. specialius receptus |
Pirties arbatų receptai ir mišiniai
Iš ko geriausia ruošti pirties arbatas? Ogi nelygu, ko iš gėrimo tikiesi. Žolelių arba gaivinančios arbatos tinka pirmiesiems peršalimo simptomams mažinti. Jei norite numesti svorio, galite derinti pirtį, šveitimą ir specialius arbatos preparatus, skirtus svoriui mažinti.
„PIRČIAI“ arbata
Kvapnus, šildantis, atpalaiduojantis žolelių mišinys, tinkamas tiek gerti, tiek naudoti inhaliacijoms ant pirties akmenų. Paruošimas: 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 300 ml karšto vandens. Pirmąkart - vandeniu, praaušusiu iki ~85°C, antrąkart - verdančiu. Kiekvieną kartą leiskite pritraukti 3-7 minutes.
Arbata su mėtomis ir melisomis
Juodoji arba žalioji arbata verdama su mėtų arba melisos lapeliais. Kiekis priklauso nuo pageidavimų - kuo daugiau žolelių, tuo ryškesnis skonis. Galima įpilti abiejų žolelių vienu metu. Po 10-15 min virimo, arbata skiedžiama vandeniu ir geriama. Ši arbata veikia raminamai ir stiprina emocinę pusiausvyrą. Ją taip pat galima ruošti vien tik su žolelėmis, nededant juodosios ar žaliosios arbatos.
Arbata su ramunėlėmis
Verdant juodąją arba žaliąją arbatą, lygiomis dalimis dedama ramunėlių žiedų. Papildomai galima dėti po mažą šaukštelį jonažolių ir šalavijo. Kai arbata įgauna spalvą ir skonį, ją galima gerti ir pačioje pirtyje. Toks gėrimas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir stiprina imuninę sistemą.
Arbata su serbentų ir vyšnių lapais
Juodoji arba žalioji arbata verdama kaip įprastai, į ją įdedant serbentų ir vyšnių lapų santykiu 1:2. Ją reikia pavirti apie 15 minučių. Šią arbatą geriau gerti po pirties - ji malšina troškulį.
Arbata su liepžiedžiais ir serbentų lapais
Paruošti reikia šių ingredientų: lygiomis dalimis juodosios arba žaliosios arbatos lapų, liepžiedžių bei serbentų lapų. Sumaišykite visus ingredientus ir užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 15 minutes. Šią arbatą geriau gerti prieš pirtį, nes ji pasižymi sausinančiomis savybėmis.
Arbata su medumi ir imbieru
Gėrimui pasigaminti reikės šių ingredientų: 2 šaukštų šviežio imbiero, 2 šaukštų medaus ir vieno šaukšto citrinos sulčių. Visus ingredientus sumaišykite ir užpilkite 0,5-1 l verdančio vandens. Palikite pritraukti 15 minučių. Galima naudoti ir prieš maudynes, ir po jų. Šis gėrimas greitina medžiagų apykaitos procesus, todėl skatina lieknėjimą.
Arbata su erškėtuogėmis
Gėrimui paruošti reikės: 2-4 valgomųjų šaukštų šviežių, šaldytų arba liofilizuotų aviečių, 2-4 valgomųjų šaukštų erškėtuogių, 1 šaukšto medaus. Viską sumaišykite ir užpilkite 0,5-1 l verdančio vandens. Plikyti reikia apie 30-45 minutes, todėl šią arbatą pasiruoškite iš anksto. Šį gėrimą geriau gerti šiltą po pirties. Patarimas: kad nebūtų per rūgštu, erškėtuoges užpilk pirmas, po 5 min.
Vanilinė arbata nuotaikai pakelti
Ši arbata puikiais tiks emocinei būklei pagerinti, nuotaikai pakelti. Užplikykite vidutinio stiprumo žaliąją arba juodąją arbatą ir įdėkite vanilės lazdelę. Palaukite 15 minučių ir gerkite arbatą šiltą, galima pagardinti medumi.
Kinrožių arbata tonusui
Ši arbata padeda sumažinti nuovargį ir padidinti gyvybingumą. Sudedamosios dalys: vidutinio stiprumo kinrožių arbata, cinamonas, gvazdikėliai, 0,5 šaukštelio šviežio imbiero, pora mėtų lapelių (arba daugiau pagal skonį). Sumaišykite ingredientus, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite 10-15 minučių. Praėjus šiam laikui, paruoškite gėrimą į puodelį supildami gautą arbatą ir vandenį. Pagal skonį galima įdėti medaus arba cukraus.
Kiti gėrimai pirčiai
Nors arbata yra geriausias pasirinkimas, yra ir kitų gėrimų, kuriais galite mėgautis pirtyje saikingai.
Sula
Ne paslaptis, kad į pirtis dažniau nei arbata atklysta kitokie, taip pat žmogų sveikatinantys gėrimai. Tikri pirties mėgėjai žino, kaip pirtyje gera gardžiuotis sula. Bet iš kur jos tokiu metu paimsi, jei geriausia sula yra tik šviežia, o tokios jos galima turėti vos 2-3 savaites pavasarį. Tiesa, yra žmonių, mokančių sulą išlaikyti ir ilgesnį laiką. Užraugtą ją su grūdais ar kitais priedais statinėse galima išlaikyti iki 3-5 mėnesių. Tačiau tokiu metų laiku kaip šis ir raugintos sulos atsargos jau yra išsekusios. Dar galima sulą konservuoti, tačiau iš jos tiek naudos, kaip ir iš pasaldinto vandens. Visgi žinant vertingąsias sulos savybes ir tai, kad ji gerina medžiagų apykaitą, stiprina visą organizmą, gydo inkstų akmenligę, lengvina reumato skausmą, nereikėtų praleisti progos šiuo gėrimu pasilepinti bent pavasariais, per sulos varvėjimo metą.
Gira
Gerą girą gera gerti. Ko gero, nerasime žmogaus dar negirdėjusio apie teigiamą giros poveikį sveikatai. Šis gėrimas Lietuvoje yra toks senas kaip ir pati tauta. Kokių tik giros ruošimo receptų nežinoma, iš ko tik ji negaminama: iš įvairiausių uogų ir medaus, iš vaisių ir duonos, iš žiedų pumpurų ir javų, iš vaistažolių ir salyklų. Amžių amžius po pirties lietuviams vienintelis gėrimas tebuvo gira, kuri greičiausiai atkurdavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį. Ilgą laiką įvairios giros buvo naudojamos peršalimui gydyti, nuo karščiavimo, įvairių virškinimo trakto sutrikimų ir netgi nuo vandenligės. Tačiau J.Novogreckis perspėja, kad pirčiai visiškai netinka giros iš mūsų parduotuvių lentynų. Tose girose yra daug žmogaus organizmui nereikalingų priedų. Pirčiai tinka tik tai, kas yra natūralu.
Vanduo
Pirties metu organizmas netenka daug skysčių, kartu su jais - ir svarbių mineralų, tokių kaip kalis, natris, magnis. Todėl labai svarbu tinkamai atsigerti po pirties, bet dar geriau - padaryti tai su nauda sveikatai. Mineralinis vanduo ar elektrolitų tirpalai puikiai tinka mineralų balansui atstatyti.
Pirties nauda organizmui ir bendros rekomendacijos
Pirtis - tai ne tik kūno prausimas, bet ir ritualas, atveriantis kvėpavimą, išvalantis mintis ir leidžiantis atsikvėpti nuo kasdienybės. Po gero pirties seanso kūnas atsidėkoja - jaučiame atsipalaidavimą, lengvumą, švarą. Vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Laura Strašauskaitė pirties fenomeną, jo įvairialypę naudą organizmui atrado domėdamasi holistiniu požiūriu į žmogaus sveikatą. „Pats geriausias garsas pirtyje yra tyla. Tai - tikriausia lietuviška meditacija, kai žmogų, pavargusį nuo aplinkos triukšmo, pirtyje pasitinka ramybė", - neabejoja L. Strašauskaitė.
Pirties poveikis sveikatai
- Detoksikacija: „Kaip automobiliui reikia keisti tepalo filtrus, taip ir kiekvienam žmogui būtinas reguliarus išsivalymas. Bent kartą per savaitę apsilankyti pirtyje ir atsikratyti nereikalingų medžiagų, šlakų organizmui tiesiog būtina.“ Negana to, per prakaitą pasišalina apie 70 įvairių junginių, šlakų, toksinų.
- Širdies ir kraujagyslių sistema: Kaitinantis pirtyje aktyvuojama simpatinė nervų sistema, taip pat išsiplečia kraujagyslės, suaktyvėja kraujotaka, dalis kraujo suteka į periferiją. Pirtis sukelia panašų efektą kaip vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla, nes kaitinantis, širdis intensyviai dirba ir turi greičiau varinėti kraują. Pagal širdies susitraukimo dažnį, tai prilygsta kardiotreniruotei. „Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pirtis pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą bei mažina širdies ligų riziką. Buvo nustatytas ryšys tarp reguliarių, 2-3 kartų per savaitę maudynių saunoje ir penktadaliu mažesnės širdies sustojimo ir koronarinės širdies ligos rizikos. Tie, kurie lankėsi pirtyje 4-7 kartus per savaitę, pasižymėjo net 63 proc. mažesne rizika.“
- Imunitetas: Padidėjusi kūno temperatūra stiprina imunitetą, skatina baltųjų kraujo kūnelių, limfocitų, neutrofilų, interferonų, naikinančių gripo sukėlėjus, gamybą. Žmogaus ląstelių eksperimentai atskleidė, kad hipertermija sustiprina antivirusinį interferonų poveikį 3-10 kartų.
- Skausmo malšinimas: Pirtis gali turėti skausmą malšinantį poveikį, kurį atspindi padidėjęs endorfinų kiekis kraujyje. Nuo šilumos atsipalaiduoja raumenys, todėl sumažėja skausmas, išsisklaido toksinų sankaupos, tad pirtis labai tinka po fizinio krūvio.
- Termoreguliacija: Būnant pirtyje, taip pat vyksta kūno termoreguliacija - fiziologinis, tiek žinduoliams, tiek paukščiams būdingas gebėjimas palaikyti santykinai pastovią kūno temperatūrą.
- Odos priežiūra: Pirties malonumai odą veikia teigiamai. Kiekvieno apsilankymo pirtyje metu V. Dabašauskas rekomenduoja nušveisti kūną rupia druska. „Taip atsikratoma senos odos, atsidaro poros ir lengviau prakaituojama“. Po šių procedūrų vis tiek patartina nusiprausti po dušu, nusišveisti švelnios tekstūros kūno šveitikliais, savo sudėtyje turinčiais vitamino E, įvairių aliejų, pavyzdžiui, kokosų. „Taip pat naudinga kūną palepinti maitinančiais kūno kremais ar losjonais, kurių sudėtyje būtų natūralių augalinių medžiagų: kokosų vandens, alavijo, avižų ar šlapalo. Pastarieji garsėja savo raminamosiomis bei apsauginėmis savybėmis, tad tinka ir itin sausai odai."
Svarbu prisiminti
- Temperatūra ir drėgmė: Sausame karštyje žmogaus organizmas toleruoja žymiai aukštesnę temperatūrą - iki 130°C, o drėgnoje pirtyje toleruojama apie 60°C temperatūra. „Daugelis lankytojų, įkišę nosį į „Pusiaujo spinduliais“ parke vadinamą infraraudonųjų spindulių pirtį, gūžteli pečiais ir mieliau veria tradicinių pirčių duris.“ Organizmas negauna jokio šoko, o šyla palengva, palaipsniui. „Šio tipo pirtys yra ypač draugiškos žmogaus organizmui - jos pilno pirties efekto padeda pasiekti mažiausiai apkraudamos širdį. Karštis pradeda pilti maždaug po penkiolikos minučių, praleistų tokioje pirtyje.“
- Pirties trukmė: „Pačiose pirtyse rekomenduočiau iš viso praleisti ne daugiau 40 minučių. Sena taisyklė sako, kad geriausia pirtyje būti tol, kol pačiam malonu.“ „Kiek galime išbūti pirtyje, priklauso nuo dviejų faktorių: vidinės kūno temperatūros ir širdies susitraukimo dažnio. Reikia klausyti savo organizmo - tik įėjus į pirtį, kūnas iškart pajunta karštį ir atitinkamai reaguoja.“
- Atsivėsinimas po pirties: Anot vaistininkės, įprastai, išėjus iš pirties, širdis nurimsta, nors kraujagyslės vis dar būna išsiplėtusios, tad arterinis kraujo spaudimas krenta. Anot jos, norėdami jį pakelti, turėtume stipriai atsivėsinti, pavyzdžiui, įlįsti į šaltą vandenį. Po pirties reikėtų persirengti sausais ir šiltais drabužiais, vengti skersvėjų ir staigaus temperatūros skirtumo, antraip kyla peršalimo rizika, ypač tiems, kurie nėra pratę, negrūdina organizmo.
- Kada nepatartina eiti į pirtį: Vaistininkė priduria, kad tam tikrais atvejais į pirtį eiti nepatartina. Šių pramogų reikėtų vengti karščiuojant, sergant užkrečiamomis odos, infekcinėmis bei kitomis ligomis, taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio.