Vėžiai - delikatesas, vertinamas gurmanų visame pasaulyje. Šviežiai sugauti ir tinkamai paruošti, jie tampa nepakartojamu patiekalu, ypač gamtoje. Šis straipsnis atskleis platelių vėžių virimo paslaptis ir tradicijas, siūlydamas keletą paprastų ir skanių receptų, kaip juos paruošti tiesiog gamtoje, naudojant minimalias priemones.
Plateliai vėžiai: delikatesas su istorija
Plateliai vėžiai - tai ne tik skanus patiekalas, bet ir dalis Lietuvos kulinarinio paveldo. Šimtmečius vėžiai buvo neatsiejama skandinavų virtuvės dalis, o viduramžiais Švedijoje jie puošė karališkosios šeimos ir aukštuomenės stalus. Plačiojoje visuomenėje vėžių valgymas išpopuliarėjo tik XIX amžiuje, kai daugybė ūkininkų, likusių be darbo, ėmėsi žvejybos. Dėl didelio populiarumo, XIX amžiaus pradžioje Švedijos vyriausybei teko įvesti upių vėžių gaudymo apribojimus, baiminantis, kad jie išnyks. Iki 1994 metų buvo draudžiama gaudyti vėžius iki pirmojo rugpjūčio trečiadienio 17 valandos, o sezonas galėjo trukti tik porą mėnesių. Dėl šios priežasties daugybė švedų rugpjūčio pradžioje ėmė švęsti „vėžių premjerą“ ir rengti vakarėlius, o vėžiai vėl tapo išskirtiniu ir itin paklausiu delikatesu. Šventės pavadinimas „kräftskiva“ atsirado XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Lietuvoje dar iki XX amžiaus vidurio, kol gamta alsuodavo gaivumu ir švara, ramiomis vasaros naktimis upių pakrantės sušvisdavo žibintų ir fakelų šviesomis. Tai vėžiautojai su specialiais tinklelį panašiais įrankiais eidavo gaudyti vėžių, mat vėžiai iš savo slėptuvių išlenda į šviesą ieškoti maisto. Tais laikais Lietuva buvo žinoma kaip vėžius eksportuojanti valstybė, o liepos antroje pusėje čia buvo rengiamos tikros vėžiavimo ir vėžių valgymo šventės. Jomis ypač garsėjo kalkingose Žemaitijos vietovėse bei Šiaurės Lietuvos karstiniame regione - Biržų apylinkėse - gyvenantys žmonės. Beje, čia dar iki mūsų dienų išlikęs paprotys rengti vėžių valgymo šventes.
Kaip virti vėžius gamtoje?
Virimas gamtoje reikalauja paprastumo ir efektyvumo. Štai keletas patarimų ir receptų:
Klasikinis vėžių virimo receptas
Tai paprastas ir patikrintas metodas, leidžiantis mėgautis tikruoju vėžių skoniu.
Reikalingi ingredientai:
- Švieži, gyvi vėžiai
- Vanduo
- Druska (apie 1-2 šaukštus litrui vandens)
- Krapai (švieži arba džiovinti)
- Lauro lapai
- Juodieji pipirai (žirneliai)
Gaminimo eiga:
- Užvirkite didelį puodą vandens.
- Į verdantį vandenį įberkite druskos, įdėkite krapų, laurų lapų ir pipirų.
- Atsargiai sudėkite gyvus vėžius į verdantį vandenį. Svarbu atminti, kad virti galima tik gyvus vėžius, nes negyvų vėžių mėsa greitai genda ir gali sukelti apsinuodijimą.
- Kai vanduo vėl užvirs, sumažinkite ugnį ir virkite apie 10-15 minučių, priklausomai nuo vėžių dydžio. Smulkūs iki 70 gramų vėžiai verdami iki 15 minučių, vidutinio dydžio vėžiai verdami 17-20 minučių, stambesni 100-110 gramų vėžiai verdami iki 25 minučių. Vėžiai yra išvirę, kai jų kiautai tampa ryškiai raudoni.
- Išgriebkite vėžius iš puodo ir patiekite karštus.
Vėžiai aluje
Šis receptas suteikia vėžiams ypatingo skonio, kuris puikiai dera su alumi.
Reikalingi ingredientai:
- Švieži, gyvi vėžiai
- Šviesus alus
- Vanduo
- Druska
- Krapai
- Česnakas
- Aitrioji paprika (nebūtinai)
Gaminimo eiga:
- Puode sumaišykite alų su vandeniu santykiu 1:1.
- Užvirkite alaus ir vandens mišinį.
- Į verdantį skystį įdėkite druskos, krapų, česnako skiltelių, lauro lapų ir, jei pageidaujate, aštriosios paprikos.
- Sudėkite gyvus vėžius į verdantį skystį.
- Virimo laikas - apie 10-15 minučių, kol vėžiai paraudonuos.
- Patiekite vėžius karštus, apibarstytus šviežiais krapais.
Vėžiai su citrina
Citrinos sultys suteikia vėžiams gaivumo ir lengvo rūgštumo.
Reikalingi ingredientai:
- Švieži, gyvi vėžiai
- Vanduo
- Druska
- Krapai
- Lauro lapai
- Juodieji pipirai (žirneliai)
- Citrina
Gaminimo eiga:
- Paruoškite vandenį su druska ir prieskoniais, kaip aprašyta klasikiniame recepte.
- Į verdantį vandenį įdėkite citrinos griežinėlių arba įspauskite citrinos sulčių.
- Sudėkite gyvus vėžius į verdantį vandenį.
- Virimo laikas - apie 10-15 minučių.
- Patiekite vėžius karštus, apibarstytus šviežiais krapais ir su citrinos skiltelėmis.
Vėžių paruošimas prieš virimą
Prieš verdant, vėžius reikia tinkamai paruošti. Štai keletas svarbių žingsnių:
- Nuplaukite vėžius: Kruopščiai nuplaukite vėžius šaltu vandeniu, pašalindami purvą ir smėlį.
- Patikrinkite gyvybingumą: Įsitikinkite, kad vėžiai yra gyvi prieš verdant. Gyvi vėžiai aktyviai reaguoja į dirgiklius, o jų uodegėlė būna susirietusi.
- Laikykite vėžius šaltai: Jei vėžių verdant ne iš karto, laikykite juos šaltai, kad išliktų švieži. Paprastai vėžiai laikomi drėgnomis samanomis ar šviežiais lapais išklotose dėžutėse vėsiame rūsyje ar šaldytuve, daržovių skyriuje (+6 °C temperatūroje). Svarbu juos dėti pilveliais į apačią, nes apversti jie patys neatsiverčia ir greitai žūva.
Vėžių valgymo tradicijos
Vėžių valgymas - tai ne tik maistas, bet ir socialinis ritualas. Švedijoje „kräftskiva“ šventė yra svarbi vasaros pabaigos tradicija, sukviečianti draugus ir šeimą prie gausaus stalo. Švedai sako, kad valgant vėžius nereikia būti mandagiems, o šliurpti beveik privaloma. Taip pat privalu daug linksmintis ir dainuoti. Vilniuje vyksiančioje šventėje svečiams bus pateikta instrukcija, kaip tinkamai išlukštenti vėžį.
Valgant vėžius, svarbu turėti specialią lėkštę vėžių kiautams ir kitoms atliekoms dėti, taip pat dubenėlį su citrina parūgštintu vandeniu pirštams nusiplauti. Kiekvienas valgantysis vėžio mėsą iš kiauto išsiima pats. Tam patiekiama speciali šakutė su dviem nedideliais riestais danteliais ir peiliukas žnyplių šarvams sutraiškyti.
Žinomas tam tikras vėžio valgymo ritualas. Pirmiausia kaire ranka laikant vėžį už liemens, dešine ranka lankstoma uodegėlė tol, kol lūžta šarvas ir uodegėlė lengvai atsiskiria nuo liemens. Skystį, kuris yra krūtinėlės šarvuose, galima išgerti. Tada su peiliuku iš apačios įpjaunamas uodegos šarvas ir išimamas minkštimas. Žnyplės nusukamos nuo kūno, suimamos kaire ranka, o dešine specialiu peiliuku sutraiškomi jų šarvai, iš žnyplių minkštimas išimamas šakute.
Kaip gaudyti Vėžius? Praktiški patarimai - Gabrielius Ser
Vėžių mitybinė vertė
Plačiažnyplių vėžių mėsoje yra net 16-20% lengvai įsisavinamų baltymų, vos 0,5% riebalų, 1% angliavandenių, 6,6-7,5% mineralinių medžiagų (tarp jų 60mg/100 g kalcio), net 30 000 T.V. vitamino A, 0,15 mg B1, 0,13 mg B2, 60 mg C. Vėžio mėsa nekaloringa: 100 g turi tik 75 kcal.
Šarvai, kuriuose gausu kalcio ir kitų mineralinių medžiagų, gali būti panaudoti vėžio sviestui gaminti. Taip maisto racioną galima papildyti organizmui naudingais mineralais. Vėžių lukštai taip pat gali būti panaudoti kaip priedas prie sriubų, kiaušiniams įdaryti, šaltiems užkandžiams, salotoms gaminti.
Vėžiavimas: ką svarbu žinoti?
Mėgėjiškos žvejybos taisyklėse nurodyta, kad plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius Lietuvoje gaudyti galima tik nuo liepos 16 iki spalio 15 dienos. Leidžiama per parą sugauti ne daugiau kaip 50 vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais - draudžiama. Įrankių turi būti ne daugiau nei nurodyta mėgėjiškos žvejybos taisyklėse - 5 bučiukai ar samteliai. Mažesni nei 10 cm plačiažnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.
Vėžiams patinka viskas, kas smirda. Nors susiruošus vėžiauti galima apsilankyti žvejybos parduotuvėje, vėžius galima vilioti ir savo „pasidarytais“ masalais. Dažniausiai vėžius traukia įvairūs sugedę maisto produktai, t. y. viskas, kas skleidžia stiprų kvapą. Reikia nepamiršti, kad po vandeniu visi kvapai susilpnėja, tad norint sugauti kuo daugiau vėžių, masalą reikėtų palaikyti kelias dienas, kad jis tikrai gerai pašvinktų. Geriausiai tinka įvairios žuvų liekanos.
Vėžių reikėtų ieškoti švariuose gėlo vandens telkiniuose. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau šių gyvių aptinkama ir Baltijos jūroje, ir miesto teritorijose esančiuose ne visai švariuose vandens telkiniuose. Tai vyksta dėl vadinamųjų invazinių - žymėtųjų ir rainuotųjų - vėžių atsiradimo Lietuvos vandens telkiniuose. Tikrųjų vietinių plačiažnyplių pastaruoju metu yra labai sumažėję. Invaziniai vėžiai užgožia tikruosius lietuviškus, t. y. vietinius plačiažnyplius vėžius.
tags: #plateliai #veziu #virimas #gamtoje #crayfish #cooking