Mėsa - produktas, lydintis žmoniją tūkstančius metų. Tačiau aplink ją nuolat sukasi ne tik kulinarinės tradicijos, bet ir įvairūs pokštai, mitai bei kontroversijos. Net ir su mėsa susiję žodžiai ir posakiai turi savitą istoriją.
Mėsos skandalai: kai pokštai tampa realybe
Deja, kartais pokštai apie mėsą tampa nemalonia realybe. Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai pirkėjai maisto produktuose aptinka netikėtų ir nemalonių "priedų".
„Apsipirkome Šiauliuose. Buvome nustebinti keisto radinio - raikytame batone buvo supjaustytas ir didžiulis porolono gabalas“, - nuotrauką išplatinusi moteris visiems guodėsi, kad liko be pusryčių.
Klaipėdietis ekologiškoje skilandžioje dešroje rado mėlynos guminės pirštinės gabalą ir kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Tokie radiniai ne tik kelia pasibaisėjimą, bet ir rimtai kenkia gamintojų reputacijai. Ūkininkė Audronė Žilienė, garsėjanti savo ekologiškais mėsos gaminiais, įsitikinusi, kad jai piktą pokštą galėjo iškrėsti konkurentai. Bendrovės „Utenos duona“ direktorius Vilius Jasiūnas teigė, kad po incidento su porolonu, neva įkeptu į batoną, įmonėje buvo atlikta bandymų. Tačiau nepavyko įgrūsti porolono į tešlą - įranga jį iškart išspjaudavo lauk. Anot jo, neatmestina, kad tai - konkurentų darbas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius teigia, kad išpuolių prieš gamintojus daugėja. Pasak jo, yra žmonių, kurie turi psichologinių problemų ir elgiasi taip, kad, apjuodinę kitus, atkreiptų į save dėmesį.
Vienas Šakių laikraščio balandžio 1-osios pokštas apie afrikinio kiaulių maro židinį rajono kiaulių komplekse, gali atsirūgti visai Lietuvai. „Juk visi atlieka žiniasklaidos monitoringą. Man paskambino iš EK ir sako: Jonai, kodėl nuslėpei (naują židinį - DELFI)? Aš jiems aiškinu, kad tai yra bajeris, o jie sako, kad čia ne juokai. Be to, kitose Europos šalyse apskritai nėra Balandžio 1-osios tradicijos. Juk tai yra tas pats, kaip parašyti, kad kažkur yra padėta bomba. Tokiais dalykais juokauti negalima“, - tvirtino VMVT vadovas Jonas Milius.
„Taip, juk ir Europa, ir Rusija turi žiniasklaidos stebėseną. Tokiais dalykais juokauti yra nesąmonė“, - dėstė jis. Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas teigė, kad tokios publikacijos gali lemti ir papildomus Rusijos veiksmus. „Nuo kada balandžio 1-oji oficialiai yra diena, kai galima taip pokštauti? (…) Jie (Rusijos tarnybos - DELFI) viską seka, kas pas mus dedasi ir reaguoja. Niekam nepaaiškinsi, kai tau uždarys eksportą ir pasakys, kad jūs nekontroliuojate situacijos. Pasekmę matote, juk virtų dešrų Rusijai mes neparduodame“, - DELFI tvirtino jis.
Mėsa ir ekologija: ar tikrai turime atsisakyti kepsnio?
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie mėsos gamybos poveikį aplinkai. Teigiama, kad gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, miškų kirtimo ir vandens taršos. Ar tai reiškia, kad turime visiškai atsisakyti mėsos?
Balandžio 1 d. pasirodė rašinys apie tariamus JAV ketinimus po poros metų atsisakyti tikros mėsos ir ją pakeisti augaliniais pakaitalais. Nors tai tebuvo pokštas, jis atspindi visuomenėje vyraujančias baimes ir diskusijas apie mėsos ateitį. Šis rašinys, pasirodęs balandžio 1 d., po kurio laiko, greičiausiai neatkreipus dėmesio į publikavimo datą bei įspėjimą netikėti, juo imta dalytis socialiniuose tinkluose. „Jungtinės Valstijos uždraus tikrą mėsą“, - skelbė tinklalapyje „VerveTimes“, skyrelyje apie sveikatą, pasirodžiusios publikacijos antraštė.
„Fantastika taps realybe“ Rašinys apie tariamus JAV ketinimus po poros metų atsisakyti tikros mėsos ir ją pakeisti augaliniais pakaitalais. Draudimas esą turėtų įsigalioti 2024 m. balandžio 1 d. Kartu paaiškinta, kad sprendimas priimtas dėl pasikartojančių Billo Gateso viešų raginimų Vakarų pasauliui nustoti valgyti tikrą mėsą ir vietoj to pereiti prie laboratorijoje užaugintos sintetinės „jautienos“.
Toliau primenama, kad jautienos gamyba laikoma pagrindiniu klimato kaitos kaltininku. Anot Kalifornijos universiteto Daviso, „galvijai yra Nr. 1 žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis visame pasaulyje“. Viena karvė atrajodama esą paskleidžia apie 100 kg metano per metus. Šio universiteto Gyvūnų mokslo katedros profesoriaus, oro kokybės specialisto Franko Mitloehnerio žodžiais, metanas iš galvijų gyvena trumpiau nei anglies dioksidas, bet 28 kartus stipriau šildo atmosferą.
Ekspertų teigimu, pagrindinė klimato pokyčių priežastis yra vadinamasis šiltnamio efektas. Kai kurios atmosferoje esančios dujos veikia lyg šiltnamio stiklas - sulaiko Saulės šilumą ir neleidžia jai grįžti į kosmosą, dėl to temperatūra planetoje po truputį kyla. Mėsa „kalta“ dėl bemaž 60 proc. šių dujų. O mėsos gamyba visame pasaulyje sukelia dukart daugiau taršos nei augalinio maisto, teigiama pernai „Nature Food“ paskelbtuose vieno tyrimo rezultatuose. Visa maisto gamybos sistema (žemės ūkio technikos naudojimas, trąšų purškimas, produktų transportavimas ir pan.), nulemia 17,3 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Berlyno Humboldto universiteto tvaraus žemės naudojimo ir klimato kaitos profesorius, Potsdamo klimato įtakos instituto tyrėjas Hermannas Lotze-Campenas jau prieš daugiau nei trejus metus paragino turtingesnių šalių gyventojus kuo greičiau sumažinti mėsos vartojimą iki 600 g, o vėliau - iki 300 g per savaitę. Palyginimui - nemažai mėsos suvalgantiems vokiečiams tai reikštų pirmiausiai savo porcijas sumažinti perpus, o ilgainiui kas savaitę apsiriboti 2-3 nedideliais patiekalais.
Jungtinėje Karalystėje mėsos suvartojimas per praėjusį dešimtmetį sumažėjo beveik penktadaliu. Tačiau, nors valgoma mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos, baltos mėsos populiarumas išaugo.
„Suprasdamas, kad tokių gyvulinės kilmės produktų, kaip pienas, pasterizavimas nepakankamai apsaugotų žmonių sveikatą, JAV Žemės ūkio departamentas 2014 m. pasiūlė kovoti su brangių per maistą plintančių ligų šaltiniu Nr. 1 - žalia mėsa - nustatant žalios mėsos pardavimo apribojimus. Pasiūlymas niekur nedingo, tačiau FDA dabar nurodo jį kaip dar vieną priežastį visiškai uždrausti natūralios mėsos pardavimą, - rašoma straipsnyje. - Jie teigia, kad laboratorijoje užauginta sintetinė „jautiena“ neturi nė vienos iš šių problemų dėl to, kad visas kiekvienos partijos sudedamąsias dalis galima atidžiai kontroliuoti.“
Cituojamoje pernai lyg tyčia taip pat balandžio 1 d. paskelbtoje organizacijos „Navdanya International“ ataskaitoje B.Gateso siūlymai pereiti prie netikros mėsos ir taip saugoti klimatą kritikuojami. Mat sintetinis maistas esą palieka dar didesnį vadinamąjį anglies pėdsaką (tai yra organizacijos, įvykio, asmens ar produkto poveikio aplinkai matas). Taip pat skaitykite: CO2 pėdsakais sekanti tinklaraštininkė: supratau, kad, norėdama gelbėti pasaulį, turiu keistis pati Be to, atkreiptas dėmesys, kad kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas, filantropas gyvena daugiau nei 6 tūkst. kv. m ploto name, o keliauja privačiu lėktuvu, kuriam vienai kelionės valandai reikia 1 840 l kuro. Tad esą ne jam reikėtų teikti siūlymus kovai su klimato kaita.
Laboratorijoje užauginta mėsa: fantastika tampa realybe?
Atsižvelgiant į aplinkosaugos problemas ir etinius gyvūnų gerovės klausimus, mokslininkai ieško alternatyvių būdų gaminti mėsą. Vienas iš perspektyviausių sprendimų - laboratorijoje užauginta mėsa.
Idėja auginti mėsą laboratorijoje nėra nauja, bet jos įkūnyjimas užtruko. Olandas Viljamas Van Eelenas, laboratorijoje auginamos mėsos krikštatėvis, šią idėją puoselėjo dešimtmečius.
Laboratorijoje auginamos mėsos gamybos procesas susideda iš keturių komponentų: kamieninių ląstelių, medijos (auginimo tirpalo), karkaso ir bioreaktoriaus. Nors technologija dar tik pradinėse stadijose, jos įgyvendinimo būdai yra labai įvairūs. Mokslininkai dirba su bendromis raumeninių ir riebalinių ląstelių kultūromis, kad užauginta mėsa būtų sultinga ir vizualiai pažįstama.
Straipsnyje pasakojama, kad „vakarykštė mokslinė fantastika gali tapti rytojaus realybe“ - kaip mėsos bus galima „užsiauginti“ tiesiog namie. Tačiau jis baigiamas priminimu, kad kol kas geriausias ir klimatui draugiškiausias pasirinkimas - pirkti maisto produktus iš vietos ūkininkų, kartu pateikta keletas nuorodų į tinklalapius, kur tokių ūkininkų ieškoti.
Mamuto mėsos kukulis: ar tai jau realybė?
Nyderlandų mokslo muziejuje pristatytas didžiulis mėsos kukulis, pagamintas iš mamuto mėsos, išaugintos naudojant DNR. Kukulį pagamino australų kompanija „Vow“. Atstovai tikina, kad tai - ne balandžio 1-osios pokštas, jie tiesiog norėję paskatinti diskusiją apie mėsos auginimą, ką laiko tvaresne tikros mėsos alternatyva.
Gaminant kukulį, į avies mėsos ląsteles suleido mamuto geno mioglobino. Kadangi „Vow“ gautoje DNR sekoje buvo spragų, dar suleido ir dramblio iš Afrikos DNR.
Taip pat skaitykite: CO2 pėdsakais sekanti tinklaraštininkė: supratau, kad, norėdama gelbėti pasaulį, turiu keistis pati Be to, atkreiptas dėmesys, kad kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas, filantropas gyvena daugiau nei 6 tūkst. kv. m ploto name, o keliauja privačiu lėktuvu, kuriam vienai kelionės valandai reikia 1 840 l kuro. Tad esą ne jam reikėtų teikti siūlymus kovai su klimato kaita.
Balandžio 1-osios rašinio pradžioje paminėtas „Didysis perkrovimas“ yra nuoroda į sąmokslo teoriją, kad įvairūs politikai, verslininkai, farmacijos kampanijos ir pan. siekia užvaldyti pasaulį, o tam esą buvo sugalvota COVID-19 pandemija. Daugiau apie programą ir jos taisykles - čia.
Frazeologizmas "patrankų mėsa". Šis posakis, reiškiantis nevertinamą karių gyvybę, turi kelis šimtus metų istoriją. Pirmą kartą jis pavartotas prieš 400 metų V. Šekspyro pjesėje "food for powder" (pažodžiui - "parako maistas"). Posakis plačiai vartotas XVIII amžiuje Prancūzijoje, prie jo paplitimo prisidėjo ir F. R. Šatobrianas.
Be to, kalbos pasaulis pilnas įdomybių, kurios netiesiogiai susijusios ir su mėsa. Pavyzdžiui, įdomu, koks žodis nuėjo kelią nuo kaktos iki meteorologijos termino? Arba, kuo virto XIX a. anglų studentų pokštas? Taip pat verta pasidomėti, kodėl kai kurie žodžiai kirčiuojami dvejopai? Žodis „akademija“ netgi kilo iš realios vietos Atėnuose.
Bet kokiu atveju, mėsa išlieka svarbiausiu maisto produktu daugelio žmonių mityboje, o diskusijos apie jos gamybą, poveikį aplinkai ir alternatyvas bus aktualios dar ilgą laiką.