Desertai gali būti ne tik šventinio stalo puošmena, dėmesio mylimiems žmonėms išraiška, bet ir būdas šiek tiek pasilepinti bei pasimėgauti akimirka, o taip pat patyrinėti skirtingų šalių kulinarines tradicijas. Tam nebūtina nukeliauti į kitus kraštus, nes jų įkvėptus desertus galima pasigaminti namuose.
Kulinarinių knygų autorė, maisto tinklaraštininkė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson siūlo išmėginti savo mėgstamus receptus, kuriuose prancūziškai desertų klasikai naują išraišką suteikia lietuviški akcentai. Anot B. Nicholson, desertai virtuvėje užima išties ypatingą vietą ir gali vainikuoti išskirtinę vakarienę ar paprasčiausiai tapti mažu kasdienybės malonumu. Tačiau jų nuostabumas geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai gardumynai vartojami saikingai, pasimėgaujant.
Beatos desertų gamybos filosofija: laikas, kokybė ir netobulumo žavesys
„Skubėjimas gaminant desertus, kaip ir bet kokius kitus patiekalus, yra didžiausia klaida. Juk maisto ruošimui ir kepinių gaminimui namuose atiduodame brangiausią savo turtą - laiką. Tad verta pasistengti, kad tas laikas teiktų džiaugsmą, įkvėpimą ir malonias akimirkas“, - mintimis dalijasi Beata. Ji taip pat pabrėžia, kad nereikėtų sureikšminti tobulos jų išvaizdos. Namuose gaminti desertai neprivalo būti nepriekaištingi ar prilygti prabangių restoranų estetikai bei kokybei. Anot jos, įvairūs netobulumai netgi suteikia daugiau žavesio ir erdvės augimui. Žinoma, jei pavyksta pagaminti tobulai - irgi puiku ir verta tuo pasidžiaugti.
Alternatyvos tradiciniams ingredientams: ar verta rizikuoti skoniu?
Gaminant įvairius desertus šiandien dažnai siekiama juos padaryti „sveikesnius“. Tam ieškoma įvairių tradicinių ingredientų alternatyvų - pavyzdžiui, cukrus keičiamas įvairiais saldikliais. Visgi Beata į tokius eksperimentus žiūri atsargiai. „Nelabai tikiu cukraus alternatyvomis - ypač cheminėmis. Net dažnai siūlomas naudoti stevijų cukrus, mano manymu, atsiliepia galutiniam gaminio skoniui ir keičia jį ne į gerąją pusę. Tačiau manyti, kad cukrų pakeitus saldikliais, o, pavyzdžiui, tradicinį sviestą kokosų aliejumi, desertu bus galima mėgautis be sąžinės graužaties, nevertėtų. Mano įsitikinimu, geriau didesnį dėmesį skirti įprastų tradicinių ingredientų kokybei, o vietoj didelės porcijos pyrago su alternatyviais ingredientais rinktis mažą gabaliuką su įprastais“, - sako B. Nicholson.
Beata sako neatradusi pasiteisinusių alternatyvų daugelyje kepinių naudojamam sviestui ar grietinėlei. „Aš labai mėgstu sviestą ir virtuvėje man turbūt niekas jo nepakeis. Su sviestu net ir iš vieno vaisiaus galima pagaminti nuostabų desertą. Pavyzdžiui, mano mėgstamas - svieste keptas bananas ar obuolys. Margarinas, įvairūs riebalų mišiniai, veganiškos alternatyvos - niekas neatstoja sviesto, o ir maistinėmis savybėmis jam nusileidžia. Tačiau visuomet renkuosi tik aukščiausios kokybės sviestą“, - teigia Beata.
Eksperimentai virtuvėje: tradicijų ir naujovių derinys
Visgi, jos teigimu, kai kurių ingredientų nepakeičiamumas nereiškia, kad gaminant desertus negalima paeksperimentuoti ar klasikinius kepinius interpretuoti naujai. Priešingai - rašydama savo receptus Beata visada ieško būdų patiekalus pritaikyti lietuvių skoniui, net jei pačios idėjos buvo įkvėptos kitų kraštų virtuvių. Tai atsispindi ir „Beatos virtuvė“ tinklaraščio autorės rekomenduojamuose išmėginti prancūziškų eklerų su varškės kremu receptuose.
Prancūziškos konditerijos šedevrai Beatos virtuvėje
1. Prancūziški eklerai su varškės kremu
Šis desertas - tai klasikinių prancūziškų eklerų ir lietuviškos varškės derinys, kurį Beata Nicholson siūlo išmėginti. Iš nurodyto kiekio turėtų išeiti 20-24 plikyti pyragaičiai.
Ingredientai:
- 5 vidutinio dydžio kiaušinių
- 400 g 9 proc. riebumo varškės
- 400 g 35 proc. riebumo grietinėlės
- Vanduo
- Druska
- Sviestas
- Miltai
- Vienos citrinos žievelė ir 2 šaukšteliai sulčių
- Cukraus milteliai
- Vanilė
Gaminimas:
- Į puodą pilame vandenį, beriame žiupsnį druskos ir sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą.
- Užkaičiame ant vidutinės kaitros ir palaukiame, kol užvirs.
- Tada vienu ypu į verdantį vandenį suberiame miltus ir maišome mediniu šaukštu, kol tešla sulips į vientisą kamuolį.
- Sumažiname kaitrą iki mažiausios ir vis maišome tešlą puode, kad iš jos išgaruotų kuo daugiau drėgmės.
- Mušame po vieną kiaušinį į kiek pravėsusią tešlą ir plakame elektriniu plakikliu, kol tolygiai pasiskirstys. Taip vieną po kito įplakame visus kiaušinius.
- Turi gautis blizgi, tolygios tekstūros tešla, kuri pakelta mentele ar šaukštu tįstų sudarydama V raidės pleišto formą.
- Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Kepimo skardą išklojame popieriumi.
- Ant jo išspaudžiame tešlos kauburėlius, palikdami dviejų pirštų pločio tarpelius.
- Iškepusius plikytus pyragaičius atvėsiname ir peiliu ar mediniu pagaliuku padarome nedidelę skylutę dugne.
- Kremo gaminimas: Elektriniu trintuvu ar per sietelį sutriname 9 proc. riebumo varškę su 100 g grietinėlės. Smulkiai įtarkuojame vienos citrinos žievelę, įspaudžiame du šaukštelius sulčių, išmaišome.
- Kitame inde iki standžių putų išplakame likusią grietinėlę su cukraus milteliais ir vanile. Plaktą grietinėlę palengva įmaišome į varškę, kad liktų kuo daugiau oro.
- Pro skylutę pyragaičius pripildome varškės kremo. Pyragaičiai bus puikūs ir kitą dieną - tada jie bus visai minkšti.
2. Krembriulė (Crème Brûlée): prancūziška klasika namų virtuvėje
Krembriulė - tai klasikinis prancūziškas desertas, kurį nesudėtinga pasigaminti namuose. Svarbiausia - nepersistengti deginant cukrų.
Paprastas ir nuostabus krembrulė receptas | „Preppy Kitchen“
Ingredientai:
- Pusė litro plakamosios grietinėlės
- Vanilės ankštis
- 5 kiaušinių tryniai
- 3-5 šaukštai cukraus
- Rudasis cukrus (užbaigimui)
- Atviros ugnies degiklis
Gaminimas:
- Grietinėlę pilkite į puodą. Vanilės ankštį perpjaukite pusiau, išskobkite sėklytes ir dėkite į grietinėlę. Pakaitinkite grietinėlę.
- Į dubenį įmuškite kiaušinių trynius, berkite cukrų ir gerai išmaišykite šluotele.
- Kiaušinius užpilkite įkaitusia grietinėle ir vėl sumaišykite.
- Supilstykite į indelius ir uždenkite folijos gabalėliais. Tai padės kremui įkaisti ir greičiau sutvirtėti.
- Sudėkite indelius ant įkaitusios garų orkaitės grotelių ir kaitinkite 45 minutes. Tai padės tryniams, veikiamiems temperatūros, sutvirtinti visą kremą pakankamai žemoje temperatūroje, kad jis nesusigarbanotų.
- Leiskite kremui atvėsti.
- Pabarstykite ruduoju cukrumi ir deginkite atviros ugnies degikliu, laikydami jį kelis centimetrus nuo cukraus, kol cukrus taps gražios auksinės spalvos. Svarbu nepersistengti ir nesudeginti cukraus.
- Leiskite karamelei sustingti.
3. Tortas „Paris Brest“: legendinis skonis
Tokį tortą jau kurį laiką kepa vilnietė studentė Banga Mudėnaitė, kuri sako, kad prancūziška konditerija susidomėjo įkvėpta močiutės pasakojimų. „Močiutė lankėsi Prancūzijoje ir man pasakodavo apie gyvenimą ten, architektūrą. Prancūzija mane iki šiol žavi, o ypač patinka maistas, konditerija - tai vieni sudėtingiausių gaminių“, - teigia B. Mudėnaitė. Taip ji atrado torto „Paris Brest“ receptą: „Močiutė papasakojo, kad buvo valgiusi tokį desertą, o aš, vėliau ieškodama naujų receptų, jį aptikau. Kaip tik artėjo močiutės gimtadienis, pagaminau šį tortą, nors iš pradžių gąsdino jo sudėtingumas. Bet pavyko, o šeima šį tortą įsimylėjo.“
Beata Nicholson priduria, kad šis prancūziškas desertas - tikrai vertas pastangų, nes jo skonis ypatingas, o Lietuvoje neįmanoma jo nusipirkti. „Šio konkurso procesas buvo labai įdomus, nes sulaukėme įvairiausių nuotraukų, pasakojimų, istorijų. Bet kai pamačiau, kad kažkas kepa „Paris Brest“, iš karto atkreipiau dėmesį. Jei nors truputį nusimanote ir žinote daugiau apie konditeriją, tai šis tortas yra kažkas ypatingo, legendinio ir nepakartojamo. Man tai turbūt vienas kada nors sugalvotų desertų“, - sako B. Nicholson.
Ingredientai tortui „Paris Brest“:
- Griliažui: 150 g lazdyno riešutų, 150 g migdolų, 375 g cukraus pudros, 60 ml vandens.
- Plikytai tešlai: 150 ml vandens, 150 ml pieno, 10-15 g cukraus, 2-3 g druskos, 150 g sviesto, 175 g miltų, 4-5 kiaušinių, kiaušinio aptepimui, cukraus pudros, migdolų plokštelių.
- Sūdytos karamelės padažui: 300 g cukraus, 120 g sviesto, 190 ml grietinėlės, 1 šaukštelio vanilinio cukraus, žiupsnio druskos.
- Pralinė kremui: 650 ml šaltos grietinėlės, 2 pakelių grietinėlės standiklio, 4-5 šaukštų (15 ml) cukraus pudros, 150 g sūdytos karamelės padažo, 300 g griliažo masės, žiupsnelio druskos, 1 šaukšto (15 ml) tirpios kavos, šalto vandens/ledukų.
4. Šokoladinė malka-vyniotinis, arba La Bûche de Noël
Tai tradicinis kalėdinis pliauską primenantis tortas, paplitęs Prancūzijoje ir buvusiose jos kolonijose. Dažniausiai šokoladiniu ar riešutiniu kremu perteptas vyniotinis puošiamas cukraus pudra, primenančia sniegą, marcipaninėmis grybų ir uogų figūrėlėmis.
Iš pirmų lūpų: Thierry Louvray patarimai
Prancūzas, dviejų kepyklėlių Vilniuje savininkas Thierry Louvray, kilęs iš Prancūzijos istorinio Normandijos regiono, pasakoja, kad be tokios šokoladinės malkos neįsivaizduojamos nė vieno prancūzo Kalėdos. „Gruodžio pabaigoje, prieš pat Kalėdas, La Bûche de Noël kepamas kiekvienuose namuose. Jei žmonės nekepa patys, būtinai perka parduotuvėje. Ir aš savo kepyklėlėse prieš Kalėdas lietuviams pasiūlau šio skanėsto. Ši tradicija susijusi su viduramžiais gyvavusiu papročiu sudeginti vadinamąją kalėdinę pliauską, o pagonybės laikais tokia deganti pliauska turėdavo nubaidyti piktąsias dvasias. Jei lyginčiau su Lietuvoje populiariais kepiniais, tai prancūziškasis La Bûche panašus į Kuršėnų vyniotinį. Nors receptas tradicinis, kiekviena šeimininkė turi savų paslapčių, kaip šį kepinį padaryti ypatingą. Pavyzdžiui, mano mama jį pertepdavo kaštonų kremu. Tradiciškai kepinys puošiamas šokoladu, kad atrodytų panašesnis į malką.“
Thierry Louvray patarimai:
- Skirkite daugiau dėmesio biskvitui, nes kremas yra tik aksesuaras. Labai svarbu, kad biskvitas būtų minkštas.
- Biskvitą galite apšlakstyti vandens ir cukraus (imti lygiomis dalimis) sirupu, tik ne per daug, kitaip biskvitas išteš.
- Jei mėgstate romo kvapą, į kremą galite įlašinti kelis lašus jo esencijos.
„Beatos virtuvės“ laidos: daugiau nei tik receptai
Televizijos laidos „Beatos virtuvė“ sėkmė slypi ne tik patraukliuose receptuose, bet ir pačiame laidos formate bei atmosferoje. Tai nėra sterili studija, kurioje mechaniškai rodoma gaminimo eiga. Beatos charizma, jos natūralus bendravimo būdas, gebėjimas paprastai ir su humoru paaiškinti net sudėtingesnius dalykus - visa tai kuria ypatingą ryšį su žiūrovu. Tai jauki, šilta ir gyva erdvė, kurioje maistas tampa pretekstu bendrauti, dalintis istorijomis ir kurti gerą nuotaiką.
Paprastas ir nuostabus krembrulė receptas | „Preppy Kitchen“
Laidose dažnai dalyvauja svečiai - žinomi žmonės, Beatos draugai ar šeimos nariai. Jų dalyvavimas suteikia laidai dar daugiau gyvumo ir autentiškumo. Svečiai ne tik kartu gamina, bet ir dalijasi savo patirtimi, prisiminimais, susijusiais su maistu, pasakoja linksmas istorijas. Šie pokalbiai prie puodų ar bendro stalo kuria jausmą, tarsi žiūrovas pats dalyvautų jaukiame draugų susibūrime. Tai dar labiau sustiprina teigiamą emocinį ryšį su rodomais receptais - jie tampa neatsiejami nuo malonių asociacijų, juoko ir šiltų pokalbių.
Patiekalai filmuojami itin estetiškai ir apetitiškai, pabrėžiant jų spalvas, tekstūras. Beata dažnai dalijasi praktiniais patarimais, gudrybėmis, kurios palengvina gaminimą ar padeda pasiekti geresnį rezultatą. Vizualinė laidos pusė taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pats gaminimo procesas rodomas aiškiai, žingsnis po žingsnio, todėl net ir mažiau patyrę kulinarai gali drąsiai imtis gaminti. Visa tai kuria įspūdį, kad gaminti yra ne tik skanu, bet ir smagu, kūrybiška bei visiškai įmanoma kiekvienam. Laida tarsi sako: „Nebijokite eksperimentuoti, klysti, o svarbiausia - mėgaukitės procesu!“ Šis padrąsinimas ir pozityvus požiūris į gaminimą yra viena iš esminių priežasčių, kodėl TV laidose matyti receptai taip greitai prigyja žiūrovų virtuvėse.
Ne tik televizija: „Beatos virtuvė“ kaip prekės ženklas ir bendruomenė
Nors televizijos laidos yra kertinis „Beatos virtuvės“ akmuo, šis pavadinimas jau seniai peržengė televizijos ekrano ribas ir tapo stipriu, atpažįstamu prekės ženklu bei gyva bendruomene. TV laidose pristatomi receptai dažnai randa savo vietą ir kitose platformose, taip pasiekdami dar platesnę auditoriją ir sustiprindami savo populiarumą. Lietuvos kulinarinėje padangėje „Beatos virtuvė“ jau seniai tapo neatsiejama gero skonio, namų jaukumo ir įkvepiančios gaminimo patirties dalimi. Tai patiekalai, kurie sužavi paprastumu, aiškumu ir, žinoma, puikiu skoniu, pritaikytu lietuviškam gomuriui, tačiau nevengiantys ir pasaulio virtuvės įkvėpimų. Būtent TV laidose gimę ar išpopuliarinti receptai dažnai tampa tikrais hitais, keliaujančiais iš ekrano tiesiai ant mūsų stalų.
Interneto svetainė beatosvirtuve.lt yra tapusi tikra receptų Meka. Čia galima rasti ne tik TV laidose rodytus receptus (dažnai su papildomais patarimais ar variacijomis), bet ir daugybę kitų idėjų, suskirstytų pagal kategorijas (pusryčiai, pietūs, vakarienė, desertai, lietuviški patiekalai, video receptai ir t.t.). Knygos - dar viena svarbi „Beatos virtuvės“ ekosistemos dalis. Beata yra išleidusi ne vieną populiarumo sulaukusią kulinarinę knygą, kuriose dažnai nugula ir geriausi TV laidų receptai, papildyti gražiomis nuotraukomis, išsamesniais aprašymais, asmeninėmis istorijomis. Knygos leidžia turėti mėgstamiausius receptus po ranka, patogiai naudotis jais virtuvėje, jos tampa puikiomis dovanomis.
Galiausiai, „Beatos virtuvė“ subūrė didžiulę gerbėjų bendruomenę. Žmonės jaučiasi įkvėpti ne tik pačios Beatos, bet ir vieni kitų, o TV laidose matyti receptai tampa bendru vardikliu, jungiančiu tūkstančius maisto gaminimo entuziastų visoje Lietuvoje. Socialiniuose tinkluose, svetainės komentaruose žmonės dalijasi savo gaminimo patirtimi, nuotraukomis, klausia patarimų, diskutuoja apie receptus. Šis interaktyvumas ir bendrystės jausmas yra neatsiejama „Beatos virtuvės“ dalis.
Sėkmės receptas: kodėl „Beatos virtuvės“ idėjos taip mėgstamos?
Analizuojant „Beatos virtuvės“ TV laidų receptų populiarumą, išryškėja keletas esminių veiksnių, lemiančių šią ilgalaikę sėkmę. Tai ne tik skanūs patiekalai, bet ir tam tikra filosofija bei požiūris į maistą ir jo gaminimą, kuris stipriai rezonuoja su Lietuvos auditorija. Beatos receptai retai kada reikalauja egzotiškų, sunkiai randamų ingredientų ar sudėtingų, profesionalių įgūdžių reikalaujančių technikų. Ji meistriškai supaprastina net ir įmantriau atrodančius patiekalus, pateikdama aiškias, žingsnis po žingsnio instrukcijas. Pirmiausia, tai paprastumas ir praktiškumas. Akcentuojamas gaminimo džiaugsmas, o ne perfekcionizmas. Beata parodo, kad skaniai pavalgyti namuose galima ir be didelių pastangų ar išlaidų. Toks požiūris padrąsina žmones, kurie galbūt nedrįsta eksperimentuoti virtuvėje ar mano neturintys tam laiko.
Pats maisto gaminimo procesas dažnai vaizduojamas kaip smagi, jungianti veikla. Valgymas kartu prie stalo, dalijimasis maistu ir įspūdžiais - tai vertybės, kurias Beata nuolat pabrėžia. Antra, stiprus akcentas dedamas ant šeimos ir bendrystės. Toks požiūris artimas daugeliui lietuvių, kuriems šeimos tradicijos ir bendri pietūs ar vakarienės yra svarbi gyvenimo dalis. Kaip minėta, Beata nevengia lietuviškos virtuvės klasikos, tačiau ją dažnai pateikia moderniau, lengviau, įdomiau. Trečia, tai sėkmingas balansas tarp tradicijų ir naujovių. Tuo pačiu ji drąsiai įtraukia pasaulio virtuvių elementus, supažindindama žiūrovus su naujais skoniais ir patiekalais, tačiau visada adaptuodama juos taip, kad jie būtų priimtini ir lengvai pagaminami Lietuvoje. Šis gebėjimas sujungti tai, kas pažįstama ir artima, su tuo, kas nauja ir intriguoja, yra viena iš jos populiarumo paslapčių.
Jos nuoširdumas, energija, optimizmas, gebėjimas bendrauti paprastai ir šiltai užburia žiūrovus. Ji atrodo kaip draugė, kuri dalijasi savo atradimais virtuvėje, o ne kaip griežta mokytoja. Ketvirta, neįmanoma nepaminėti pačios Beatos asmenybės. Jos pasakojimai, kartais net ir nedideli nesklandumai gaminant, daro ją artimą ir „žmogišką“, todėl jos patarimai ir receptai priimami su didesniu pasitikėjimu. Galiausiai, svarbus ir prieinamumas. Gaminimo eiga paaiškinama taip, kad ją suprastų ir pradedantysis. Receptuose naudojami produktai dažniausiai yra lengvai randami įprastose parduotuvėse. Tai leidžia „Beatos virtuvės“ receptams tapti ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir realiai įgyvendinamomis idėjomis kasdienėje virtuvėje.
Poveikis Lietuvos namų virtuvėms: įkvėpimas gaminti
„Beatos virtuvės“ TV laidos ir jose pristatomi receptai padarė neabejotiną poveikį Lietuvos namų gaminimo kultūrai. Ilgus metus trunkantis laidų populiarumas rodo, kad Beatai pavyko paliesti svarbią stygą - įkvėpti žmones gaminti dažniau, drąsiau ir kūrybiškiau. Vienas reikšmingiausių pokyčių - padidėjęs pasitikėjimas savo jėgomis virtuvėje. Dėl aiškių instrukcijų, padrąsinančio tono ir akcentuojamo paprastumo, daugelis žmonių, anksčiau galbūt vengusių gaminti ar apsiribojusių keliais įprastais patiekalais, išdrįso išbandyti naujus receptus. Beata parodė, kad kulinarija nėra tik profesionalų sritis, o malonus ir įveikiamas užsiėmimas kiekvienam. Tai ypač svarbu jaunesnei kartai ar tiems, kurie tik pradeda savarankišką gyvenimą ir mokosi gaminti.