Pietų Afrikos Respublika (PAR) - tai šalis, kuri traukia keliautojus iš viso pasaulio savo spalvingais miestais, laukine gamta, vaizdingomis uolomis, auksiniais paplūdimiais, trykštančiais kriokliais ir bekraštėmis savanomis. Ilgus metus politiškai izoliuota bei savo grožį po apartheido uždanga slėpusi valstybė kviečia iš naujo pažinti šią kontrastų kupiną šalį. Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis. Kiekviena etninė grupė priskiria save prie savosios kultūros, suformuotos dažniausiai stipriai įaugusiu tautiniu principu. Ši kontrastų šalis, kurioje susitinka modernus pasaulis ir senosios tradicijos, yra pažangiausia Afrikos žemyno valstybė, garsi savo meno, mokslo ir technologijos laimėjimais.
Valstybė Afrikos žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje valstybė ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Svazilandu bei Mozambiku. Pietų Afrikai priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Tarp daugelio lankytinų vietų Pietų Afrikoje, Pretorija užima ypatingą vietą kaip administracinė šalies sostinė.
Istorija ir įkūrimas
Šiuolaikinės Pietų Afrikos valstybės istorija prasidėjo 1652 m., kai olandų jūreiviai, keliaudami į Aziją prieskonių, išsilaipino Keiptaune. Jie įkūrė tranzito punktą laivams, plaukiantiems į Rytus, sodino daržoves ir vaisius, aprūpino laivus gėlu vandeniu ir augino galvijus. Tai buvo valstybės atsiradimo pradžia.
Pretoriją 1855 m. įkūrė būrų politinis veikėjas Marthinus Wessel Pretorius ir pavadino ją savo tėvo Andries Wilhelmus Jacobus Pretorius garbei. Nuo 1860 m. miestas tapo būrų Pietų Afrikos respublikos (Transvalio) sostine. Po Pirmojo Didžiosios Britanijos-būrų karo 1881 m. čia buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria Didžioji Britanija pripažino būrų respublikų nepriklausomybę. Per Antrąjį Didžiosios Britanijos-būrų karą (1899-1902 m.) Pretoriją 1900 m. užėmė Didžiosios Britanijos kariuomenė. 1902 m. čia buvo pasirašyta būrų ir Didžiosios Britanijos atstovų taikos sutartis, pagal kurią būrų Oranės ir Transvalio respublikos tapo Didžiosios Britanijos kolonijomis. Nuo 1910 m. Pretorija tapo Pietų Afrikos Sąjungos, o nuo 1960 m. - Pietų Afrikos Respublikos sostine.
Geografija ir demografija
Pretorija įsikūrusi Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, Gautengo provincijoje, į šiaurę nuo Johanesburgo. 2021 m. mieste gyveno 1,62 mln. gyventojų, o aglomeracijoje - 2,82 mln. (2023 m.). Miestas yra svarbus transporto mazgas, per kurį eina geležinkeliai ir plentai į Blumfonteiną, Musiną, Kimberlį ir Maputu (Mozambikas). Pretorijoje taip pat yra tarptautinis oro uostas.
Klimatas
Pietų Afrika pasižymi įvairiu klimatu. Šalies centre kontinentinis tropinis, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, šalies pietvakariuose - mediteraninis. Vasara trunka nuo spalio iki kovo. Ryte saulėta, po pietų perkūnija - toks kontrastingas oras būdingas visai šaliai, išskyrus Keiptauno provincijas, kur lyja daugiausia žiemą. Šalies centriniuose rajonuose šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra svyruoja apie 18° C - 27° C laipsnius, šaltuoju - 7° C - 10 ° C. Šalies vakarinėje dalyje vidutinė temperatūra šiltuoju laikotarpiu siekia apie 17° C - 19° C, šaltuoju laikotarpiu - 11° C - 10° C. Valstybės pietrytinėje dalyje šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22° C - 24° C, šaltuoju laikotarpiu - apie 18° C. Transvalyje ir Natalyje, priešingai, žiemos mėnesiai sausiausi. Žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Dieną oras sausas, saulėtas ir vėsus (iki 20 °C), naktį temperatūra staigiai nukrenta iki 5 °C. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai šalies rytuose (Atlanto pakrantėje). Kvazulu-Natalyje žiema šiltesnė: nuo 10-15 °C naktį iki 25-27 °C dieną. Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną lapkritį - kovą. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune lietingasis sezonas.
Ekonomika
Pretorijos apylinkėse kasami deimantai ir geležies rūda. Miestas yra svarbus pramonės centras, kuriame išvystyta metalurgija, mašinų gamyba, chemijos, maisto pramonė. Pretorijoje taip pat yra daug universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, todėl miestas yra svarbus mokslo ir technologijų centras.
Kultūra ir švietimas
Pretorijoje yra daug kultūros ir švietimo įstaigų, įskaitant:
- Pietų Afrikos universitetas
- Pretorijos universitetas (įkurtas 1908 m.)
- Vista universitetas (1982 m.)
- Šiaurės Transvalio aukštoji technikos mokykla (1979 m.)
- Pretorijos aukštoji technikos mokykla (1906 m.)
- Pietų afrikanų mokslo ir menų akademija
- Branduolinių ir kosminių tyrimų centras
- Astronomijos observatorija
- Nacionalinė biblioteka
- Valstybės archyvas
- Nacionalinis kultūros istorijos, meno, mokslo ir technologijų, karinių oro pajėgų ir kiti muziejai
- Dramos teatrai
- Meno galerijos
- Zoologijos ir botanikos sodai.
Architektūra ir urbanistika
Miesto urbanistinė struktūra susiklostė XX a. pirmoje pusėje: centre - plačios medžiais apsodintos gatvės, daug želdynų. Išliko 4 penkiakampiai artilerijos fortai (pastatyti 1897 m. pagal inžinierių O. A. Dewitzo, H. C. Wernerio, architekto Chr. Kuntzo projektą); 1966 m. restauruotame forte Klapperkorp įrengtas Karo muziejus. XX a. antros pusės statiniai: bendrovės Meat Board būstinė (1952 m., architektas H. W. E. Stauchas), Grupelio teismo rūmai (1962 m., architektas W. Meyeris).
Populiarios lankytinos vietos Pietų Afrikoje
Keiptaunas
Šalies pietvakariuose apglėbtas didingojo Stalo kalno yra romatiškasis Keiptaunas. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Miestas yra pripažintas kaip vienas gražiausių pasaulyje. Dienas galima praleisti lankant gražiuosius šalia miesto esančius paplūdimius, Constantia vynuogynus ir dalyvaujant vynų degustacijose, besivaikštant V&A krantine, nusikeliant keltu į Robeno salą bei tiesiog komunikuojant su paprastais ir draugiškais vietiniais.
Kriugerio nacionalinis parkas
Kriugerio Nacionalinis parkas - vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Įsikūręs beveik 2 milijonų hektarų plote, Kriugerio parkas padalintas į 16 ekologinių zonų, kurių kiekvienoje tarpsta visiškai skirtingi floros ir faunos atstovai. Parką 1898 m. įkūrė buvęs šalies prezidentas Paulas Kriugeris, siekdamas apsaugoti aplinką ir neįkainojamas nykstančias rūšis. Tačiau turistams parkas duris atvėrė tik 1927 m., o 2002 m. balandžio mėn. pradėjo veikti didžiausias tarptautinis parkas „Didysis Limpopo“, apjungiantis saugomas teritorijas Pietų Afrikoje, Zimbabvėje ir Mozambike. Kriugerio nacionalinis parkas atviras nuo aušros iki sutemų, trumpai tariant, įėjimas į rezervatą uždaromas sutemus. Parkas padalintas į 16 atskirų sektorių su skirtingais augalų ir gyvūnų „rinkiniais“. Iš viso jame gyvena apie 250 000 gyvūnų (147 rūšys), apie 50 žuvų rūšių, 33 varliagyvių rūšys, daugiau nei šimtas roplių rūšių ir 500 paukščių rūšių. Parko teritorijoje yra etnografiniai kaimai ir keli nedideli privatūs rezervatai.
Ten galima pamatyti vietos gyvūniją, pasileisti į žygį ar pasivažinėti kalnų dviračiais. PAR yra vienas iš geriausių safario pasirinkimų, valstybė gali pasiūlyti prieinamus parkus ir rezervatus, kur natūrali gamtos tėkmė yra viena mažiausiai sutrikdytų pasaulyje. Laukinės gamtos stebėjimas yra vienas įspūdingiausių. Tai „Big African Five“ - dramblys, buivolas, leopardas, liūtas ir raganosis, taip pat babuinai, begemotai, banginiai, pingvinai ir daug kitų.
Gerosios Vilties kyšulys
Legendinis Gerosios Vilties kyšulys, anksčiau vadintas Audrų kyšuliu, tapo Didžiųjų geografinių atradimų amžiaus simboliu. Tai vienas aukščiausių kyšulių planetoje, prie kurio stačių uolų žuvo daugybė laivų, bandžiusių apiplaukti Afrikos žemyną. Tai vieta, kur susiduria Atlanto ir Indijos vandenynų bangos. Patys pirmieji Gerosios Vilties kyšulį pasiekė senovės egiptiečiai VI a. pr. Kr., faraono Necho II valdymo laikotarpiu. Pirmasis europietis, pasiekęs Gerosios Vilties kyšulį, buvo portugalas Bartolomėjus Diasas, todėl šio kyšulio atradimo data laikoma 1488 m. vasario 3 d. Tačiau audrų išvarginta įgula pareikalavo apsisukti ir grįžti atgal. Pirmasis, kuris 1497 m. Ilgą laiką ši vieta, kuri turėjo blogą reputaciją dėl dažnų audrų, dėl kurių suduždavo laivai, buvo vadinama Audrų kyšuliu. Nors Gerosios Vilties kyšulys nėra piečiausias žemyno posūkio taškas (Adatos kyšulys 155 metrais toliau į pietus), jis iš tikrųjų laikomas tokiu, nes geriau matomas. Gerosios Vilties kyšulio svarba jūreiviams buvo tokia didelė, kad jis buvo vadinamas tiesiog „kyšuliu“ - portugališkai Cabo, o angliškai Cape. Ir visi žinojo apie kurį kyšulį kalbama. Dėl savo nepaprasto grožio Gerosios Vilties kyšulys yra daugelio pamėgta lankymo vieta.
Kelias į Gerosios Vilties kyšulį veda per to paties pavadinimo rezervatą, kuris išsiskiria vešlia augmenija, apsunkinančia judėjimą keliaujant pėsčiomis. Didžiausias augalų tankumynas - Keiptauno pusiasalyje. Čia beveik neįmanoma eiti pėsčiomis, reikia automobilio. Rezervato plotas siekia daugiau nei 7 tūkstančius hektarų. Rezervato unikalumas slypi tame, kad pingvinai čia gyvena šalia beždžionių, gepardų ir antilopių. Taip, taip, pingvinai, kuriuos esame įpratę matyti tik šalčiausiose planetos vietose. Anksčiau pingvinai jautėsi tarsi rezervato šeimininkai - ramiai vaikščiodavo pas kaimynus ieškodami maisto. Bet tada, matyt, kitiems gyvūnams atsibodo tokia anarchija ir pingvinai gavo atskirą teritoriją. Rezervatas dirba kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę.
Gerosios Vilties kyšulyje yra paplūdimių, kuriuose galima atsipalaiduoti ir pasideginti. Žmonės čia atvyksta tiek didelėmis grupėmis, tiek su šeimomis. Maudynių sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki gegužės. Švyturys - vienas iš pagrindinių Gerosios Vilties kyšulio lankytinų objektų. Pastatytas 1860 m., o jo aukštis siekia 240 metrų virš jūros lygio. Pietų Afrikoje tai aukščiausias švyturys. Deja, jis neveikia, tačiau ant švyturio 200 metrų aukštyje yra apžvalgos aikštelė. Į ją galima užlipti pėsčiomis arba pakilti funikulieriumi. Nuo platformos atsiveria nuostabus vaizdas į du vandenynus vienu metu: Indijos ir Atlanto. Šių vandenynų vandenys skalauja abi kyšulio puses. Netikrosios įlankos pakrantės kelias vingiuoja per kalnus. Pati Gerosios Vilties kyšulio pakrantė turi savų ypatybių. Pavyzdžiui, vakarinėje pusėje klimatas švelnesnis, yra paplūdimių, smėlėtų krantų, vyrauja ramybės ir tylos atmosfera. Rytuose šilčiau, bet pučia stiprūs vėjai, trukdantys maudytis ir mėgautis peizažais. Geriausias laikas aplankyti Gerosios Vilties kyšulį yra nuo spalio iki kovo, kai pietiniame pusrutulyje pavasaris ir vasara. Gerosios Vilties kyšulys yra Keiptauno pusiasalyje, nutolęs 60 km nuo Keiptauno miesto. Lengviausias būdas ten nuvykti - įsigyti vienos dienos ekskursiją. Jei ketinate vykti automobiliu (automobilį galite išsinuomoti Keiptaune), turite važiuoti M3 ir M4 greitkeliais.
Pietų Afrikos virtuvė
Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis. Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurias XVII a. pradėjo olandai. Bunny chow - tikras Pietų Afrikos skanėstas! Išskobtas duonos kepaliukas, prikimštas aromatingo kario, valgomas rankomis. Pietų Afrikos restoranai geri tiek aptarnavimo, tiek įvairios virtuvės prasme. Ką paragauti Pietų Afrikoje priklauso nuo to, kiek esate linkę į kulinarinius kraštutinumus. Šalies virtuvė labai įvairi ir spalvinga, atspindinti kultūrinį bei etninį margumyną.
Praktiniai patarimai keliautojams
Keliaujant po Pietų Afrikos Respubliką, svarbu planuoti iš anksto ir žinoti kelionės ypatumus.
Transportas
Populiariausias būdas keliauti - nuomotu automobiliu: laisvė sustoti kur nori, gerai išvystyti keliai tarp miestų (ypač N1, N2, N3 greitkeliai); lengva keliauti po Garden Route, Krugerio parką, vyno regionus. Taip pat galima keliauti vidaus skrydžiais - greita kelionė tarp didžiųjų šalies miestų. Tarpmiestiniai autobusai - ekonomiškas keliavimo būdas. Tačiau kelionės autobusu prailgsta (pvz., 20+ val.). Yra miegamasis traukinys, jungiantis Keiptauną ir Johanesburgą, taip keletas autobusų linijų, išsimėčiusių po visą šalies teritoriją. Pietų Afrikos traukiniai tinka pramogai, bet ne kasdieniam keliavimui.
Kriugerio Mpumalungos tarptautinis oro uostas priima skrydžius iš Johanesburgo (1 valanda), Durbano (1,5 val.), Keiptauno (2,5 val.) ir Vilanculos. Galima rinktis iš daugybės automobilių nuomos kompanijų, tokių kaip „Budget“, „Hertz“, „Europcar“, „Imperial Car Rental“ ir kt. Nuomojantis automobilį verta atsiminti, kad N4 greitkelis mokamas, visi įvažiavimai į parką uždaromi sutemus, o degalinės nepriima banko kortelių. Vairuoti tamsoje nėra labai smagu. Keliai prastos kokybės, apšvietimo beveik nėra, vietiniai gyventojai ramiai vaikšto pakele, o kai kuriose vietose pakeliui galite sutikti laukinių gyvūnų.
Valiuta
Pietų Afrikos randas (ZAR) yra oficialus šalies pinigas. Kortelės plačiai priimamos, ypač Mastercard ir Visa. Grynieji (ZAR) gali būti naudingi atokesnėse vietose, turguose, degalinėse.
Kalbos
Pietų Afrikoje vartojamos 11 pagrindinių etninių grupių kalbos: anglų, afrikanų, vendų, zulų, kšosų, pietų ndebele, svatų, sesotų, sepedų, tsvanų ir tsongų.
Sveikata ir saugumas
PAR medicininė priežiūra gerai išvystyta ir mokama (mokėti galima draudimu). Rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą. Nerekomenduotina gerti vandens iš čiaupo. Šiuo metu epidemiologinė situacija rami, tačiau ten, kur gyvena skurdžiausi gyventojai, aptinkama tuberkuliozė ir maliarija. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, Hepatito A ir B, maliarijos.
Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu. Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus. Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis. Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus. Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte.
Vizų reikalavimai
Pietų Afrikos Respubliką yra būtina turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Lietuvos piliečiams keliaujant į šalį reikalinga viza.
Arbatpinigiai
Restoranuose ir baruose įprasta palikti 10-20% nuo bendros sumos.
tags: #pretorija #pietu #afrikos #respublika