Prieskoniai nuo seno vaidina svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje, ne tik kaip maisto skonį ir aromatą praturtinantys ingredientai, bet ir kaip vaistai, kosmetikos priemonės ar net valiuta. Daugelis vertingų prieskonių atkeliavo iš tolimų kraštų - Indijos, Kinijos, Indonezijos. Tačiau ir Amerikos žemyne auginama nemažai prieskoninių augalų, kurie yra svarbūs tiek vietinei, tiek pasaulinei rinkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos populiariausius prieskonius, auginamus Amerikoje, aptarsime jų istoriją, auginimo ypatumus, panaudojimą ir naudą sveikatai.
Iš Amerikos kilę prieskoniai
Kvapusis pimentas
Kvapusis pipiras (lot. Pimenta dioica), oficialiai - kvapusis pimentas - mirtinių (Myrtaceae) šeimos, pimento (Pimenta) genties prieskoninis augalas. Jis kilęs iš Centrinės Amerikos, pietų Meksikos ir Karibų jūros salų, dabar plačiai auginamas tropikuose (Brazilijoje, Indijoje, Afrikoje). Tai vidutinio dydžio medis arba krūmas, augantis tropinio miško centriniame arde. Lapai lacetiški, lygiakraščiai, padengti stora vaško kutikule. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę kekiniuose žiedynuose. Augalas dvinamis.
Džiovintas kvapiojo pimento vaisius - populiarus, visame pasaulyje plačiai paplitęs prieskonis. Kvapu ir skoniu primena juodojo pipiro, cinamono, gvazdikėlio ir muskato mišinį. Jis nėra toks aitrus kaip juodasis pipiras, todėl tinka pagardinti įvairius maisto produktus - mėsos gaminius, užkandžius, salotas, sriubas, gėrimus, konditerijos gaminius, marinatus.
Kvapioji vanilė
Kvapioji vanilė (Vanilla planifolia Andrews) kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Tai liana su orinėmis šaknimis, plačiais, priešiniais lapais ir gelsvai baltais žiedais. Vaisius augalas veda subrendęs, siekiančius 3 m ilgį. Kad užmegztų ankštarėles, reikalingi specialūs vabzdžiai, kurie apdulkintų žiedus, arba dirbtinis apdulkinimas.
How to Pollinate Vanilla
Stevija - natūralus saldiklis
Stevija (Stevia rebaudiana Bertoni) - tai Pietų Amerikos kalnuose natūraliai augantis augalas, kartais dar vadinamas medaus žole, kuris šiltesniuose kraštuose yra sėkmingai auginamas kaip cukraus pakaitalas. Jos lapai yra žymiai saldesni už cukrų. Svarbu, kad juose faktiškai nėra kalorijų. Stevija puikiai tinka gėrimams ir kepiniams saldinti, o taip pat yra idealus pasirinkimas sergantiems cukriniu diabetu.
Sumakai - Šiaurės Amerikos prieskonis ir ekosistemos dalis
Sumedėję sumakai - tai augalai, stebinantys ne tik ryškiais lapais ir vaisiais, bet ir gebėjimu paremti ekosistemą, o kai kurios rūšys dar ir turi naudingų savybių. Nors jie kilę iš įvairių pasaulio regionų, Šiaurės Amerikoje auga apie 35 skirtingos rūšys iš Rhus genties, priklausančios anakardinių šeimai, kaip ir anakardžiai, pistacijos ar mangai. Sumakai puošia aplinką ne tik dėl įspūdingų žiedynų vasarą, bet ir dėl dekoratyvių raudonų uogų, kurios išsilaiko net žiemą. Dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių medžiagų uogos vertinamos ir įvairiuose mišiniuose ar prieskoniuose.
Sumakai - tai dažniausiai krūmai ar nedideli medeliai. Dauguma jų išsiskiria sudėtiniais, plunksniškais lapais, nors kai kurios rūšys turi ir paprastus ar su tris lapelius lapus. Yra tiek amžinai žaliuojančių, tiek lapus metančių rūšių. Šie augalai mėgiami dėl puošnių vaisių, kurie yra svarbus paukščių maisto šaltinis, taip pat dėl dekoratyvių rudens spalvų. Jie nelepūs žemei ar apšvietimui ir prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau labiausiai veši saulėtoje, vidutiniškai ar prastai derlingoje dirvoje. Vaisiai pasižymi ryškiu, rūgščiu skoniu, nors nėra saldūs. Jie naudojami, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų prieskonių mišiniuose.
Lygialapis sumakas
Lygialapis sumakas dažnas atvirose pievose, lengvai užvaldo naujas teritorijas per atžalas ir sudaro tankius sąžalynus. Šio sumako žievė nuo kitų skiriasi tuo, kad yra lygi, be aksominio apnašo. Lapų plokštelės tamsiai žalios, blizgios, sudarytos iš 11-31 lapelio. Rudenį šis augalas akį traukia oranžiniais arba ryškiai raudonais atspalviais.
Briedžialapis sumakas
Briedžialapis sumakas išsiskiria ryškiai rudais šakų plaukeliais, primenančiais elnio ragus. Šis krūmas, kartais užaugantis iki medelio, turi dideles plunksniškas lapų plokšteles su dantytais kraštais, kurių kiekvienoje - 11-31 lapelis. Patelės brandina stambias, ryškiai raudonas vaisių kekes, kurios laikosi net ir žiemą.
Kvapusis, arba saldusis sumakas
Kvapusis, arba saldusis sumakas auga žemais, tankiais krūmais. Susmulkinti lapai ir šakelės išskiria malonų aromatą. Šio sumako džiovinti vaisiai naudojami kaip prieskoniai, o lapai ir žievė pasitelkiami odų apdorojimo procesuose.
Raudonieji paprikos grūdeliai
Raudonieji paprikos grūdeliai gaunami džiovinant ir smulkinant vienmetės paprikos vaisius. Raudonieji pipirai - sveiki grūdeliai yra labai aromatingi ir vizualiai patrauklūs. Dėl sodrios spalvos jie yra ne tik prieskonis, bet ir patiekalų puošmena. Puikiai tinka sūriams, suteikdami jiems ypatingą skonį ir elegantišką išvaizdą. Jie gali būti įmaišomi tiesiai į varškės masę, suteikdami švelnų skonį ir gražią spalvą, arba naudojami kaip dekoratyvinė pluta aplink sūrį. Taip pat naudojami sriubose, padažuose, salotose, marinatuose bei mėsos ir žuvies patiekaluose.
Prieskoniai, plačiai auginami Amerikoje
Kuminas
Kuminas (lot. Cuminum cyminum L.) tai lapinis augalas, augantis Kinijoje, Indijoje, Viduriniuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione. Kuminas tai kmyno ir pankolio giminaitis. Kumino sėklos net laikomos antruoju prieskoniu po pipiro ir jau daugiau kaip 5000 metų vertinamos ir naudojamos kaip prieskonis ir žolinis preparatas įvairiems negalavimams palengvinti. Baltasis kuminas plačiai auginamas Indijoje, Šiaurės Afrikoje, Vidurio Rytuose, Meksikoje ir Amerikoje. Vaisiuose yra apie 2,5 - 4% eterinių aliejų, kurie savo sudėtimi skiriasi nuo klasikinių kmynų. Nors ir labai panašus į kmynus, tačiau visiškai skirtingo skonio.
Kuminai naudojami aštrių patiekalų gamyboje, sriuboms, salotoms, troškiniams, likeriams, prieskonių mišiniams (karis). Patariama prieš malant kuminus paskrudinti, tuomet jie įgaus riešutinį, švelnų skonį. Kuminai naudojami gydant skrandžio ir žarnyno sutrikimus, skatina apetitą ir gerina virškinimą. Kumino sėklose yra natūralių medžiagų, kurios veikia kaip antioksidantai. Šios medžiagos (apigeninas ir luteolinas) slopina laisvųjų radikalų, žeidžiančių sveikąsias ląsteles, veikimą - stiprina ir saugo mūsų organizmą. Kuminas labai svarbus sklandžiai virškinimo funkcijai. Kumino sėklos skatina virškinimą, slopina skrandžio skausmus, dujų kaupimąsi, stimuliuoja virškinamojo trakto gleivinę ir kasos virškinimo fermentus.
Kumino sėklų maistinė vertė
| Maistinė vertė | Kiekis (1 valgomasis šaukštas / 6 g) |
|---|---|
| Kalorijos | 22,5 |
| Angliavandeniai | 2,65 g |
| Skaidulos | 0,63 g |
| Cukrus | 0,13 g |
| Baltymai | 1,07 g |
| Riebalai | 1,34 g |
| Vitaminas B1 (tiaminas) | 0,04 mg (2,5 %) |
| Vitaminas B3 (niacinas) | 0,27 mg (1,4 %) |
| Vitaminas B6 (piridoksinas) | 0,03 mg (1,3 %) |
| Vitaminas A | 76,20 TV (1,5 %) |
| Vitaminas E | 0,20 mg (1,0 %) |
| Vitaminas C | 0,46 mg (0,8%) |
| Geležis | 3,98 mg (22,1 %) |
| Manganas | 0,20 mg (10,0 %) |
| Magnis | 21,96 mg (5,5 %) |
| Kalis | 107,27 mg (3,1 %) |
| Fosforas | 29,94 mg (3,0 %) |
Bazilikai
Bazilikai (Ocimum basilicum L.) paplitę Azijoje, Afrikoje ir Vidurio bei Pietų Amerikoje, tačiau didžiausias jo rūšių spektras yra Afrikoje. Šiuo metu bazilikai auginami daugelyje Azijos šalių ir Viduržemio jūros srityje; didžiausios šalys eksportuotojos į Europą yra Prancūzija, Italija, Marokas ir Egiptas. Taip pat nemažai bazilikų auginama ir Kalifornijoje. Bazilikai yra vienas maloniausiai kvepiančių prieskonių ir nepakeičiamas Viduržemio jūros šalių virtuvės priedas. Saldus ir aromatingas bazilikų kvapas ypač mėgiamas Italijoje. Labai garsus Italijoje ir už jos ribų yra patiekalas insalata caprese (Kaprio salotos), daromas iš pomidorų griežinėlių, Mozarellos sūrio ir bazilikų.
Bazilikų pavadinimas ir reikšmė visomis kalbomis reiškia tą patį ir kilo iš graikų žodžio basileus „karalius”, nes jiems būdingas karališkas kvapas. Bazilikai mažina dujų susikaupimą virškinimo trakte; taip pat žinoma kaip šlapimą varanti ir apetitą skatinanti priemonė. Be to, vartojami kaip vaistas nuo persivalgymo, kosulio ir kaip skalavimo priemonė esant gerklės ir ryklės gleivinės uždegimui. Daugelyje šalių bazilikai naudojami kaip nuo vabzdžių sauganti priemonė.
Citrinžolė
Citrinžolė - tvirtos visžalės daugiametės žolės, augančios kupstais. Aptinkamos Afrikos, Azijos, Amerikos subtropikuose ir atogrąžose, dažniausiai savanų pievose. Komerciniais tikslais citrinžolė auginama Pietvakarių Azijoje, Indijoje, Afrikoje, Brazilijoje, Gvatemaloje, Amerikoje.
Raudonėlis
Paprastasis raudonėlis kaip vaistą ir kaip maistą žinojo jau senovės romėnai ir graikai. Gamtoje jis aptinkamas ne tik Italijoje, bet ir Meksikoje. Auginamas Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Amerikoje, populiarus ir Lietuvoje, juolab kad jį galima padauginti senesnio kero dalimis. Raudonėlio žolėje yra eterinio aliejaus, kurio 44 proc. sudaro fenoliai, timolis ir karvakrolis. Be eterinio aliejaus, jame yra rauginių, karčiųjų medžiagų, vitamino C.
Raudonėlis gerina apetitą, virškinimą, palengvina kosulį, skatina prakaito išsiskyrimą. Jis vartojamas sergant reumatu, malšina galvos skausmą, spazmus, pykinimą, varo šlapimą, stiprina ir pagreitina menstruacijas. Turi antiseptinių, raminamųjų savybių, slopina uždegimus, skausmą, naikina grybelį. Jaunų raudonėlio lapelių dedama į salotas, pomidorų padažą, daržovių sriubas. Juo aromatizuojama kepta ar troškinta kiauliena, jautiena, faršas, laukinių paukščių mėsa. Kitose šalyse šio prieskonio dedama į grybų, kiaušinių, krabų patiekalus, marinuojamus ar sūdomus agurkus, grybus. Raudonėlis mėgsta saulėtą vietą ir truputį kalkingą dirvą. Jo beveik nepuola ligos ir kenkėjai, pakanka nedaug vandens.
How to Pollinate Vanilla
Mėlynoji mahonija - vaistažolė iš Amerikos kalnų
Mėlynoji mahonija tradicinėje kinų medicinoje jau daugelį amžių vartojama įvairioms ligoms, įskaitant psoriazę, skrandžio problemas, rėmenį ir prastą nuotaiką, gydyti. Tai aukštas, visžalis žydintis krūmas, augantis Amerikos šiaurės vakarų kalnuose tarp eglių, eglių ir pušų. Jo šaknys šimtmečius buvo naudojamos Amerikos indėnų vaistažolių medicinoje ir kinų medicinoje, o šiandien tebenaudojamos odos ir virškinimo problemoms spręsti. Augalo šaknyse ir stiebe yra veikliųjų augalinių junginių, kurie padeda kovoti su bakterinėmis ir grybelinėmis infekcijomis, taip pat uždegimais ir odos ligomis. Augalas garsėja biologiškai aktyviais ir antimikrobiniais junginiais, ypač berberinu.
tags: #prieskoniai #augantys #amerikoje