Prieskoniai gali subtiliai paryškinti patiekalo skonį, suteikti jam žiupsnelį aštrumo, saldumo, gaivos ar kitokių pojūčių. Tačiau jie gali būti ir tas štrichas, kuris visiškai pakeis patiekalo skonį bei aromatą. Tarp gausybės prieskonių išsiskiria tie, kurie pasižymi ryškiais raudonais grūdeliais - jie ne tik praturtina patiekalus unikaliais skoniais, bet ir suteikia estetinės vertės. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tai per prieskoniai, kur jie naudojami ir kuo jie ypatingi.
Raudonieji Pipirai
Raudonieji pipirai - tai vijoklinio augalo vaisiai, pasižymintys išskirtiniu aromatu ir vizualiai patrauklia išvaizda. Dėl savo sodrios spalvos jie yra ne tik prieskonis, bet ir puošmena, galinti pagyvinti bet kurį patiekalą.
Naudojimas kulinarijoje
Puikiai tinka sūriams, suteikdami jiems ypatingą skonį ir elegantišką išvaizdą. Dažnai naudojami kaip dekoratyvinė apibarsta arba įmaišomi į varškės masę, todėl ūkininkų sūriai įgauna ryškų charakterį ir patrauklią spalvą. Ypač tinka prie premium sūrių. Taip pat raudonieji pipirai naudojami sriubose, padažuose, salotose, marinatuose bei mėsos ir žuvies patiekaluose.
Raudonieji paprikos grūdeliai gaunami džiovinant ir smulkinant vienmetės paprikos vaisius. Jie gali būti įmaišomi tiesiai į varškės masę, suteikdami švelnų skonį ir gražią spalvą, arba naudojami kaip dekoratyvinė pluta aplink sūrį.
Mūsų prieskoniai - tai kruopščiai atrinkti aukščiausios kokybės produktai, pasižymintys intensyviu aromatu ir natūralaus skonio pilnatve. Mumis pasitiki pirmiausia smulkūs pieno produktų gamintojai - vietinės pieninės ir naminiai sūrininkai, vertinantys patikimą kokybę ir saugumą.
Kvapusis Pimentas
Kvapusis pipiras (lot. Pimenta dioica), oficialiai - kvapusis pimentas - mirtinių (Myrtaceae) šeimos, pimento (Pimenta) genties prieskoninis augalas. Kilęs iš Centrinės Amerikos, pietų Meksikos ir Karibų jūros salų, dabar plačiai auginamas tropikuose (Brazilijoje, Indijoje, Afrikoje).
Tai vidutinio dydžio medis arba krūmas, augantis tropinio miško centriniame arde. Lapai lacetiški, lygiakraščiai, padengti stora vaško kutikule. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę kekiniuose žiedynuose. Augalas dvinamis.
Džiovintas kvapiojo pimento vaisius - populiarus, visame pasaulyje plačiai paplitęs prieskonis. Kvapu ir skoniu primena juodojo pipiro, cinamono, gvazdikėlio ir muskato mišinį. Jis nėra toks aitrus kaip juodasis pipiras, todėl tinka pagardinti įvairius maisto produktus - mėsos gaminius, užkandžius, salotas, sriubas, gėrimus, konditerijos gaminius, marinatus.
Juodgrūdė
Juodgrūdė (Nigella) - augalas, jau daugiau nei 2000 metų žinomas dėl savo naudingų savybių. Šis augalas, populiarus netradicinėje ir liaudies medicinoje, vis dar nėra plačiai auginamas Lietuvoje, tačiau verta atkreipti į jį dėmesį dėl jo sėklų, kurios suteikia patiekalams aštrumo ir pikantiškumo, bei dėl išskirtinių žiedų.
Juodgrūdės auginimas nereikalauja daug pastangų, todėl tai puikus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Šiandien juodgrūdė vis dar plačiai naudojama liaudies medicinoje, o kai kurios jos naudos yra patvirtintos moksliniais tyrimais. Anglai juodgrūdę vadina „juoduoju kmynu“, o prancūzai - „keturiais prieskoniais“, pabrėždami jos universalumą virtuvėje. Šis augalas natūraliai auga Pietvakarių Azijoje, Viduržemio jūros regione bei Šiaurinėje Afrikos dalyje.
Botaninės savybės ir rūšys
Juodgrūdė priklauso vėdryninių augalų šeimai. Tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 20-60 cm aukščio. Jo stiebas tiesus, tvirtas ir smarkiai šakotas. Lapeliai smulkūs, giliai suskaldyti. Juodgrūdė žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais dailiais, baltos arba šviesiai melsvos spalvos žiedais. Darželinė juodgrūdė (Nigella damascena) gali žydėti ir kitomis spalvomis: rožine, melsva, rausva, raudona, violetine ir kt. Vaisius - sėklų dėžutė. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį ir naudojamos kaip prieskonis bei liaudies medicinoje.
Yra dvi pagrindinės juodgrūdės rūšys: sėjamoji (Nigella sativa) ir darželinė (Nigella damascena). Tiek vienos, tiek kitos rūšies sėklos naudojamos kaip prieskoniai ir liaudies medicinoje, tačiau sėjamoji juodgrūdė pasižymi stipresnėmis gydomosiomis bei aromatinėmis savybėmis.
Auginimas ir priežiūra
Tiek darželinės, tiek sėjamosios juodgrūdės auginimas yra panašus. Štai keletas patarimų, kaip sėkmingai auginti šį augalą:
- Dirva: Juodgrūdė nėra išranki dirvai ir gerai auga praktiškai bet kokioje žemėje. Svarbu, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui, todėl būtina užtikrinti tinkamą drenažą.
- Šviesa: Juodgrūdė mėgsta saulę, todėl jai augti reikia parinkti labai saulėtą vietą, kur saulės spinduliai pasiektų apie 6-8 valandas kasdien.
- Sėja: Dėl savo liemeninių šaknų juodgrūdė prastai toleruoja persodinimą, todėl rekomenduojama ją sėti tiesiai į dirvą gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms. Sėklos sėjamos labai negiliai, 5-7 cm atstumu, ir užberiamos plonu žemės sluoksniu. Joms sudygti reikalinga šviesa. Darželinė juodgrūdė puikiai tinka mišriems gėlynams, taip pat gali būti auginama vazone. Į vazoną juodgrūdę sėti galima jau nuo kovo mėnesio. Tačiau reikia prisiminti, kad ji nemėgsta persodinimo, todėl sėjama iš karto į tokį vazoną, kuriame ir planuojama auginti visą laiką. Taip pat anksti pasėjus būtina užtikrinti pakankamai šviesos. Vazonuose auginamai juodgrūdei tinka puri, lengva, gerai drenuojanti dirva. Taip pat reikia užtikrinti gerą vazono drenažą. Juodgrūdei tinkami gilūs, nors gali būti ir siauresni vazonai. Labai svarbu, kad pilnai pakaktų gylio jos liemeninei, ilgai šakniai.
- Priežiūra: Juodgrūdę labai lengva auginti dėl itin paprastos priežiūros. Juodgrūdė gali pakelti trumpalaikę sausrą, tačiau idealu ją laistyti kartą per savaitę gerai sudrėkinant dirvožemį. Juodgrūdė - vienmetis augalas, tad nužydėjusias geriausiai išrauti ir kompostuoti (jeigu nepažeistos ligų ar kenkėjų), o jų vietoje pasėti naujų. Rudenį, pasibaigus žydėjimui, pašalinami visi augalai.
- Apsauga nuo kenkėjų: Juodgrūdė labai atsparus augalas, tačiau kartais ją puola baltasparniai, tripsai ar skydamariai. Nedidelį jų antplūdį galima suvaldyti tiesiog nuplaunant stipresne vandens srove.
Panaudojimas
Sėjamoji juodgrūdė plačiai naudojama liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti. Jos sėklomis ar jų aliejumi gydomi pūliniai, votys, uždegimai, gyvačių įkandimai, netgi pasiutligė.
Sėjamosios juodgrūdės sėklos naudojamos kaip prieskonis panašiai kaip aguonos, tačiau yra kur kas pikantiškesnio bei aštresnio skonio. Skonis primena pipirus, tačiau yra labai malonus, kvepia kamparu. Prieš gardinant patiekalus sėklas patariama lengvai paskrudinti, kad labiau atsiskleistų skonis ir kvapas. Tinka berti kepant riestainius, sausainius, blynus. Jomis gardinama varškė, aromatizuojami gėrimai.
Juodųjų kmynų (Nigella Sativa) sėklų nauda svorio metimui
Juodieji Pipirai - Raudonųjų Grūdelių kelias
Pirmiausia reikia paaiškinti, iš kur kilo juodieji pipirai. Pasirodo, šie prieskoniai išplito po pasaulį iš Indijos Malabaro pakrantės, jie net buvo vadinami Malabaro uogomis. Ši kultūra neturi nieko bendro su aitriosiomis paprikomis (kurios šnekamojoje kalboje vadinamos „čili pipirais“). Pastarosios priklauso bulvinių šeimai, o juodieji pipirai - pipirinių šeimai.
Tai sumedėjusi liana, kurios ilgis gali siekti 15 metrų. Šio augalo lapai tarsi odiniai, ovalūs, užaštrintais galais, iki 10 centimetrų ilgio. Apatinėje lapų pusėje atsiranda išskyrų, primenančių baltas kruopeles, kurios patamsėja. Žiedai smulkūs, balkšvi, susitelkę į kabančius žiedynus iki 10 centimetrų. Vaisiai - pusės centimetro skersmens pipirų grūdeliai. Iš pradžių jie būna žali, po to paraudonuoja.
Liana vaisius veda 20-30 metų, du kartus per metus. Žalios ir raudonos uogos džiovinamos lauke po stogu, ir gaunami žali ir raudoni pipirų grūdeliai.
Gamybos procesas
Tam, kad grūdeliai taptų juodi, jie yra skinami pusiau paraudonavę, tada nuplikomi verdančiu vandeniu ir džiovinami saulėje. O savaitę išmirkius juoduosius pipirus vandenyje ir nulukštenus viršutinį jų sluoksnį gaunami baltieji pipirai. Šie prieskoniai į maistą dedami nesmulkinti arba malti, patiekalams jie suteikia pikantišką aštroką skonį.
Nauda sveikatai
Be to, pipirus rekomenduojama vartoti siekiant sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerinti virškinimą. Juodaisiais pipirais gydomos kvėpavimo takų ir odos ligos.
Auginimas namuose
Juodųjų pipirų sėklų galima pabandyti ieškoti parduotuvėse, kurios specializuojasi sodo ir daržo produkcijoje. Tačiau jei nerasite - nenusiminkite. Tiks ir pipirų grūdeliai iš maisto parduotuvės prieskonių skyriaus. Namie išrinkite stambesnius grūdelius, užpilkite stikline šilto virinto vandens, įpilkite 1 valgomąjį šaukštą alijošiaus sulčių ir palikite mirkti parai. Tada pasėkite grūdelius į vazonėlius su maitinamuoju substratu 1 cm gylyje ir uždenkite plastikiniais maišeliais. Pirmieji daigai pasirodys maždaug po mėnesio, gal kiek anksčiau. Tačiau turėkite omenyje, kad sudygs toli gražu ne visi pasėti grūdeliai.
Juoduosius pipirus patartina sėti pavasarį, bet jei per daug nekantraujate, galite sėti ir lapkritį-gruodį, tačiau teks prie vazonėlių pastatyti šildančią lempą. Geriausiai šie augalai auga, jei temperatūra siekia 25-28° C. Šalčio ir skersvėjų ši kultūra netoleruoja. Žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje gali žūti.
Priežiūra ir dauginimas
Pipirus reikia gausiai laistyti šiltu vandeniu, purkšti lapus, o kas dvi savaites tręšti mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Po lanksčiais augalų ūgliais galima įrengti vielinius karkasus. Tobula vieta šiems augalams - palangė vakarinėje ir rytinėje pusėje. Ant pietinės palangės stovinčius augalus vidurdienį reikėtų pridengti nuo kepinančių saulės spindulių. Ant šiaurinės palangės - papildomai apšviesti. Vasarą reikėtų pipirus išnešti į balkoną, o žiemą sudaryti jiems ramybės laikotarpio sąlygas (temperatūra 18-20° C) - rečiau laistyti ir netręšti.
Persodinti krūmelius į erdvesnius vazonus reikia kartą per dvejus metus. Substratą augalams pagaminkite iš velėninės ir lapų žemės, humuso, smėlio, durpių (2:2:2:1:1). Pipirai žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Vaisius pradeda vesti trečiais metais.
Užauginus bent vieną pipiro krūmelį toliau juos galima dauginti auginiais. Reikia paruošti substratą iš lapų žemės ir smėlio (2:1). Nupjaukite nuo krūmo kelias stiprias ir sveikas šakeles. Kiekviena turėtų turėti 2 pumpurus. Įberkite į vazonus maitinamojo substrato ir sudrėkinkite. Įbeskite į substratą auginius ir uždenkite stiklainiais. Optimaliausia temperatūra formuotis šaknims - plius 26° C. Kai šakelės išleis ūglius, stiklainius reikia nuimti.
Pipirus galima dauginti persodinimo metu atskiriant krūmelius, taip pat atlankomis. Reikia prilenkti ilgus ūglius žemyn ir pritvirtinti prie žemės metaliniais spaustukais. Reguliariai laistant šakos greit turėtų išleisti šaknis.
Išskirtiniai raudonieji pipirai
Tarp išskirtinių prieskonių, pasižyminčių raudonais grūdeliais, verta paminėti:
- L’agreste raudonieji pipirai “Pepe Rosa in Grani Intero”: Tai aukštos kokybės, sveiki raudonųjų pipirų grūdeliai, garsėjantys subtiliu, švelniu skoniu ir aromatinga nata. Puikiai tinka žuvies, mėsos, daržovių patiekalams ir sūrių lėkštėms.
- Voatsiperifery pipirai: Dar vadinami „Madagaskaro laukiniais pipirais“. Šio pipiro gaivios ir vaisinės natos pagyvins šokoladinius desertus, žuvį ir keptą raudoną mėsą.
Prieskonių mišiniai su raudonaisiais elementais
Kai kurie prieskonių mišiniai yra specialiai sukurti pabrėžti raudonųjų grūdelių ar paprikų skonį ir spalvą:
- Raudonai baltas rupus ir labai kvapnus prieskonių mišinys kepsniams suteikiantis puikų skonį ir aromatą.
- Aitriųjų paprikų (čili) pagrindu sudarytas prieskonių mišinys su svogūnais ir prieskoninėmis žolelėmis.
- Autentiškos receptūros prieskonių mišinys su trupučiu aitriosios paprikos, tinkantis ne tik chimichurri, bet ir kitiems patiekalams.
Puikūs atsiliepimai ir pirkėjų simpatijos leidžia išskirti labiausiai mūsų klientų pamėgtus prieskonių mišinius. TOP 3 būtų „Mozzarella Tomato“, „Nasi Goreng“ bei „Prima Vera“.
Raudonųjų grūdelių prieskonių panaudojimas receptuose
Štai keletas patiekalų, kuriuose raudonieji grūdeliai prieskoniai puikiai atsiskleidžia:
Indiškas pomidorų sriuba
Šiai be galo gardžiai sriubai, kilusiai iš Indijos Bengali regiono, virti tiks tik labai gerai sunokę minkšti pomidorai. Šiame recepte naudoti įprasti raudonieji, tačiau tokią pačią ne mažiau puikią sriubą galite išvirti ir iš geltonųjų pomidorų. Obuolį rinkitės taip pat minkštą, sultingą, pavyzdžiui, alyvinį. Jei sriuba Jums pasirodytų per tiršta, įpilkite šiek tiek vandens, o vietoje pieno galite naudoti grietinėlę, tik tuomet įpilkite dar daugiau vandens. Pomidorus nuplaukite, išimkite kotelio vietą ir stambiai supjaustykite. Gilioje keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus išvalyto lydyto sviesto. Kepkite prieskonius (pvz., kuminus, kalendras, imbierą ir aitriąją papriką) maišydami keliolika sekundžių ir sukrėskite supjaustytus pomidorus bei obuolį. Pasūdykite, suberkite cukrų ir maltus juoduosius pipirus.
Tuo metu kitoje mažoje keptuvėje išlydykite ir įkaitinkite likusį išvalytą lydytą sviestą. Kai šis įkais, suberkite miltus ir gerai išmaišykite. Iš lėto pilkite pieną intensyviai maišydami arba plakdami rankiniu plaktuvu. Pomidorų masę pertrinkite per sietelį į puodą, pertrintą tyrę užkaiskite. Likusias pomidorų odeles ir sėklas išmeskite. Kai tyrė pradės kunkuliuoti, įmaišykite miltų-pieno padažą ir sudėkite kapotus kalendros žalumynus. Tuoj pat nukaiskite. Patiekite dar karštą su plokščiąja indiška duona, pūstiniais arba „samosais“.
Daržovių troškinys su kviečių grūdais
Įkaitinkite orkaitę iki 225 °C. Citrinas ir svogūnus supjaustykite skiltelėmis. Moliūgus, baklažanus ir paprikas supjaustykite gabalais. Perpjaukite pomidorus per pusę, o žiedinį kopūstą supjaustykite smulkiomis kekelėmis. Susmulkinkite česnakus. Padėkite citrinas ir visas daržoves, išskyrus pomidorus, ant kepimo skardos. Sumaišykite su aliejumi ir prieskonių mišiniu (pvz., su aitriąja paprika). Maždaug 10 minučių kepkite orkaitėje. Išimkite daržoves, apverskite jas ir sudėkite pomidorų puseles ir riešutus. Kepkite dar 5 minutes. Tuo metu išvirkite kviečių grūdus pagal pakuotės nurodymus. Sumaišykite kviečių grūdus su daržovėmis ir išspauskite orkaitėje pakepintos citrinos sultis.
"Tikka Masala" kukuliai
Dubenyje sumaišykite faršą, duonos džiūvėsėlius ir kiaušinį. Leiskite mišiniui pastovėti 10 minučių. Suridenkite kukulius ir kepkite aliejuje ant vidutinės ugnies, kol gražiai paruduos. Įberkite prieskonių mišinio „Tikka Masala“ ir įpilkite vandens. Įmaišykite grietinėlės ir virkite uždengę 5-10 minutes ant mažos ugnies. Apibarstykite kalendra ir patiekite su basmati ryžiais, mangų čatniu ir paplotėliais. Šis mišinys dažnai pasižymi rausva spalva nuo paprikų.
Bulvių kukuliai
Išvirkite ir sutrinkite bulves. Į gautą masę sudėkite smulkintą svogūną, aitriąją papriką, imbierą, petražoles, žaliuosius žirnelius, kuminus, miltus, džiūvėsėlius ir įberkite druskos. Suformuokite kukulius. Apkepkite keptuvėje.
Prieskonių palyginimas
Kad geriau suprastumėte raudonųjų grūdelių prieskonių savybes ir naudojimą, pateikiame apibendrinamąją lentelę:
-
Prieskonis Kilmė Skonis ir Aromatas Naudojimas Kulinarijoje Raudonieji Pipirai Vijoklinis augalas (Indija) Aromatingi, švelnaus aštrumo, vizualiai patrauklūs Sūriai, sriubos, padažai, salotos, mėsa, žuvis Kvapusis Pimentas Centrinė Amerika, Karibai Juodojo pipiro, cinamono, gvazikėlio, muskato mišinys Mėsos gaminiai, užkandžiai, salotos, sriubos, gėrimai, marinatai Juodgrūdės Sėklos Pietvakarių Azija Pikantiškas, aštrus, kvepia kamparu Riestainiai, sausainiai, blynai, varškė, gėrimai Voatsiperifery Pipirai Madagaskaras Gaivios, vaisinės natos Šokoladiniai desertai, žuvis, kepta raudona mėsa
tags: #prieskoniai #raudoni #grudeliai