Žiediniai kopūstai - vertinga ir skani daržovė, kilusi iš Kipro salos, Vakarų Europoje pradėta auginti XVI amžiaus pabaigoje. Tai puikus dietinis maistas, tinkamas vaikams ir ligoniams, nes turi lengvai virškinamų baltymų ir nedaug ląstelienos. Juose gausu vitaminų (C, B1, B2, K), baltymų, riebalų, beazotinių ekstraktinių medžiagų, cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies ir cholino. Dėl mažesnio ląstelienos kiekio, lyginant su gūžiniais kopūstais, jie lengviau virškinami.
Žiediniai kopūstai yra greitai nokstanti daržovė, kurios derlius galimas net du kartus per sezoną. Tačiau jų auginimas gali būti iššūkis pradedantiesiems daržininkams, nes jie jautresni aplinkos sąlygoms, dirvožemio kokybei ir turi savų auginimo gudrybių, todėl jų auginimui reikia daug dėmesio ir žinių. Nepalankiomis sąlygomis žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus žiedynus, neturinčius prekinės vertės. Žiediniai kopūstai užima nemažai vietos, jiems reikia turtingos, gilios dirvos ir daug laistyti. Jie yra saulę mėgstantys vėsaus sezono augalai, kuriuos galima auginti pavasarį ir rudenį.
Veislių pasirinkimas ir sėjos laikas
Norint savo ūkyje auginti tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę, patartina kiekvienais metais auginti kelias skirtingas veisles ir registruoti, kada jos pasodintos ir nuimtas derlius. Taip galėsite įvertinti, kurios veislės geriausiai tinka jūsų sąlygoms.
Yra įvairių žiedinių kopūstų veislių, kurios skiriasi vegetacijos trukme, žiedyno spalva ir kitomis savybėmis.
- Ankstyvosios: Vidutiniškai ankstyvi, vegetacija 55 - 65 dienos. Žiedynas sniego baltumo, gerai uždengtas lapais.
- Vidutinio ankstyvumo: Vegetacija 80-85 d. Itin ankstyvas hibridas.
- Vėlyvosios: Hibridas rudens ir vėlyvo rudens derliui. Žiedynai apvalūs, sniego baltumo, sunkūs, gerai laikosi.
Žiedinius kopūstus įprasta auginti sodinukais, nes auga jie gana ilgai, nuo 80 ir daugiau dienų. Jeigu pasėsite labai ankstyvų rūšių sėklas antroje kovo pusėje, paskui 30-45 dienų sodinukus balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje persodinsite į gruntą po danga, tai pirmasis žiedinių kopūstų derlius jus nudžiugins birželio pradžioje. Antruoju derliumi reikia pradėti užsiimti pirmoje balandžio pusėje. Tam taip pat prireiks ankstyvų (ar vidutinių) rūšių ar hibridų sėklų. Sodinukus geriausia auginti šiltnamyje. Ūgtelėję sodinukai į gruntą persodinami gegužės pabaigoje. Šis derlius subręs liepos viduryje. Trečias, vasaros-rudens derlius jus džiugins rugpjūtį, per patį atsargų žiemai ruošimo įkarštį. Tam sėklas reikia pasėti balandžio pabaigoje - gegužės viduryje, o 25-30 dienų sodinukus į lysves „perkraustyti“ birželio viduryje. Tam tinka vidutinio ankstumo ir vidutinės brandos rūšys.
Vėlesniems sodinimams ir rudens derliui gauti, svarbu pasirinkti tinkamą kopūstų veislę ar hibridą. Pasak LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų jaunesniosios mokslo darbuotojos Romos Starkutės, žiediniai kopūstai yra vieni iš vertingiausių kopūstų. Maistui vartojama galvutė (žiedynas). Jų būna įvairių spalvų - balti, geltoni, žali, violetiniai. Vėlyvajam derliui gauti svarbu pasirinkti tinkamą kopūstų veislę ar hibridą.
Dirvos paruošimas ir tręšimas
Žiediniai kopūstai iš visų kopūstinių daržovių yra labiausiai imlūs dirvožemiui, todėl tinkamai paruoštame dirvožemyje jų derlius ir kokybė bus geresni. Geriausia humusinga (nuo 2,5 %) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui galima pasitelkti priesmėlį, tačiau tada pageidautina, kad būtų kritulių. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusios dirvos.
Žiediniai kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų.
Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų.
Pavasarį auginant žiedinius kopūstus į dirvą įterpkite mineralinių trąšų. Azotu (N) tręšiama 160-200 kg/ha, o vėlyvųjų ir perdirbti skirtų veislių - 180-240 kg/ha. Maždaug 50-60 % azoto normos išberiama prieš sodinimą, o likusi dalis tręšiama papildomai augalams augant. Didžiausi žiedinių kopūstų derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Antrą kartą tręšiama po 15-20 dienų, o trečią kartą tręšiama, kai tik pradeda formuotis žiedai. Pirmasis tręšimas atliekamas mineralinių azoto trąšų tirpalu, o antrasis ir trečiasis - sausomis mineralinėmis trąšomis. Jei azoto trąšos įterpiamos pavėluotai, augalai pradeda skursti ir suformuoja mažus, deformuotus žiedynus.
Daigų auginimas
Žiedinių kopūstų sėklos sodinimui ruošiamos taip: jos pakaitinamos 50 laipsnių vandenyje ir iš karto merkiamos į šaltą vandenį. Tada sėklos 8 val. merkiamos į kalio permanganato tirpalą. Daiginimui rinkitės tokį substratą: 1 dalis komposto ir 3 dalys durpių. Daigyklas laikykite ne žemesnėje kaip 20 ºC. Dažniausiai žiediniai kopūstai sudygsta per 4-5 dienas. Kai sudygsta, temperatūrą reikia pažeminti iki 7 ºC - tai reikalinga, kad daigai neišstyptų. Praėjus 8 dienoms po sudygimo, daigus galima praretinti.
Ankstyviausiems sodinukams daigus rekomenduojama auginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) arba polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, juos reikia sėti tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) lengva pernešti ir perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tačiau jas reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupomos durpės, vanduo, be to, persodinant sumažėja daigų stresas: šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Kasetėse auginami daigai geriau prigyja.
Žiedinių kopūstų daigai tampa tinkami sodinimui į atvirą gruntą maždaug 45 daiginimo dieną. Taip pat reikia daigus užgrūdinti, kad jie būtų pasiruošę gyventi atvirame grunte. Tuo tikslu sodinukus 3-5 dienoms patalpinkite į vėsų šiltnamį. Likus 12 dienų iki persodinimo atvirame lauke, žiedinių kopūstų daigus reikia pradėti laikyti balkone arba šiltnamyje (5°C temperatūroje) dienos metu. Nakčiai daigus reikia grąžinti į patalpą. Likus 5 dienoms iki persodinimo, juos galima perkelti į šiltnamį. Dieną jį galima periodiškai vėdinti, kad augalai prisitaikytų prie gyvenimo atvirame ore.
Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapai šviesiai žali, juos reikia tręšti amonio salietros tirpalu (20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus vėl reikia palaistyti švariu vandeniu. Kad daigai augtų sveiki, patartina juos palaistyti 0,15 % previkuro (fungicido, naikinančio daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tuomet mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai augalams per šalta, per drėgna, per tankiai, prastai vėdinama arba jie pasodinti netinkamo rūgštingumo dirvoje.
Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neišsikeroję, sodriai žali, neužsikrėtę juodąja kojele ir su gerai išsivysčiusia šaknų sistema.
Sodinimas ir priežiūra
Daigus geriausia sodinti apsiniaukusią, bet šiltą dieną. Žiediniams kopūstams parinkite gerai apšviestas daržo vietas. Daigus sodinkite 25 cm atstumu vienas nuo kito. Tarp eilių turi būti ne mažesnis kaip 50 cm atstumas. Augalas į dirvą įkasamas iki pirmojo tikrojo lapelio, o šaknys sandariai prispaudžiamos žemėmis.
Nors kopūstai nėra tokie mėgstantys saulę ir karštį kaip agurkai ar pomidorai, jiems, kaip ir daugumai ilgaamžių daržovių, reikia daug šviesos.
Žiediniai kopūstai reikalauja daug vandens, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl, jei dirva sausa, po pasodinimo būtina lengvai palaistyti apie 10 l/m2 , kad būtų užtikrintas tinkamas augimas. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo, augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie geriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams laistyti pagal poreikį, tačiau stengtis jų neperlaistyti ir neleisti, kad jie supurentų dirvą. Laistymas. Žiedinius kopūstus reikia laistyti kartą per savaitę. Jeigu bus laistoma dažniau, augalas gali skirti visą energiją šaknų sistemos, o ne žiedo formavimui. Taip pat perlaistymai neretai baigiasi įvairiomis ligomis.
Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Kai kopūstai užauga, sutvirtėja ir išleidžia tvirtus lapus (praėjus 15-20 dienų po pasodinimo), jie apkaupiami. Kai kopūstų daigai apkaupti, jie iš stiebo išleidžia papildomas šaknis, kurios sustiprina šaknų sistemą ir leidžia augalui iš dirvožemio paimti daugiau maisto medžiagų. Kopūstai kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų.
Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių, dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą patektų oro ir mažiau garuotų vanduo. Šiuo tikslu tarpueiliai tarp eilučių išpurenami, kartu sunaikinamos pradėjusios augti piktžolės. Tai reikėtų kartoti kas 10-15 dienų ir po kiekvieno gausesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per auginimo sezoną dirva turi būti purenama bent 3-5 kartus.
Galvučių apsauga ir derliaus nuėmimas
Auginimo metu būtina kasdien tikrinti kopūstų plotą, kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos. Pasirodžius galvutėms, padaromas šešėlis, nuplėšiant vieną lapą nuo virš žiedyno esančio lapo ir juo uždengiant žiedyną.
Žiedinių kopūstų derlių reikia nuimti nevėluojant. Galvutės (žiedynai) suyra, todėl reikia saugotis, kad galvutės nebūtų paliestos. Priklausomai nuo numatomo naudojimo, žiediniai kopūstai turėtų būti nuimami lauke ir dedami tiesiai į komercinę pakuotę.
Žiedinių kopūstų derlius nuimamas pasirinktinai, nupjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, o lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad būtų apsaugoti nuo sužalojimų. Galvutės nuimamos visos iki šalnų, nes jos užšąla esant -2 °C temperatūrai, o išdygusios greitai genda. Žiediniai kopūstai po užšaldymo ilgiau laikyti netinka, todėl juos reikia suvartoti iš karto.
Krakės Edukacinė programa apie žydų ortodoksų buitį
Ligos ir kenkėjai
Siekiant produktyviai panaudoti auginamas daržoves, turite jas apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Chemijos pramonė gamina daug cheminių produktų, skirtų daržovių ligoms ir kenkėjams kontroliuoti, kurie gana plačiai naudojami daržininkystėje, tačiau reikia atsižvelgti į jų toksiškumą. Nesant galimybės aptikti toksiškų medžiagų likučių, nedidelės apimties daržovių augintojams reikėtų vengti naudoti toksiškus pesticidus.
Apsaugoti nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima ir nenaudojant cheminių medžiagų. Jei kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų, pavyzdžiui, kiaulpienių, pomidorų, bulvių, ugniažolių ir kraujažolių, nuovirai. Šie augalai skinami prieš žydėjimą arba jam pasibaigus. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Nuoviru apipurškiami kopūstai arba purškiama rankiniu purkštuvu.
Dažniausios ligos:
- Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis): Ši liga pažeidžia kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigus. Liga labiausiai kenkia šiltnamiuose.
- Kopūstų šakniagumbis: Ši grybinė liga pažeidžia ne tik kopūstus, bet ir kitas giminingas daržoves, pavyzdžiui, ropes, ridikėlius ir svidres.
- Kopūstų juodligė: Tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama nuo žemės, tačiau bakterija plinta ir per sėklas.
- Žiedinių kopūstų mozaika.
- Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė: Šiai bakteriozei būdinga daugybė mažų (1-3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapų gyslų ir gyslų.
