Šaltalankiai jau seniai yra vienas mėgstamiausių mūsų ingredientų. Aštrus, pusiau saldus, su tropinių vaisių užuominomis, unikalus ir universalus skonis, kuris puikiai tinka tiek saldiems, tiek pikantiškiems patiekalams. Jei esate šaltalankių naujokas, jūsų laukia skanėstas!
Kaip dažnai būna, šaltalankiai buvo naudojami tradicinėje medicinoje gerokai anksčiau, nei apie juos sužinojo dauguma mūsų. Šaltalankiai - tai ne tik gražūs oranžiniai vaisiai, bet ir tikras vitaminų bei mineralų lobynas. Jų nauda sveikatai žinoma jau šimtmečius, o dabar šaltalankiai vis dažniau atranda savo vietą ir virtuvėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime šaltalankių naudą, pateiksime įdomių receptų ir patarimų, kaip šias uogas įtraukti į savo racioną.
Šaltalankių nauda sveikatai
Jei ieškote paties geriausio argumento, kodėl verta vartoti šaltalankius, prisiminkite kosmonautus: į jų racioną šaltalankių sultys įtraukiamos beveik visada, nes padeda palaikyti atsparumą stresui. Apie šaltalankius: Šaltalankių uogos (Hippophae rhamnoides) yra kilusios iš Rytų Azijos ir naudojamos liaudies medicinoje.
Be vitamino C, šiose uogose gausu vitaminų E, K, P ir B grupės vitaminų bei provitamino A, geležies, boro, mangano. Šaltalankiai turi daugiau nei 10 kartų daugiau vitamino C nei apelsinai. Morkose ir šaltalankio uogose esantis beta karotenas yra stiprus antioksidantas, kuris būtinas norint išlaikyti puikų regėjimą, nuo jo priklauso gera odos būklė. Beta karotenas didina organizmo atsparumą infekcijoms, saugo nuo pasyvaus rūkymo bei oro užterštumo poveikio.
Šaltalankiuose gausu vitaminų (A, C, E, B grupės vitaminai), svarbių mineralų (kalio, kalcio, natrio, magnio, fosforo) ir kitų žmogaus organizmui būtinų organinių rūgščių. Visų svarbiausia, kad tai puikus vitaminų mišinys, kuris pavers jūsų organizmą neįveikiama tvirtove prieš bakterijas ir virusus.
Šaltalankių maistinių medžiagų apžvalga
| Maistinė Medžiaga | Kiekis šaltalankiuose (palyginimui) |
|---|---|
| Vitaminas C | Daugiau nei 10 kartų daugiau nei apelsinuose |
| Vitaminai | E, K, P, B grupės vitaminai, provitaminas A |
| Mineralai | Geležis, boras, manganas, kalis, kalcis, natris, magnio, fosforas |
| Antioksidantai | Beta karotenas |
Šaltalankių panaudojimas kulinarijoje
Šaltalankius galima naudoti įvairiausiais būdais: šviežius, šaldytus, džiovintus ar perdirbtus į uogienes, sultis, aliejų ar miltelius. Jų rūgštokas skonis puikiai dera tiek su saldžiais, tiek su sūriais patiekalais.
Šaltalankių milteliai
Šaltalankių milteliai - natūralus produktas, pagamintas iš džiovintų šaltalankių uogų. Jie pasižymi išraiškingu, rūgštoku skoniu ir yra dažnai naudojami kokteiliams, glotnučiams, desertams ar košėms pagardinti. Šis miltelių pavidalo produktas leidžia lengvai praturtinti mitybą augalinės kilmės medžiagomis. Lengvai įtraukite šaltalankių miltelius į savo mitybą.
Naudojimas: 1-2 arbatinius šaukštelius šaltalankių uogų miltelių berkite į kokteilius, košes, jogurtą, salotas. Pavyzdys: Suplakti 200 g natūralaus jogurto (galima pagaminti ir iš riešutų pieno), 1 a.š. morkų miltelių ir 1 a.š. šaltalankių miltelių.
Laikymo sąlygos: tamsioje vėsioje vietoje.
Šaltalankiai su medumi
Šaltalankiai ir medus žiemai - ne tik skanus derinys šaltiems žiemos vakarams, bet ir puikus vitaminų mišinys. Klasikinis šaltalankio receptas: paimkite medaus ir šaltalankių lygiomis dalimis. Uogas sutrinkite, tada nukoškite sėklas. Įpilkite šiek tiek kokybiško medaus, išmaišykite iki vientisos masės ir išpilstykite į stiklinius indelius.
Kaip vartoti: po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną.
Svarbi pastaba: Pas mus užsilikusiose sovietinėse receptų knygose šaltalankių ir medaus maišymo recepte siūloma uogas virti pridedant cukraus. Tačiau toks maisto gaminimo būdas neturi nieko bendro su nauda sveikatai.
Šaltalankių aliejus ir jo gamyba
Nuo seno šaltalankiai labai mėgstami ir vertinami - ir ne be reikalo (kiekvienoje jų uogelėje yra labai daug vitaminų ir mineralinių medžiagų). Tai nepakeičiamas vaistas turintiems skrandžio problemų, sergantiems peršalimo ir daugeliu kitų ligų. Jeigu nenorite vargti, šaltalankių aliejaus galite įsigyti vaistinėje.
Šaltalankių aliejus naudojamas sergant ginekologinėmis ligomis - kolpitu, endocervitu. Padeda sergant stemplės ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Vartojama po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną. Kaip jau minėta, šaltalankių aliejumi gydomas hemorojus ir išeinamosios angos įtrūkimai.
Šaltalankių aliejus taip pat maišomas su medumi, stiprinant jo gydomąsias savybes:
- Šaltalankiai nuo slogos - sumaišykite aliejų ir skystą medų santykiu 2:1. Vatos tamponu patepkite vidinę nosies pusę.
- Šaltalankiai nuo kosulio - iš lygiomis dalimis sumaišytų ingredientų paruoškite tepalą ir patepkite krūtinę.
- Ausims - pamirkykite vatos tamponą nedideliame šaltalankių aliejaus ir medaus kiekyje.
- Šaltalankis nuo hemorojaus - sumaišykite aliejų ir medų santykiu 2:1.
- Nudegimams, nušalimams ir kitiems odos pažeidimams gydyti - sumaišykite šaltalankio ir medaus ingredientus lygiomis dalimis ir tepkite ant pažeistos vietos. Apvyniokite marle.
- Odos sausumui gydyti - 2 valgomuosius šaukštus grietinės (ne mažiau kaip 30 % riebumo) sumaišykite su 1 valgomuoju šaukštu šaltalankių aliejaus.
Šaltalankių aliejaus gaminimas namuose
Turbūt tie, kas bent kartą ieškojo šaltalankių aliejaus recepto, susidūrė su jų gausybe. Štai receptas: emaliuotame inde sugrūskite 1 kg prinokusių uogų, nusunkite per marlę į stiklainį. Išspaudų neišmeskite, kadangi šaltalankių sėklose jo yra taip pat gana nemažai. Sumalkite jas kavamale, užpilkite alyvuogių arba saulėgrąžų aliejumi (100 g išspaudų reikia 1 litro aliejaus). Laikykite sandariame inde tamsioje vietoje apie mėnesį, tada nukoškite ir palaikykite vėsiai dar 5-7 dienas.
Mano patarimas: pagal šį receptą gamindami šaltalankių aliejų, sujunkite 2 būdus. Išspaudus iš šaltalankių sultis, trumpam palikite vėsioje vietoje, kad nusistovėtų. Oranžinės spalvos šaltalankių aliejus „išplauks“ į paviršių ir po to jį reikia nuimti šaukštu. Išspaudas su smulkintomis odelėmis ir sėklomis sudedame į maisto džiovyklę ir džioviname.
Patarimas: šaltalankių aliejų laikykite tamsiuose stikliniuose induose, nes laikant šiltai šaltalankių aliejus apkars. Aliejus tinkamas vartoti ne ilgiau kaip pusantrų metų. Buteliuką šaltalankių aliejaus patogu laikyti virtuvėje, kad galėtumėte juo pasinaudoti, jeigu truputį įsipjautumėte arba šiek tiek nusidegintumėte verdančiu vandeniu.
Šalto spaudimo aliejus iš Griūčių kaimo
Prieskoniai ir šaltalankiai: aštrumo ir skonio dermė
Šaltalankių uogos pasižymi išskirtiniu skoniu, kuris puikiai dera ne tik su saldžiais desertais, bet ir su pikantiškais, netgi aštriais patiekalais ir gėrimais. Tad nenuostabu, kad vis daugiau dėmesio skiriama šaltalankių ir prieskonių deriniams, atveriant naujas kulinarijos galimybes ir praturtinant kasdienę mitybą. Prieskonių vartojimo kultūra ir jų nauda yra nepaprastai svarbi.
Prieskoniai - daugiau nei skonis
Prieskoniai ne tik suteikia egzotišką skonį ir viliojantį kvapą, bet ir labai naudingi. Prieskoniai padeda virškinimui, todėl juos ypač svarbu vartoti žiemą. Nors esame įpratę daugiausia prieskoniais gardinti tik patiekalus, reikia nepamiršti, kad jie gali tapti ir puikiu gėrimų ingredientu.
Lietuvoje nėra labai jau populiaru naudoti įvairovę prieskonių. Pripratinkite save naudoti prieskonius. Mes žinome tik druską ir pipirus, o juk jų yra daugybė. Todėl galima teigti, kad mūsų šalyje, kur yra gana šaltas klimatas, viršsvorio problema yra susijusi ir su tuo, kad gamindami maistą mes mažai naudojame prieskonių. Rytuose prieskonių pirkimas yra būtinas nuolatinis ritualas, juos perka kiekvieną savaitę, bet kuris vyras nusimano apie prieskonius, nekalbant jau apie moteris. Prieskonių vartojimo kultūra sąlygoja, kad Rytuose retai sutiksi labai nutukusį žmogų.
Mūsų tradicijoje daržoves mes valgome beveik be prieskonių, na tik druskos įberiame. O besilaikantys žalių daržovinių dietų apskritai net apsieina be druskos, kas yra visiškai neteisinga. Daržoves, aišku, galima troškinti ir valgyti šiltus/karštus, be to galima naudoti daug prieskonių: kardamonas, džiovintas imbieras, juodas, raudonas, čili pipirai, muskato riešutas, cinamonas, čiobreliai…
Arbata su prieskoniais ir šaltalankiais: aštrumo ir šilumos paieškos
Šaltalankiai puikiai dera ne tik su desertais, bet ir su arbata. Šaltalankių milteliai arbatai suteikia pikantišką rūgštelę ir papildomą vitaminų dozę. Eksperimentuokite ir gaminkite prieskonines arbatas patys arba paragaukite arbatos vien tik iš… prieskonių. Išbandykite cinamono arbatą - ji ne tik gerina nuotaiką, bet mažina ir potraukį saldumynams - cukraus tikrai neprireiks. O ir paruošti ją labai lengva - tereikia puodelyje išvirti cinamono lazdelę.
Jei ieškote naujų skonių, išbandykite arbatą su cikorija, anyžiumi ir imbieru - šie prieskoniai suteiks pikantišką, šildantį skonį ir aromatą. O jei pasiilgote aštrumo, paragaukite aitriosios paprikos sėklomis skanintos arbatos. Tačiau, jei eksperimentai nevilioja, išbandykite jau paruoštus, egzotiškais prieskoniais pagardintus gėrimus, pavyzdžiui, tradicinį aštrų indišką gėrimą Chai su juodąja arbata.
Arbata - įprastas ir kasdienis gėrimas. Dažnai net nesusimąstome nei apie jos paruošimo būdą, nei apie kokybę. „Atminkite - arbatos negalima užpilti per karštu, ypač verdančiu, vandeniu. O ir arbatžolių vandenyje nereikėtų laikyti per ilgai", - primena sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė. „Neteisingas arbatos paruošimas pakeičia ir jos skonį. Nei žalia, nei kitokia arbata maisto užgerti nereikėtų - geriausia ją gerti vieną ir mėgautis skoniu bei aromatu. Norint švarios ir kokybiškos arbatos, kurioje atsiskleidžia geriausios jos savybės, verta rinktis ekologiniame ūkyje užaugintą arbatą be dirbtinių kvapiųjų medžiagų ir kitų cheminių priedų.
Populiariausios arbatos rūšys
- Žalioji arbata: Tai vienas seniausių žmonijai žinomų gėrimų, apie jos naudą sveikatai rašyta daug. Nors ji ir turi šiek tiek kofeino, tačiau kraujospūdžio nedidina. Priešingai - žalia arbata apsaugo širdį ir kraujotaką nuo uždegimo, teigiamai veikia cukraus balansą kraujyje, turi antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų. „Žaliosios arbatos poveikis kiekvienam yra individualus, tačiau žinoma, kad ji teigiamai veikia protą, budrumą, pozityvumą ir ištvermę. Žalioji arbata tonizuoja ilgesnį laiką nei kava, tad vakare ją gali gerti ne kiekvienas", - sako G. Azguridienė.
- Juodoji arbata: Viena labiausiai paplitusių Europoje. Tik kokybiška juodoji arbata bus naudinga - palengvins virškinimą, pagerins savijautą ir padės kovoti su uždegimu ar dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje. Svarbu nepamiršti, kad visoms arbatoms labai svarbi vandens kokybė - reikėtų rinktis kuo minkštesnį vandenį.
- Vaisinės ekologiškos arbatos: Pasižymi papildomais vitaminais, natūraliais aromatais ir unikaliais skoniais. Jos gaminamos iš džiovintų uogų, vaisių ir žiedlapių, todėl kartu su arbata gauname daug reikalingų mikroelementų ir maistingųjų medžiagų.
Prieskoniai pagal kūno tipą
Ajurvedos tradicijoje prieskoniai parenkami atsižvelgiant į individualų kūno tipą, siekiant palaikyti organizmo balansą ir pagerinti virškinimą. Nors Lietuvoje ši praktika nėra plačiai paplitusi, ji suteikia įdomios perspektyvos, kaip prieskoniai, įskaitant ir aštrius, gali veikti mūsų savijautą. Šaltalankis taip pat turi specifinį skonį, kuris tinka tam tikriems kūno tipams.
Prieskoniai pagal kūno tipą: Vėjas
Vėjai yra liekni, judrūs žmonės su greita reakcija, lengvai peršąlantys ir šąlantys. Jiems reikalingas karštas maistas ir šildantys prieskoniai. Bent kartą per dieną jie turi atsisėsti ir ramiai pavalgyti karštus pietus, pageidautina su rieboka sriubyte, barščiais, česnakais ir pipirais, grybų sriuba. Tinkantys prieskoniai: česnakai, svogūnai, raudoni, juodi, čili, kajenų pipirai, imbieras, sezamas, sojų padažas. Tinka tokie skoniai: aštrus, rūgštus, sūrus, saldus (nedideliais kiekiais). Tai yra, pavyzdžiui, citrinos, actas, raugintos daržovės, silkė, rūgštūs riešutai, medus, rūgštūs obuoliai ir pan. Tokių skonių produktai Vėjams lengviausiai virškinasi. Kartus ir sutraukiantis skoniai sujaudina, todėl jie draudžiami šiai konstitucijai. Tai garstyčios su ryškiu karčiu skoniu. Dėl tos pačios priežasties negalima kavos ir žalios arbatos. Jei jau kada išgersite kavos, tai būtinai įsipilkite pieno, kuris turi saldaus skonio. O cukrumi nepiktnaudžiaukite. Galima kavą arba arbatą sušildyti medumi ir nedideliu imbiero gabalėliu, kuris turi aštrų skonį, juk kava ir arbata, kaip ne būtų keista, yra šaltos prigimties produktai.
Prieskoniai pagal kūno tipą: Tulžis
Toliau aptarkime Tulžies konstitucijos žmonėms tinkančius prieskonius. Šie žmonės dažniausiai stipraus kūno, ryžtingo charakterio, mėgstantys mėsą, keptą maistą, stiprius gėrimus, nelinkę peršalimo ligoms, jiems dažniau karšta nei šalta. Tulžims sveika avižų nuoviras, pelynas. Vartoti 21 dieną, 2 kartus per metus - pavasarį ir rudenį. Skoniai - kartus, saldus ir sutraukiantis. Sutraukiantis skonis yra gana retas ir produktas jį turintis yra persimonas, kuris subręsta būtent tada kai aktualu yra jį valgyti - spalis - lapkritis. Dar sutraukiantį skonį turi šaltalankis, trešnės, aiva. Tinkantys Tulžims prieskoniai - garstyčios, krienai, pomidorų ir granatų padažai, muskato riešutas, karis, koriandras, anyžius, kmynai. Tulžims tinka valgyti vasarą kiek nori žalias daržoves ir vaisius, šaltas sriubas. Bet po 50 metų jau reiktų pereiti prie šilto maisto. Ypatingai jiems kenksmingas yra rūgštus skonis, kuris dirgina kepenis, sukelia bėrimus.
Prieskoniai pagal kūno tipą: Gleivės
Ką galima ir ko negalima Gleivėms? Tokie žmonės yra stambūs, linkę tinti, dažnai šąla, neskubantys, mėgsta saldumynus, pieno produktus, bulves, makaronus. Jiems rekomenduojami skoniai - aštrus, rūgštus, sūrus. Visi šie skoniai yra šildantys. Kadangi Gleivių yra šalčiausia konstitucija, dėl ko lėtėja medžiagų apykaita, jai reikalingi šildantys skoniai. Tinkantys prieskoniai - visos pipirų rūšys, džiovintas, šviežias arba marinuotas imbieras, kardamonas, gvazdikėliai, svogūnai, česnakai, sojų padažas, actas. Maistas turi būti karštas ir su daug prieskonių. Gleivėms netinka jokie produktai saldaus skonio, saldumynai, ledai, bulvės, pieno produktai, šaltos sriubos, gazuoti gėrimai, žalios daržovės.
Šaltalankių receptai įvairiausiems skoniams
Toliau pateikiami keli receptai, kurie įkvėps jus eksperimentuoti su šaltalankiais virtuvėje. Šaltalankiai puikiai tinka ne tik gėrimams, bet ir įvairiems desertams bei užkandžiams.
Šaltalankių uogienė
Vasarą valgome daug šviežių vaisių ir uogų, tačiau reikėtų nepamiršti pasirūpinti vitaminais ir šaltajam sezonui. Daugelis uogų yra skanios, o štai šaltalankių uogos mažiau mėgstamos valgyti šviežios, nes yra rūgščios, kartokos, šiek tiek astringentinės (sutraukiančios burną) ir turi savitą aromatą. Dėl šio kompleksinio skonio, ne visiems jos patinka iš karto. Tačiau šios uogos yra ypač turtingos vitaminais, o jų skonį puikiai pagerina cukrus. Taigi šaltalankių uogienė - tai tikras senųjų tradicijų gamtos turtas.
Šaltalankių uogienė puikiai tiks ragauti su desertiniais sūriais, ožkos pieno sūriu, ledais bei pyragais. Be to, iš šios uogienės galite pasiruošti ir organizmą stiprinančią šaltalankių arbatą. Šis puikus ir labai skanus šaltalankių uogienės receptas tikrai užkariaus jūsų širdis.
Šaltalankių uogienės receptas
Ingredientai:
- 500 g šaltalankių uogų
- 500 g cukraus uogienėms
- 3 vnt. apelsinų
- 3 šakelių čiobrelių
- 5 vnt. gvazdikėlių (prieskonių)
Paruošimas:
- Atskirkite šaltalankių uogas nuo šakelių ir išrinkite lapus. Kruopščiai nuplaukite uogas po tekančiu vandeniu.
- Į puodą suberkite cukrų ir supilkite vandenį, viską išmaišykite ir išvirkite sirupą. Virkite maišydami, kol cukrus visiškai ištirps.
- Kai cukrus visiškai ištirps vandenyje, atsargiai į verdantį sirupą suberkite šaltalankių uogas. Sumažinkite ugnį iki mažiausios ir toliau maišydami virkite apie 5 minutes. Tam geriausia naudoti ilgą medinį šaukštą. Jei ant uogienės paviršiaus susidaro putos, jas reikia pašalinti.
- Po penkių minučių, puodą nukelkite nuo viryklės ir palikite visiškai atvėsti. Tai užtruks apie 3-4 valandas. Norėdami greičiau atvėsinti uogienę, puodą galite perkelti į šaltą patalpą.
- Uogienei atvėsus, puodą vėl pastatykite ant viryklės, užvirkite uogienę ant vidutinės ugnies, tada išjunkite viryklę ir leiskite puodui visiškai atvėsti.
- Atvėsusią šaltalankių uogienę supilkite į šiltus, kruopščiai išplautus stiklainius.
Šaltalankių džemas
Pasigaminti šaltalankių džemo gana paprasta, o mėgautis galėsite visus metus. Šis džemas puikiai tiks tiekti su sūriais, gardinti košes ar tiesiog tepti ant duonelės.
Šaltalankių džemo receptas
Šaltalankių uogas nuimkite nuo šakelių, kruopščiai perrinkite ir nuplaukite. Berkite uogas į puodą ir užpilkite vandeniu. Užkaiskite, palaukite, kol užvirs ir ant labai silpnos ugnies pakaitinkite 15 min. Nemažą tankų plieninį sietą išklokite muslinu ar dviguba marle, dėkite virš švaraus indo ir perkoškite šaltalankius. Į švarų puodą supilkite gautas šaltalankių sultis, suberkite cukrų (galite dalį paprasto pakeisti uogienių cukrumi, taip džemas geriau stings).
Taip pat galite išbandyti ir šaltalankių želė su persikais, nors konkretus recepto aprašymas nepateikiamas, tai gali būti puikus įkvėpimas jūsų kūrybiškumui.
tags: #prieskoniai #su #saltalankiu #astrus