Kūčios - ypatinga šventė, kai šeimos susirenka prie stalo, dalydamosi tradiciniais patiekalais ir šventine dvasia. Nors tradicijos yra svarbios, šiuolaikinė virtuvė leidžia į Kūčių meniu įtraukti naujų, maistingų ir netikėtų patiekalų. Vienas iš tokių ingredientų, galinčių paįvairinti Kūčių stalą, yra avinžirniai. Ši ankštinė kultūra ne tik soti ir skani, bet ir puikiai dera su kitais tradiciniais Kūčių ingredientais. Tradicinės pupelės ir žirniai vis dažniau keičiami į avinžirnius ir lęšius, o patiekalai pagardinami įvairiais daigais, bolivinių balandų ar ispaninio šalavijo (čija) sėklomis.
Kūčių stalas turi daugybę simbolių ir prasmių, tačiau net ir senosios receptūros neretai patobulinamos naujais ingredientais.
Marinuotos pupelės - atradimas Kūčių stalui
Mane retai ištinka tas momentas, kai paragavus nuoširdžiai nustembu dėl skonio ir užsimerkiu iš malonumo. Su šiomis marinuotomis pupelėmis nutiko būtent taip - sakau nuoširdžiai, kiekvienas kąsnis buvo didelis pasimėgavimas.
Ši idėja gimė galvojant, kaip šiuolaikiškai transformuoti visų taip mėgstamą oldschoolinę keptos duonos, pupelių, sūrio ir majonezo mišrainę. Ar žinojote, kad kiekvienam patiekalui gerą ir subalansuotą skonį sukuria šis šventa trejybė: sūrumas, saldumas ir rūgštis? Todėl gamindami pietus ar vakarienę, patiekalui skonį suteikite ne tik druska ir pipirais, bet nepamirškite ir šiek tiek saldiklio (cukraus, medaus, klevų ar kito sirupo) bei rūgšties.
Rūgštelei suteikti dažniausiai naudojamos citrinos sultys arba kokybiškas obuolių actas. Paprastas obuolių actas dažnai turi pernelyg intensyvų, viską užgožiantį skonį. Kad taip nenutiktų, svarbu rinktis kokybišką obuolių sidro actą. Pavyzdžiui, Due Vittorie - jis gaminamas ąžuolinėse statinėse lėtai fermentuojant ir brandinant aukščiausios kokybės obuolių sultis, todėl yra intensyvaus, maloniai rūgštaus vaisinio skonio.
Marinuotų pupelių receptas
Ingredientai:
- 3 stiklinės virtų baltųjų pupelių - tinka ir konservuotos, bet virtos tvirtesnės ir skaniau
- 8 saulėje džiovinti pomidorai aliejuje
- 100 g fetos
- 2 skiltelės česnako
- Gera sauja įvairių šviežių žolelių - krapai, petražolės, mėta, čiobrelis
- 6 v.š. alyvuogių aliejaus
- 2 v.š. brandinto obuolių sidro acto (pvz., Due Vittorie)
- 1 v.š. medaus
- 1/2 a.š. druskos, pipirų ir čili dribsnių pagal skonį
Gaminimas:
- Iš vakaro prieš gamybą užmerkiame pupeles.
- Verdame pupeles gausiai pasūdytame vandenyje. Į vandenį dar galima įmesti svogūno, česnako, lauro lapų, pipirų - tuomet pupelės išvirs aromatingesnės, o vandenį bus galima panaudoti kaip sultinį sriubos gamybai.
- Pupelės verda apie 1-1,5 valandos, tad po valandos pradedame ragauti ir tikrinti - geriausia, kad pupelės būtų nei per kietos, nei per minkštos - nepervirusios.
- Virtas pupeles dedame į dubenį.
- Šalia beriame smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, trupintą fetą, įtarkuojame česnaką, suberiame smulkintas žoleles, supilame aliejų, actą, medų, beriame druskos, pipirų ir čili dribsnių.
- Viską gerai išmaišome. Galima valgyti iškart, bet dar skaniau, kai pasimarinuoja ir skoniai susimaišo tarpusavyje, tad galima dar kokią valandą palaikyti dubenyje kartas nuo karto vis pamaišant.
Pupelės paruoštos - toliau jas galima valgyti kaip sugalvojate.
Avinžirniai: istorija, nauda ir maistinė vertė
Avinžirniai - viena seniausių ir labiausiai paplitusių ankštinių kultūrų pasaulyje. Pietvakarių Azijoje jie buvo žinomi jau prieš 7,5 tūkstančio metų, o vėliau paplito Graikijoje ir Romoje. Europiečiai XVIII amžiuje skrudindavo avinžirnius kaip kavos pupeles ir gamindavo gėrimą, panašų į cikorijų ar kviečių „kavą“. Šiandien avinžirniai yra nepakeičiami vegetarų virtuvėje, o dėl didelio baltymų kiekio jie gali pakeisti mėsos produktus.
Avinžirniai yra sotūs ir kaloringi, šiek tiek primena riešutus. Yra įvairių rūšių avinžirnių: juodi, žali, raudoni, rudi. Populiariausios rūšys yra desi (maži, tamsūs, grubia luobele) ir kabuli (šviesesni, minkšta luobele). Iš avinžirnių gaminama daugybė patiekalų, ypač Indijoje, Pakistane ir Afganistane.
Ankštinių maistinė vertė
Avinžirniai, dar žinomi kaip cicerinės pupelės ar garbanotieji žirniai, yra vieni seniausių pasaulyje auginamų ankštinių augalų, vertinami dėl savo universalumo virtuvėje ir naudos sveikatai. Šiandien jie populiarūs visame pasaulyje ir naudojami įvairiuose patiekaluose.
Ankštiniai (šviežios ir džiovintos pupelės bei žirniai) apima baltąsias, raudonąsias, rausvąsias, juodąsias, žaliąsias pupeles, avinžirnius, lęšius, žaliąsias sojų pupeles. Jie yra nebrangus ir sveikas baltymų šaltinis. Ankštinius sudaro 17-30 proc. baltymų pagal sausos masės kiekį, o tai 2-3 kartus viršija baltymų kiekį, esantį ryžiuose ir kviečiuose! Taip pat juose yra ir didelis kiekis skaidulų, kurios labai svarbios tinkamam žarnyno funkcionavimui. Bendras angliavandenių kiekis ankštiniuose svyruoja nuo 65 iki 72 proc. - iš jų apie 85 proc. sudaro krakmolas, o skaidulos - 10-20 proc.
Ankštiniuose gausu vitaminų ir mineralų. Tai pats geriausias (ir pats pigiausias!) šių visų medžiagų šaltinis. Ankštiniai yra vienas geriausių atsparaus krakmolo šaltinių. Žalius, sausus ankštinius sudaro apie 20-30 proc. atsparaus krakmolo. Tokie maisto produktai, kuriuose gausu atsparaus krakmolo, didina sotumo jausmą, lėtina skrandžio tuštėjimą, turi mažesnį glikeminį indeksą ir taip nedidina gliukozės koncentracijos kraujyje, kaip kad aukšto krakmolingumo produktai (balta duona, balti ryžiai), kuriuose yra labai mažai atsparaus krakmolo.
Jei bandytume įvertinti ankštinius dėl juose esančio antioksidantų kiekio, tai pirma vieta atitektų lęšiams. Taip pat antioksidantų gausu juodosiose ir raudonosiose pupelėse.
Tyrimai patvirtino, kad humusas/avinžirniai savyje turi daug skaidulų, polinesočiųjų riebalų rūgščių („gerųjų“ riebalų), vitamino A, E, C, folatų, magnio, cinko, kalio ir geležies. Pagal 2003-2010 metų tyrimo duomenis, 53 proc. valgančiųjų humusą ir avinžirnius buvo mažiau nutukę, 51 proc. kraujyje buvo mažesnė gliukozės koncentracija, taip pat valgančiųjų humusą/avinžirnius kūno masės indeksas, juosmens apimtis buvo mažesni lyginant su šių ankštinių produktų nevalgančiais žmonėmis. Kitų ankštinių vartojimas taip pat siejamas su mažesniu svoriu, juosmens apimtimi ir mažesne nutukimo bei antsvorio rizika. Humusą/avinžirnius patariama vartoti metabolinio sindromo, 2-ojo tipo diabeto ir širdies kraujagyslių ligų prevencijai. Nustatyta, kad gliukozės koncentracija yra mažesnė valgant duoną su humusu nei kad vien duoną. Humuse ir avinžirniuose esančios bioaktyvios medžiagos mažina tam tikros rūšies vėžio riziką. Ankštinius rekomenduojama valgyti 4 ir daugiau kartų per savaitę. Viena ankštinių porcija per dieną 38 proc. sumažina širdies infarkto tikimybę, 8 proc. sumažina mirtingumą, taip pat mažina ir cholesterolio koncentraciją. Ankštinių gausi dieta pagerina ir arterijų funkciją, o tai gerina kraujospūdžio kontrolę. ½ puodelio pupelių per dieną gerina gliukozės kontrolę.
| Maistinė medžiaga | Ankštiniuose (bendras) | Avinžirniuose (pavyzdys) |
|---|---|---|
| Baltymai | 17-30% sausos masės | Puikus augalinės kilmės šaltinis |
| Angliavandeniai | 65-72% sausos masės | ~85% krakmolo |
| Skaidulos | 10-20% sausos masės | ~12 g / 100 g |
| Atsparus krakmolas | 20-30% sausų | Vienas geriausių šaltinių |
| Mineralai | Gausu | Geležis, magnis, fosforas, cinkas |
| Vitaminai | Gausu | A, E, C, folatai |
Avinžirniai ir pupelės Kūčių stalui: idėjos ir receptai
Vartoti avinžirnius lietuviai, galima sakyti, dar tik „jaukinasi”, nors pasaulyje šios kultūros užima pirmutines vietas tarp gausiausiai vartojamų ankštinių daržovių. Avinžirniai yra ypač svarbus baltymų šaltinis, todėl laikomas nepaprastai vertingu maistu vegetarų ir veganų virtuvėje. Iš čia kilo jau madingais tapę tokie patiekalai su avinžirniais kaip humusas, falafeliai, mišrainės, troškiniai, tačiau avinžirnių salotos taip pat gali tapti greitai ir lengvai paruošiamu patiekalu.
Patarimai, kaip paruošti avinžirnius
- Prieš verdant avinžirnius, juos būtina išmirkykite per naktį.
- Verdant avinžirnius, įpilkite šiek tiek sodos, kad jie suminkštėtų.
- Avinžirnius virkite dideliame kiekyje vandens, kad jie nesukietėtų.
- Virimo laikas priklauso nuo pageidaujamo rezultato: trintiems patiekalams virkite ilgiau, biriems - trumpiau.
- Geriausias terminis ankštinių apdorojimo būdas - virimas. Kai ankštiniai yra verdami, didelė dalis atsparaus krakmolo yra suardoma, bet, kadangi ankštiniuose yra didelis kiekis amilozės, virimo metu suardomas mažesnis kiekis šio atsparaus krakmolo nei kad verdant kitus produktus. Išvirtus ankštinius sudaro tik 4-5 proc. jų buvusios sausos masės, nepaisant to, kiek ilgai jie buvo virti. Todėl ankštiniai yra geriausias pasirinkimas ne tik dėl esamo baltymų ir kitų maistinių medžiagų kiekio, bet ir dėl didžiausio atsparaus krakmolo kiekio.
Kūčių stalo patiekalų idėjos su ankštiniais
Pupelės su keptomis daržovėmis
Ingredientai:
- 1 skardinė konservuotų baltųjų pupelių (nusausintų)
- 1 raudonoji paprika
- 1 morka
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 2 saujos šviežių špinatų ar rukolos
- 1 šaukštas citrinų sulčių
- Druska ir pipirai pagal skonį
- Šviežios petražolės papuošimui
Gaminimas:
- Papriką ir morką supjaustykite juostelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite 200 °C orkaitėje apie 10-15 minučių.
- Nusausintas pupeles sudėkite į dubenį, sudėkite atvėsusias keptas daržoves ir špinatus ar rukolą.
- Apšlakstykite citrinų sultimis, pagardinkite druska ir pipirais, išmaišykite.
- Patiekite šaltas, papuošę šviežiomis petražolėmis.
Avinžirnių ir burokėlių tartaras su graikiniais riešutais
Šis elegantiškas ir spalvingas tartaras - moderni tradicinių Kūčių patiekalų alternatyva. Kreminiai avinžirniai suteikia sotumo, o burokėliai - saldumo ir gaivumo.
Ingredientai:
- 1 skardinė konservuotų avinžirnių (nusausintų)
- 2 vidutinio dydžio virti burokėliai
- 30 g graikinių riešutų
- 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
- 1 šaukštelis balzaminio acto
- Druska ir pipirai
- Mikrožalumynai papuošimui
Gaminimas:
- Avinžirnius lengvai sutrinkite šakute ir pagardinkite alyvuogių aliejumi bei druska.
- Burokėlius supjaustykite smulkiais kubeliais ir apšlakstykite balzaminiu actu.
- Paskrudinkite riešutus sausoje keptuvėje ir susmulkinkite.
- Dėkite sluoksniais: pirmiausia avinžirnius, tada burokėlius, o viršų papuoškite riešutais ir mikrožalumynais.
Lęšių ir šviežių daržovių salotos su citrininiu padažu
Šios salotos - puikus pasirinkimas ieškantiems baltymingo ir gaivaus patiekalo. Lęšiai suteikia sotumo, o daržovės ir citrinų padažas - gaivumo.
Ingredientai:
- 1 skardinė konservuotų lęšių (nusausintų)
- 1 raudonoji paprika
- 1 vidutinio dydžio šviežias agurkas
- 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
- 1 šaukštas citrinų sulčių
- Šviežios petražolės ar kalendra
- Druska ir pipirai pagal skonį
Gaminimas:
- Nusausintus lęšius sudėkite į dubenį.
- Papriką supjaustykite smulkiais kubeliais, o agurką - plonais griežinėliais.
- Sumaišykite lęšius su daržovėmis ir pagardinkite alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, druska bei pipirais.
- Prieš patiekdami apibarstykite smulkintomis petražolėmis arba kalendra.
EASY HUMMUS in 10 Minutes! How to make Best Homemade HUMMUS. Recipe by Always Yummy!
Humusas su saulėje džiovintais pomidorais
Verta išskirti ir Vidurio Rytų bei Indijos virtuvėse itin paplitusius, o dabar sėkmingai ir Europoje pamėgtus avinžirnius. Žinomos dvi pagrindinės avinžirnių rūšys: šviesesni ir tamsesni. Vakarų kultūroje avinžirnių vartojimas labiausiai paplitęs per humusą. Tradicinis humusas gaminamas iš virtų avinžirnių, sutrintų su tahini (namine sezamų pasta), alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis ir prieskoniais. 4 valgomieji šaukštai (apie 100 kcal) tradicinio avinžirnių humuso per dieną atitinka 2 ankštinių puodelius per savaitę ir apie 25 g maistinių skaidulų. Lengviausias būdas įtraukti ankštinius į savo racioną - pamėgti humusą, kuris puikiai tinka tiek pusryčiams (juo pakeičiant sviestą, užtepėles), tiek užkandžiams (su daržovėmis). Tad siūlome išbandyti itin paprastą receptą.
Reikės:
- Avinžirnių (sausa masė - apie 300 g)
- 1-2 skiltelių česnako
- 50-70 ml vandens
- 250 g (1 stiklainiuko) saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
- Druskos, pipirų
- 1-2 a. š. ciberžolės
Gaminimas:
- Avinžirnius išvirti (tuomet galima nuo kiekvieno nuimti odelę, bet tai ilgai užtrunka) ir su visais kitais produktais sutrinti smulkintuvu.
Humusą galima tepti ant ruginio trapučio arba suvynioti į špinatinį lavašą, pagardinti daigintais saulėgrąžų daigais. Skanaus!
Salotos su avinžirniais ir tunu
Salotos su avinžirniais ir tunu yra valgis, turtingas baltymų, todėl naudingas skaičiuojantiems kiekvieną papildomą kaloriją ar gaunamą taip reikalingą baltymų gramą.
Gaminimas:
- Supjaustykite daržoves taip: pomidorus ir avokadus kubeliais, svogūnus pusžiedžiais.
- Nusunkite tuną ir avinžirnius.
- Atskirai stiklainyje suplakite ingredientus padažui iš citrinos sulčių, česnako, aliejaus, druskos, petražolių.
- Dideliame dubenyje sumaišykite visus salotų ingredientus, vėliau užpilkite padažu.
Jeigu nesate išrankūs valgytojai, tokia mišrainė su avinžirniais gali būti pagardinta ir majonezu.
Burokėlių salotos su Feta sūriu ir avinžirniais
Avinžirniais galite papildyti ir jau pamėgtas burokėlių salotas su Feta sūriu.
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Burokėlius nuplaukite, suvyniokite į didelį folijos lakštą ir kepkite 1 valandą arba tol, kol suminkštės.
- Nedideliame užsukamame stiklainyje sumaišykite alyvuogių aliejų, actą, garstyčias ir česnaką. Suplakite, kad susimaišytų ir palikite pastovėti bent 15 minučių.
- Iškepusius burokėlius išvyniokite iš folijos, atvėsinkite. Nulupkite odelę, supjaustykite gabaliukais ar skiltelėmis.
- Dideliame dubenyje sumaišykite špinatų ar kitų salotų lapus, avinžirnius ir žiedais pjaustytus svogūnus. Supilkite padažą ir sumaišykite.
- Padalykite į lėkštes, ant viršaus užberkite burokėlių, užbarstykite Fetos sūrio.
Avinžirnių mišrainė su saldžiąja bulve ir bolivine balanda
O kaip gi išsiversti neįtraukus į avinžirnių salotas klasikinių veganų pamėgtų ingredientų, tokių kaip saldžioji bulvė ir bolivinė balanda? Tad štai jums avinžirnių mišrainės receptas, kur šie priedai sudaro pagrindinį valgio akcentą.
Gaminimas:
- Nulupkite saldžiąją bulvę ir supjaustykite nedideliais kubeliais, o avinžirnius nusunkite.
- Sudėkite bulvę ir avinžirnius vienu sluoksniu ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite pagal skonį druska bei pipirais.
- Kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje tol, kol bulvės suminkštės (apie 30 minučių). Išimkite iš orkaitės ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros.
- Išvirkite bolivinės balandos sėklas pagal pakuotės instrukcijas. Leiskite atvėsti iki kambario temperatūros.
- Nedideliame dubenėlyje sumaišykite padažo ingredientus.
- Kitame dubenyje sudėkite saldžiųjų bulvių kubelius, avinžirnius, bolivinę balandą, per pusę pjaustytus pomidoriukus, nuplautus ir nusausintus špinatus, skiltelėmis pjaustytą avokadą. Pagardinkite petražolėmis ir sezamo sėklomis.
- Salotas užpilkite padažu ir atsargiai išmaišykite.
Kūčiukai: tradiciniai ir modernūs variantai
Kitas, tik ant Šv. Kūčių stalo dedamas išskirtinis patiekalas, be kurio ši šventė neįsivaizduojama, - kūčiukai su aguonpieniu. Tradiciniai kūčiukai gaminami iš miltų, mielių, vandens ir trupučio cukraus. Tačiau tradicijas galima praturtinti ir naujais ingredientais.
Kūčiukai su avinžirnių miltais
Tradiciniai kūčiukai gali būti pagaminti su avinžirnių miltais, kurie suteikia jiems ypatingo skonio ir maistingumo.
Ingredientai:
- 2/3 puodelio kvietinių miltų
- 1/3 puodelio avinžirnių miltų
- 1 šaukštelis sausų mielių
- 1/4 puodelio pieno
- 2 šaukštai aliejaus
- 1 šaukštas cukraus
- Žiupsnelis druskos
Gaminimas:
- Sumaišykite kvietinius ir avinžirnių miltus, įberkite druskos.
- Pašildytame piene ištirpinkite mieles ir cukrų.
- Supilkite mielių mišinį į miltus, įpilkite aliejų ir užminkykite tešlą.
- Minkykite tešlą apie 20 minučių, kol ji taps elastinga.
- Uždenkite tešlą ir palikite pakilti šiltoje vietoje apie valandą.
- Iškočiokite tešlą į 1 cm storio volelius ir supjaustykite mažais gabaliukais.
- Sudėkite kūčiukus į miltais pabarstytą skardą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje, kol pagels.
- Iškeptus kūčiukus džiovinkite orkaitėje, kad būtų traškesni.
Kūčiukai su speltų miltais ir medumi
Šis kūčiukų receptas - puikus pavyzdys, kaip galima atnaujinti tradicijas.
Ingredientai:
- 400 g šviesių speltų miltų
- 150 ml vandens
- 1 sauja aguonų
- 2 šaukštai medaus
- 20 g šviežių mielių
- 2 šaukštai šaltai spausto rapsų aliejaus
- Žiupsnelis jūros druskos
Gaminimas:
- Šiltame vandenyje ištirpinkite medų ir šviežias mieles, išmaišykite ir palikite, kad jos suaktyvėtų.
- Speltų miltus sumaišykite su druska ir aguonomis, supilkite į juos suaktyvintas mieles ir aliejų.
- Užminkykite tešlą, ji turi nelipti prie rankų. Tešlą įdėkite į indą, išteptą aliejumi, kad ji nepriliptų prie sienelių.
- Uždenkite maistine plėvele ir pastatę šiltai palikite pusantros valandos, kad tešla iškiltų.
- Iškilusią tešlą dar kartą išminkykite. Atplėšdami po gabaliuką iškočiokite ilgas plonas gyvačiukes ir aštriu peiliu supjaustykite jas į mažiukus kūčiukus.
- Kūčiukus darykite kuo mažesnius, nes jie kepdami dvigubai iškils. Supjaustytą tešlą apiberkite miltais ir atskirkite, kad nesuliptų.
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Kūčiukus kepkite subėrę į kelias skardas, išklotas kepimo popieriumi, taip, kad jie vienas su kitu nesiliestų.
- Priklausomai nuo dydžio kūčiukai iškepa per 10 minučių. Iškepusius ataušinkite ir suberkite į drobinius maišelius laukti Kūčių vakarienės. Jie gali išstovėti kelias savaites.
Patarimai, kaip išsirinkti ir laikyti aguonas
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos teigimu, apsiperkant verta atsižvelgti į aguonų sėklų išvaizdą - tik taip pavyks išsirinkti gardžiausias, labiausiai tinkančias šventinių patiekalų gamybai.
Norint išsaugoti aguonų sėklų skonį, šviežumą ir maistingumą, labai svarbu jas tinkamai laikyti namuose: jose yra natūralių aliejų, kurie, veikiami oro, šviesos ir karščio, ilgainiui gali prisidėti prie sėklų gedimo proceso. Kad namuose aguonos išliktų šviežios ir kokybiškos, laikykite jas sandariame inde, vėsioje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar spintelėje.
O. Suchočeva atkreipia dėmesį, kad norint išgauti geriausią skonį ir maistinę vertę kulinariniuose šventiniuose patiekaluose su aguonomis, labai svarbu pasirinkti aukštos kokybės sėklas. Apžiūrėdami aguonų sėklas atkreipkite dėmesį į jų išvaizdą - rinkitės vienodai tamsios spalvos ir apvalios formos sėklas.
Sveikesnis ir pigesnis Kūčių stalas bei tradicijos
Dietologai pataria Kūčių dieną nebadauti, o valgyti saikingai, kad vakare nepersivalgytumėte. Svarbu nepamiršti, kad net sveikiausią produktą galima sugadinti, jei jis ruošiamas su dideliu kiekiu riebalų. Geriau daržoves ir žuvį virti arba kepti orkaitėje, o ne keptuvėje aliejuje.
Sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus. Ankštinės daržovės, kruopos, grybai ir sezoninės daržovės yra puikus pasirinkimas, norint sutaupyti ir išlaikyti 12 patiekalų tradiciją. Šv. Kūčių tradicijos atskleidžia nenuginčijamą lietuvių kultūrinį paveldą, įdomią, gilias tradicijas puoselėjančią lietuvių tautos virtuvę. Kūčios - viena jaukiausių metų švenčių, kai prie stalo susirenka visa šeima, o tradiciniai patiekalai kvepia ramybe ir prasmingais papročiais.
Apie Kūčių vakaro tradicijas
„Skirtingų etninių Lietuvos regionų asortimentas taip pat priklausydavo nuo to, kur žmonės gyvendavo. Vakarų Lietuvoje žmonės dažniau ant šventinio stalo patiekdavo žuvį, pietų Lietuva garsėjo grybais, o Šiaurės Lietuvoje netrūko derlingų žemių - duonos, miltinių patiekalų“, - žiniomis dalijasi etnologė Jūratė Bytautė.
Ant stalo paskleidžiamas šienas ir uždedama skaisti balta lininė staltiesė, o stalas papuošiamas žalumos kuokšteliu - eglišakiais ar kadagiais. Kūčių vakarienė prasideda tada, kai nakties danguje užteka Vakarinė žvaigždė. Tai itin autentiška vienybės akimirka.
Vienas iš seniausių Šv. Kūčių patiekalų - kūčia, nuo kurio ir kilo šios šventinės vakarienės pavadinimas. Ant šiuolaikinės šeimos stalo dažniausiai sutinkame silkės, keptos žuvies patiekalus, ankštinių daržovių ir burokėlių salotas. Dažnai gaminamos ir įvairios itališkos, ispaniškos užtepėlės su žalumynais, daigeliais ar sėklomis.
Vis dar išlieka gyva tradicija po Kūčių vakarienės palikti lėkštelę ir mirusiems, sunkiai sergantiems ar išvykusiems į tolimus kraštus šeimos nariams bei artimiesiems, kadangi tikėta, jog grįžusios vėlės, pamačiusios paliktas lėkštes, jausis laukiamos ir prisimenamos.
Norintiems susikurti išties autentišką vakarą, etnologė siūlo išsiburti. Pasiėmus saujelę riešutų ar kūčiukų ir juos suskaičiavus, anksčiau merginos spręsdavo ar ateinančiais metais ištekės ar ne. Porinis skaičius reikšdavo vedybas, neporinis - kad piršlybų dar reiks palaukti. Pasak J. Bytautės, pasibaigus Kūčių vakarienei, motinos berdavo riešutus ant vaikų galvų.
tags: #pupeles #receptas #avinzirniai #kucios