Lapinis kopūstas, dar vadinamas kale, Europoje yra jau seniai prasiskynęs kelią į virtuvę. Nuo seno auginami Viduržemio jūros regione, dėl atsparumo šalčiui bei kenkėjams, lapiniai kopūstai buvo labai vertinami tenykščių valstiečių. Manoma, kad jie kilo iš Viduržemio jūros regiono ir buvo auginami jau senovės graikų bei romėnų laikais. Mūsų krašte jo populiarumas išaugo su sveikuolišku judėjimu, kuris, palyginus, dar labai jaunas.
Šis kopūstas labiausiai artimas savo laukiniams protėviams - aukštu kotu, pasidabinęs garbanotais vėduokliniais lapais traukia akį savo dekoratyvumu. Būna melsvo ir violetinio atspalvio, tačiau skoninės savybės yra beveik tokios pačios: intensyvaus, kartoko vasarą ir saldaus žiemą. Ne veltui kai kurie daržininkai pataria šiuos lapus skanauti sulaukus pirmųjų šalnų. Pagrindinis lapinių kopūstų ir standartinių kopūstų skirtumas yra tas, kad jie nesiriečia į galvą. Jo lapai dideli ir plintantys. Pagal struktūrą jie gali būti ir ploni, ir tankūs, mėsingi. Lapų spalvų spektras didžiulis: visi žali, raudoni, bordo, rudi ir net violetiniai atspalviai. Ši daržovė ypač paplitusi tarp praktikuojančių sveiką gyvenseną.
Lapinių Kopūstų Maistinė Vertė ir Nauda Sveikatai
Kopūstuose gausu daug maistinių medžiagų, įskaitant vitaminus A, C ir K, taip pat kalio, kalcio ir skaidulų. Šie mikroelementai turi daug naudos žmogaus organizmui. Turintys mažai kalorijų, daug ląstelienos ir nulį riebalų, lapiniai kopūstai tinka bet kokiai dietai - ir grožiui išsaugoti, ir sveikatai sustiprinti. 100 gramų šios daržovės yra net 5 gramai ląstelienos, kuri labai reikalinga virškinimui ir viso organizmo funkcionavimui. O geležies lapinis kopūstas turi daugiau nei jautiena. Todėl jį patartina valgyti tiems, kurie serga mažakraujyste, kuriems trūksta energijos, moterims, kurioms gausios mėnesinės. O vegetarams, veganams - tai puiki alternatyva mėsai. Kieno įsitikinimai neleidžia arba organizmas netoleruoja pieno produktų, jiems taip pat gera žinutė - kopūste gausu kalcio, kuris sustiprins kaulus.
Ši daržovė turi mažiau žinomą, bet labai svarbų vitaminą K, kuris pajėgus kovoti net su Alzhaimerio liga. Vitaminas reikalingas visoms gyvybinėms organizmo funkcijoms: palaiko kaulų sveikatą, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, užtikrina tinkamą cholesterolio kiekį. Šiame kopūste yra ir labiau žinomų vitaminų, tokių kaip A ir C. Jeigu vitaminas A svarbus regėjimui, tai vitaminas C - imuninei sistemai sustiprinti. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios daržovėje, palengvina traumų gijimą, mažina artrito bei astmos simptomus.
„Šiuose kopūstuose gausu vitaminų A, C ir K, kurie palaiko odos gyvybingumą, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą. Taip pat juose esantys mineralai, įskaitant kalcį, magnį ir kalį, padeda palaikyti širdies sveikatą, raumenų funkciją. Vienas iš išskirtinių šių kopūstų bruožų - įspūdinga antioksidantų gausa: juose randama beta karoteno, flavonoidų ir kvercetino, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos lėtinių ligų (įskaitant tam tikrų rūšių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas) rizikos mažinimui.“
Lapiniai kopūstai yra ir puikus maistinių skaidulų šaltinis. „Šios medžiagos skatina žarnyno sveikatą, palaikydamos jame naudingas bakterijas. Taip pat suteikiamas ilgesnis sotumo jausmas, todėl šių kopūstų įtraukimas į sveikatai palankią mitybą gali padėti žmonėms, kontroliuojantiems kūno masę.“ Pasak specialistų, lapiniai kopūstai savo maistine verte žymiai vertingesni už daugelį kitų kopūstinių daržovių. Jie turi dvigubai daugiau baltymų (3,86 proc.) už baltagūžius kopūstus, daug sausųjų medžiagų (vidutiniškai 17,3 proc.), mineralinių medžiagų (1,57 proc.), karoteno, cukraus, įvairių vitaminų.
Sausas, lojantis ar šlapias kosulys. Gydytoja paaiškina kaip gydyti | GYVENSENOS PARAŠTĖSE
Lapinių kopūstų maistinių medžiagų santrauka (100 g)
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100 g) | Pagrindinė nauda |
|---|---|---|
| Ląsteliena | 5 g | Virškinimui, ilgesniam sotumo jausmui |
| Geležis | Daugiau nei jautienoje | Kovai su mažakraujyste, energijai |
| Kalcis | Gausu | Kaulų stiprinimui |
| Vitaminas K | Daug | Kaulų sveikatai, kraujo krešulių prevencijai, kovai su Alzhaimerio liga |
| Vitaminas A | Gausu | Regėjimui, odos gyvybingumui |
| Vitaminas C | Daug | Imuninės sistemos stiprinimui |
| Omega-3 riebalų rūgštys | Yra | Traumų gijimui, artrito ir astmos simptomų mažinimui |
| Baltymai | 3,86 proc. | Organizmo statybinė medžiaga |
| Mineralinės medžiagos | 1,57 proc. | Širdies sveikatai, raumenų funkcijai |
| Antioksidantai (beta karotenas, flavonoidai, kvercetinas) | Gausu | Kovai su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu |
Lapinių Kopūstų Veislės ir Jų Ypatumai
Lapinių kopūstų veislių įvairovė yra gana plati. Daugelis augalų veislių skiriasi ne tik lapų forma, bet ir atspalviu. Populiaresnės iš veislių yra “Oldenbor H”, “Westlandse winter”, “Kapral”, “Fizz” ir violetiniai lapiniai kopūstai “Scarlet”.
Raudonosios lapinių kopūstų veislės
- 'Red Russian' veislė:
Ši veislė, dar žinoma kaip Raudonasis rusiškas keilas ar Rusiškas lapinis kopūstas (Brassica oleracea var. sabellica 'Red Russian'), yra kryžmadulkė, kilusi iš laukinių kopūstų rūšių ir buvo auginama Rytų Europoje bei Rusijoje, kur vertinta dėl atsparumo šalčiui. 'Red Russian' lapiniai kopūstai išpopuliarėjo visame pasaulyje dėl savo išskirtinių maistinių savybių ir atsparumo atšiaurioms oro sąlygoms. Šios veislės lapai yra švelnesni ir saldesni nei kitų lapinių kopūstų, o po pirmųjų šalnų jų skonis dar labiau pagerėja, nes šaltis skatina cukraus kaupimąsi lapuose. Melsvai žali lapai su purpuriniais atspalviais sukuria gražų kontrastą su kitomis daržovėmis.
- 'Scarlet' veislė:
Violetinių garbanotų lapinių kopūstų sėklos “Scarlet” užauga iki 60 cm aukščio. Violetiniai lapiniai kopūstai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia. Todėl maistui suteikia išskirtinę išvaizdą.
- Bendri raudonųjų kopūstų bruožai:
„Raudonojo kopūsto“ spalvų spektras yra labai įvairus. Jo lapai yra violetiniai, rubino raudoni, violetiniai ir rudi. Daržovei reikia daug šviesos ir šilumos. Jos skonis ryškesnis nei žaliojo kopūsto.
Kitos populiarios veislės
- 'Lacinato' (Dinozaurų Kale):
Tamsiai žali, raukšlėti lapai, švelnesnio skonio.
- 'Tuscan Kale' (Juodasis Kale):
Ilgi, tamsiai mėlynai žali, stipriai raukšlėti lapai, puikiai tinka sriuboms.
- 'Nero di Toscana':
Ilgi, tamsiai žalios spalvos lapai, puikiai tinka sriuboms ir troškiniams.
- “Oldenbor H”:
Vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vegetacijos trukmė - 60-70 dienų. Augalų aukštis - apie 60 cm. Lapai žali, garbanoti, nelinkę pagelsti.
- “Westlandse winter”:
Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti.
- “Kapral”:
Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Šių kopūstų lapus galite naudoti itin vertingoms ir maistingoms salotoms, galite virti sriubas, valgyti vienus.
- “Fizz”:
Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Tai kopūstai, kurie nesuka gūžių, mezga atskirus lapelius. Yra laikomi viena vertingiausių kopūstų rūšių. Šie kopūstai pasižymi lygiais, smarkiai karpytais lapais. Jauni lapeliai tinkami salotoms ruošti, dėti į žalius kokteilius. Suaugę, didesni lapai tinkami sriuboms, troškiniams gaminti.
- "Reflex":
Kopūstų veislė "Reflex" turi gofruotus pilkšvai žalios spalvos lapus. Veislė atspari šalčiui, toleruoja iki -18 laipsnių temperatūrą. Mažos šalnos hibridui bus tik į naudą - išnyks kartaus lapų skonis. Hibridas yra gana populiarus tarp sodininkų. Jo skoniui trūksta tokio kartumo, koks yra kitų rūšių kopūstams. Veislė turtinga vitaminų, angliavandenių, skaidulų ir mineralų. Veislė puikiai tinka šviežiam vartojimui. Šviežių kopūstų lapai yra sultingi, traškūs, malonaus skonio.
Lapinių Kopūstų Auginimas Lauke
Šis kopūstas yra nelabai reiklus klimatui ir žemei. Lapinis kopūstas yra dvimetis augalas. Pirmaisiais metais išdygsta lapai, o tik antraisiais metais kultūra pradeda žydėti. Žiedų spalva: geltona. Jei lapiniai kopūstai paliekami peržiemoti, antraisiais augimo metais jie išaugina žiedynkočius su mažais geltonais žiedeliais, kurie vėliau subrandina sėklas.
Dirvožemis ir Apšvietimas
Lapiniai kopūstai geriausiai auga saulėtoje vietoje, gaudami bent 6 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną. Tačiau jie toleruoja ir dalinį pavėsį, ypač karšto klimato sąlygomis, kur popietės pavėsis gali apsaugoti lapus nuo nudegimų. Jie gerai auga įvairiose dirvose, tačiau geriausiai jaučiasi derlingoje, gerai drenuotoje ir šiek tiek rūgščioje arba neutralioje dirvoje. Optimalus pH lygis yra nuo 6.0 iki 7.5. Prieš sodinant rekomenduojama įterpti komposto.
„Šios daržovės geriausiai auga humusingoje, purioje, laidžioje, nerūgščioje (pH - 6,0-7,0) priemolio dirvoje. Tinkamiausi jiems priešsėliai yra agurkai, svogūnai iš ropelių, šakniavaisiai, bulvės, ankštiniai augalai.“ Dirva sodinimui paruošiama iš anksto. Žemė tręšiama humusu arba mėšlu. Prieš sodinant kopūstus, dirva tręšiama mėšlu, humusu ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Patartina tręšti superfosfatu (ne daugiau 50 gramų) ir kalio trąšomis (iki 20 gramų).
Sodinimas ir Priežiūra
Sėkite maždaug 1 cm gylyje. Sodinant daigus, persodinkite juos, kai jie turi 4-6 tikruosius lapelius. Į durpių substrato pripildytas daigyklas garbanotieji kopūstai sėjami kovą ir balandį. Rekomenduojama sėti 1 cm gylyje eilutėmis. Į nuolatinę augimo vietą daigai persodinami nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos, kai turi 4-5 tikruosius lapelius ir yra apie 13 cm aukščio. Norint garbanotųjų lapinių kopūstų derliaus sulaukti vėlų rudenį, sėklos sėjamos tiesiai į dirvą eilėmis balandį-birželį. Daržovė sodinama sode ne mažiau kaip pusės metro atstumu viena nuo kitos, praėjimas turi būti 40-50 cm dydžio. Jauni stiebai pradeda dygti iš sėklų esant + 4 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Silpni daigai apsaugomi specialia dengiančia medžiaga (leidžiama uždengti plėvele).
Lapiniams kopūstams reikia nuolatinės drėgmės, kad lapai būtų sultingi ir švelnūs. Laistykite reguliariai, ypač sausringais periodais, kad dirvožemis būtų tolygiai drėgnas, bet ne permirkęs. Venkite laistyti lapus, kad sumažintumėte ligų riziką. Pirmasis tręšimas atliekamas praėjus dviem savaitėms po kopūstų pasodinimo ant žemės. Mineralais tręšiama dar po dviejų ar trijų savaičių. Lapiniai kopūstai yra dideli azoto mėgėjai, nes jis skatina lapų augimą. Tręškite subalansuotomis trąšomis arba organinėmis medžiagomis (kompostu, perpuvusiu mėšlu) kas 4-6 savaites aktyvaus augimo metu. Nebus nereikalinga kopūstus šerti kalio permanganato tirpalu. Manganas turi antiseptinių ir dezinfekuojančių savybių. Manganas skatina daržovių nokimą, padeda kaupti askorbo rūgštį. Labai svarbu stebėti teisingą mangano tirpalo dozę. Priešingu atveju, jei persistengsite su doze, galite nudeginti kopūstų lapus. Tris gramus kalio permanganato reikia praskiesti dešimčia litrų vandens. Šiuo tirpalu reikia laistyti po kiekvieno kopūstų krūmo šaknimi. Procedūrą geriausia atlikti vėsiu metu, kai mažiausiai aktyvūs agresyvūs saulės spinduliai - ryte ir vakare.
Derliaus Nuėmimas ir Žiemojimas
Kadangi šių kopūstų lapai neformuoja gūžės, jų derlius pradedamas imti, kai užauga pakankamai lapų - apie liepos vidurį. Nuimkite išorinius, senesnius lapus, kai jie pasiekia norimą dydį. Tai skatins augalą auginti naujus lapus iš centro ir prailgins derliaus nuėmimo periodą. Pašalinkite pažeistus ar pageltusius lapus. Suaugusios daržovės svoris gali būti didesnis nei 1 kilogramas. Derlius nuimamas arčiau rudens vidurio, maždaug nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos. „Pirmosios šalnos pagerina 'Red Russian' lapinių kopūstų skonį, padarydamos juos saldesnius.“ Lapiniai kopūstai (Kale) - tai viena seniausių kopūstų rūšių ir viena atspariausių, ištvermingiausių daržovių, kurios gali ištverti apie -15 °C šalčius, todėl palikę juos žiemoti lauke, galėsite skinti šviežius lapus ir gruodį. Vėsaus oro ir šalnų bijoti nereikia, nes tai dar labiau sustiprina šių kopūstų aromatą ir sušvelnina skonį. 'Red Russian' veislė yra labai atspari šalčiui ir gali peržiemoti daugelyje vidutinio klimato zonų. Po šalnų lapų skonis pagerėja. Šalčiausiose zonose augalus galima uždengti agroplėvele ar mulčiu, kad apsaugotumėte šaknis. Mažos šalnos hibridui bus tik į naudą - išnyks kartaus lapų skonis.
Lapinių Kopūstų Auginimas Hidroponiniu Būdu
Šiame straipsnyje pateiksime keletą patarimų, kaip auginti hidroponinius kopūstus, kuriais vadovaudamiesi šių lapinių daržovių derliumi galėsite mėgautis ištisus metus.
Sėklų Daiginimas Hidroponinėje Sistemoje
Išsirinkus sėklas, prieš persodindami jas į hidroponinę sistemą, turime jas sudaiginti. Tačiau norime atkreipti dėmesį, jog sėklų daiginimas reikalingas tais atvejais, jei naudojate kitokias hidroponines sistemas, kurių yra daugybė. Jei ketinate auginti hidroponinėje sistemoje pradedantiesiems arba hidroponinėje sistemoje daržovių auginimui namuose, sėklų daiginti nereikia. Sėkite kopūstų sėklas tolygiai ant substrato paviršiaus, ne per tankiai. Palaikykite substratą drėgną, bet ne per drėgną. Daiginimo indą pastatykite tinkamoje temperatūroje, paprastai 20-25 laipsnių šilumos. Sėklų dygimo etape apšvietimas nėra labai svarbus. Nuolat stebėkite sėklų dygimą. Kuomet sėklos sudygsta ir pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai, kantriai laukiame, kol maždaug po 3-4 savaičių išaugs kopūstų šaknys.
Vandens ir Maistinių Medžiagų Valdymas
Sodindami augalus hidroponinėje sistemoje, turite atkreipti dėmesį į vandens pH intervalą, o idealus hidroponinių kopūstų pH intervalas yra 5,5-6,5. Paprastai naudojame filtruotą vandenį, kad vandenyje nebūtų kenksmingų medžiagų ar mikroorganizmų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vandens temperatūrą, pageidautina, kad ji būtų nuo 20 °C iki 25 °C.
Auginant augalus hidroponikos būdu, labai svarbus maistinių medžiagų tirpalas, tačiau skirtingoms daržovėms reikalingi skirtingi maistinių medžiagų tirpalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį auginant kopūstus hidroponikos būdu. Auginant kopūstus hidroponiniu būdu, reikia išlaikyti EC (maistinių medžiagų intensyvumo) intervalą: nuo 1,2 iki 2,2. Konkretus EC vertės intervalas taip pat skirsis dėl sodinimo aplinkos, augalų augimo tarpsnio ir veislės skirtumų. EC vertę gali tekti koreguoti skirtingais augimo etapais, pavyzdžiui, sėklų dygimo, daigų ir brandos etapais. EC vertei matuoti galima naudoti laidumo matuoklį arba EC prietaisą.
Apšvietimas ir Temperatūra
Auginant kopūstus hidroponiniu būdu, taip pat labai svarbu geras apšvietimas. Šviesa yra energijos šaltinis, būtinas fotosintezei ir augalų augimui. Svarbiausia kopūstams - mėlynos ir raudonos šviesos absorbcija. Mėlyna šviesa skatina lapų augimą ir chlorofilo susidarymą, o raudona šviesa naudinga augalų žydėjimui ir vaisių vystymuisi. Auginant kopūstus hidroponiniu būdu, taip pat labai svarbu gerai kontroliuoti temperatūrą. Paprastai dirbtinai kontroliuojame 15-25 °C temperatūrą. Ši temperatūra yra tokia, kokią kopūstai mėgsta, kad augalai tinkamai augtų ir vystytųsi. Temperatūrai patikrinti galite naudoti tam skirtus termometrus. Auginant kopūstus patalpoje, ideali temperatūra yra nuo 15 °C iki 25 °C. Nuolatinė temperatūra padeda augalams tinkamai augti ir vystytis.
Genėjimas, Tarpai ir Kenkėjų Kontrolė
Reguliarus augalų genėjimas skatina šoninių ūglių augimą ir gerina oro cirkuliaciją. Tarpai tarp hidroponinių kopūstų priklauso nuo augalų dydžio ir augimo stadijos. Mažų veislių kopūstai paprastai gali būti auginami 15-20 cm atstumais, o didesnėms veislėms gali prireikti didesnių atstumų. Lapiniams kopūstams augti reikia daug vietos, kad jų lapai galėtų visiškai išsiskleisti. Indas, kuriame auginsite kopūstus, turėtų būti pakankamai gilus, kad jame tilptų augalo šaknų sistema.
Dažniausi hidroponinių kopūstų kenkėjai yra amarai, baltasparniai ir žiedgraužiai. Turėtumėte reguliariai tikrinti augalus ir imtis priemonių, kad išvengtumėte problemų ir jas kontroliuotumėte. Lapiniai kopūstai ligoms atsparesni nei baltagūžiai. Dažniausiai pasitaikančios hidroponinių kopūstų ligos yra antraknozė, kopūstų miltligė ir miltligė. Norint išvengti infekcijos, labai svarbu palaikyti švarią ir vėdinamą hidroponinę aplinką. Ligos atveju reikia laiku imtis gydymo priemonių, pavyzdžiui, pašalinti užkrėstas dalis, naudoti tinkamus fungicidus ir pan. Norint užtikrinti tinkamą augalų augimą, labai svarbu reguliariai tikrinti ir prižiūrėti hidroponinių kopūstų sveikatą.
Derliaus Nuėmimas Hidroponikoje
Hidroponinių kopūstų derliaus nuėmimas trunka apie 8-12 savaičių. Paprastai kopūstai užauga per 8-12 savaites, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Hidroponinių kopūstų ilgaamžiškumas paprastai susijęs su jų augimo ciklu. Paprastai hidroponiniai kopūstai gali augti ir duoti derlių tam tikrą laiką, paprastai kelis mėnesius.
Lapinių Kopūstų Kulinarinis Panaudojimas ir Receptai
Lapinis kopūstas tiek žalias, tiek termiškai apdorotas yra puikus maistas. Pakepintas su aštriais prieskoniais aliejuje - tiks garnyrui, lengvai pakepinti orkaitėje jo lapų traškučiai - užkandžiui, o pusryčiams - praturtins omletą. Nors ir šiurkštesnės tekstūros nei salota, jis gali tapti sumuštinio ar lavašo suktinukų sudedamąja dalimi. Jauni lapeliai tinkami salotoms ruošti, dėti į žalius kokteilius. Suaugę, didesni lapai tinkami sriuboms, troškiniams gaminti. Specialistė pataria maistui vartoti juos šviežius, kaip špinatus - salotoms, taip pat troškinti, virti sriubas, ruošti traškučius ir kitus gardėsius. Lapinius kopūstus patariama vartoti salotoms ir prie laukinės paukštienos, ant jų lapų kepti duoną, dzūkiškas bandas, vartoti sriuboms, omletams, troškiniams, ruošti traškučius ir įdarus mėsos kepsniams, gaminti marmeladus, taip pat šaldyti.
Skaniausiu užkandžiu iš lapinių kopūstų daugelis laiko jų traškučius arba keptus lapus orkaitėje. Tam nuo pagrindinio lapkočio nubraukite lapus, supjaustykite piršto pločio juostelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite prieskoniais, sudėkite į skardą ir kepkite orkaitėje +180 °C temperatūroje apie 20 minutes. Taip paruoštus lapinius kopūstus galite išdžiovinti ir elektrinėje džiovykloje. Taip pat galite ruošti ir jų miltelius, kurie praturtintų gaminamų patiekalų vertę ar natūraliais dažais nudažytų gaminamus patiekalus ir įvairius kepinius.
Lapinių kopūstų sriuba su aštria granola
Sriubai reikės:
- 100 g lapinių kopūstų, jau su pašalintais sumedėjusiais stiebais ir susmulkintais lapais;
- 1 svogūno;
- 2 smulkiai supjaustytų česnako skiltelių;
- 3 vidutinio dydžio bulvių;
- 1 šaukšto alyvuogių aliejaus;
- 1 šaukštelio medaus;
- 50 ml baltojo vyno;
- 1 šaukšto druskos;
- 2 litrų daržovių sultinio;
- 100 ml grietinėlės;
- 1 šaukšto sviesto;
- Žalumynų pagal skonį - krapų, petražolių.
Granolai reikės:
- 100 g avižinių dribsnių;
- 25 g moliūgų sėklų, saulėgrąžų sėklų arba riešutų;
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus;
- 1 šaukšto klevų sirupo;
- 1 šaukštelio druskos;
- 1/4 šaukštelio čili dribsnių.
Gaminimas:
- Vidutinio dydžio puode įkaitinkite aliejų su sviestu ir ant vidutinės arba silpnos kaitros apie 5 minutes kepkite susmulkintus česnaką, svogūną, supjaustytas nedideliais kubeliais bulves. Neleiskite česnakui degti.
- Įpilkite vyno, sudėkite medų ir troškinkite dar 2 minutes.
- Supilkite daržovių sultinį į puodą ir virkite, kol bulvės suminkštės.
- Kai bulvės išvirs, suberkite plonomis juostelėmis pjaustytus kopūstus ir petražoles, dar virkite 10 minučių.
- Supilkite grietinėlę į sriubą, permaišykite, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite su granola.
- Aštri granola: į keptuvę sudėkite visus ingredientus ir nuolat maišydami kepkite iki auksinės rudos spalvos. Supilkite ant kepimo skardos ir leiskite atvėsti.
Užkandinis keksas
Reikės:
- 200 g miltų;
- 5 g kepimo miltelių;
- 3 kiaušinių;
- 100 ml neriebios grietinės;
- 100 ml alyvuogių aliejaus;
- 3 saulėje džiovintų pomidorų puselių;
- 100 g supjaustyto kubeliais brynzos sūrio;
- Kupino šaukšto lapinių kopūstų miltelių;
- Druskos, pipirų pagal skonį.
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Pyrago ar kitą kepimo formą (20x11 cm) ištepkite sviestu ir lengvai pabarstykite miltais.
- Saulėje džiovintus pomidorus nusausinkite kiaurasamtyje ir leiskite aliejui nuvarvėti. Beje, šį aliejų galime naudoti ir pyrage. Jei jo neužtenka iki 100 ml, įpilkite alyvuogių aliejaus likusiam kiekiui.
- Dideliame dubenyje suplakite kiaušinius, alyvuogių aliejų ir grietinę. Plakite iki vientisos masės.
- Ant viršaus persijokite miltus su kepimo milteliais, druska ir pipirais.
- Dar kartą išmaišykite šluotele arba silikonine mentele, kaip jums patogiau. Dalį atidėkite ir sumaišykite su lapinių kopūstų milteliais. Į likusią dalį sudėkite pjaustytus pomidorus ir brynzą. Išmaišykite, bet nepersistenkite, kitaip pyragas neiškils.
- Paruoštą tešlą sudėkite į formą - pirmiausia žalios spalvos tešlą, o po to tešlą su įdaru ir išlyginkite.
- Pyragą kepkite įkaitintoje orkaitėje 25-35 minutes.
Fokačija su lapinių kopūstų pesto
Tešlai reikės:
- 300 g miltų;
- 50 g manų kruopų;
- 250 ml vandens;
- 60 ml alyvuogių aliejaus;
- 1 a. š. sausų mielių;
- 1 a. š. druskos.
Pesto reikės:
- Žr. Lapinių kopūstų pesto receptą.
Viršui:
- Bulvių, pomidorų, svogūnų;
- 1 šaukštelio rupios jūros druskos;
- Prieskoninių žolelių.
Gaminimas:
- Produktus tešlai, išskyrus aliejų, sudėkite kartu ir labai gerai išminkykite, supilkite 60 g aliejaus ir minkykite, kol tešla nelips prie maišymo indo. Galima tą daryti ir kombaine, ir rankomis. Suformuokite rutulį, pašlakstykite aliejumi, uždenkite maistine plėvele ir palikite kilti šiltoje vietoje (26-28 °C apie 35-40 min.).
- Tešlą rankomis ištempkite į lakštą, palikite dar kilti apie 35-40 min. Pašlakstykite aliejumi, pirštais padarykite duobutes, šaukštu padėliokite pestą. Ant viršaus išdėliokite bulvių riekeles, pabarstykite druska, žolelėmis.
- Kepkite iki 230 °C įkaitintoje orkaitėje 15 min, po to pakeiskite kepimo režimą į apatinį kaitinimą ir kepkite dar 25-30 min 180 °C. Jei neturite apatinio kaitinimo arba picos režimo, tuomet kepkite apatinėje lentynoje režimu viršus-apačia.
Lapinių kopūstų pesto
Reikės:
- 100 g lapinių kopūstų, nuskabytų nuo kotelio;
- Ryšelio petražolių;
- 3 česnako skiltelių;
- 1/2 citrinos sulčių;
- 1 šaukštelio medaus;
- 1/3 stiklinės extra-virgin alyvuogių aliejaus;
- Druskos ir pipirų.
Gaminimas:
- Lapinius kopūstus, petražoles, česnakus sudėkite į elektrinio smulkintuvo indą ir supilkite citrinos sultis, sudėkite medų. Viską susmulkinkite trintuvu, pabaigoje supilkite aliejų.
Pirkimas ir Laikymas
Norint įsigyti aukšto kokybės lapinių kopūstų, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jų išvaizdą apsiperkant: „Ieškokite sodriai žalių lapų, kurie nebūtų nuvytę ar pageltę. Kai parsinešite kopūstus namo, nuimkite visas gumytes ar raištelius aplink gūžę. Jei neketinate jų naudoti iškart, neplaukite, nes dėl drėgmės pertekliaus kopūstai gali greičiau sugesti. Kai būsite pasiruošę naudoti kopūstus, kruopščiai nuplaukite jų lapus po šaltu vandeniu.“
Sausus lapinių kopūstų lapus specialistai rekomenduoja sudėti į orui pralaidų indą arba suvynioti į šiek tiek drėgną popierinį rankšluostį ir įdėti į maišelį. „Jį laikykite daržovių stalčiuje šiek tiek pravirą, kad jame cirkuliuotų oras. Taip kopūstai paprastai išlieka švieži maždaug 3-5 dienas. O jei norite prailginti jų laikymo laiką, galite šias daržoves užšaldyti. Tik prieš šaldymą kopūstus blanširuokite, kad išsilaikytų jų spalva, tekstūra ir maistingosios medžiagos. Po blanširavimo kopūstų lapus nusausinkite ir sudėkite į sandarius šaldymo maišelius arba indelius.“ Užšaldyti lapiniai kopūstai vėliau puikiai tiks pagardinti įvairias sriubas, troškinius ar kokteilius. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad šios rūšies kopūstai itin jautrūs etileno dujoms, kurias išskiria kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ir bananai. Todėl juos reikėtų laikyti atskirai nuo tokių vaisių.
Svarbūs Įspėjimai ir Pastabos
Lapiniai kopūstai yra valgomi ir labai naudingi žmonėms, saugūs gyvūnams ir vaikams.
„Verta žinoti, kad didelis vitamino K kiekis lapiniuose kopūstuose gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač kraują skystinančiais. Sergantiems inkstų ligomis, lapinių kopūstų reiktų saikingiau vartoti dėl juose esančio didelio mineralo kalio kiekio, bei oksalatų. Reikėtų turėti mintyje, kad lapiniuose kopūstuose, kaip ir kitose kryžmažiedžių daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose ir briuseliniuose kopūstuose, yra junginių, vadinamų goitrogenais. Šie junginiai gali trikdyti skydliaukės veiklą, nes slopina jodo pasisavinimą. Kai kurie žmonės, valgantys daug kryžmažiedžių daržovių, gali jausti ir pilvo pūtimą ar kitus virškinimo sistemos diskomfortus. „Taip gali nutikti dėl šiose daržovėse esančių skaidulų. Jei žmogus serga dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar jaučia kitus virškinimo jautrumo požymius, tai reikėtų pradėti vartoti nedidelį kiekį kopūstų ir stebėti savo organizmo reakciją. Beje, nors ir retai, kai kuriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos dėl kopūstų ar kitų kryžmažiedžių daržovių. Jei pajaučiami tokie simptomai kaip niežulys, patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.“