Pastaraisiais metais, integruojantis Europos Sąjungai, atsirado galimybių įsigyti vaistus pagal elektroninius receptus (e. receptus) kitose ES šalyse. Tai ypač aktualu keliaujantiems, dirbantiems ar studijuojantiems užsienyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvos gyventojai gali įsigyti receptinius vaistus Lenkijoje, kokie yra e. receptų galiojimo ypatumai, kompensavimo tvarka ir kiti svarbūs aspektai.
Elektroninių receptų tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės
Lietuva aktyviai dalyvauja tarpvalstybiniame elektroninių receptų (e. receptų) projekte, kuris leidžia pacientams įsigyti receptinius vaistus kitose ES/EEE valstybėse. Lietuvos gyventojams, vartojantiems receptinius vaistus, nebereikia su savimi vežtis popierinio recepto keliaujant į kitas ES valstybes. Užsienio šalies vaistinėje bus matomas ir galios Lietuvoje išrašytas elektroninis receptas.
Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali įsigyti vaistų pagal Lietuvoje išrašytą e. receptą ne tik Latvijoje, bet ir Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Estijoje, o nuo 2025 m. balandžio - Suomijoje ir Čekijoje. Registrų centro duomenimis, iki šiol Lietuvos gyventojai pagal Lietuvoje išrašytus e. receptus kitose ES šalyse įsigijo vaistų daugiau nei 500 kartų, daugiausiai - Lenkijoje ir Latvijoje.
Lietuva plečia elektroninių receptų mainus su kitomis ES valstybėmis, užtikrindama savo gyventojams galimybę keliaujant arba dirbant užsienyje įsigyti vaistų pagal Lietuvoje išrašytą receptą. Pacientai jau gali keliauti į šešias šalis nesijaudindami, kad nutrūks Lietuvoje jiems paskirtas gydymas vaistais. Tokių valstybių sąrašas bus toliau nuosekliai didinamas, žingsnis po žingsnio artėjant link užsibrėžto tikslo - iki 2028 m. į e. sistemą integruoti visas ES šalis.
Registrų centras, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendino Lietuvos nacionalinio E. sveikatos kontaktų centro informacinės sistemos (LNKC IS) sukūrimo ir įdiegimo projektą. LNKC veikia bendroje Europos Sąjungos sveikatos duomenų apsikeitimo infrastruktūroje, kuri užtikrina ES gyventojų tarpvalstybinį el. receptų ir pacientų suvestinių apsikeitimą. Sukurtas funkcionalumas leidžia Lietuvai keistis el. recepto duomenimis visoje ES, o taip pat leidžia į Lietuvą atvykusiems ES piliečiams su savo el. receptais mūsų šalyje įsigyti jiems reikalingų vaistų.
Sveikatos paslaugų skaitmenizavimo prasme Lietuva lenkia daugelį ES šalių. Registrų centras reguliariai bendradarbiauja su visų ES šalių atstovais ir nuolat atnaujina informaciją apie šių šalių pasirengimą keistis e. recepto duomenimis.
Šalys, su kuriomis Lietuva keičiasi e. recepto duomenimis
Šiuo metu Lietuva e. recepto duomenimis jau keičiasi su kaimynėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taip pat Ispanija, Graikija ir Portugalija. Nuo 2025 m. balandžio sąrašą papildys Suomija ir Čekija.
| Šalis | Lietuva perduoda e. recepto duomenis | Lietuva gauna e. recepto duomenis |
|---|---|---|
| Latvija | ✔ | ✔ |
| Lenkija | ✔ | ✔ |
| Ispanija | ✔ | ✔ |
| Graikija | ✔ | ✔ |
| Portugalija | ✔ | ✔ |
| Estija | ✔ | ✔ |
| Čekija | ✔ | ✔ |
| Suomija | ✔ | ✔ |
Sąrašas bus atnaujinamas pradedant vykdyti duomenų mainus su kitomis prie paslaugų prisijungusiomis ES ir EEE šalimis.
Kaip pasinaudoti tarpvalstybiniu elektroniniu receptu Lenkijoje?
Tarpvalstybinis e. receptas yra paslauga, leidžianti asmenims įsigyti receptinius vaistus kitose ES/EEE valstybėse. Norėdamas pasinaudoti šia paslauga, pacientas vaistinėje privalo pateikti galiojantį asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę). Farmacijos specialistas identifikuoja asmenį informacinėje sistemoje ir mato visus jam paskirtus galiojančius elektroninius receptus. Farmacijos specialistas pasirenka pacientui reikalingą elektroninį receptą ir suformuoja vaisto pardavimo dokumentą. Informacija apie atliktą vaisto pardavimą išsiunčiama į valstybę, kurioje išrašytas elektroninis receptas, o elektroninio recepto statusas pasikeičia į „įsigytas".
Svarbu atsižvelgti ir praktiniai patarimai
Atkreipiamas dėmesys, kad pradedant veikti naujai paslaugai, kai kurioms užsienio šalių vaistinėms gali nepavykti iš karto sėkmingai prisijungti prie tarpvalstybinių el. receptų sistemos. Todėl rekomenduojama prieš vykstant įsigyti vaistus Latvijoje ar Lenkijoje, konkrečios vaistinės telefonu pasiteirauti dėl galimybės pasinaudoti lietuvišku el. receptu.
Lietuvos pacientai kitoje ES/EEE valstybėje turi įsigyti visą Lietuvoje išrašyto vaisto kiekį. Išsaugokite vaisto pirkimo kvitą, kvito kopiją arba vaisto įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kad galėtumėte kreiptis dėl kompensacijos.
Sveikatos duomenų ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ateitis ES paaiškinta
Apribojimai įsigyjant vaistus su e. receptu
Ne visus vaistus galima įsigyti naudojantis e. receptu užsienyje. Yra tam tikri apribojimai:
- Narkotinius vaistus.
- Ekstemporaliuosius vaistus (pagamintus vaistinėje pagal individualų receptą).
- Vardinius vaistus.
- Medicinos pagalbos priemones.
Kai kuriose valstybėse gali būti taikomi ribojimai įsigyti psichotropinius vaistus. Iki 2025 m. kovo 31 d. negalima įsigyti vaistinių preparatų, kurių farmacinė forma - įkvepiamieji vaistiniai preparatai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui arba skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai. Taip pat užsienyje nebus galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu. Lietuvos valstybė iki 2027 m. sausio 3 d. neperduoda elektroninių receptų vaistiniams preparatams, kurių farmacinė forma - tepalai, pastos, kremai, geliai, tirpalai ir kt.
Kompensuojamųjų vaistų įsigijimas su tarpvalstybiniu e. receptu
Už ES/EEE valstybėje įsigytus vaistus pagal Lietuvos elektroninį receptą pacientas turi sumokėti visą kainą. Svarbu! Išsaugokite vaisto pirkimo kvitą, kvito kopiją arba vaisto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pacientas turi teisę kreiptis dėl kompensacijos į Teritorinę Ligonių kasą (TLK).
Jeigu Lietuvos Respublikos apdraustasis asmuo laikino buvimo kitoje ES/EEE valstybėje metu savo lėšomis įsigijo vaistą, kuris Lietuvoje yra kompensuojamas PSDF lėšomis, grįžęs į Lietuvą jis turėtų kreiptis į TLK dėl jo patirtų išlaidų kompensacijos. Vaistai kitos valstybės piliečiams kompensuojami pagal jų nacionalinę teisę.
Vaistų kainų skirtumai Lenkijoje ir Lietuvoje
Ne paslaptis, kad vaistų kainos Lenkijoje gali būti patrauklesnės nei Lietuvoje. Suvalkų prekybos centre „Suwalki Plaza“ esančioje vaistinėje galima be vargo susikalbėti lietuviškai. Čia pluša lietuvė farmacininkė, darbą Marijampolėje iškeitusi į Suvalkus. Ne veltui - mūsų tautiečiai, nešini visose ES šalyse galiojančiais receptais, čia labai dažni klientai. Jie perka ne tik gydytojų išrašytus vaistus, bet ir maisto papildus ar kraujospūdžio matuoklius. Kaip kitaip, jei toks aparatas net 15 eurų pigesnis nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, psichotropiniai vaistai nuo miego Lietuvoje kainuoja 52 eurus (60 tablečių), o Lenkijoje - tik 14 eurų. Vaistai nuo skausmo Lenkijoje taip pat gali būti perpus pigesni. Populiarūs skausmą malšinantys vaistai „Ibuprofen“ Lenkijoje kainuoja euru pigiau nei Lietuvoje. Tabletės „Xarelto“ po klubo ar kelio sąnario keitimo operacijos Lenkijoje atsieitų 32 eurus, o Lietuvoje - 40 eurų. Nežymiai pigiau Lenkijoje kainuoja ir kiti dažniausiai lietuvių perkami širdies ir kraujagyslių bėdoms ar kitoms ligoms gydyti skirti medikamentai. Pacientų atstovė Vida Augustinienė pasakoja, kad skydliaukei skirtų vaistų Lenkijoje galima įsigyti pigiau. Gydytojas endokrinologas profesorius Gintautas Kazanavičius teigia, kad vienas preparatų, kurio dažnai prireikia jo pacientams, Lietuvoje kainuoja 46 eurus, o Lenkijoje - apie 8 eurus. Tad ir pataria, kad bandytų tų vaistų atsivežti. Prireikia ir tokių vaistų, kurie Lietuvoje net nėra registruoti.
Lenkijoje medikamentai pigesni ir dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM): nekompensuojamiems vaistams ten taikomas 8 proc. PVM, Lietuvoje - 21 proc. tarifas. Be to, kaimynai turi daug stiprių farmacijos įmonių. Kainas Lenkijoje menkina ir didieji užsienio šalių vaistų gamintojai, nes tenykštė rinka - daugiau nei dešimt kartų didesnė už Lietuvos. Lietuvos padalinio vadovas Petras Letauta teigia, kad Lietuvoje vaistai neplatinami, kai labai mažai tėra pacientų, kuriems jų reikia.
Receptų galiojimo laikas ir ypatumai Lietuvoje
Vaistininkė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet pacientui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko.
Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas - trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną.
Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu - iki 180 dienų. Ilgalaikio galiojimo receptai gali būti išrašomi gydantis padidėjusį kraujo spaudimą, esant lėtiniams skausmams, skrandžio rūgštingumo padidėjimui, taip pat kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms (sauskelnėms, kelnaitėms, įklotams ir pan.), medicinos prietaisams (pvz., cukraus kontrolės prietaisams). Tačiau ne visi vaistai gali būti išrašomi ilgalaikiam gydymui ar gydymui tęsti.
Vaistai turėtų būti įsigyjami recepto galiojimo laikotarpiu, o šiam pasibaigus reikėtų kreiptis į gydytoją. Tačiau jei vaistas yra griežtos apskaitos (psichotropų, raminamųjų, antidepresantų, vardinių, narkotinių preparatų grupėms priskiriami vaistai ir pregabalinas) - jų pardavimas be recepto nėra galimas jokiais atvejais. Taip pat svarbu paminėti, kad jei lėtinei ligai gydyti buvo išrašytas kompensuojamas receptas ir jo pritrūko iki kito vizito pas gydytoją, o pats vaistas nėra griežtos apskaitos, minimalus jo kiekis gali būti parduodamas, tačiau pacientas tokiu atveju turi mokėti visą kainą.
Vaistininkės teigimu, pasitaiko, kad pacientai ateina į vaistinę su nufotografuotu receptu, ypač receptais antibiotikams, ir pageidauja įsigyti vaistą. Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas. Jei pateikiama jo kopija, receptas laikomas negaliojančiu ir turi būti iš karto sunaikinamas. Taip siekiama apsisaugoti nuo suklastotų receptų, nes anksčiau gana dažnai tokių atvejų pasitaikydavo.
Keblių situacijų pasitaiko ir su vardiniais receptiniais vaistais - neregistruotais Lietuvoje, bet registruotais kitoje Europos Sąjungos šalyje. Vaistininkė aiškina, kad šiai vaistų grupei keliami griežtesni reikalavimai ir trūkstant recepto arba deklaracijos vaisto parduoti negalima. Vis tik labai dažnai pacientai ateina turėdami tik receptą, taip pat blogai užpildytą deklaraciją.
Nesvarbu, ar išrašytas popierinis, ar elektrinis receptas, paciento atstovas turėtų turėti paciento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, senjoro ar neįgalumo, nedarbingumo pažymėjimą, jei juose yra asmens kodas. Asmens dokumento prireiks ir tuo atveju, jei žmogus įsigyja jam pačiam paskirtų vaistų su elektroniniu receptu. Dažnai pacientas galvoja, kad pakanka vaistininkui pasakyti savo vardą, pavardę ir gimimo datą, tačiau tai nėra tiesa. Nežinant paciento asmens kodo, e. recepto paslauga negalima.
Receptų išties yra įvairių, skiriasi jų galiojimas, vaistų išdavimo sąlygos ir kiti dalykai. Todėl iškilus bet kokiam neaiškumui dėl receptų ar pritrūkus vaistų rekomenduoju arba ateiti į vaistinę patarimo, arba pasiskambinti vaistininkams specialiu sveikatos linijos telefonu.
Svarbūs aspektai keliaujantiems
Vykstant į užsienį būtinai reikėtų pasiimti lėtinėms ligoms gydyti skirtus vaistus. Verta pagalvoti ir apie receptinių vaistų turėjimą, nes nebūtinai pavyks jų įsigyti būnant užsienyje. Taip pat atkreipkite dėmesį į individualius poreikius: jei sergate migrena - vežkitės skausmą malšinančius vaistus, jei jūsų jautrus skrandis - turėkite preparatų nuo virškinimo sutrikimų, jei jus pykina skrendant lėktuvu, plaukiant laivu ar važiuojant automobiliu - pasirūpinkite priemonėmis nuo pykinimo. Taip pat galima į kelionę pasiimti keletą vaistų ir medicinos priemonių, kurių gali prireikti pagal kelionės pobūdį. Tai gali būti vaistai nuo skausmo ir uždegimo, kurie taip pat malšina ir karščiavimą, viduriavimą stabdančių vaistų ar absorbentų, virškinimo fermentų, antialerginių vaistų, antiseptikų.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių receptinius vaistus galima įsigyti su lietuvišku receptu, išimtis taikoma narkotiniams vaistiniams preparatams. Receptas turėtų būti galiojantis, užpildytas lotyniškais rašmenimis, vaistas išrašytas nurodant tarptautinį veikliosios medžiagos pavadinimą.
Specialios taisyklės galioja į užsienį vežantis narkotinius ir psichotropinius vaistus. Vykstant į Šengeno valstybes narkotinių ar psichotropinių vaistų vežtis galima ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, o vykstant ne į Šengeno valstybes - narkotinių vaistų ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, psichotropinių - ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui.
Maisto saugos užtikrinimas: Lenkijos ir Lietuvos praktika
Pastaruoju metu susirūpinimą kelia maisto saugos klausimai, ypač susiję su produkcijos tiekimu iš Lenkijos. Pavyzdžiui, "Maxima" pašalino iš prekybos lenkišką vištieną, kurioje buvo rasta salmonelių. Šie patogeniniai mikroorganizmai gali sukelti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, salmoneliozę ar listeriozę. "Maximos" atstovai teigė, kad nusprendė ieškoti galimybių pakeisti tiekėją dėl padaugėjusios nesaugios paukštienos produkcijos iš Lenkijos. Šis atvejis primena apie būtinybę užtikrinti griežtą maisto saugos kontrolę. Lenkijoje buvo atvejis, kai įmonėje "Constar" darbuotojai perklijuodavo mėsos gaminių etiketes, taip pratęsdami galiojimo laiką pasenusiems produktams. Tai atskleidė žurnalistinis tyrimas.
Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikina, kad maisto produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, į perdirbimo įmones negrąžinami. VMVT direktoriaus pavaduotojas docentas Petras Mačiulskis teigia, kad žmonių maistui nebetinkami produktai gali būti panaudoti gyvūnams šerti arba kompostui gaminti. Tačiau jis pabrėžia, kad komerciniai susitarimai neturėtų prieštarauti įstatymams ir etikai. Vilniaus miesto VMVT teigia, kad sostinėje tokių skandalų beveik nepasitaiko, o už pažeidimus taikomos griežtos sankcijos.
tags: #receptai #galiojantys #lenkijoje