Kombučia - tai ne tik gaivus gėrimas, bet ir naudingas eliksyras, žinomas tūkstančius metų. Pirmiausiai jis buvo vartojamas kaip vaistas Azijoje, kur buvo teigiama, kad gali padėti net nuo šimto ligų. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina daugelį šio fermentuoto gėrimo privalumų, kurie teigiamai veikia mūsų sveikatą ir bendrą savijautą.
Kombučios savybės ir nauda
Kombučia pasižymi keturiomis pagrindinėmis gerąsias savybėmis, kurios padeda stiprinti organizmą:
- Probiotikas: Kombučia yra puikus probiotikas, turintis gerųjų bakterijų, kurios apsigyvena žarnyne. Geros žarnyno veikla yra tiesiogiai susijusi su stipriu imunitetu ir bendra savijauta.
- Šarminantis gėrimas: Šiuolaikiniai maisto produktai, ypač keptas maistas, kava, rūgština organizmą. Rūgšti terpė yra palanki uždegimams vystytis. Kombučia, būdama šarminanti, padeda atkurti organizmo pH balansą ir sumažina uždegimų riziką.
- Mažas cukraus kiekis: Palyginti su kitais gėrimais, kombučioje yra mažai cukraus. Be to, dėl fermentacijos proceso cukrus pakinta ir tampa lėtuoju angliavandeniu, todėl teigiama, kad šį gėrimą gali gerti net diabetikai.
- Antioksidantai ir detoksikuojantis poveikis: Kadangi arbatos grybas susidaręs iš arbatos, mes gauname tų pačių antioksidantų, kurių yra arbatoje. Jie jungiasi su toksinais organizme ir juos neutralizuoja. Taigi kombučia turi ir detoksikuojančio poveikio.
Arbatos grybo gėrime gausu ir mūsų organizmui naudingų organinių rūgščių, tokių kaip gliukurono rūgštis, kuri gali dezinfekuoti ir detoksikuoti organizmą. Taip pat yra vitaminų C, D, B grupės, kurie mus saugo nuo infekcinių susirgimų, teigiamai veikia širdies, kraujagyslių sistemą, stiprina nagus, plaukus, kaulus. Gerosios bakterijos tvarko virškinimo sutrikimus, padeda, kai kamuoja rėmuo. Gėrimas puikiai gydo netgi gerklės skausmą: šiam tikslui jį reikia pašildyti iki 60 laipsnių ir lėtai išgerti stiklinę.
Kombučios mokslas
Kas yra arbatos grybas?
Iš esmės tai acto rūgšties bakterijų ir mielių kolonija, kuri suformuoja celiuliozinį sluoksnį, atrodantį tarsi medūza. Grybas minta cukrumi. Procesas atrodo maždaug taip: mielės skaido cukrų į rūgštis, alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos perdirba alkoholį į acto rūgštį. To pasekmė - skystis prisotinamas įvairių naudingų medžiagų.
Besitikinčius, kad tai alkoholinis gėrimas, teks nuvilti. Alkoholis - tik tarpinis produktas, reikalingas bakterijų dauginimuisi.
Kaip pasigaminti kombučią namuose
Kombučios gėrimui pasigaminti reikės arbatos ir cukraus. Klasikinis receptas - šaukštas su kaupu arbatos ir 100 g cukraus dviem litrams, tačiau kiekis priklauso ir nuo arbatos rūšies bei kokybės. Žaliosios arbatos reikėtų dėti daugiau, juodosios - mažiau. Siūloma pradėti nuo klasikos, o vėliau, paragavus, kas išeina, jau galima varijuoti ingredientais. Kuo daugiau arbatžolių, tuo daugiau gaminasi alkoholio, tuomet ir bakterijų daugiau, dėl to gėrimas išeina rūgštesnis.
Pirmoji fermentacija
- Į 3 litrų talpos stiklainį įdėkite arbatos, įpilkite cukraus ir užpilkite karštu vandeniu.
- Kai arbata atvės, arbatžoles nukoškite.
- Į stiklainį įdėkite turimą arbatos grybą ir supilkite skystį, kuriame jis buvo (grybas visada laikomas ankstesnės fermentacijos skystyje kambario temperatūroje).
- Stiklainį uždenkite marlės gabalėliu arba popierine servetėle, užspauskite gumyte ir palikite ramiai fermentuotis.
Fermentacijos trukmė priklauso nuo pasirinkto indo talpos. Namuose, renkantis 3 litrų stiklainį, gėrimas susifermentuos maždaug per savaitę. Laikant iki dviejų savaičių, gėrimas taps labai rūgštus. Siūloma nebijoti fermentacijos proceso metu paragauti kombučios, kad nuspręstumėte, kurioje fermentacijos stadijoje skonis jums priimtiniausias.
Kombučios fermentacijos trukmei įtakos turi temperatūra. Idealiu atveju ji turėtų siekti 24 laipsnius, bet ne mažiau kaip 20 laipsnių. Labai aukšta temperatūra taip pat negerai, nes tuomet pradeda labai dalintis mielės, o tai iškreipia mielių ir bakterijų balansą. Todėl stiklainio nereikėtų laikyti ant saulės.
Geriausia viso stiklainio skysčiu neužpildyti, nes fermentacijos metu susidaro dujos, kurios kartais pakelia grybą, o jis gali įstrigti viršuje. Labai svarbu, kokią arbatą dedate. Ingredientai turi būti kokybiški. Jeigu arbata prasta, nebus nei gero kvapo, nei skonio.
Antroji fermentacija
Kai nuspręsite, kad fermentacijos gana, atėjo laikas antrai fermentacijai, kurios metu gėrimas paskaninamas įvairiais skoniais bei burbuliukais. Šiame etape grybą su tam tikru kiekiu fermentuoto skysčio reikia perkelti į kitą stiklainį, o patį gėrimą prieš antrą fermentaciją galima perfiltruoti ir supilstyti į butelius su sandariais kamščiais.
Skoniui galime naudoti įvairiausius dalykus - pradedant šaldytais arba džiovintais vaisiais, sultimis, baigiant imbieru, įvairiais prieskoniais, pavyzdžiui, cinamono lazdelėmis ir gvazdikėliais, žolelėmis. Tačiau nusiteikite, kad norint atrasti patinkantį skonį, teks gerokai paeksperimentuoti. Gamintis kombučią - tarsi turėti gyvūną. Reikia ja rūpintis, nepaleisti proceso savieigai, vis tikrinti, ragauti. Tai gyvas produktas, todėl jo skonis kiekvieną kartą šiek tiek kitoks, net jei dėsite tuos pačius ingredientus.
Kalbant apie antrą fermentaciją, kombučia taip pat labai išryškina produkto kokybę. Jeigu įpilsime prastos kokybės sulčių, gero skonio nebus. Idealiausias variantas - šviežiai spaustos sultys.
Antros fermentacijos trukmė priklauso nuo pridėtų ingredientų: skirtingos sultys skirtingai reaguoja su kombučia, pavyzdžiui, ananasų ir obuolių sultys labai greitai prigamina burbuliukų, kitos ne taip aktyviai reaguoja, reikia palaikyti ilgiau. Vidutiniškai fermentacija užtrunka nuo kelių dienų iki savaitės.
Patikrinti galima pabandant atidaryti butelį. Jeigu jau susidarė antros fermentacijos burbuliukai, iš karto pasigirs šnypštimas. Tuomet galima butelį atidaryti ir paragauti. Jeigu skonis neatrodo tinkamas, uždarykite ir palaikykite dar. Jeigu šnypštimo nėra, neverta net atidarinėti. Beje, labai svarbu kombučios neperlaikyti, nes tuomet kamštis gali šauti su didžiuliu fontanu. Kita vertus, perlaikius gėrimas rūgštėja, atsiranda stiprus fermentacijos skonis ir dingsta vaisių skonis.
Neretai žmonės kreipiasi klausdami, ar grybas vis dar sveikas, jeigu patamsėja. Grybas sensta, bet jis funkcionalus. Baltas jis būna ką tik susiformavęs. Ilgainiui grybas auga ir ant viršaus atsiranda baltas naujas sluoksnis, kuris po kurio laiko atsiskiria nuo pagrindinio grybo. Taigi grybo patamsėjimas - normalus procesas. Taip pat nereikia bijoti, jeigu grybas nuskęsta arba pakrypsta šonu (paprastai jis plūduriuoja ant paviršiaus).